Civilinė byla Nr. e2A-212-739/2021

     Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00970-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021m. balandžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020m. gruodžio 15d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Biržų regioninio parko direkcijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė  

1. Ieškovė B. B. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) ieškiniu prašė: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau –  ir Inspekcija) 2018m. rugsėjo 19d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-180919-00027 (toliau – ir savavališkos statybos aktas, ir Aktas ), 2018m. rugsėjo 19d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-180919-00027 (toliau – ir privalomasis nurodymas 1) ir 2018m. rugsėjo 20d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-180920-00026 (toliau – ir privalomasis nurodymas 2, o kartu su privalomuoju nurodymu 1 – privalomieji nurodymai); priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ginčijamais Aktu ir privalomaisiais nurodymais Inspekcija nustatė, kad ieškovė savavališkai, turėdama suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-52-170517-00012 (toliau – ir Leidimas), neįgyvendino Biržų regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – ir specialieji reikalavimai), nes gyvenamasis namas statomas pažeidžiant bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdžio - spalvos ir formos, tai yra pagal projektinius sprendinius stogo forma numatyta su karnizu, o įrengtas stogas be karnizo; projekte fasado apdaila - natūralios spalvos medžio dailylentės, o šiuo metu statomo pastato sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas. Dėl to ieškovė buvo įpareigota sustabdyti statybą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.

3. Ieškovė  ginčijo Aktą, privalomuosius nurodymus kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal pagal kurias individualusis administracinis aktas turi būti: i) pagrįstas teisės aktų normomis - jame turi būti nurodytas teisinis pagrindas; ii) objektyviais duomenimis (faktais) - Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai; iii) taikomos priemonės turi būti motyvuotos - motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be kita ko, Akte turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka. Ieškovė teigė, kad Inspekcija ginčijamu Aktu konstatuodama savavališką statybą, rėmėsi Biržų krašto kraštovaizdžio struktūros ir/ar tradicinio Etnografinio regiono architektūros pobūdžio ir jo estetinės vertės pažeidimu, kurio turinys jokiame teisės akte neatskleistas, jos išvadų, kad gyvenamojo namo fasado apdaila ir stogo forma neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdžio - spalvos ir formos, nepagrindžia jokia teisės norma ar dokumentas. 

4. Nors ieškovė neginčijo, kad statybų eigoje buvo priimtas sprendimas pakeisti projekte numatytą dalies gyvenamojo namo lauko sienų apdailą iš natūralios spalvos medžio dailylenčių į čerpių dangą, naudojant molines glazūruotas pilkas blizgias čerpes ir tinką, tačiau, ieškovės nuomone, nei Direkcijos išduoti specialieji reikalavimai, nei Biržų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. rugpjūčio 10d. įsakymu Nr. 413 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas), nedraudžia gyvenamojo namo fasado apdailai naudoti tas pačias medžiagas, kurios buvo naudojamos stogo dangai, ypač, kai fasado apdailai naudotos molinės čerpės, o Reglamentas leidžia naudoti molį sienų apdailai. Todėl, ieškovės įsitikinimu,  sienų apdailos medžiagos pakeitimas nėra esminis nukrypimas nuo statinio projekto ir ieškovė iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios turi teisę parengti techninio projekto korektūrą bei išleisti jo naują laidą. Taip pat ieškovė laikėsi pozicijos, kad  gyvenamojo namo stogas yra  įrengtas su karnizu ir tokių matmenų, kurie nurodyti projekte, tik karnizas yra uždengtas karkasu, ant kurio sumontuota molinių čerpių danga, bei, kad Reglamente nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti gyvenamojo namo stogo karnizą. O atsakovei nurodžius aplinkybę, kad gyvenamojo namo stogo be stogo karnizo įrengimas kvalifikuojamas kaip laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, ieškovė, remdamasi liudytojo architekto A. T. parodymais, tvirtino, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija. Taip pat šiam ir kitiems apspektams išaiškinti prašė teismo skirti teismo ekspertizę.

5. Ieškovės nuomone, jos padaryti projekto sprendinių pakeitimai nėra esminių projekto sprendinių pakeitimas ir tą patvirtino Inspekcijos 2018m. birželio 4d. sprendimas dėl Direkcijos pranešimo, todėl ieškovė turi teisę iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pakeisti techninį projektą, parengiant naują jo laidą.

6. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė civilinė bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

7. Atsakovės paaiškinimais, Inspekcijos specialistai atliko patikrinimą ir surašė 2018m. gegužės 31d. gyvenamojo namo  statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-748-(19.2), kuriame konstatavo, kad esminiai projekto sprendiniai nėra pažeisti, bet statinio apdaila neatitinka projekte numatytos statinio dalies sienų apdailos. Tačiau, pakartotinai įvertinusi gyvenamojo namo statybą ir projektinę dokumentaciją, Inspekcija nustatė, kad pažeisti esminiai projekto sprendiniai, t. y. neįvykdyti Direkcijos išduoti specialieji reikalavimai ir Reglamento nuostatos, todėl buvo surašyti skundžiami aktai.

8. Atsakovė nustatė, kad gyvenamasis namas statomas pažeidžiant bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, nes pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdžio-spalvos ir formos (projekto sprendiniuose fasado apdaila numatyta natūralios spalvos medžio dailylentės, o statomo namo sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga; stogas įrengtas be karnizo). Kadangi buvo keičiami esminiai projekto sprendiniai (vietoje projekte numatytos natūralios spalvos medžio dailylenčių į čerpių dangą), ieškovė statytojo teisę statyti galėjo įgyvendinti tik teisės aktų nustatyta tvarka parengusi naują projekto (ar jo sprendinių) laidą, aprašantį esminius pakeitimus, kaip tai numatyta teisės aktuose, bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statytoja to nėra padariusi, dėl ko surašytas savavališkos statybos aktas, o privalomuoju nurodymu 1 pagrįstai buvo sustabdyti statybos darbai. Nesilaikydama Reglamento nuostatų, ieškovė pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį, dėl ko pagrįstai surašytas privalomasis nurodymas 2. Triplike atsakovė nurodė ir naują argumentą, tai yra, kad ieškovei įrengus stogą be karnizo, buvo atliktas laikančių konstrukcijų keitimas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeisti esminiai projekto sprendiniai.

9. Atsakovės nuomone, savavališkos statybos aktas nesukėlė  ieškovei teisinių pasekmių, todėl civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta.

10. Direkcija pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad  gyvenamojo namo statybos vykdomos valstybės saugomoje teritorijoje - Biržų regioniniame parke, todėl rengiant statinio statybos projektą (2016 metais) buvo privaloma vadovautis Direkcijos išduotais specialiaisiais reikalavimais. Direkcija pažymėjo, jog 2017 m. balandžio mėnesį Direkcijai derinimui buvo pateiktas gyvenamojo namo projektas, kuriam Direkcija nepritarė, nes pastatas suprojektuotas neišlaikius tradicinio etnografinio regiono architektūros pobūdžio: pastato sienų apdailai numatyta ta pati, kaip ir stogo, čerpių danga. Pastato stogas ir sienos sutapdintos, t. y. stogas suprojektuotas sutapdintas su siena be matomo karnizo. Po  2017 m. gegužės mėnesį ieškovės inicijuoto projekto aptarimo buvo pakeisti statinio statybos projekto sprendiniai: gyvenamojo namo sienų apdailai numatytos medinės, natūralios medžio spalvos lentelės, pastato stogas suprojektuotas su karnizu ir dengiamas pilkos matinės spalvos čerpėmis. Šiems statybos sprendiniams buvo pritarta pakartotinio  projekto  tikrinimo metu ir išduotas Leidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Panevėžio  apylinkės teismo Biržų rūmų 2020m. gruodžio 15d.  sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovų valstybei priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

12. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo statybos buvo vykdomos valstybės saugomoje teritorijoje -  Biržų regioniniame parke, pagal  Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606, - gyvenamojo funkcinio prioriteto zonoje, o pagal Biržų regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-83, kultūros paveldo požiūriu vertinamoje  miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo ir sugriežtinto geoekologinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Teismas nustatė, kad  rengiant gyvenamojo namo projektą, Direkcija statytojai išdavė  specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad projektuojant statinį taikomi Reglamento 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktai, taikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis bei kiti reikalavimai. 

