Administracinė byla Nr. eTA-195-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00873-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. Z. 74,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 22,99 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui yra pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas laiku nesumokėjo nustatyto dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T3-17. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Prienų rajono savivaldybėje. Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.

II.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, priteisė iš atsakovo V. Z. trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai 74,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 14 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Nuostatų 4, 5, 13–14 punktais, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 6.5, 6.6, 8 punktais.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo tenkino priteisdamas iš atsakovo 74,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

6.       Teismas vertino, kad prašoma priteisti 22,99 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl sumažinta iki 14 Eur.

III.

7.       Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

8.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paslaugos nebuvo suteiktos, nebuvo sudaręs sutarties, nebuvo konteinerių. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Ginčo name negyvena ir nesinaudoja elektra.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovas niekada neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu jam būtų pritaikytos lengvatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į šią nuostatą, apeliacinėje instancijoje negali būti tiriami ir vertinami atsakovo pateikti įrodymai – UAB „Ignitis” pažymos, įvertinant ir tą faktą, kad atsakovas šioje byloje net nepateikė atsiliepimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo V. Z. 74,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.,  pagrįstumas ir teisėtumas.

12.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas nėra sumokėjęs 74,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

13.       Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Be to, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

15.       Byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo nustatyta tvarka atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą; atsakovas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (lengvatos pritaikymo) ir kad tuo klausimu yra priimti sprendimai.

16.       ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui ir jame turi būti tiriami, o nauji įrodymai, kaip išimtis, priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Iš atsakovo teikiamų naujų įrodymų matyti, kad juose nurodomos faktinės aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, kad atsakovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Tokio pobūdžio įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui yra procesinis netikėtumas kitai proceso šaliai, iš kurios yra atimta galimybė šiuos įrodymus vertinti ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Todėl atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti papildomi įrodymai apie apmokėtą elektros energiją nevertinami apeliacinės instancijos teisme.

18.       Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą, jam iš atsakovo priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenustatė pagrindo nesutikti su teismo išvadomis.

19.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas 

        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys