Baudžiamoji byla Nr. 2K-524/2012

                                                                                                                Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                                1.2.19.3.; 2.1.7.; 2.4.2.1.; 2.6.7.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

nuteistajam G. K. ,

išteisintojo A. B. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo  2011 m. rugsėjo 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžių.

              Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 227 straipsnio 1 dalį (pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (kyšio perdavimas) 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, paskirta subendrinta bausmė  - 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

          Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. balandžio 25 d., suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. gegužės 23 d., iš viso 30 dienų, vieną dieną, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, prilyginant 2 MGL dydžiui, paskirta galutinė bausmė - 170 MGL (21 100 Lt) dydžio bauda.

          G. K. pagal BK 26 straipsnio 4 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį, kurio suma viršija 250 MGL dydį) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (kyšio, kurio suma viršija 250 MGL dydį, perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

              A. B. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (pasiūlymas duoti kyšį), nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (kyšio perdavimas), nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d.  nuosprendžiu

1) pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo  2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria G. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (už 2007 m. rugsėjo 28 d. pasiūlymą, pažadėjimą duoti kyšį, paskiriant naują, laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams; pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (už 2008 m. sausio 15 d. kyšio perdavimą) paskiriant naują laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies subendrintos jas sudedant ir galutinė paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Į bausmės laiką įskaitytas G. K. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. gegužės 23 d.;

              2) panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo  2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria G. K. pagal BK 26 straipsnio 4 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir perduoti kyšį) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį, kurio suma viršija 250 MGL) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (kyšio, kurio suma viršija 250 MGL perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); A. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (pasiūlymas duoti kyšį) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių; pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (kyšio perdavimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių;

3) vietoje panaikintos dalies priimtas naujas nuosprendis: G. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas su A. B. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. 5 000 Lt kyšį) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (pasiūlymas duoti ir 2008 m. balandžio 23 d. didesnės nei 250 MGL vertės kyšio davimas V. U. ) išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); A. B. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (susitarimas su G. K. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. 5000 Lt kyšį ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. 5000 Lt kaip kyšio perdavimas V. U. ) išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

4) panaikinta Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis.

              Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. K. , išteisintojo A. B. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 28 d., apie 16 val., degalinės „Statoil“ aikštelėje Vilniuje, Ukmergės g. 177, pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir VMS) tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. 10 000 Lt kyšį už tai, kad pastarasis paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę, Tėvynės sąjungos frakcijos narę B. G. , kad ji, sprendžiant Privatizavimo komisijoje klausimą dėl UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties projekto patvirtinimo, balsuotų už šios sutarties patvirtinimą, kad V. U. pasiūlytų, pažadėtų perduoti ir perduotų B. G. dalį minėto kyšio už nurodytą B. G. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 15 d., apie 14 val., Vilniaus m. savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. 10 000 Lt kyšį už tai, kad V. U. paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos narę ir šios savivaldybės Privatizavimo komisijos narę, Tėvynės sąjungos frakcijos narę B. G. , kad 2008 m. sausio 15 d. Privatizavimo komisijos posėdyje, svarstant UAB „Corpmanagement“ prašymą atleisti nuo 2 183 235,08 Lt delspinigių, susidariusių pagal 2007 m. gruodžio 4 d. sutartį dėl Ligoninės pastatų, esančių Vilniuje, Subačiaus g. 28, pirkimo-pardavimo, B. G. balsuotų už UAB „Corpmanagement“ atleidimą nuo 2 183 235,08 Lt delspinigių, ir kad V. U. pasiūlytų, pažadėtų perduoti ir perduotų B. G. dalį minėto kyšio – 5000 Lt – už nurodytą B. G. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Po to, kai 2008 m. sausio 15 d. Privatizavimo komisijos posėdžio metu B. G. balsavo už UAB „Corpmanagement“ atleidimą nuo minėtų delspinigių ir Privatizavimo komisijoje buvo nutarta atleisti UAB „Corpmanagement“ nuo 2 183 235,08 Lt delspinigių, 2008 m. sausio 16 d., apie 12 val., UAB „Realco“ patalpose, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė V. U. 10 000 litų kyšį ir nurodė jam pusę kyšio sumos – 5000Lt – pasilikti sau,  o likusią dalį – 5000 Lt – perduoti B. G. .

              G. K. išteisintas dėl kaltinimo BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, kur jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d., dienos metu, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, susitarė su A. B. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui bei šios savivaldybės sutarties su UAB „Vilniaus pramogų parkas“ vykdymo priežiūros komisijos (toliau - Komisija) nariui V. U. 5000 Lt kyšį už tai, kad V. U. , 2007 m. rugpjūčio 28 d. renkant nurodytos Komisijos pirmininką, balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. , t. y. už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus; jis patarė A. B. telefonu pasiūlyti ir pažadėti duoti V. U. 5000 Lt kyšį, o A. B. pažadėjo atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus. A. B. , veikdamas su G. K. pagal išankstinį susitarimą vėliau, tą pačią dieną apie 15 val., Vilniaus m. savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pasiūlė ir pažadėjo V. U. duoti 5000 Lt kyšį už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant Komisijos pirmininką, V. U. balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. . Po to, kai 2007 m. rugpjūčio 28 d. renkant nurodytos Komisijos pirmininką V. U. balsavo už O. G. kandidatūrą ir O. G. buvo išrinktas Komisijos pirmininku, 2007 m. rugpjūčio 29 d., apie 13 val., 205-ame kabinete, Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, A. B. , tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė V. U. 5000 Lt kyšį.

              Be to, G. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kur jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. kovo 6 d., apie 16 val., kavinėje „Double Coffe“, Mados ir stiliaus centre „Europa“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, ir 2008 m. kovo 14 d., apie 11 val., „Hanner“ biurų pastate, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, pasiūlė Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariui V. U. pereiti į jo vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Vilniaus m. savivaldybės taryboje (toliau - Taryba), Taryboje veikti jo vadovaujamos frakcijos naudai, ir susitikimų, vykusių 2008 m. kovo 15 d., apie 10 val., ir 2008 m. kovo 18 d., apie 10.30 val., „Hanner“ biurų pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, metu pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 150 000 Lt kyšį už tai, kad V. U. pereitų į jo vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Taryboje, Taryboje veiktų jo vadovaujamos frakcijos naudai, pažadėjo V. U. ateityje derėtis su Tarybos nariais, kad V. U. būtų išrinktas Vilniaus vicemeru. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. kovo 19 d., apie 14 val., 2008 m. kovo 27 d., apie 15 val., 2008 m. balandžio 1 d., apie 17 val., Vilniaus m. savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, 2008 m.  balandžio 3 d., apie 11 val., Mados ir stiliaus centre „Europa“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, pakartotinai pasiūlė V. U. apsispręsti dėl perėjimo į Nepriklausomą frakciją ir kandidatavimo į Vilniaus m. vicemerus, priminė, kad jo pažadas dėl minėto siūlomo kyšio galioja, ir pranešė, kad jis kalbėjo su bendrapartiečiais ir gavo jų pritarimą V. U. perėjimui į Nepriklausomą frakciją, o 2008 m. balandžio 4 d., apie 15 val., UAB „Rubicon group“ patalpose, Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, pakartojo V. U. pažadą duoti 150 000 Lt kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2008 m. balandžio 22 d., apie 16 val., Vilniaus m. savivaldybės požeminiame garaže, Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pažadėjo V. U. iš anksto duoti žadėto kyšio dalį - 50 000 Lt, likusią dalį - 100 000 Lt - perduoti ateityje dalimis - kas mėnesį, ir 2008 m. balandžio 23 d., apie 13.40 val., V. U. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė V. U. kyšio dalį - 14 500 eurų (50 065,60 Lt),

              A. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, kur jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d., dienos metu, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, susitarė su G. K. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui bei šios savivaldybės sutarties su UAB „Vilniaus pramogų parkas“ vykdymo priežiūros komisijos (toliau – Komisija) nariui V. U. 5000 Lt kyšį už tai, kad V. U. 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant nurodytos Komisijos pirmininką, balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. , t. y. už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus; G. K. patarė jam telefonu pasiūlyti ir pažadėti duoti V. U. 5000 Lt kyšį, o jis pažadėjo atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus. Vėliau, tą pačią dieną, apie 15 val., jis, veikdamas su G. K. pagal išankstinį susitarimą, Vilniaus m. savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pasiūlė ir pažadėjo V. U. duoti 5000 Lt kyšį už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant Komisijos pirmininką, V. U. balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. . Po to, kai 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant nurodytos Komisijos pirmininką, V. U. balsavo už O. G. kandidatūrą ir O. G. buvo išrinktas Komisijos pirmininku, 2007 m. rugpjūčio 29 d., apie 13 val., 205-ame kabinete, Vilniaus m. savivaldybės patalpose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė V. U. 5000 Lt kyšį.

              Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą kasatorius motyvuoja teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos duomenų nevertino kaip visumos su įstatymų nuostatomis, išsamiai neišnagrinėjo byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo ir taip padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