13. Teismas sprendė, kad atsakovės 2018m. rugsėjo 19d. ieškovei (statytojai) surašytas savavališkos statybos aktas atitiko jo formai bei turiniui keliamus reikalavimus,  o  privalomuosiuose nurodymuose statytojai buvo išdėstyti įpareigojimai, nurodytos jų nevykdymo pasekmės ir apskundimo tvarka, kuria ieškovė pasinaudojo, apskųsdama visus šiuos aktus, todėl teismas atmetė  ieškovės argumentus dėl savavališko statybos akto apskundimo tvarkos nenurodymo kaip  nereikšmingus. Be to, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020  2020m. vasario 13d. primtoje nutartyje suformuota praktika, sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl savavališko statybos akto panaikinimo turi būti sprendžiamas iš esmės, nes sukelia ieškovei materialines teisines pasekmes ir civilinės bylos šioje dalyje nenutraukė, kaip to prašė atsakovė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė, turėdama suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, nukrypdama nuo statinio projekto ir neįrengdama stogo karnizo bei pakeisdama gyvenamojo namo sienų apdailą, neįgyvendino Biržų regioninio parko direkcijos išduotų specialiųjų reikalavimų, todėl pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. Tokią išvadą teismas padarė, nes gyvenamasis namas statomas saugomoje teritorijoje, kur yra keliami didesni reikalavimai, jo statyba  pažeidžia bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, gyvenamojo namo fasadas neatitinka tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdžio – spalvos ir formos. Dėl to teismas sprendė, jog  atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė vykdo savavališką statybą ir  surašė savavališkos statybos aktą. Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavo, jog nustačius, kad ieškovės vykdoma statyba yra savavališka, atsakovė pagrįstai surašė ieškovės prašomus panaikinti privalomusius nurodymus.

III. Pagrindiniai apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

16. Apeliantė B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimą 2020m. gruodžio 15d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, paskirti teismo ekspertizę pagal pirmos instancijos teismui pateiktus prašymus, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos, kad teismas ieškovės argumentus atmetė dėl jų nepasisakydamas, o tik remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-310/2010, kurios faktinės aplinkybės yra kitos, bei netinkamai ieškovės atžvilgiu taikant viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, nes šis principas taikomas viešojo administravimo subjektams, kad jie savo veiklą vykdytų ir veiksmus priiminėtų pagal savo kompetenciją ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas visiškai nevertino 2018m. birželio 4 d. Inspekcijos administracinio sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad, ieškovei vykdant statybą, esminiai projekto sprendiniai nebuvo pažeisti. Apeliantė mano, jog šiam sprendimui nesant panaikintam, jis teismo turėjo būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė atliko neesminius nukrypimus nuo gyvenamojo namo statybos techninio projekto ir savavališkos statybos aktas negalėjo būti surašomas. 

19. Apeliantė teigia, kad  teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi byloje yra ginčijami administraciniai teisės aktai, todėl turėjo būti taikomos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taisyklės bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias asmens teises ir laisves ribojančio  administracinį akto priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą privalo viešojo administravimo subjektas. Tačiau nei Inspekcija, nei Direkcija nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, kad Reglamente yra uždrausta sodybos pastatų stogo dengimui ir pastatų fasadų apdailai naudoti tas pačias medžiagas, kad  Reglamente yra uždrausta sodybos pastatų stogą projektuoti be karnizo, nepateikė įrodymų ir neatliko tyrimo, kuris patvirtintų, jog gyvenamojo namo stogas yra įrengtas be karnizo. 

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė ieškovės prašytos ekspertizės, kad  nei atsakovė, nei teismas iš viso netyrė ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto prasme bei kad faktiškai stogo karnizas yra įrengtas, tik jis yra uždengtas karkasu, ant kurio sumontuotos čerpės, nevertino  liudytojo architekto A. T. parodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo, kad stogo be karnizo įrengimas nėra esminio statinio projekto sprendinio pažeidimas, nes stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija. Sprendime nesant paneigtiems šio specialiųjų žinių projektavime turinčio asmens (architekto) parodymams, byloje liko neįrodyta, kad ieškovė pakeitė esminius projekto sprendinius, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė vykdė savavališką statybą, ir ieškovė  iki statybų užbaigimo procedūrų pradžios turi teisę užsakyti neesminių projekto sprendinių korekcijas, išleidžiant naują projekto laidą.

