Civilinė byla Nr. e3K-3-163-823/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15811-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13;

3.3.1.16

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),    

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. ir T. G. (pradinės ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Santesta“ teisių perėmėjų) ieškinį atsakovui R. V. dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimo apeliacinės instancijos teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius santykį, taip pat draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pradinė ieškovė BUAB „Santesta“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 18 634 Eur be pagrindo gauto turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Santesta“ vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. per devynis kartus išėmė iš bendrovės banko sąskaitų 18 634 Eur sumą. Kokiu pagrindu šios lėšos buvo išmokėtos atsakovui (jo išimtos iš BUAB ,,Santesta“ banko sąskaitų), nėra aišku. Pinigų išėmimo ir panaudojimo paskirtis nėra nurodyta. Nėra duomenų, kad šios lėšos atsakovo buvo panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ar darbuotojais. Ieškovės teigimu, yra visos sąlygos, būtinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti: 18 634 Eur sumą atsakovas realiai gavo, pinigai iš ieškovės banko sąskaitų atsakovui buvo išmokėti be jokio teisinio pagrindo (atsakovas nepagrindė, kokiam tikslui šios lėšos buvo panaudotos), atsakovo iš ieškovės sąskaitų išsiimtų lėšų negalima grąžinti ieškovei nei taikant nuostolių atlyginimo institutą, nei restituciją, nei kitą teisių gynimo būdą, nes nėra šiems teisių gynimo būdams taikyti būtinų sąlygų.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. birželio 3 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Santesta“ buvo pakeista jos teisių perėmėjais I. K. ir T. G. 

5.       Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, išgrynindamas lėšas iš ieškovės banko sąskaitų, veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatomis, bendrovės įstatais ir su juo sudaryta darbo sutartimi. Minėtus sandorius bei kitus po jų sekusius veiksmus atsakovas įformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose. Kokios konkrečiai ūkinės operacijos bendrovės vardu buvo atliekamos su minėtomis lėšomis, atsakovas nurodė nepamenantis. Pagrįsti minėtų ūkinių operacijų atsakovas neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių – bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas 2021 m. birželio 17 d. perdavė naujam bendrovės vadovui V. G., šis 2021 m. spalio 18 d. mirė. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybę, jog asmuo turtą įgijo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš bendrovės banko sąskaitos išimtus pinigus atsakovas būtų pasisavinęs. Be to, ieškovė neišnaudojo kitų savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdų (pavyzdžiui, reikalavimo taikyti restituciją ar civilinę atsakomybę), todėl nėra CK 6.237 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų. Atsakovo vertinimu, ieškovė ieškinyje de facto (faktiškai) kalba apie tariamus atsakovo neteisėtus veiksmus ir jais bendrovei padarytą žalą, t. y. iš esmės reikalauja atsakovo civilinės atsakomybės, tačiau tokiu atveju ieškovė turėtų įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, savo patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė pradinei ieškovei iš atsakovo 18 634 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, valstybei iš atsakovo – 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą ir 419 Eur žyminio mokesčio.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. birželio 24 d., UAB „Santesta“ iškelta bankroto byla. Nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 17 d. atsakovas buvo šios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. (2020 m. rugsėjo 11 d.) atsakovas išėmė iš bendrovės sąskaitų banke 18 634 Eur sumą, kurios panaudojimas į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktas. Ginčo dėl to, kad atsakovas pinigus paėmė veikdamas kaip bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas, taip pat dėl išgrynintos sumos dydžio, nekilo. Šalių nesutarimas kilo tik dėl teisinio pagrindo išgryninti lėšas (ne)buvimo ir šių lėšų (ne)panaudojimo bendrovės poreikiams.

8.       Teismas konstatavo, kad pradinė ieškovė netinkamai teisiškai kvalifikavo atsakovo veiksmus ir be pagrindo ieškinį grindė CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiarus, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynybos būdais. Pagal ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, atsakovas R. V. atliko bendrovės vadovui būdingas funkcijas (išgrynino iš bendrovės sąskaitos lėšas ir jomis disponavo), todėl lėšas išgrynino turėdamas teisėtą pagrindą (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis). Tačiau, kaip bendrovės vadovas, atsakovas turėjo fiduciarines pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais, todėl, ieškovei įrodžius atsakovo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, atsakovui taikytina civilinė deliktinė atsakomybė.

9.       Teismas nusprendė, kad nors ieškovė netinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau ieškinio faktinis pagrindas yra įrodytas. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas BUAB ,,Santesta“ vadovas, išėmė iš BUAB ,,Santesta“ sąskaitų 18 634 Eur sumą, šie pinigai ieškovei nebuvo grąžinti ir jų panaudojimas nėra pagrįstas bendrovės buhalteriniais dokumentais. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą veikti bendrovės interesais, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės lėšas panaudojo būtent šiems interesams tenkinti. Atsakovas nurodė, ir vėliau šios pozicijos laikėsi bylos nagrinėjimo metu, kad iš ieškovės sąskaitų paimti pinigai buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiui ir atsiskaitant už bendrovės veiklai reikalingas medžiagas (prekes) bei paslaugas, tačiau negalėjo konkrečiau pagrįsti savo teiginių: negalėjo nurodyti, kokia pinigų dalis buvo skirta darbuotojams, už kokį laikotarpį buvo mokami pinigai, kokios paslaugos ar prekės buvo apmokėtos, kokiam projektui jos buvo skirtos. Atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindus pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms, ieškovės ieškinio reikalavimas buvo tenkintas.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Kolegija pripažino pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad nepagrįsto praturtėjimo ir civilinės deliktinės atsakomybės institutai yra iš esmės skirtingo pobūdžio pažeistų teisių gynybos būdai, kuriems taikyti ir (ar) konstatuoti turi būti įrodinėjamos, vertinamos ir nustatomos skirtingos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovas, išimdamas iš jos banko sąskaitų lėšas, nepagrįstai praturtėjo prašoma priteisti pinigų suma. Ieškovė neprašė priteisti lėšų iš atsakovo taikant civilinės deliktinės atsakomybės institutą. Be to, ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimu. Kolegija nusprendė, kad, pradinei ieškovei pasirinkus savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų iš atsakovo kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, pradinės ieškovės neįrodinėto, teisių gynimo būdo – civilinės deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo, todėl, priimdamas sprendimą tenkinti pradinės ieškovės reikalavimą jame nenurodytu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas ginčo šalių nustatytas ribas, t. y. pažeidė proceso teisės normas.

12.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas procesinis pažeidimas (bylos nagrinėjimo ribų peržengimas) nėra pakankamas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra iš esmės iš teisingas ir pagrįstas. Tokią išvadą kolegija padarė nusprendusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra (buvo) nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl pradinės ieškovės prašoma suma iš atsakovo priteistina kaip be pagrindo įgytas turtas.

13.       Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, kolegija pažymėjo, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš banko sąskaitų išėmė ieškovės prašomą priteisti sumą, t. y. 18 634 Eur. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Akivaizdu, kad dėl atsakovo veiksmų, t. y. 18 634 Eur lėšų iš banko sąskaitų išėmimo, ieškovė patyrė nuostolius, nes jos turimos lėšos sumažėjo 18 634 Eur suma. Tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrindė teisinio pagrindo išgryninti savo vadovaujamos bendrovės lėšas buvimo, nes, atsakovui neįrodžius, jog šios lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, darytina išvada, kad lėšos, kurios buvo išimtos iš ieškovės banko sąskaitų, liko pas atsakovą nesant tam jokio teisinio pagrindo.