Skunde pažymima, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2006 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai prokuroras daro išvadą, kad teismas, nepaisydamas šių įrodymų vertinimo reikalavimų, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, neatsižvelgė į įstatymų nuostatas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Prokuroras skunde tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, kurie turėjo įtakos išvadoms dėl A. B. , G. K. kaltės klausimo, NVIM sankcionavimo ir taikymo teisėtumo, nevertino bylos duomenų kaip visumos, neatsižvelgė į įstatymų nuostatas, rėmėsi tik dalimi 2007 m. liepos 30 d. STT pranešimo apie gautą informaciją Nr. S58e-729 ir 2007 m. liepos 31 d. STT pranešimo apie gautą informaciją Nr.S8e-731. Anot kasatoriaus, vertindamas operatyvinio tyrimo pradėjimo, NVIM taikymo teisėtumo klausimą, teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad „Vichy“ vandens pramogų parkas – tai ta pati UAB „Vilniaus pramogų parkas“. Šiuo konkrečiu atveju A. B. bei G. K. buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. A. B. susitarė su G. K. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti V. U. kyšį už tai, kad pastarasis 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant VMS sutarties su UAB „Vilniaus pramogų parkas“ vykdymo priežiūros komisijos pirmininką, balsuotų už VMS tarybos narį O. G. , o vėliau A. B. šį neteisėtą atlygį perdavė V. U. . Teismas neanalizavo ir nevertino šių duomenų kaip visumos su liudytojų V. U. , K. M. , S. G. (STT pareigūno) parodymais, iš kurių matyti, kad V. U. dėl A. B. įtariam daromų nusikalstamų veikų į STT kreipėsi ne 2007 m. rugpjūčio, o liepos mėnesį. Apeliaciniu skundu teismo buvo prašoma įvertinti šiuos duomenis, tačiau teismas jų neaptarė ir nevertino, t. y. išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Šis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas yra esminis, nes lėmė tai, jog neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nebuvo panaikintas ir nebuvo priimtas teisėtas bei pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Iš minėtų duomenų matyti, kad iki operatyvinio tyrimo pradėjimo 2007 m. liepos 27 d. STT gavo informacijos apie A. B. tikėtina daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227, 228 straipsniuose. Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos mėn. šios tarybos nario pareigas ėjo V. U. . Taigi ši informacija buvo pakankamas faktinis pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą, sankcionuoti ir taikyti A. B. atžvilgiu NVIM. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, darytina išvada, kad 2007 m. liepos 31 d. operatyvinis tyrimas pradėtas ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. NVIM sankcionuotas, o vėliau taikytas teisėtai, esant faktiniam pagrindui, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau - OVĮ) numatytiems pagrindams. Apeliaciniu skundu buvo prašoma įvertinti tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2008 m. balandžio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu V. U. savo parodymais patvirtino aplinkybę, kad iki 2007 m.  rugpjūčio  2 d. NVIM panaudojimo sankcionavimo jis jokios informacijos STT pareigūnams apie rengiamą ar daromą nusikaltimą nepranešė, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, neatitinančią bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad 2008 m. balandžio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole neužfiksuota, jog V. U. parodė, kad iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. NVIM panaudojimo sankcionavimo jis jokios informacijos STT pareigūnams apie rengiamą ar daromą nusikaltimą nepranešė. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. teikime Nr. 3S-487 dėl NVIM panaudojimo nurodyta, jog NVIM bus panaudotas prieš A. B. , kad V. U. NVIM panaudojimo metu imituos veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse. Atsižvelgiant į tai,  pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinimas A. B. pareikštas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir padarė išvadą, kad V. U. imitavo veiką, išeinančią už sankcionuoto NVIM ribų. Teigiama, kad tokia išvada prieštarauja OVĮ 12 straipsnio nuostatoms, tačiau teismas šių apeliacinio skundo motyvų nevertino ir neaptarė. Prokuroras pažymi, kad teismo nuosprendyje teigiama, jog apeliacinio skundo teiginys, kad prieš operatyvinio tyrimo pradėjimą, NVIM panaudojimą STT pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, prieštarauja teismo nuosprendyje paminėtiems įstatymams, t. y. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo išvadoms, suformuotai teismų praktikai, todėl manytina, kad kritiškai vertindamas skundo teiginį teismas neatsižvelgė į įstatymų nuostatas ir dėl šios priežasties padarė neteisingą išvadą dėl NVIM panaudojimo teisėtumo. Nurodoma, kad pagal OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 20 dalies nuostatas išplaukia, kad operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, o NVIM taikomas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, tačiau yra informacijos apie galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas. Manytina, kad prieš operatyvinio tyrimo pradėjimą, NVIM panaudojimą STT pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų pareigą pradėti ne operatyvinį o ikiteisminį tyrimą. Taigi šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas A. B. atžvilgiu pradėto operatyvinio tyrimo 2007 m. rugpjūčio 2 d. NVIM sankcionavimo ir panaudojimo teisėtumo klausimą, teismas privalėjo nustatyti, ar prieš operatyvinio tyrimo pradžią STT disponavo informacija apie A. B. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teismas, spręsdamas NVIM taikymo teisėtumo klausimą, padarė išvadą, kad įrodymai (vaizdo ir garso įrašai, jų suvestinės) byloje gauti neteisėtu būdu, suvaržant žmogaus teises (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnį) ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tačiau neatsižvelgė į  2007 m. rugpjūčio mėn. galiojusio OVĮ 12 straipsnio, 3 straipsnio 8, 9 dalies, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, iš kurių išplaukia, kad teikime dėl NVIM taikymo nenurodomi duomenys apie techninių priemonių panaudojimą. Prokuroro pažymėta, kad teismas nevertino liudytojo V. U. , S. G. parodymų, rašytinių bylos duomenų, susijusių su NVIM sankcionavimu bei taikymu, iš kurių matyti, kad byloje nagrinėjamu atveju operatyvinio tyrimo metu A. B. atžvilgiu techninės priemonės buvo taikomos bendra tvarka: kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą, veiksmus, kai apie tokių priemonių taikymą buvo žinoma vienam iš pokalbių dalyviui - V. U. , t. y. esant situacijai, kai tokiems operatyvinio tyrimo veiksmams nebūtina motyvuota teismo nutartis. Teismas neatsižvelgė į liudytojo V. U. , S. G. parodymus, kad šių veiksmų atlikimo metu V. U. naudojo STT pareigūnų pateiktas technines priemones. Taigi teismas neatsižvelgė į OVĮ nuostatas, reglamentuojančias techninių priemonių naudojimą bendra ir specialia tvarka, NVIM panaudojimą, ir dėl šios priežasties padarė neteisingą išvadą dėl duomenų, esančių vaizdo ir garso įrašuose, suvestinėse, teisėtumo. Teismas nesutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad A. B. perdavė V. U. 5000 Lt, tačiau motyvuodamas tokią išvadą neatsižvelgė į bylos duomenis, nevertino jų visumos ir dėl šios priežasties padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teismas nurodė, kad V. U. prieš susitikimą su A. B. nebuvo apžiūrėtas, nėra protokolo apie V. U. pinigų perdavimą pareigūnams, tačiau neatsižvelgė į OVĮ nuostatos, kurios neįpareigoja operatyvinės veiklos subjektų pareigūnus kiekvienu atveju prieš NVIM taikymą apžiūrėti asmenį, kuris dalyvautų šiuose veiksmuose. Kaip ir neįpareigoja pareigūnų surašyti protokolą dėl pinigų perdavimo. Nuosprendyje teigiama, kad V. U. teisme negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kam perdavė A. B. gautus pinigus, tačiau nevertino šio proceso dalyvio ir liudytojo S. G. parodymų, iš kurių matyti, kad po NVIM taikymo minėtą pinigų sumą V. U. perdavė STT pareigūnams. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, jog teismas suabejojo liudytojų V. U. , S. G. parodymais apie pinigų perdavimo aplinkybes, tačiau nenurodė motyvų, kodėl reikėtų abejoti šių proceso dalyvių parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad akivaizdu, jog A. B. negalėjo būti pasunkinama procesinė padėtis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kitame ikiteisminiame tyrime, tačiau pažymėtina, kad ši teismo kritiškai vertinta prokuroro apeliacinio skundo dalis susijusi ne su nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas A. B. , o su 2008 m. kovo 15 d. – 2008 m. balandžio 23 d. nusikalstama veika, kuri buvo inkriminuojama G. K. . Manytina, kad teismas, kritiškai vertindamas NVIM panaudojimą A. B. atžvilgiu, neatsižvelgė į bylos duomenis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nurodė, jog A. B. negalėjo būti pasunkinama procesinė padėtis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kitame ikiteisminiame tyrime (E. L. atžvilgiu). Tačiau neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2008 m. sausio 28 d. dėl E. L., G. K. , A. B. padarytų nusikalstamų veikų ir tik 2008 m. spalio 9 d. ikiteisminis tyrimas E. L. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą bei perduotas nagrinėti Vilniaus miesto 1- ajam apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl G. K. dalyvavimo 2007 m. rugpjūčio 28 d. – 2007 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamos veikos padaryme, nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. teikime dėl NVIM taikymo G. K. pavardė nenurodyta, kaip matyti iš teikimo bei operatyvinių pranešimų turinio, duomenų apie G. K. rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas nebuvo. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog G. K. 2007 m. rugpjūčio 28 d. būtų daręs įtaką A. B. pasiūlyti, pažadėti ir duoti V. U. 5000 Lt kyšį. Vertindamas šią kaltinimo dalį, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. G. K. atžvilgiu NVIM taikomas nebuvo. Todėl kalbėti apie 2007 m. rugpjūčio mėn. NVIM taikymo teisėtumą šiuo aspektu nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą dėl duomenų nepakankamumo, tačiau nevertino duomenų, esančių 2008 m. birželio 13 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, kurie leidžia manyti, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. (užfiksuota 2007-08-28 14.54 val.) A. B. ir G. K. susitarė papirkti V. U. . Teismas nevertino šių duomenų kaip visumos su liudytojo V. U. parodymais, garso ir vaizdo įrašais, rašytiniais bylos duomenimis. Tai, kad A. B. , G. K. padarė kaltinime nurodytą 2007 m. rugpjūčio 28 d.–2007 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamą veiką, leidžia manyti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, esantys liudytojų V. U. , A. Š. , A. V., J. K. , O. G. , J. Ž. , A. Š. , K. M. , S. G. parodymuose bei rašytinėje bylos medžiagoje. Taip pat kaltinimas grindžiamas duomenimis, esančiais operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose, daiktų apžiūros protokoluose. Vertinant byloje surinktus duomenis tiek atskirai, tiek kaip visumą pažymėtina, kad liudytojas V. U. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis A. B. siūlė, žadėjo duoti ir davė jam neteisėtą piniginį atlygį už tai, kad V. U. , būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant nurodytos Komisijos pirmininką, balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. , t. y. už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. V. U. parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes patvirtina duomenys, esantys nurodytų liudytojų parodymuose, pinigų apžiūros protokole, taip pat objektyvūs duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu, taikant technines priemones bendrąja tvarka. Šie duomenys patvirtina liudytojo V. U. parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu A. B. siūlė kyšį ir darydamas šiuos veiksmus laikėsi konspiracijos. Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U. , veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais, siekė A. B. apkalbėti, byloje nėra. Priešingai, byloje užfiksuoti ir teismui pateikti garso bei vaizdo įrašai apie V. U. ir A. B. , G. K. pokalbius, leidžia manyti, kad iki 2008 m.  balandžio 23 d. tarp V. U. ir A. B. , G. K. buvo nekonfliktiški santykiai. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad netikėti liudytojo V. U. parodymais nėra pagrindo ir jais galima remtis sprendžiant kaltės klausimą.