21. Apeliantė teigia, kad  net ir įrodžius esminius nukrypimus nuo statinio projekto, Inspekcija vis tiek negalėjo surašyti savavališkos statybos akto, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, tokiais atvejais surašomas tik privalomasis nurodymas pakeisti statinio projektą ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus.

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl  teismo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos, atsakovė, remdamasi Civilinio proceso kodekso normomis, teismine praktika, teigia, kad būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą, todėl apeliantei neįrodžius, kad jos ginčijami aktai prieštarauja statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams ar priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas pagrįstai nustatė, kad Aktas ir privalomieji nurodymai savo forma ir turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė vykdė savavališką statybą. 

24. Atsakovės atsiliepime nurodoma,  kad  byloje buvo nustatyta, jog ieškovė stato gyvenamąjį namą, pažeisdama Reglamento nuostatas, neįgyvendindama Biržų regioninio parko išduotų specialiųjų reikalavimų, t. y. stato gyvenamąjį namą pažeisdama bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, pastato fasadams neatitinkant tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdžio - spalvos ir formos (projekto sprendiniuose fasado apdaila numatyta natūralios spalvos medžio dailylentės, o statomo gyvenamojo namo sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas). Todėl Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tinkamai įvertino apeliantės atliktus statybos darbus ir pagrįstai ieškovei surašė savavališkos statybos aktą, o teismo sprendime padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

25. Atsikirsdama į apeliantės argumentus, susijusius su Inspekcijos 2018m. birželio 4 d. sprendimu, kuriame Direkcijai buvo atsakyta, jog esminiai projekto sprendiniai nėra pažeisti, atsakovė nurodo, jog Inspekcija vėlesniu  2018m. rugsėjo 10d. raštu  Nr. 2D-12588-(7.9) Direkciją informavo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo nuspręsta pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, nes buvo nustatyta, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius projekto sprendinius – Direkcijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Be to, atsakovė mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog 2018m. birželio 4d. Inspekcijos rašto pagrįstumas ir teisėtumas  nėra ieškinio dalykas, ir vertino byloje esančių įrodymų visetą.

26. Atsakovė pažymi, kad apeliantė pakeitė ne tik projekte numatytus fasado apdailos sprendinius, bet ir stogo konstrukciją, nes gyvenamasis namas statomas be stogo karnizo. Remdamasi  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2002 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ (galiojo statybos leidimo išdavimo metu nuo 2014m.spalio 2d. iki  2019m.balandžio 3d.), 5.7 p., atsakovė teigia, kad stogo karnizas yra  stogo dalis, išsikišanti už sienos išorinės sienos vertikaliosios plokštumos. Kadangi statant pastatą su stogo karnizu, montuojamos kitokio ilgio gegnės, daromi kiti statybos techniniai sprendimai, nei statant tokių pačių matmenų pastatą sutapdintu stogu, atsakovės nuomone, laikytina, kad stogo karnizas yra laikančioji konstrukcija.

             27.  Atsakovės vertinimu, ieškovės pakeisti esminiai projekto sprendiniai galėtų būti įgyvendinti ir jais vadovaujamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus naują projekto (ar jo sprendinių) laidą, aprašant esminius pakeitimus, kaip tai numatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 8 priedo 9.1.1.5 p., atlikus pakeisto projekto ekspertizę (Statybos įstatymo 34 straipsnis, STR 1.04.04:2017 43 punktas) bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą (STR 1.05.01:2017 48 punktas). Taigi, apeliantė yra neteisi, nes projekto nauja laida negalima pakeisti esminių projekto sprendinių. Iš visų byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų darytina išvada, kad apeliantė neturėjo ir neturi jokio dokumento, kuris jai suteiktų teisę ir leistų statyti gyvenamąjį namą nukrypstant nuo projekto sprendinių. Todėl apeliantės argumentai, jog Inspekcija neteisėtai surašė savavališkos statybos aktą, yra nepagrįsti. Remiantis STR 1.05.01:2017 48 punkto nuostata, atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybė, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdomos ne pagal suderintą statybos projektą, o pagal šio projekto pirmąjį variantą, kuriam statybos leidimas išduotas nebuvo, neeliminuoja ieškovės teisės statybų eigoje pakeisti neesminius statinio projekto sprendinius.