14.       Pasisakydama dėl ieškovės negalėjimo apginti savo teisių kitais teisių gynimo būdais, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo salygų, kolegija nurodė, kad nors šiuo atveju ieškovę ir atsakovą siejo tam tikri teisiniai santykiai, t. y. atsakovas buvo bendrovės vadovas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad lėšos, išimtos iš ieškovės banko sąskaitų, liko pas atsakovą nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl sutartinėmis ir (ar) deliktinėmis teisės normomis ieškovė savo teisių apginti negali. Kolegijos vertinimu, sprendžiant ginčą pagal šioje byloje surinktus įrodymus, pradinė ieškovė savo teisių apginti negali ir kitų CK normų pagrindu, todėl gali būti taikomas subsidiarus teisių gynimo būdas – nepagrįsto praturtėjimo institutas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti         Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartį, ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir šalys apeliacine tvarka neskundė teismo išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pradinės ieškovės ieškinį taikant CK 6.237 straipsnio nuostatas, kuriomis rėmėsi pradinė ieškovė, nes pinigus atsakovas išgrynino turėdamas teisėtą pagrindą, be to, pradinės ieškovės teises galima apginti taikant kitą gynybos būdą (deliktinę civilinę atsakomybę). Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės keisti ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo bei priteisti reikalautos sumos kaip turtinės žalos atlyginimo, turėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas paneigė atsakovui palankius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pablogino atsakovo padėtį, nes konstatavo nepagrįsto praturtėjimo sąlygų buvimą, o tai suponavo pagrindą nekeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, nes nepranešė atsakovui apie naujas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.      

15.2.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas neanalizavo nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų buvimo ir šiuo aspektu netyrė byloje surinktų įrodymų, įrodymų tyrimas turėjo būti atliekamas pirmosios instancijos teisme, vėliau užtikrinant atsakovo teisę tokį teismo sprendimą apskųsti. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus faktinį ir teisinį ginčo vertinimą, buvo priimtas procesinis sprendimas, kurio motyvuojamoji dalis buvo visiškai kitokia, ir jo atsakovas neturėjo galimybės apskųsti apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir nepagrįstai konstatavo, kad pradinė ieškovė įrodė visas atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Vien pinigų išgryninimas iš bendrovės banko sąskaitų savaime nereiškia, kad atsakovas juos pasisavino. Atsakovas, išgrynindamas lėšas, veikė kaip bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), todėl preziumuojama, kad jis veikė bendrovės vardu ir pinigus panaudojo bendrovės veikloje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pinigus būtų užvaldęs ir pasisavinęs. Bendrovės dokumentai buvo perduoti naujam bendrovės vadovui, jų buvimo vieta nežinoma, todėl atsakovas negalėjo pagrįsti pinigų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą ir jų panaudojimo bendrovės veikloje fakto, tačiau atsakovas teikė netiesioginius įrodymus. Juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatytos sąlygos pripažinti nepagrįstą praturtėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai, nors visiškai nevertino byloje esančių reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą bendrovės veikloje. Be to, teismas nepaaiškino, kodėl nagrinėjamu atveju negalima taikyti vadovo deliktinės civilinės atsakomybės CK 2.87 straipsnio pagrindu, tik deklaratyviai nurodė, kad apginti pradinės ieškovės teisių negalima kitais CK nurodytais pažeistų teisių gynimo būdais.

16.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų. Teismas nepakeitė faktinio pradinės ieškovės reikalavimo pagrindo, vertino įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir jokių naujų aplinkybių, kuriomis šalys nesirėmė pirmosios instancijos teisme, nenustatė ir jų nekvalifikavo. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl šalių ginčo teisinio kvalifikavimo, teismas turėjo peržiūrėti visą bylos medžiagą. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. Įstatyme apeliacinės instancijos teismui įtvirtinta teisė iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, o nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas nelaikytinas reikalavimo pagrindo pakeitimu, bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

16.2.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė blogesnį jam sprendimą. Teismų procesinių sprendimų galutinis rezultatas yra toks pats – ieškinys patenkintas visiškai, todėl atsakovo teisės ir pareigos nepakito. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, skirtingi teismų motyvai nelaikomi apelianto padėties pabloginimu, kai galutinis sprendimo rezultatas yra toks pat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-969/2021).

16.3.                      Priešingai nei teigia atsakovas, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netaikė šalims netikėto pradinės ieškovės teisių gynimo būdo, todėl teismo procesinis sprendimas nelaikytinas siurpriziniu, nebuvo poreikio informuoti šalis, juolab kad neišeita už bylos nagrinėjimo ribų. 