Kaip jau minėta, bylos duomenys leidžia manyti, kad A. B. siūlė, žadėjo duoti ir davė neteisėtą piniginį atlygį už tai, kad V. U. , būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, 2007 m. rugpjūčio 28 d., renkant nurodytos Komisijos pirmininką, balsuotų ne už Vilniaus m. vicemerą A. Š. , o už Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį O. G. , t. y. už V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Tad darytina išvada, kad A. B. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kyšio suma yra ne mažesnė negu 1 MGL, tačiau neviršija 250 MGL sumos, darytina išvada, kad ši nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

Iš 2007 m. sausio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir garso įrašo matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d., apie 15 val., Vilniaus m. savivaldybės administracijos patalpose A. B. pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. minėtą neteisėtą atlygį. Iš 2008 m. birželio 13 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir garso įrašo matyti, kad netrukus prieš šiuos veiksmus, 2007 m. rugpjūčio 28 d., 14.54 val., A. B. atsiklausė G. K. , ar ,,jis gali duoti ir kiek“, o G. K. sutiko. Tuo pačiu metu tarp A. B. ir G. K. įvyko pokalbis dėl komisijos. Taigi šie byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad netrukus prieš V. U. išsakytą pasiūlymą duoti kyšį A. B. ir G. K. aptarė minėtų pirmininko rinkimų detales, G. K. patarė A. B. duoti šį neteisėtą atlygį V. U. , t. y. duodamas patarimus padėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tai, kad G. K. buvo suinteresuotas, jog nurodytos komisijos pirmininku būtų išrinktas O. G. , patvirtina faktas, kad G. K. 2007 m. rugpjūčio mėn. dirbo vienos iš „Rubicon group“, kuriai priklausė UAB „Vilniaus pramogų parkas“, priklausančios įmonės UAB „Arkoveta“, projektų vadovu. Iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, garso įrašų, kuriuose užfiksuoti G. K. ir V. U. kontaktai, matyti, jog G. K. nurodo, kad jį „prastūmė chebra“, kuriai jis yra skolingas, kad jis turi „biudžetą“, kaip manytina kyšiams, kad jis padeda įmonei „prastumti“. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad G. K. padėjo padaryti nusikalstamą veiką, todėl G. K. inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuotina su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

Prokuroras skunde pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar G. K. padarė 2008 m. kovo 15 d. – 2008 m. balandžio 23 d. nusikalstamą veiką, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po nustatytų G. K. veiksmų, kurie buvo padaryti 2007 m., ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo atlikti BPK 169 straipsnyje numatytus veiksmus, nepažeisdami BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. sausio 28 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolesniu G. K. skatinimu („tiražavimu“) daryti nusikalstamas veikas. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, kai pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, vėliau perauga į provokuojančius, nes būna padaromi nauji nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku būtų užkirtusi kelią jų padarymui, šiuo laikotarpiu surinkti duomenys negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus (BPK 1, 2 straipsnis) bei pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kasatorius skunde tvirtina, kad tokiu būdu teismas neatsižvelgė į tai, kad BPK neįpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą iš karto nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento įteikti įtariamajam pranešimą apie įtarimą, atlikti įtariamojo apklausą. Akcentuotina ir tai, jog BPK nenumatyta „būtinų“ tam tikroje ikiteisminio tyrimo stadijoje procesinių veiksmų sąvoka. Priešingai, BPK nuostatų sisteminė analizė leidžia manyti, kad tokių procesinių veiksmų atlikimas laiku turi būti derinamas kartu su kitais planuojamais atlikti, atliekamais procesiniais veiksmais bei ikiteisminio tyrimo situacija. Po 2008 m. sausio 28 d. E. L. , G. K. , A. B. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, 2008 m. vasario  4 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi V. U. buvo leista nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. gegužės 4 d. atlikti E. L. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau - NVIV). Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje 2008 m. vasario 4 d. dieną pranešimo apie įtarimą įteikimas G. K., jo apklausa atskleistų V. U. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo E. L. atžvilgiu faktą ir tokiu būdu pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei. Tad darytina išvada, kad nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m.  kovo 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai, siekdami išaiškinti E. L. galimai daromą nusikalstamą veiką, nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, tiek su G. K. , tiek su A. B. neatliko jokių procesinių veiksmų. Tačiau teismas į šiuos bylos duomenis neatsižvelgė ir, manytina, padarė neteisingą išvadą, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis negali turėti reikšmės sprendžiant G. K. kaltės klausimą. Teismas šios nutarties analizę siejo tiesiogiai su G. K. kalte, tačiau neatsižvelgė į apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai po G. K. 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. sausio 15 d. baigtų nusikalstamų veikų nenutraukė NVIM panaudojimo, toliau G. K. sekė, motyvuodamas tuo, kad 2008 m. vasario 4 d. supažindinimo su nutartimi leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leidžiama V. U. atlikti NVIV. Taigi šioje apeliacinio skundo dalyje buvo pateikti duomenys, kad po 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. sausio 15 d. baigtų nusikalstamų veikų NVIM panaudojimas G. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ir kad šie veiksmai nebuvo tęsiami. Teismas šių apeliacinio skundo motyvų neanalizavo ir nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi sankcionuotų NVIV panaudojimą siejo su „tiražavimu“, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, 2008  m. sausio 28 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą NVIM, G. K. atžvilgiu nebuvo tęsiami. Teismas šių duomenų nevertino visumoje su duomenimis dėl 2008 m. kovo 19 d. NVIV sankcionavimo, gavus naujų duomenų, kad 2008 m. kovo mėn. G. K. pasiūlė V. U. kyšį, nevertino šių duomenų kaip visumos su duomenimis, kad po ikiteisminio tyrimo pradžios toje pačioje byloje E. L. atžvilgiu buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl nusikalstamų veikų „tiražavimo“. Manytina, jog šią neteisingą išvadą teismas padarė ir dėl to, kad neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. U. provokavo ar skatino G. K. daryti nusikalstamas veikas.

Minėta nutartimi, remiantis BPK 159 straipsniu, V. U. buvo leista taikyti G. K. atžvilgiu NVIV atsižvelgiant į gautus duomenis, kad 2008 m. kovo mėn. G. K. pasiūlė V. U. priimti kyšį. Ši informacija užfiksuota 2008 m. kovo 18 d. liudytojo V. U. apklausos protokole bei STT ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi NVIM buvo sankcionuoti ir vėliau G. K. atžvilgiu taikomi įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, V. U. provokavo G. K. daryti nusikalstamas veikas. Todėl konstatuotina, kad nuo 2008 m. sausio 28 d. ikiteisminio tyrimo pradžios iki 2008 m. balandžio 23 d. duomenys G. K. atžvilgiu surinkti teisėtu būdu bei tvarka. Teismas deklaratyviai pasisakė, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo V. U. bei STT pareigūno S. G. parodymai  nesudaro pagrindo   panaikinti išteisinamąjį nuosprendį G. K. atžvilgiu, nepateikė jokių motyvų, dėl kurių šių proceso dalyvių parodymus reikėtų vertinti kritiškai, ar jų parodymuose esančių duomenų nepakaktų spręsti G. K. kaltės klausimą. Tai, kad G. K. padarė kaltinime nurodytą 2008 m. kovo 15 d. – 2008 m. balandžio 23 d. nusikalstamą veiką, leidžia manyti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, esantys liudytojų V. U. , R. P. , J. Imbraso, A. Z. , A. V. , P. Paulionio, G. B. , K. M. , J. K. , J. Ž., J. E. , O. G. , K. M. , S. G. parodymuose. Kaltinimas grindžiamas duomenimis, esančiais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliekant nusikalstamos veikos imitavimą, protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose. 2008 m. balandžio 23 d. apžiūros metu V. U. bute Vilniuje, Kalvarijų g. 21/17-2 buvo rasta ir paimta 14 500 eurų, kurie apžiūrėti ir pridėti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2008 m. balandžio 23 d. G. K. asmens kratos metu paimti V. U. pareiškimai dėl išstojimo iš „Tėvynės sąjungos“ frakcijos ir 2008 m. balandžio 23 d. pareiškimai dėl priėmimo į frakciją, kurie apžiūrėti ir pridėti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Vertinant surinktus duomenis pažymėtina, kad liudytojas V. U. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes. V. U. parodymus apie V. K. neteisėtus veiksmus patvirtina nurodytų liudytojų parodymai bei objektyvūs duomenys. Tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokoluose, garso ir vaizdo įrašuose esantys duomenys objektyviai patvirtina liudytojo V. U. parodymus apie pastarojo ir G. K. kontaktus, kurių metu G. K. siūlė V. U. kyšį ir jį perdavė.

Pažymėtina, kad teisme apklaustas liudytojas S. G. (STT pareigūnas) iš dalies patvirtino V. U. parodymus apie šio nusikaltimo darymo aplinkybes. Liudytojas S. G. parodė, kad tiek operatyvinio, tiek ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis apie byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, duomenų, kurie leistų manyti, jog V. U. pateikiama informacija apie nusikalstamas veikas yra neteisinga, gauta nebuvo. Taigi šie duomenys taip pat patvirtina liudytojo V. U. parodymų patikimumą.

Objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U. , veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais, apkalbėjo kaltinamąjį, nėra. Priešingai, byloje užfiksuoti ir teismui pateikti garso bei vaizdo įrašai apie V. U. ir G. K. pokalbius, leidžia manyti, kad iki kaltinamojo sulaikymo tarp V. U. ir G. K. buvo nekonfliktiški santykiai. Taigi, įvertinus V. U. parodymus kartu su kitais paminėtais duomenimis, darytina išvada, kad V. U. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis ir jais galima remtis sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą. Bylos duomenys leidžia manyti, kad G. K. siūlė, pažadėjo duoti ir davė V. U. , Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui, piniginį atlygį už tai, kad V. U. pereitų į G. K. vadovaujamą Nepriklausomą frakciją Taryboje, Taryboje veiktų – atliktų savo įgaliojimus – jo vadovaujamos frakcijos naudai. Tad darytina išvada, kad G. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad kyšio suma viršija 250 MGL sumą, darytina išvada, jog ši nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 2dalį.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl OVĮ, BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Prokuroras kasacine tvarka skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriose A. B. ir G. K. išteisinti dėl kaltinimo papirkus valstybės tarnautoją V. U. 2007 m. rugpjūčio 28–29 d., G. K. išteisintas dėl kaltinimo papirkus valstybės tarnautoją V. U. 2008 m. kovo 6 d. – balandžio 23 d. laikotarpiu. Sprendimą A. B. ir G. K. išteisinti dėl 2007 m. rugpjūčio 28-29 d. papirkimo ir sprendimą G. K. išteisinti dėl 2008 m. kovo 6 d.–balandžio 23 d. papirkimo pirmosios instancijos teismas pagrindė skirtingais argumentais; šie išteisinimai atskirai aptarti skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl juos atskirai aptaria ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

A. B. ir G. K. išteisinimas dėl kaltinimo papirkus valstybės tarnautoją V. U. 2007 m. rugpjūčio 28-29 d. 

Sprendimą dėl šio kaltinimo išteisinti A. B. pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad: iki 2007 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki tos dienos, kai buvo sankcionuotas NVIM, STT pareigūnai neturėjo patikimos informacijos apie tai, kad A. B. rengia, daro, ar padarė kokią nors nusikalstamą veiką; pagal Europos Žmogaus Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime pateiktus išaiškinimus modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie trunkamųjų ar tęstinių nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų; vadovaujantis OVĮ 9 straipsnio 1 dalimi pradėti operatyvinį tyrimą A. B. atžvilgiu nebuvo jokio teisėto pagrindo, nes nebuvo jokios informacijos apie jo rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą; BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais; NVIM A. B. buvo taikomas neteisėtai, todėl liudytojo V. U. paaiškinimų dėl A. B. pareikštų kaltinimų, garso ir vaizdo priemonėmis nustatytų duomenų dėl A. B. kaltinimo teismas nelaiko įrodymais ir jų nevertina; neteisėtai panaudodama NVIM valstybė išprovokavo nusikalstamą veiką, todėl A. B. išteisintinas. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. U. imitavo veiką, išeinančią už sankcionuoto NVIM ribų, nes jam buvo leista imituoti tik BK 225, 228 straipsniuose numatytas veikas (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas), o A. B. kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (papirkimas).

Sprendimą dėl kaltinimo išteisinti G. K. pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. sankcionuoto NVIM panaudojimas neteisėtas, todėl jo pagalba surinkti duomenys nėra įrodymai (BPK 20 straipsnio 4 dalis); kitų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismo išvadą apie 2007 m. rugpjūčio 2 d. sankcionuoto NVIM panaudojimo neteisėtumą prokuroras ginčijo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad jo apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas išsamiai, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kai kurias OVĮ ir BPK nuostatas.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad esminiai prokuroro kasacinio skundo argumentai atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikytinų OVĮ bei BPK normų nuostatas.

Pagal OVĮ 3 straipsnio 19 dalį nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą; pagal to paties straipsnio 23 dalį operatyvinis tyrimas – tai organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Pagal OVĮ 9 straipsnio, kuriame reglamentuojami operatyvinio tyrimo pagrindai, 1 dalies 1 punktą operatyvinis tyrimas atliekamas, kai: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai kuriuos apysunkius nusikaltimus (įstatyme išvardijamos konkrečios BK normos, kuriose atsakomybė už tuos apysunkius nusikaltimus numatyta, tarp jų yra ir šiai bylai aktualios normos, t. y. 225 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Iš minėtų OVĮ nuostatų ir aktualių BPK normų  analizės išplaukia, kad: operatyvinio tyrimo, o kartu ir NVIM, kaip to tyrimo sudėtinės dalies, taikymo vienas iš pagrindų yra tam tikra informacija apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; tai informacijai nėra keliami tokie reikalavimai, kaip pranešimui apie nusikaltimą, kuris yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotame pranešime turi būti nurodyti duomenys apie konkrečią nusikalstamą veiką. Jei tokie duomenys akivaizdžiai neteisingi, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakoma (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu informacija apie nusikalstamas veikas, kurios pagrindu pradedamas operatyvinis tyrimas, gali būti bendresnio pobūdžio, nes operatyvinis tyrimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Apie bendresnį tokios informacijos pobūdį galima spręsti ir iš OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudojamos formuluotės „... operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos ...“  Iš 2007 m. liepos 30 d. STT pranešimo Nr. S58e-729 ir 2007 m. liepos 31 d. STT pranešimo Nr.S8e-731 turinio matyti, kad tuose pranešimuose pateikiama tam tikra informacija apie konkrečių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių E. L. ir A. B. , tikėtina, nusikalstamas veikas. Pranešimuose nurodyta, kad: po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus meru tapo J. I. , tačiau realiai miestui vadovauja E. L. ir A. B. ; šie asmenys sau aktualius reikalus tvarko kitus tarybos narius mėgindami paveikti neteisėtu atlygiu, t. y. kitiems tarybos nariams siūlo neteisėtą atlygį už tai, kad šie balsuotų taip, kaip tai naudinga papirkėjams; A. B. aktyviai rūpinosi, kad į 2007 m. rugpjūčio 1 d. VMS tarybos posėdį būtų įtrauktas ir teigiamai išspręstas klausimas dėl įmonių grupės „Rubicon group“ priklausančio „Vichy“ vandens pramogų parko atleidimo nuo 1 000 000 Lt mokesčių savivaldybei; už palankaus sprendimo priėmimą A. B. pažadėtas neteisėtas atlygis ir kt. Iš STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. G. 2008 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo STT Vilniaus valdybos viršininkui V. S. matyti, kad tos informacijos pagrindu 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl E. L. ir A. B. vykdomų, tikėtina nusikalstamų, veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse. Iš STT teikimo matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. J. sankcionavo NVIEM Nr. 3S-487. Teikime nurodyta, kad: teikimo dėl  modelio panaudojimo pagrindas yra minėtas operatyvinis tyrimas; modelis bus panaudotas prieš A. B. , E. L. ir galimus jų bendrininkus; panaudojimo tikslas – nustatyti, užfiksuoti nusikalstamos veikos požymius, įrodyti rengiamas ir daromas A. B. , E. L. bei kitų asmenų galimai nusikalstamas veikas, galimą piktnaudžiavimo ir papirkimo mechanizmą; NVIM panaudojimo metu V. U. imituos BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas veikas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kasatoriaus teiginys, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad iki modelio sankcionavimo STT neturėjo jokių duomenų apie A. B. , tikėtina, nusikalstamas veikas, padarė nevisapusiškai įvertinęs 2007 m. liepos 30 ir 31 d. pranešimuose pateiktus duomenis, o apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės išsamiai nepasisakė, yra pagrįstas. Aplinkybė, kuri akcentuojama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, kad panaudojant modelį buvo nustatyti tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. A. B. padarytos BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, nepaneigia to, kad iki modelio sankcionavimo STT turėjo informacijos apie A. B. iki modelio sankcionavimo rengtas ar darytas, tikėtina nusikalstamas, veikas. Ta aplinkybė rodo vien tai, kad tų ankstesnių veikų požymių nustatyti ir įrodyti, naudojant modelį, nepavyko. Tačiau tai nereiškia, kad panaudojant modelį A. B. buvo provokuojamas daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. U. būtų iš A. B. reikalavęs kyšio ar provokavęs jį duoti. Modelis buvo reikalingas tik tam, kad patį V. U. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą.