             28. Inspekcija palaiko teismo poziciją dėl  atsisakymo skirti teismo ekspertizę, nes iš apeliantės pateikto prašymo turinio matyti, kad suformuluoti klausimai nereikalauja specialių žinių, jie priskirtini teisės aiškinimui ir taikymui, o įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas yra išimtinai teismo kompetencija.

             29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biržų regioninio parko direkcija atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako  dėl apeliacinio skundo motyvų.

31. Byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei B. B.. 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė per IS „Infostatyba“ Direkcijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus naujo neypatingojo statinio – gyvenamojo namo statybai. Statybos vieta - žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sklypas yra (duomenys neskelbtini) istorinėje dalyje, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senojo miesto vietoje, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), taip pat jis patenka į valstybės saugomą teritoriją Biržų regioniniame parke. Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606, žemės sklypas yra gyvenamojo funkcinio prioriteto zonoje. Biržų regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-83 minėtoje teritorijoje gyvenamųjų vietovių plėtra (esamo užstatymo sutankinimas, naujų pastatų statyba) jis patenka į kultūros paveldo požiūriu vertinamą miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo ir sugriežtinto geoekologinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonas.

32. 2017m. sausio 6 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ieškovei išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, kurių 10 punkte yra nurodyti kiti reikalavimai: vadovautis Biržų regioninio parko apsaugos reglamentu, architektūrinėje išraiškoje siekti kompozicinio ryšio su supančia aplinka. Nurodyti fasadų medžiagą ir spalvų sprendinius. Biržų regioninio parko direkcija ieškovei išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kuriuose, be kita ko,  nurodyta, kad projektuojant statinį taikomi Biržų regioninio parko apsaugos reglamento  10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

33.  Direkcija 2017 m. balandžio 20 d. nepritarė  derinimui pateiktam ieškovės gyvenamojo namo  projektui, nes, projekte, be kita ko,  pastato sienų apdailai buvo numatyta ta pati apdaila, kaip ir stogo, tai yra čerpių danga, o pastato stogas suprojektuotas be matomo karnizo. Direkcijos ir ieškovės (jos atstovų) sutarimu projektas buvo pakoreguotas gyvenamojo namo sienų apdailai numatant panaudoti natūralios spalvos medžio dailylentes ir tinką, čerpių dangą naudojant tik stogui, kuris projektuojamas su karnizu. Pakoreguotam projekto variantui Direkcija 2017m. gegužės 12 d. pritarė, jis buvo suderintas su visomis institucijomis. Pagal pakoreguotą 2017 m parengtą projektuotojo UAB „Dalis erdvės“ „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos ir griovimo projektą“ Nr. 01122016 (toliau - projektas) ieškovei naujo neypatingo statinio – gyvenamojo namo statybai 2017m. gegužės 17d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-52-170517-00012.

34. Inspekcija 2018m. birželio 4 d rašte Nr. 2D-7709 „Dėl gautos informacijos" į Direkcijos  pranešimą atsakė, kad atliekant (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybos patikrinimą, nebuvo nustatyti esminių projekto sprendinių pažeidimų, tačiau statinio apdaila neatitinka projekte numatytos statinio dalies sienų apdailos. Inspekcija nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti savavališką statybą ir įpareigoti Ieškovę pašalinti jos padarinius.

35. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovei (statytojai) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-180919-00027, kuriame nurodė, jog statytoja B. B. savavališkai, turėdama suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą L-SNS-52-170517-00012, neįgyvendino Biržų regioninio parko išduotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir nurodė, kad vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statomas pažeidžiant bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, kad pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdžio - spalvos ir formos, kad pagal projektinius sprendinius stogo forma numatyta su karnizu, o įrengtas stogas be karnizo, kad projekte fasado apdaila - natūralios spalvos medžio dailylentės, o statomo pastato sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas. Akte taip pat nurodyta, jog aplinkybės konstatuotos 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo metu, vykdant Inspekcijos viršininkės pavedimą Nr. PS-17 ,,Dėl statybos valstybinės priežiūros (duomenys neskelbtini)“.  Akte įvardinti pažeisti teisės aktai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016-12-31), 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 dalies 1 punktas, 22 dalies reikalavimai  bei STR 1.05.01:2017 48 punkto reikalavimai. Nurodyta, kad dėl nustatytų pažeidimų taikoma administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje.

