Pranešėjas P.
Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-1026-56/2010
Teisėja R. Petkuvienė
Proc. sprendimo kategorijos: 36.4;
52.2;121.14;121.18; 121.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos
teisėjų Dalios Kačinskienės
Tatjanos Žukauskienės
sekretoriaujant
Monikai Stankevičienei
dalyvaujant
ieškovei N. G.
ieškovės
atstovui adv. Dainiui Čičeliui
teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo kuriuo
atmestas iekovės N. G. ieškinys
atsakovui UAB ,,Matoma“ dėl sumokėto avanso grąžinimo pagal vartojimo rangos
sutartį, tretysis asmuo S. V..
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. G. su ieškiniu, kurį vėliau
patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB „Masoma“ priteisti 50
000 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m.
sausio 25 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 2007-01-25/1, pagal kurią
atsakovas įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą pastatyti rąstinį namą, o ieškovė
įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus sutartyje nustatyta
tvarka. Remiantis sutarties 2.2 punktu, ieškovė sumokėjo atsakovui 50 000 Lt
avansą. Pagal sutarties 4.1.1. punktą ieškovė buvo įpareigota pateikti namo
projektą, kurį, anot atsakovo atstovo patikinimu, turėjo greitai ir
operatyviai atlikti su atsakovu bendradarbiaujanti projektų rengimo įmonė UAB
„Audimeksas“. Atsakovas projektų nerengia, nors reklamuoja, kad stato rąstinius
namus, dėl ko ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovo bendrovę, pagrįstai
tikėjosi, kad atsakovas atlieka visus su rąstinių namų statyba susijusius
darbus. Po sutarties pasirašymo ieškovė kreipėsi į UAB „Audimeksas“, kuri
įsipareigojo parengti namo projektą, jį suderinti su savivaldybės institucijomis,
gauti statybos leidimą ir atlikti kitus darbus, tačiau bendrovė savo
sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Sutartis su atsakovo rekomenduota bendrove
buvo nutraukta. Ieškovė paprašė atsakovo grąžinti jos sumokėtą 50000 Lt avansą,
tačiau jis grąžintas nebuvo. Atsakovas iki sutarties pasirašymo tinkamai
nepranešė ieškovei, kad norint įvykdyti užsakymą, pati ieškovė turės atlikti
daugybę papildomų veiksmų. Atsakovas neatliko jokių darbų, todėl iš sumokėto
avanso jam nepriklausė jokia suma. Be to, tarp šalių sudarytos sutarties 6.2
punktas pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, bei vartotojo
teises ir interesus, neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl prašė jį pripažinti
negaliojančiu.
Ieškovės nuomone tarp ginčo
šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems taikytinos
Civilinio kodekso 6.672 – 6.680 straipsnių nuostatos, ginančios silpnesnės
šalies – vartotojo – interesus.
Atsakovas UAB „Masoma“
atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad sutarties
pasirašymo metu gana sparčiai brango darbų bei medienos kaina, todėl ieškovė
sutartį norėjo pasirašyti neturėdama leidimo statybai ir statinio projekto.
Darbus ieškovė ketino atlikti 2007 metų vasarą. Namo statybai ieškovė
pageidavo naudoti iš Rusijos Federacijos šiaurinės dalies atvežtą medieną,
nupjautą žiemos periodo metu, ir medienai pirkti ieškovė sumokėjo 50000 Lt
avansą. Mediena buvo nupirkta, tačiau darbai nepradėti laukiant ieškovės
nurodytu laikotarpiu pateikiamo projekto. Dėl projekto parengimo ieškovė
kreipėsi į UAB „Audimeksas“, kurie padarė namo projektą. Projektas buvo
persiųstas partneriams Rusijoje medienos išpjovimui pagal sutartyje numatytą
medienos apipjovimo būdą. Kadangi ieškovė delsė atlikti darbus, jai buvo buvo siūloma
pakeisti sutarties kainą ir sutartinius įsipareigojimus vykdyti pakeistomis
sąlygomis, o jai nesutikus sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė 2008
m. sausio 21 d. taip pat pranešė atsakovui, jog sutartis nutraukiama. Ieškovės
užsakymu išpjautos medienos naudojimas yra ribotas, kadangi toks medienos
pjovimo būdas yra gana retai pasitaikantis, todėl nesutiko grąžinti sumokėto 50
000 Lt avanso. Atsakovas nesutiko, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos
teisiniai santykiai, nes sutartis buvo sudaryta dėl statybos darbų atlikimo,
todėl tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681
str.). Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu pripažinti negaliojančiu
sutarties 6.2 punktą, nes ieškovė atsakovo vienašališko atsisakymo toliau
vykdyti sutartį atveju galėtų reikalauti ne tik jos sumokėtų piniginių lėšų
grąžinimo, tačiau ir apmokėjimo už kitus pagrįstus nuostolius.