Aptaręs V. U. parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad iki NVIM sankcionavimo V. U. tik išsakė abejones apie A. B. elgesį, tačiau nepateikė konkrečios informacijos apie A. B. rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog modelis A. B. atžvilgiu buvo sankcionuotas neteisėtai, yra pagrįsta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas tik trumpai aptarė V. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, selektyviai pacitavo ištraukas iš V. U. parodymų, duotų ikiteisminio trimo teisėjui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro kasacinio skundo argumentas, jog vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotus reikalavimus, nes įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, yra pagrįstas.

Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė reikiamo dėmesio bylos aplinkybių nustatymo tikslumui, patvirtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-141/2008, kurioje aptariama situacija nėra analogiška situacijai nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad modelis buvo ne tik neteisėtai sankcionuotas, bet ir neteisėtai realizuotas dėl to, kad realizavimo metu buvo naudojamos techninės priemonės, nesilaikant OVĮ nustatyto tokių priemonių panaudojimo leistinumo reikalavimų. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokie techninių priemonių panaudojimo leistinumo reikalavimai buvo pažeisti, kokiu būdu buvo ignoruojama įstatymų nustatyta tvarka, o tik perkėlė tam tikrus teiginius iš minėtos kasacinės nutarties, teigdamas, kad: byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, jog kompetentinga valstybės institucija, kuriai nagrinėjamu atveju atstovavo STT pareigūnai, apribojo asmens (A. B. ) teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą; liudytojas V. U. rinko įrodymus – darė vaizdo ir garso įrašus naudodamasis valstybės institucijos suteikta įranga ir oficialių valstybės pareigūnų kontroliuojamas, tačiau ignoruojant įstatymų nustatytą tvarką; taigi, įrodymai (vaizdo ir garso įrašai, jų suvestinės) byloje gauti neteisėtai, suvaržant žmogaus teises (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje, kurioje buvo priimta kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008, faktinė situacija buvo kitokia. Toje byloje techninės priemonės buvo naudojamos nesankcionavus NVIM. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje techninės priemonės buvo naudojamos realizuojant OVĮ nustatyta tvarka sankcionuotą NVIM. Todėl teismo išvados, padarytos byloje, kurioje buvo priimta kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008, nagrinėjamai bylai netinka. Kartu pagrįstas ir prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad techninių priemonių panaudojimui bendra tvarka jokios sankcijos nereikia, pačios panaudojimo tvarkos OVĮ ar kiti įstatymai nereglamentuoja, todėl ji ir negali būti pažeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas visiškai atitinka OVĮ 3 straipsnio 9 dalies, kurioje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas bendra tvarka – tai techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pokalbių telefonu kontrolę, nuostatas. Šioje byloje techninės priemonės buvo naudojamos būtent bendra, o ne specialia tvarka, kurią reglamentuoja to paties OVĮ 3 straipsnio 8 dalis. Pagal šią normą techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad duomenys, kuriais kaltinimas grindžia teiginį, jog 2007 m. rugpjūčio 29 d. A. B. perdavė V. U. 5000 Lt kaip neteisėtą atlygį už šio balsavimą per komisijos pirmininko rinkimus už O. G. kandidatūrą, negali būti laikomi įrodymais. Pagrįsdamas šią išvadą, teismas aptarė V. U. parodymus šiuo klausimu, techninėmis priemonėmis užfiksuotus duomenis, voko, kuriame buvo pinigai, apžiūros laiką, šio daikto daktiloskopinio tyrimo rezultatus. Nors teismas ir nurodė, kad minėti duomenys negali būti laikomi įrodymais, tačiau iš teismo atliktos duomenų analizės kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog tie duomenys buvo pripažinti įrodymais, tik buvo padaryta išvada, jog jie nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės apie pinigų perdavimą. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos: neatsižvelgus į tai, kad prieš pinigų priėmimą iš A. B. V. U. ne tik nebuvo, bet ir neturėjo būti apžiūrėtas, neatsižvelgus į liudytojo S. G. parodymus šiuo klausimu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasacinio skundo teiginys atitinka bylos medžiagą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptariama pinigų suma (5000 Lt) pirmosios instancijos teismo buvo konfiskuota pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, o šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino.   