  36. Inspekcija 2018m. rugsėjo 19 d. ieškovei surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-60-180919-00027 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo nurodė nevykdyti jokių statinio statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Šis privalomasis nurodymas surašytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Jame nurodytos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės bei apskundimo tvarka.

37. Inspekcija  2018m. rugsėjo 19 d. ieškovei surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-180920-00026 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo nurodė išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, vykdyti gyvenamojo vieno buto namo, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbus pagal statinio projekto, kuriam gautas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius. Įrengti stogą su karnizu. Demontuoti čerpių dangą, įrengtą kaip fasadų apdailą. Pagal projektinius sprendinius pastato fasadų apdailai naudoti natūralios spalvos medžio dailylentes. Stogo ir fasado sienų apdailos spalvas derinti pagal projektinius sprendinius, įvertinat Biržų regioninio parko Etnografiniam regionui būdingas spalvas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2019 m. kovo 19d., jame nurodytos nevykdymo pasekmės bei apskundimo tvarka.

38. Ieškovė gyvenamojo namo statybas vykdė turėdama suderintą statybos projektą ir  statybą leidžiantį dokumentą. Dėl šios aplinkybės ginčas byloje nekilo. Iš ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų  nurodymų  turinio nustatyta, kad surašydama šiuos dokumentus, Inspekcija kaip  savavališką statybą kvalifikavo gyvenamojo namo projekto sprendinių, kuriais įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, pažeidimus: jo fasadų apdailos bei stogo formos neatitikimą projekto sprendiniams.

39. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčijo savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus dėl jų turinio neatitikimo viešojo administravimo subjekto priimamiems individualiems administraciniams aktams įstatymų keliamų reikalavimų, nesutiko, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti savavališkos statybos faktą ir taikyti savavališkios statybos padarinių šalininimo priemones, nes atsakovės konstatuoti pažeidimai yra neesminiai. Taip pat nesutiko, kad gyvenamojo namo statybos metu buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, nes Reglamentas nedraudė gyvenamojo namo stogo dangai naudojamų  medžiagų naudoti ir fasadų apdailai bei nenustatė privalomo reikalavimo gyvenamojo namo stogo įrengimui su stogo karnizu. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad į ieškovės ieškinio argumentus skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsakyta.  

40. Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus, jog nenumatytų projekte gyvenamojo namo fasado apdailai medžiagų panaudojimas (nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo stogo dangai ir fasado apdailai buvo panaudotos čerpės) nėra esminių projekto sprendinių pažeidimas, nes  Reglamentas nedraudžia stogo dengimui ir pastato fasadų apdailai naudoti tas pačias medžiagas, iš esmės atmetė tik todėl, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu,  Reglamento nuostatos yra priskiriamos viešosios teisės sričiai, todėl turi būti būti vadovaujamasi viešojoje teisėje taikomu principu, jog „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (sprendimo 28 p.).

41. Dėl ieškovės argumentų, kad Reglamentas nenustatė privalomo reikalavimo gyvenamojo namo stogo su karnizu įrengimui, kad gyvenamojo namo stogo karnizas faktiškai yra įrengtas, tačiau jį uždengia karkasas, ant kurio sumontuota čerpių danga, bei, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija, ką ieškovė siekė įrodyti, prašydama skirti teismo ekspertizę, teismas sprendime iš esmės nepasisakė, nes tik pacitavo statybos techninių reglamentų nuostatas, apibūdinančias stogo karnizą, aprašė liudytojo architekto A. T. parodymus dėl stogo karnizo nepriskyrimo laikančiajai konstrukcijai ir galimybės įrengti butaforinį stogo karnizą egzistavimo, bei, remdamasis statinio nuotraukomis, konstatavo, kad gyvenamojo namo stogas įrengtas be stogo karnizo (Sprendimo 28 p., 30 p.). Taigi, teismas  nesprendė   ir nepasisakė dėl ieškovės ieškinio argumento, kad specialieji reikalavimai (ir Reglamento nuostatos) nenumato stogo karnizo įrengimo privalomumo bei sprendime nenurodė, kokia konkreti specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų nuostata, įtvirtinanti reikalavimą gyvenamojo namo stogą įrengti su stogo karnizu, buvo įgyvendinta projekto sprendiniu (sprendimo 32 punktas), kaip ir nemotyvavo kitų ieškovės argumentų atmetimo.