Tretysis asmuo S. V. atsiliepimu su
ieškiniu sutiko.
Nurodė, kad
2007 m. sausio 26 d. pasirašė už ieškovę sutartį Nr.2007-01-25/1, nes ieškovė
buvo išvykusi iš Lietuvos. Tretysis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis,
lietuviškai kalba silpnai ir teisinės lietuvių kalbos nesupranta, todėl
pasirašydamas sutartį jos teksto nesuprato. Jo įsitikinimu, sutarties 6.2
punkto sąlyga dėl avanso negrąžinimo vienašališko sutarties nutraukimo atveju
nebuvo minima. Nurodė, kad sutarties 6.2 punkte įtvirtinta sąlyga yra
siurprizinė, papildyta paties atsakovo prieš pateikiant pasirašyti sutarties tekstą.
II. Pirmosios
instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o
apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš ieškovės
atsakovo naudai priteista 8626,12 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; Į
valstybės biudžetą priteista 68,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu; Sprendimui įsiteisėjus, panaikintos Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2009 rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos
priemones – atsakovo UAB „Masoma“, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar
piniginių lėšų areštas 50000 Lt sumai.
Teismas pažymėjo,
kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Iš šalių
paaiškinimų nustatęs, kad ieškovė sutarties sąlygas žinojo ir buvo jas aptarusi
atsakovu, pati
aktyviai domėjosi kokios sumos
nutraukus sutartį lieka kaip kompensacija ir už ką jos mokamos, teismas padarė
išvadą, jog sutarties 6.2 punktas buvo detaliausiai išnagrinėtas iš visos
sutarties punktų, o kitos sutarties sąlygos aptartos individualiai ir ieškovė
su sutarties sąlygomis sutiko. Teismo vertinimu, tokiu atveju netaikoma nei Direktyva 93/13EEB (Direktyvos 3 straipsnio 1
dalis), nei Civilinio kodekso 6.188 straipsnis, todėl teismas
konstatavo, jog ieškovės reikalavimas pripažinti Sutarties 6.2 punktą
nesąžiningu ir todėl negaliojančiu nepagrįstas (CK 6.188 straipsnio 2, 4
dalys). Teismas nenustatė, kad sutarties 6.2 punktas prieštarautų imperatyvioms
įstatymo normoms. Teismo vertinimu, šis punktas išreikštas aiškiai ir suprantamai
normalių gebėjimų asmeniui. Be to, pagal Sutarties 6.3 punktą vykdytojas,
vienašališkai nutraukęs sutartį, įsipareigojo sumokėti užsakovui kompensaciją
už jo patirtus nuostolius, todėl reikalavimo atlyginti vykdytojo patirtus
nuostolius, teismas neturėjo pagrindo pripažinti pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teismas
trečiojo asmens S. V. argumentus
dėl sutarties 6.2 punkte išdėstytų sąlygų, pripažino neįrodytais. Teismas
įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nepateikė atsakovui namo projekto,
tarptautinio mokėjimo pavedimą, atsakovo turimą tipinį
namo projektą, parengtą 2006-2007 metais, kurį ieškovė derino su UAB
„Audimeksas“, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nupirko medieną
ieškovei už jos pervestą avansą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), o
atsakovo turimas projektas pakankamas, norint
preliminariai užsakyti medieną ir ją nupirkti.Teismas sprendė, kad medienos
pirkimas dar neturint galutinio projekto už ieškovės pervestą avansą, norint
išvengti nuostolių, neprieštaravo gerai valiai ir atitiko šalių teisių ir
pareigų pusiausvyrą. Teismas nustatė, kad rąstinio namo sienų surinkimo
darbai iki stogo, instaliacijos išvedžiojimas, turėjo būti atliekami iš
atsakovo (vykdytojo) medžiagos ir jo priemonėmis, todėl sprendė, kad atsakovui
už ieškovės pervestus 50 000 Lt nupirkus dalį medienos, o ieškovei nutraukus
sutartį jai kilo pareiga apmokėti už medieną ir atlyginti rangovo patirtus
nuostolius, nes civilinių teisinių santykių
reguliavimas grindžiamas proporcingumo principu, o vartotojo teisių gynimo
būdas turi būti proporcingas prievolių
pažeidimo mastui(CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2,
3 dalys). Teismas
nustatė, kad mediena sugedo, kitiems tikslams ji panaudota nebuvo, todėl
konstatavo, jog pagrindo grąžinti sumokėtą avansą nebuvo ir ieškinį
atmetė.