16.4.                      Jei kasacinis teismas vertintų, kad apeliacinės instancijos teismas vis dėlto peržengė apeliacinio skundo ribas, turi būti atsižvelgta į tai, kad pradinė ieškovė BUAB „Santesta“ yra bankrutuojanti įmonė, kuri reiškė reikalavimą siekdama apginti kreditorių, įskaitant ir valstybę, interesus. Apeliacinės instancijos teismas privalo peržengti apeliacinio skundo ribas tuo atveju, kai siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.5.                      Nesutiktina su atsakovu, kad, bendrovės vadovui išimant pinigus iš bendrovės banko sąskaitos, preziumuojama, jog vadovas veikia bendrovės vardu ir šiuos pinigus naudoja bendrovės veikloje. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o našta įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Nėra pagrindo šiuo atveju taikyti kitą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turėjo pareigą saugoti vieną apskaitos dokumentų egzempliorių, taigi ir objektyvias galimybes pagrįsti, jog bendrovės pinigus panaudojo jos veikloje.

16.6.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

17.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl 18 634 Eur, kuriuos, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., būdamas UAB „Santesta“ vadovas, išėmė iš šios bendrovės banko sąskaitų, priteisimo. Pradinės ieškovės ieškinyje buvo nurodytas ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas – CK 6.237 straipsnis, reglamentuojantis pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą.  

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau kitu teisiniu pagrindu, nei ieškinyje nurodė ieškovė. Konstatavęs, kad atsakovo išgrynintų bendrovės lėšų panaudojimas ieškovės interesams byloje nebuvo įrodytas, teismas taikė atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už juridinio asmens valdymo organui (vadovui) įstatymais nustatytų pareigų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančios teisės normos šioje byloje negali būti taikomos, nes atsakovas pinigus išgrynino turėdamas teisėtą pagrindą (veikdamas kaip bendrovės vadovas), be to, esant atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo galimybei neegzistuoja viena iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto, kaip subsidiaraus teisių gynimo būdo, taikymo salygų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, pripažino, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta peržengus ginčo šalių nustatytas ribas, nes pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovės teisių gynimo būdą, kurio taikyti ieškovė neprašė ir jo taikymo sąlygų neįrodinėjo. Vis dėlto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas paliko iš esmės nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovės reikalaujama suma turėjo būti jai priteista iš atsakovo kaip be pagrindo įgytas turtas, kadangi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra nustatytos visos sąlygos patenkinti ieškovės reikalavimą šio instituto pagrindu.

21.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, kasaciniame skunde kelia šiuos proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus: 1) ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų buvimą, nors pirmosios instancijos teismas buvo paneigęs šio instituto taikymo galimybę ir ši teismo išvada apeliacine tvarka nebuvo ginčijama, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas; 2) ar tokiu būdu buvo pažeistas CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

22.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013). Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais ir dėl to kasacinio teismo neanalizuotinais pripažintini faktinio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, taip pat abstrakčios nuorodos į atitinkamą kasacijos pagrindą, nepateikiant jį pagrindžiančių išsamių teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 73 punktas).

23.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iš pradinės ieškovės banko sąskaitos išgryninti pinigai atsakovo buvo panaudoti bendrovės veikloje, o ne pasisavinti. Be kita ko, atsakovo teigimu, bendrovės vadovui išimant pinigus iš jo vadovaujamos bendrovės banko sąskaitos, preziumuojama, kad vadovas veikia bendrovės vardu ir šiuos pinigus naudoja bendrovės veikloje, todėl teismai netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas yra fakto klausimas, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nenagrinėtini kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 40 punktas), o kasacinio skundo teiginys dėl egzistuojančios prezumpcijos nėra pagrįstas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl šios priežasties dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisakys. Teisėjų kolegija taip pat išsamiau nepasisakys dėl kasacinio skundo argumento, kad atsakovo galimybė įrodinėti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą buhalterinės apskaitos dokumentais nagrinėjamoje byloje yra apsunkinta, kadangi iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė šią aplinkybę įrodinėti kitais įrodymais.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

24.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių tarp ginčo šalių iš esmės nekilo ginčo. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį, pasisakant dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimo, be kita ko, diskutuojama dėl civilinio proceso principų nulemto draudimo bet kurios instancijos teismui peržengti bylos šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas santykio su principu iura novit curia (teismas žino teisę), lemiančiu teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis). Bylos nagrinėjimo ribas taip pat apibrėžia atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-823/2024 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

27.       Kita vertus, nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, pasirinkdamas taikytiną jo teisių gynimo būdą, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016 16 punktą; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 22 punktą). CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas). Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą) nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 40 punktas).