G. K. išteisinimas dėl kaltinimo papirkus valstybės tarnautoją V. U. 2008 m. kovo 6 d. – balandžio 23 d. laikotarpiu

Sprendimą dėl šio kaltinimo G. K. išteisinti pirmosios instancijos teismas pagrindė tokiais argumentais: teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai po G. K. 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. sausio 15 d. baigtų nusikalstamų veikų nenutraukė NVIM panaudojimo, toliau G. K. sekė, turėdami pakankamą pagrindą, nepranešė jam apie įtarimą padarius du nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir taip užkardyti G. K. naujų nusikaltimų darymą, paskatino jį padaryti sunkesnį nusikaltimą; tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teismas vertina kaip provokaciją prieš G. K. ; valstybės išprovokuotas padaryti sunkesnį nusikaltimą G. K. neturi atsakyti už 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 19 d. padarytus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad sprendimą G. K. dėl minėto kaltinimo išteisinti pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstai ir tinkamai jį motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo dar ir tai, kad: 2008 m. sausio 29 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties žinomų nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolesniu G. K. skatinimu („tiražavimu“) daryti nusikalstamas veikas; pagal teismų praktiką, kai teisėtai prasidėję pareigūnų veiksmai vėliau perauga į provokuojančius, nes padaromi nauji nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė būtų laiku užkirtusi kelią jų padarymui, šiuo laikotarpiu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis); jei bylos duomenys nepripažįstami įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas. Darydamas nuorodą į teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas pamini kasacinę nutartį Nr. 2K-7-86/2011. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ši nuoroda į teismų praktiką nėra teisinga, nes teisminiu precedentu laikomas tik toks sprendimas, kuriuo teisiškai buvo vertinama analogiška situacija kaip ir nagrinėjamoje byloje, o šiuo atveju bylos, kurioje buvo priimta nutartis Nr. 2K-7-86/2011, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi iš esmės. Byloje, kurioje buvo priimta nutartis Nr. 2K-7-86/2011, buvo nustatyta, kad kaltinamasis J. K. bendrininkavo su kaltinamąja M. K. sukčiavimo būdu užvaldant PVM lėšas. Nusikaltimų padaryme dalyvavo ir FNTT pareigūnai, veikę pagal NVIM, o, pradėjus ikiteisminį tyrimą, pagal BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka sankcionuotą leidimą atlikti NVIV. FNTT pareigūnai J. K. , kuris susirasdavo įmones, kurioms suklastotos PVM sąskaitos faktūros reikalingos, prašymu išrašydavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras. Todėl toje byloje kasacinės instancijos teismas ir padarė išvadą, kad ilgą laiką palaikydama J. K. nusikalstamą iniciatyvą (išrašant suklastotas PVM sąskaitos–faktūras) valstybė skatina, „tiražuoja“ nusikalstamas veikas, į kurias J. K. įtraukia vis naujus asmenis, šiuo atveju – M. K. . Todėl minėtoje byloje kasacinės instancijos teismas priėmė sprendimą bylą prieš M. K. nutraukti. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 15 d. sankcionuotas NVIM prieš G. K. buvo panaudotas tik tų pačių metų sausio 16 d., kai V. U. iš G. K. priėmė 10 000 Lt kyšį už pažadą paveikti B. G. . Duomenų, kad modelis prieš G. K. būtų naudojamas ir po 2008 m. sausio 29 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo mėnesį STT pareigūnai iš V. U. gavo duomenų apie tai, kad G. K. jam siūlo padaryti nusikaltimą – už perėjimą iš Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto  savivaldybėje į G. K. vadovaujamą Nepriklausomą frakciją priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. padaryti BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Remiantis šia informacija, BPK 158, 159 straipsnių pagrindu 2008 m. kovo 19 d. buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti STT pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, leisti V. U. atlikti NVIV G. K. atžvilgiu, t. y. priimti jo siūlomą kyšį. Realizuodamas šią nutartį V. U. 2008 m. balandžio 23 d. priėmė iš G. K. 14 500 eurų (50 065,6 Lt) dydžio kyšį. Šios aplinkybės patvirtina, kad prokuroro kasacinio skundo argumentas, jog iki tos datos nepareikšdami įtarimo dėl anksčiau padarytų nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organai niekaip neskatino G. K. ir vėl nusikalsti, padarant sunkesnį nusikaltimą, yra pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. veikė savo iniciatyva, t. y. šį nusikaltimą (pasiūlymą kyšio V. U. ) jis būtų padaręs nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo sankcionuoti NVIV.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas apie įtarimą ir įtariamojo apklausa (BPK 187, 188 straipsniai) nėra priemonės, skirtos naujų nusikaltimų užkardymui. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai naujas nusikalstamas veikas padaro ne tik įtariamasis, bet ir kaltinamasis, t. y. asmuo, dėl kurio anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ne tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, bet ir byla nagrinėjama teisme. Naujoms veikoms užkardyti yra skirtos kardomosios priemonės, numatytos BPK 120 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvada, jog nepareiškus įtarimo dėl anksčiau padarytų nusikaltimų G. K. nebuvo užkardyti nauji nusikaltimai, prieštarauja taikytinų BPK normų nuostatoms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 44 straipsnis, kurio atitinkamas dalis skundžiamuose nuosprendžiuose nurodo žemesniųjų instancijų teismai, yra skirtas asmens teisių apsaugai baudžiamojo proceso metu. Ši norma ikiteisminio tyrimo terminų nereglamentuoja. Todėl įtarimo pareiškimu ne tuoj po ikiteisminio tyrimo pradžios, o po kurio laiko (šiuo atveju maždaug po trijų mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios) šios normos nuostatos negali būti pažeistos. Be to, pažymėtina, kad neteisingai baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas taiko skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų turi būti atliktas per 6 mėnesius. Šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas kritikuoja 2008 m atlikto ikiteisminio tyrimo delsimą, nors konkretūs ikiteisminio tyrimo terminai BPK 176 straipsnyje buvo nustatyti tik 2010 m. rugsėjo 21 d. įstatymu Nr. XI-1014, įsigaliojusiu nuo 2010 m. spalio 1 d. Tyrimo metu galiojusio BPK 176 straipsnio 1 dalyje buvo tik bendrojo pobūdžio nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Pateikęs tokį įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, nepripažinus bylos duomenų įrodymais, jie išsamiau neanalizuojami.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad netinkamai aiškindamas ir taikydamas aktualias OVĮ ir BPK nuostatas, dalį įrodymų įvertindamas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl dalies įrodymų, kurių vertinimas ginčijamas prokuroro apeliaciniame skunde, apskritai nepasisakydamas (apeliacinės instancijos teismas iš esmės neanalizavo įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas G. K. papirkus V. U. 2008 m. kovo - balandžio mėnesiais), apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis). Naikintinas visas nuosprendis, t. y. ir ta dalis, kurioje G. K. nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, nes, iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, gali atsirasti pagrindas iš naujo spręsti subendrintos bausmės paskyrimo G. K. klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d.  nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Greičius                                                                                                                                                                         

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                       Valerijus Čiučiulka