42. Iš esmės teismas apsiribojo savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų turinio aprašymu ir jų atitikimo teisės aktais nustatytai tokių dokumentų formai nustatymu. Taip pat svarbu pažymėti, kad savavališkos statybos akte yra nurodyta, jog  savavališkos statybos aplinkybės yra konstatuotos 2018 m. rugpjūčio 31d. patikrinimo metu, vykdant pavedimą Nr. PS-17, tačiau paties patikrinimo akto byloje nėra. Todėl spręstina, kad teismas iš esmės nepatikrino, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2018 m. rugpjūčio 31d. patikrinimo metu, tai yra nenustatė, ar savavališkos statybos aktas pagrįstas statybos patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių ir byloje reikalinga rinkti naujus įrodymus. Taigi,  pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą, o ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, iš esmės yra nemotyvuota.

43.   Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį ( redakcija galiojusi pradėjus statinio projekto rengimą, tai yra iki 2017m. sausio 1d., nuo 2017m. sausio 1d. – 2 straipsnio 46 dalis),  savavališka statyba –  tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje  (nuo 2017m. sausio 1d. – 2 straipsnis 11 punktas) nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai yra tokie statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

44.  Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2017m. balandžio 30d.) galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai. Biržų regioninio parko teritorijoje (saugomoje teritorijoje) taikomas saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ir saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas - Biržų regioninio parko apsaugos reglamentas, kuris nustato specialius Biržų regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus ir apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

45. Reglamento 10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad statiniai Biržų regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicines Šiaurės Aukštaitijos etnografinio regiono planavimo ir architektūros savitumus,  kurie yra išdėstyti 16, 17, 18 punktuose. Reglamento 17 punkte įtvirtintos sąlygos, pagal kurias rekonstruojami ar statomi pastatai: 17.1 punkte nurodyta tradicinio sodybos gyvenamojo namo aukštingumas (vieno aukšto), taip pat ir stogo forma (dvišlaitis stogas), kiti parametrai; 17.3 punkte nurodyta tradicinių gyvenamųjų namų stogų forma (dvišlaičiai, pusvalminiai stogai, tam tikrais atvejais – keturšlaičiai stogai) ir tradicinė stogų danga; o 17.4 punkte – tradicinės sodybos pastatų statybos ir fasadų apdailos medžiagos, spalvos.

46.  Pagal projekto rengimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnį, be kita ko, statinio projektas rengiamas vadovaujantis saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai. Nagrinėjamu atveju Direkcija ieškovei išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus gyvenamojo namo statybai, kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad projektuojant statinį taikomi 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 Reglamento punktai. 

47.  Nagrinėjamoje byloje ieškovei ginčijant faktinį ir teisinį savavališkos statybos akto pagrindą ir savavališkios statybos padarinių šalininimo priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą bei įrodinėjant, kad ji nepažeidė gyvenamojo namo fasadų apdailos medžiagiškumo bei stogo formos (stogo su karnizu įrengimo) reikalavimų, o taip pat atsižvelgiant į šios nutarties 43 - 46 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo nustatyti, kokiais konkrečiais gyvenamojo namo projekto sprendiniais yra įgyvendinami su gyvenamojo namo fasado apdailos medžiagomis ir  stogo įrengimu susiję Direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, numatyti Reglamento 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktuose (nes specialieji reikalavimai nukreipia į Reglamento konkrečių punktų nuostatas), kadangi  būtent dėl šių projekto sprendinių pažeidimo kilo ginčas ir būtent šie projekto sprendiniai nagrinėjamu atveju  yra tie  esminiai  statinio projekto sprendiniai, kuriuos statytojui pažeidus, atsiranda pagrindas konstatuoti, kad statyba yra savavališka. Taigi, teismas turėjo patikrinti, kokie konkretūs reikalavimai, kurie buvo nustatyti gyvenamojo namo fasadų apdailai  (apdailos medžiagoms)  ir stogo įrengimui Direkcijos išduotuose specialiuosiuose saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimuose, buvo įtvirtinti projekto sprendiniais ir nustatęs tokių projekto sprendinių pažeidimą, spręsti dėl ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau teismas tokio tyrimo iš esmės neatliko (nutarties 40-42 punktai).