III. Apeliacinio
skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė N. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą
panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas
pripažinęs jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai,
padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp ginčo šalių sudaryta sutartis atitiko
tikrąją šalių valią ir nepažeidė interesų pusiausvyros. Teismas neįvertino, jog
sutartis sudaryta nekvalifikuotai, joje gausu prieštaravimų, netikslumų bei
gramatinių klaidų, sutartyje vartojamos sąvokos neapibrėžtos, todėl tikroji
šalių valia negalėjo būti atspindėta. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą,
nepagrįstai atsakovo turimus brėžinius pripažino statinio projektu, nes
statinio projektas, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente Nr.
1.05.06:2005 suprantamas kaip reglamente nurodytų dokumentų, kuriuose
pateikiami statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai pagal projekto
dalis, skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti visuma. Teismas nustatęs,
jog tarp šalių susiklostė vartojimo rengos teisiniai santykiai, nepagrįstai
netaikė ieškovės atžvilgiu Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje ir
6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties
aiškinimo taisyklių. Be to, sutartį pasirašė S. V. silpnai mokantis lietuvių kalbą, todėl tiek
ieškovės teisinių žinių trūkumas tiek trečiojo asmens lietuvių kalbos
nežinojimas lėmė tai, kad sutarties sąlygos ir jų nesilaikymo pasekmės nebuvo
tinkamai atskleistos ieškovei, o atsakovas ikisutartiniuose ir vėlesniuose
sutartiniuose santykiuose nebuvo pakankamai sąžiningas ir nesiekė sutarties
sąlygų sutvarkyti. Ieškovės nuomone sutarties 6.2 ir 6.3 punktai nesąžiningi ir
neužtikrina šalių lygybės, nes ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį,
atsakovas jau turi užsitikrinęs kompensaciją už patirtus nuostolius, tuo tarpu
atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ieškovė tik ateityje įgija
reikalavimo teisę, įrodinėdama visas būtinąsias civilinės atsakomybės kilimo
sąlygas. Atsakovas neįrodė, jog sudarant sutartį tarp šalių vyko derybos nes
sutartis buvo pasirašyta tokia kokią pateikė atsakovas. Šalys skirtingai
suprato ir aiškino sąvoką ,,Darbų vykdymo pradžia“. Ieškovė nurodyta sąlygą
suprato kaip atsakovo pareigą pastatyti namą ieškovei pateikus namo projektą.
Ir pareiga atlyginti atsakovo nuostolius jai būtų tekusi tik atsakovui pradėjus
darbus pagal pateiktą projektą, todėl sutarties salygoms esant neaiškioms ir
dviprasmiškoms jos turėtų būti aiškinamos vartotojos - ieškovės naudai ir
teismo negalėjo būti pripažintos kaip sąžiningos ir nepažeidžiančios šalių
pusiausvyros. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje pateiktos medienos
deklaracijos įrodė, jog tarp atsakovo ir medienos pardavėjo Rusijos
Federacijoje nusistovėję verslo santykiai, todėl byloje esantį K. P. M. raštą apie medienos pirkimą, teismas turėjo
vertinti kritiškai. Be to, rašte nenurodoma, kad mediena buvo išpjauta
ieškovei, taip pat nenurodyta, jog 2007 m. sausio 31 d. sumokėta suma (litais
109 000 Lt) buvo skirta ieškovės medienos pirkimui. Ieškovės nuomone, rašte
nurodyti teiginiai yra abstraktūs ir neįrodo atsakovo patirtų nuostolių.
Atsakovas neįrodė, jog ieškovė jam perdavė namo projektą, pagal kurį jis turėjo
pirkti medieną ir statyti ieškovei namą, todėl teismo išvada, jog atsakovas
turėjo eilę tipinių namo projektų nepagrįsta, nes tai nereiškia, jog ieškovei
tipiniai namo projektai tiko. Atsakovas neturėdamas ieškovės pateikto projekto
medieną pirko savo rizika, todėl ieškovė neturi pagrindo būti atsakinga už
atsakovo patirtus nuostolius ir sumokėtas 50 000 Lt avansas jai turi būti
grąžintas.
Teismas priteisdamas atsakovo
naudai 8626,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, nesivadovavo Teisingumo ministro
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ir nepagrįstai priteisė per dideles
atstovavimo išlaidas.
Atsakovas UAB
,,Masoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo
nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas
tinkamai ištyrė sutarties sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog sutarties
nuostatos buvo aptartos detaliai ir 6.2 punkto prasmė jai atskleista tinkamai,
todėl skunde ieškovė nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 6.188 straipsnio
nuostatomis. Ieškovės argumentai jog sutarties sąlygos jai nebuvo atskleistos
prieštarauja jos ir trečiojo asmens teiginiams pirmos instancijos teisme.
Nepagrįstas argumentas, jog ieškovei nebuvo aiški darbų pradžia, nes sutartyje
aiškiai nustatyta, kad darbų pradžia, ieškovės atliktas avansinis mokėjimas.
Medienos kiekiui apskaičiuoti atsakovui pakako į bylą pateikto projekto, nes
jame buvo pakankamai duomenų bei sprendinių kokia apimtimi vykdyti užsakymą.
Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sutarties 6.2 punktas yra nesąžininga
sutarties sąlyga ir pažeidžia šalių pusiausvyrą, nes ši nuostata atitinka
Civilinio kodekso 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė neįrodė, jog
atsakovas 2007 m. sausio 31 d. pirkęs medieną ir įvežęs į Lietuvos Respublikos
teritoriją ją pardavė tretiesiems asmenims. Teismas priimdamas sprendimą padarė
rašymo apsirikimą ir nepagrįstai priteisė 8626,12 Lt atsakovo patirtų
bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovo patirtos išlaidos sudarė 3000 Lt,
todėl pagrindo sumažinti atsakovo realias išlaidas nėra.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos
teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK
320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinis skundas
tenkintinas.
Apeliacinės instancijos
teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) bylos medžiagą,
apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus,
konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d.
sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimtas nesivadovaujant
sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), netinkamai aiškinant ir
taikant vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.672-6.680 str.),
todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą, priimti naują
sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str.
1 d. 2 p.).
Pirmos instancijos teismas
konstatavo, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai
santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmos instancijos teismo
išvada sutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas formuodamas vienodą praktiką sprendžiant ginčus kylančius iš vartojimo
rangos teisinių santykių konstatavo, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė
valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis ūkio
tvarkymo principas. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vienašalis
interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai,
todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo
kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Kaip jau nurodyta, ginčas
yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių, kadangi užsakovė yra fizinis
asmuo, jos užsakyta atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jos šeimos
buitinius poreikius. Rangovas yra juridinis asmuo, kurio verslas namų iš medžio
statyba (CK 6.672 str. 1 d.).
Civilinio kodekso 6.672
straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal
kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio
asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar
asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti
darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Taigi, ginčo šalių
pasirašyta sutartis Nr. 2007-01-25/1 yra konsesualinė, dvišalė, atlygintinė.
Ieškovės ieškinio dalykas – sumokėto 50 000 Lt avanso išreikalavimas iš
atsakovo, kadangi vartojimo rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsakovas
neįvykdė ir neperdavė ieškovei sutarties 1.1 punkte apibrėžto daiko.
Pagal sutarties 2.2
punktą ieškovė, ginčo šalims pasirašius sutartį (b.l 7, T1) sumokėjo 50 000 Lt
avansą (b.l. 10) medienos nupirkimui.
Iš atsakovo į bylą
pateiktos 2005 m. lapkričio 1 d. sutarties, sudarytos UAB ,,Masoma“ ir Rusijos
Federacijos piliečio K. P. M. (b.l. 131) matyti, kad pagal šią sutartį atsakovas įgijo teisę iš
pardavėjo pirkti spygliuočių pjautinę medieną, spygliuočių rastus, tinkamus
pjautinės medienos formavimui bei surinktas konstrukcijas, pagal nomenklatūrą
ir sutinkamai su priedo Nr. 1 specifikacija prie sutarties (p.1). Sutarties 3
punkte nustatyta, kad medieną atsiima pirkėjas, t.y. UAB ,,Masoma“.
Esant nurodytai aplinkybei bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.675 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalėjo įvykdyti
vartojimo rangos sutartį iš savo medžiagos – medienos.
Atsakovas medieną pirko pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iki vartojimo
rangos sutarties su ieškove sudarymo (CK 4.47 str. 1 p.), todėl įgijo į medieną
nuosavybės teisę (CK 4.37 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad medienos kokybės
praradimas nėra ieškovės kaltė ir atsakovo nuostolių sieti su ieškovės
statybos leidimo neišdavimu negalima.
Atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), kad buvo nustatyta tvarka pakeistas
sutarties 3.1 punktas ir tuo pagrindu atsakovas įgijo prievolę pirkti
statybines medžiagas.
Atsakovo veiksmai nuperkant medieną, o vėliau – atsakovo neveikimas rodo, kad
atsakovas nesilaikė verslo subjektui būdingų rūpestingumo bei apdairumo
standartų, jo sutikimu pirkimo -pardavimo sandorio šalis atliko statybinės
medžiagos gamybą be suderinto su ieškove projekto, todėl konstatuotina, kad
atsakovas veikė savavališkai, savo nuožiūra ir rizika.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir sutinkamai su Civilinio kodekso 6.673
straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė
ieškovės prievolės sumokėti jam mokestį už atliktą darbą, nes atsakovas
paruošiamuosius darbus vykdė savo rizika.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes dėl kurių jau pasisakė,
sprendžia, kad Vartojimo rangos sutarties 6.2 punkto sąlyga yra nesąžininga
ieškovės atžvilgiu (CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 2 d. 4 p., 5 p., 10 p., 12
p., 15 p.), todėl ieškovės N. G.
ir atsakovo UAB ,,Masoma“ 2007 m.
gruodžio 26 d. sudarytos sutarties Nr. 2007-01-25/1 6.2 punktas niekinis (CK
1.78 str.) ir nesukuria ginčo šalims jokių teisinių pasekmių ir pareigų.
Esant nurodytoms
aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Sutinkamai su Civilinio
proceso kodekso 93,98,88 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakovui tenka visos
išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų
kolegija
n u s p r e n d ė:
Ieškovės N. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus
miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškovės N. G. ieškinį patenkinti.
Priteisti iš UAB ,,Masoma“
įmonės kodas 100001879811, ieškovės N.
G. a.k. (duomenys
neskelbtini) naudai 50 000 Lt sumokėto avanso, 5 procentų dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-02-13)
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt žyminio mokesčio bei 6 593,84 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti
pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš UAB ,,Masoma“ į.k. 100001879811
valstybės naudai 11,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos
pirmininkas
Petras Jaržemskis
Teisėjos
Dalia Kačinskienė
Tatjana Žukauskienė