28.       Apibendrinant nurodytą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad kitos, nei ginčo šalių nurodyta, teisės normos pritaikymas ginčo šalių santykiams nepripažintinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pritaikymo nekyla poreikis modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (t. y. nustatyti ir vertinti šalių neįrodinėjamas faktines aplinkybes) ar ieškinio dalyką (priteisti ieškovui tai, ko jis nereikalauja). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai negali priimti siurprizinių sprendimų nei įrodymų tyrimo ir vertinimo, nei teisės taikymo aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 48 punktą), todėl ginčo šalys apie kitokį, nei jų nurodytas, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą turi būti tinkamai informuojamos įgyvendinant teismo išaiškinimo pareigą. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Draudimas teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas taikytinas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).

30.       Nagrinėjamoje byloje atsakovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais dėl, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo – šalių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, teismui pakeitus tiek teisinį, tiek faktinį ieškinio pagrindą ir savo nuožiūra pritaikius teisių gynimo būdą, kurio taikyti pradinė ieškovė neprašė. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovės ieškiniu reikalautą priteisti sumą ne nepagrįsto praturtėjimo instituto, o deliktinės atsakomybės normų pagrindu, tik teisiškai kvalifikavo šalių įrodinėtas faktines aplinkybes, jokių šalių byloje neįrodinėtų faktinių aplinkybių savarankiškai nenustatė ir nevertino, todėl bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Taigi, pagal apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, ar, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį kitu teisiniu pagrindu, nei ieškinyje nurodė ieškovė, bylos nagrinėjimo ribos buvo peržengtos (šios nutarties 28 punktas).

31.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, pripažino pagrįstu. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad be pagrindo įgyto turto institutas ir civilinės deliktinės atsakomybės institutas yra iš esmės skirtingo pobūdžio pažeistų teisių gynybos būdai, kuriems taikyti ir (ar) konstatuoti turi būti įrodinėjamos, vertinamos ir nustatomos skirtingos faktinės aplinkybės (skundžiamos nutarties 23–24 punktai). Nors skundžiamoje nutartyje išsamiau nepasisakyta dėl to, kokios šalių neįrodinėtos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo konkrečiu atveju buvo nustatytos ir įvertintos, argumentai dėl šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstumo nei kasaciniame skunde, nei atsiliepime į jį nepateikti (CPK 353 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, kad civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nagrinėjamoje byloje netaikytinos (skundžiamos nutarties 43 punktas).

32.       Kasaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar, pripažinęs bylos nagrinėjimo ribų peržengimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas galėjo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasis ieškinyje nurodytu teisiniu reikalavimo pagrindu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šio teisinio pagrindo taikymo galimybę buvo atmetęs ir ši teismo išvada apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeistas draudimas apeliacinės instancijos teismui peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, tačiau ieškovai laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas tik įgyvendino teismui tenkančią pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nes jokios naujos, šalių byloje neįrodinėtos, faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nebuvo nustatytos.

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atlikdamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).

34.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovų pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (be kita ko, apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovė gali savo teises apginti taikant atsakovui deliktinę atsakomybę), turėjo teisę vertinti, pagal kokias teisės normas – deliktinės civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo – turi būti kvalifikuojami ginčo šalių teisiniai santykiai. Tačiau, ginčo teisinius santykius kvalifikavęs kaip nepagrįstą praturtėjimą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo savarankiškai nustatyti šiuo teisiniu pagrindu pareikšto pradinės ieškovės reikalavimo tenkinimo sąlygų, dėl kurių buvimo argumentai nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį nebuvo pateikti. Sutiktina su atsakovu, kad tokiu būdu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir priimtas atsakovui siurprizinis sprendimas, kadangi jis negalėjo pagrįstai tikėtis, jog apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas imsis analizuoti tas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, kurios pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo vertinamos teismui nusprendus, kad nurodytas institutas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, ir kitaip vertinti tas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė konstatuodamas jų nebuvimą.