48. Kita vertus, Inspekcija, siekdama pagrįsti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, pirmosios instancijos teismui pateiktame triplike nurodė naują, papildomą ginčijamus aktus pagrindžiantį motyvą, tai yra, ji nurodė, kad, statatant gyvenamąjį namą, buvo pažeisti ne tik specialieji reikalavimai, kaip nurodyta savavališkos statybos akte,  bet ir kitas esminis statinio projekto sprendinys - pakeista statinio laikančioji konstrukcija, nes pagal projekto sprendinius gyvenamojo namo stogą buvo numatyta įrengti su karnizu, o karnizas nebuvo įrengtas (nutarties 8 punktas).

49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjant civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų sprendžiama iš esmės, vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas gali ir turi pateikti visus su pareikštais reikalavimais ar nesutikimu su jais susijusius argumentus ir motyvus, įrodymus. Jie ta apimtimi, kiek yra leistini ir susiję su ginčo dalyku, priimtini ir nagrinėtini teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovei kilo pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), atitinkamai atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, turėjo teisę ir pareigą pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus, ir ši jos teisė nėra apribota tik priimant ginčijamus aktus (sprendimus) buvusiais ar juose nurodytais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; 2020m. spalio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-421/2020).

50. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės atsikirtimų į atsakovės tvirtinimą, kuriuo atsakovė remiasi ir apeliaciniame skunde, kad savarankiškas pagrindas konstatuoti savavališkos statybos faktą  buvo ir ta aplinkybė, jog vykdant gyvenamojo namo statybą buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, kuriais buvo nustatyta stogo laikančioji konstrukcija. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas stogo karnizo neįrengimą iš esmės siejo tik su specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų neįgyvendinimu, nors, kaip nurodyta prieš tai, tokio vertinimo iš esmės nemotyvavo.  Tačiau ieškovė byloje laikėsi priešingos pozicijos, tai yra,  ji įrodinėjo, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija. Ji šią poziciją palaiko ir apeliaciniame skunde. Be to, ieškovė įrodinėjo, jog reikalavimas projektuoti/įrengti stogo karnizą nėra įtvirtintas Direkcijos išduotuose specialiuosiuose saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimuose, o tuo pačiu ir Reglamento reikalavimuose, todėl projekto sprendinys, kuriuo suprojektuotas stogo karnizas, nėra esminis sprendinys. Dėl to būtent aplinkybė, ar stogo karnizo neįrengimas kvalifikuotinas kaip esminio statinio projekto sprendinio pažeidimas  tiek projekte nustatytos laikančiosios konstrukcijos pakeitimo aspektu, tiek ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo  ir apsaugos reikalavimų įgyvendinimo šiuo projekto sprendiniu aspektu,  nagrinėjamoje byloje buvo viena iš esminių bylos aplinkybių, kurią teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė. Taigi, tam, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovė, statydama gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius ir vykdė savavališką statybą, pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti dėl abiejų šių ieškovės įrodinėjamų aspektų, susijusių su stogo karnizo įrengimu, pagrįstumo. 

51. Atsižvelgiant į šios nutarties 39-50 punktuose aptartas aplinkybes, iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo išvadų ir neatliko bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo. Be to, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, apribojo ieškovės teisę savo nesutikimą su teisme atskleistu Inspekcijos motyvu dėl projekte nustatyto laikančiosios konstrukcijos sprendinio pakeitimo pagrįsti įrodymais, nes, neatsižvelgęs į tai,  kad, sprendžiant dėl esminio projekto sprendinio nustatyti laikančiąją konstrukciją – stogo karnizą pažeidimo, reikalinga nustatyti, ar pagal projektą stogo karnizas yra laikančioji konstrukcija, o tam yra reikalingos specialios žinios.

52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 1 dalį,  apeliacijos dalykas - neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.  Remdamasi nutarties 39-51 nurodytais argumentais dėl būtinumo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o  pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiamas sprendimas naikinamas  ir byla perduodama  pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to  netikslinga tenkinti apeliantės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, nes bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė turės galimybę tokį prašymą pareikšti. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo baigčiai. 

53. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instnacijos teisme atlyginimo, kadangi bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, atsižvelgiant į tai, koks sprendimas bus priimtas pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020m. gruodžio 15d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                        Dalia Pranckienė

                                        Laimutė Sankauskaitė

                                        Birutė Valiulienė