Civilinė byla Nr. e2-7274-987/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02986-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Daliui Poviliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. C. dėl teisės prižiūrėti kapavietę pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.1. ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. dok. Nr. CBP-2978/2023), prašydama:

- pripažinti ją atsakinga už trijų vietų kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, priežiūrą;

- įregistruoti ieškovę kaip už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale;

- nutraukti atsakovo D. C. teisę būti atsakingu už kapavietės priežiūrą;

- išregistruoti atsakovą kaip už minėtos kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo.

1.2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sūnus T. V.; ieškovė rūpinosi sūnaus laidotuvėmis bei nusprendė turėti šeimos kapavietę, skirtą trims asmenims; ieškovė kreipėsi pagalbos į atsakovą D. C., kuris tuo metu buvo ieškovės artimas draugas, prašydama sutvarkyti kapavietės priskyrimo dokumentus; atsakovas leidimą laidoti ieškovės sūnų bei kapavietės priskyrimą išsiėmė savo vardu; po laidotuvių bylos šalių santykiai pasikeitė, prasidėjo konfliktai; atsakovas pareiškė, kad neleis ieškovei kapavietėje pastatyti paminklo, pasilaidoti minėtoje kapavietėje, nors nėra mirusiojo artimas giminaitis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas reikalauja grąžinti tariamas skolas ir naudojasi susiklosčiusia situacija. Ieškovė mano, kad tik ji kaip mirusio sūnaus artima giminaitė, turinti tikslą turėti šeimos kapavietę, turi ir teisę būti atsakinga už kapavietės priežiūrą. 

2.1. Atsakovas D. C. pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (el. dok. Nr. DOK-6625/2023).

2.2. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas prižiūri kapavietę ir neprieštarauja likti už ją atsakingu asmeniu. Atsakovas teigia, kad ieškovė paprašė atsakovo sutvarkyti kapavietės gavimo dokumentus atsakovo vardu, nes ieškovė neturėjo laiko ir finansinių galimybių rūpintis kapaviete. Atsakovas nurodo sutikęs su tokiu ieškovės prašymu, nes su mirusiuoju palaikė gerus santykius.

3.1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (el. dok. Nr. DOK-48013/2023). 

3.2. Atsiliepime nurodoma, kad pagal savivaldybės patvirtintas taisykles asmuo, kurio prašymu yra išduotas leidimas laidoti, yra atsakingas ir už kapavietės priežiūrą; perduoti kapavietės tvarkymą kitam asmeniui būtų galima tik tuo atveju, jei kapavietė neprižiūrėta. Trečiasis asmuo nurodo suprantantis ieškovės norą rūpintis kapaviete, tačiau savivaldybės taisyklėse nesant aptartos tokios situacijos, trečiasis asmuo negali perduoti kapavietės priežiūros ieškovei.

4.

5. Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės prižiūrėti kapavietę, kurioje palaidotas jos sūnus, nepaisant to, kad leidimas palaidoti sūnų buvo išduotas atsakovui, kuris nėra ieškovės sutuoktinis ar mirusiojo artimas giminaitis.

7. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ŽPLĮ) 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mirus asmeniui, kuris nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja testamentą vykdantis asmuo (kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente), kitu atveju - mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. ŽPLĮ 1 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas laidojimo apibrėžimas, vadovaujantis kuriuo laidojimas inter alia reiškia žmogaus palaikų užkasimą kape.

8. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių ir statuso kapinėms suteikimo (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės) įtvirtinta, kad laidojama tik gavus savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą laidoti (Kapinių taisyklių 27-28 punktai); leidimas laidoti išduodamas bei nauja kapavietė skiriama laidojančiam asmeniui pateikus prašymą skirti kapavietę ir medicininį mirties liudijimą (Kapinių taisyklių 27, 29-30 punktai); už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Jeigu šis asmuo miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą (Kapinių taisyklių 31 punktas).

9. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 7-8 punktuose aptartas teisės normas, konstatuoja, kad įstatymo leidėjas už laidojimo organizavimą (į kurį patenka ir leidimo laidoti išdavimas bei kapavietės palaikų laidojimui suteikimas) paskyrė atsakingus asmenims tam tikru eiliškumu: visų pirma - mirusio asmens sutuoktinį, partnerį, pilnamečius vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius), o jeigu jų nėra, – kitus giminaičius ar kitus veiksnius asmenis. Kitaip tariant, laidojimo organizavimą įstatymo leidėjas visų pirma priskyrė mirusiojo artimiesiems giminaičiams, ir tik jų nesant – kitiems giminaičiams ar kitiems veiksniems asmenims, kurie nėra giminaičiai.

10. Vadinasi, savivaldybės administracijos direktorius, prieš skirdamas kapavietę ir išduodamas leidimą joje laidoti mirusįjį, turi įstatymo leidėjo įtvirtintą pareigą įsitikinti, kad nėra mirusiojo artimųjų giminaičių ir sutuoktinio/partnerio valios organizuoti mirusiojo laidojimą bei atitinkamai užtikrinti, kad giminaičių pirmumo teisė nebūtų pažeista. Atitinkamai vėliau paaiškėjus, kad vis dėl tokių asmenų valia buvo/yra, pastariesiems turi būti suteikiama/užtikrinta įstatyme įtvirtinta pirmumo teisė prižiūrėti kapavietę. Priešingas teisės normų aiškinimas, teigiant, kad teisė prižiūrėti kapavietę gali būti suteikta bet kuriems veiksniems asmenims, nepaisant artimųjų giminaičių valios šią kapavietę prižiūrėti, pažeistų geros moralės bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

11. Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad: „teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis(-ė)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022). 

12. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad leidimas laidoti mirusįjį ir atitinkamai teisė prižiūrėti kapavietę, kurioje mirusysis palaidotas, buvo suteikti atsakovui, kuris nėra mirusiojo artimas giminaitis (ar net giminaitis). Tuo tarpu ieškovė, kuri yra mirusiojo mama ir yra laikoma artima giminaite, savo valią prižiūrėti kapavietę už kapinių tvarkymą atsakingam asmeniui išreiškė vėliau.

13. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-11 punktus), teismas daro išvadą, kad ieškovei, kuriai įstatymo leidėjas yra suteikęs pirmumo teisę rūpintis savo sūnaus laidojimo organizavimu ir kapavietės priežiūra, esant jos valiai kapavietę prižiūrėti, privalo būti užtikrinta tokia teisė (CK 1.5 straipsnis, 3.135 straipsnis, ŽPLĮ 21 straipsnio 2 dalis).

14. Taigi, teismas tenkina ieškinį – nutraukia atsakovo teisę prižiūrėti kapavietę ir pripažįsta ieškovės teisę prižiūrėti kapavietę, kurioje yra palaidotas jos sūnus (CK 1.138 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis).

15. Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas, kuriuo pripažinta ieškovės teisė į kapavietės priežiūrą, nuo jo įsiteisėjimo dienos pakeis dabartinį teisinį santykį, nutraukiant atsakovo teisę ir pripažįstant ieškovės teisę būti atsakinga už kapavietės priežiūrą (CPK 18 straipsnis). Vadinasi, ieškovei pateikus šį teismo sprendimą, kuriame konstatuota jos teisė būti atsakinga už kapavietės priežiūrą, kapinių prižiūrėtojui, pastarasis privalės jį vykdyti ir pakeisti laidojimų bei kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašą apie atsakingą už ginčo kapavietę asmenį (Kapinių taisyklių 31 punktas). Dėl šios priežasties teismas neperkelia į teismo sprendimo rezoliucinę dalį su teismo sprendimo įvykdymu susijusių aplinkybių, kurios reglamentuotos Kapinių taisyklių 31 punkte.

16. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 107,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamos 13,28 Eur teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės E. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti atsakovo D. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę būti atsakingam už trijų vietų kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, priežiūrą.

Pripažinti ieškovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisę būti atsakingai už trijų vietų kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, priežiūrą.

Priteisti iš atsakovo D. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rūta Poniškaitytė-Liatukė