35.       Atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, nurodoma, kad, net jei būtų nuspręsta, jog apeliacijos ribos nagrinėjamoje byloje buvo peržengtos, atsižvelgiant į pradinės ieškovės teisinį statusą (bankrutuojanti bendrovė), tokį peržengimą pateisina egzistuojantis viešasis intesesas. Tačiau iš  skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas viešojo intereso buvimo šioje byloje nekonstatavo, be to, šalys apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas nebuvo tinkamai informuotos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 46 punktas; kt.).

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas ginčo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas iš esmės reiškia bylos esmės neatskleidimą, kadangi nuo taikytinos teisės normos priklauso, kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, taip pat kuriai proceso šalių tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jei pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui šiuo pagrindu spręstina atsižvelgiant į du kriterijus: 1) neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, bei 2) procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023, 34 punktas). Taip pat pažymėta, kad, siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-403/2022, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Atsiliepime į kasacinį skundą akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju jokios naujos, šalių neįrodinėtos, faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nebuvo nustatytos ir nauji įrodymai nebuvo renkami, todėl byla pagrįstai buvo užbaigta apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant jos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 320 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas gali būti vertinamas kaip procesinė kliūtis apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, jei nenustatomas teisinis pagrindas šias ribas peržengti. Siekis užtikrinti šios nutarties 36 punkte nurodytus principus tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir poreikį užtikrinti šalių procesines teises, gali būti teismo įvertintas kaip viešasis interesas, pateisinantis bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, tačiau toks teismo procesinis sprendimas turi būti tinkamai argumentuotas, be to, turi būti laikomasi CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo tinkamai informuoti apie tai byloje dalyvaujančius asmenis ir sudaryti jiems galimybę pasisakyti tiek faktiniu, tiek teisės taikymo aspektu, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

38.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti procesiniai pažeidimai (bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimas, siurprizinio sprendimo priėmimas) sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

39.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-469/2023, 39 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų buvimo padaryta peržengus apeliacinio skundo ribas, nekonstatavus tam teisinio pagrindo ir tinkamai neinformavus apie tai proceso šalių, todėl negali būti pripažinta teisėta. Tuo tarpu deliktinės atsakomybės normų taikymo nagrinėjamoje byloje galimybę apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi, kaip minėta, atmetė, nors, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, ši apeliacinės instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje nėra išsamiau argumentuota. Kita vertus, skundžiama nutartimi taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovui deliktinę atsakomybę, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas ir ši išvada kasacine tvarka neginčijama. Taigi, byloje susiklostė procesinė situacija, kai teismų procesiniai sprendimai patenkinti ieškinį nėra teisiškai pagrįsti laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos nė vienu iš aptariamų institutų. Kadangi dėl nurodytų pažeidimų buvo apribota proceso šalių galimybė pasisakyti dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į joms taikytinas teisės normas, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, nustatytas pažeidimas kasacinio teismo negali būti pašalintas. Dėl šios priežasties, panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl draudimo priimti apeliantui blogesnį sprendimą pažeidimo

40.       Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, nes skundžiama nutartimi paneigė atsakovui palankius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų nebuvimo. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

41.       Aiškindamas CPK 313 straipsnį, kuriame įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai tarpusavyje apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; kt.). Klausimas dėl blogesnio sprendimo apeliantui priėmimo paprastai aktualus, kai skirtingų instancijų teismai priima nevienodus (visiškai ar iš dalies) sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

42.       Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai grindžiami iš esmės skirtingais motyvais, tačiau rezultato prasme yra vienodi (ieškinys patenkintas). Atsakovas kasaciniame skunde argumentuotai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas visiškai patenkinti ieškinį kitu teisiniu pagrindu (taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą) labiau suvaržė jo teises ar nustatė jam daugiau pareigų, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai patenkinti ieškinį taikant deliktinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, CPK 313 straipsnyje įtvirtinto draudimo nepažeidė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas šio teismo iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė