Administracinė byla Nr. eA-1446-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03744-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 23.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

1.       Pareiškėjas A. L.  (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovė) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KS-225 „Dėl A. L.“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovė pripažino, jog pareiškėjas, eidamas Telšių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos nario pareigas ir dalyvaudamas Savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendime Komisija konstatavo, kad: 1) Savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl jo paties paskyrimo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju negali būti vertinamas kaip Savivaldybės politikos formavimas; 2) dalyvavimas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūroje vertintinas kaip pareiškėjo privatus interesas, nes tai susiję su pareiškėjo skyrimu į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

3.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad asmens, einančio savivaldybės tarybos nario pareigas dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, turėtų būti vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas (kaip savivaldybės politikos formavimas), o ne, kaip šiuo atveju, pareiškėjo privatus interesas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl atstovauja jį palaikančių tarybos narių bendriems politiniams interesams bei siekia patenkinti jį išrinkusių asmenų lūkesčius.

4.       Pareiškėjas neginčijo fakto, kad balsavo už sprendimo projektą dėl jo paskyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas dar būdamas Savivaldybės tarybos nariu, kuris turi laikytis pareigos dalyvauti Savivaldybės tarybos posėdžiuose. Pareiškėjo įsitikinimu, šis balsavimas nesukėlė jokio interesų konflikto dėl Savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigomis. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta išimčių, kurioms esant savivaldybės tarybos nario teisė dalyvauti skiriant administracijos direktoriaus pavaduotoją galėtų būti ribojama. Pareiškėjo teigimu, administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimas yra neatskiriama politikos formavimo proceso savivaldybėje dalis, o asmens, einančio savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas bei politinės valdžios siekis.

5.       Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalimi, pareiškėjas nurodė, kad kandidatą į savivaldybės vykdomąją instituciją deleguoja savivaldybės dauguma. Jei tarybos narys negalėtų balsuoti už savo kandidatūrą, tai savivaldybės tarybos dauguma savivaldybių tarybose, kur dauguma turi vieno balso persvarą (tuo atveju, kai į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas siūlomas savivaldybės tarybos daugumai priklausantis narys), niekada negalėtų paskirti administracijos direktoriaus pavaduotojo, kadangi nusišalinus savivaldybės tarybos daugumos nariui, neužtektų daugumos balsų atitinkamam sprendimui priimti. Pagal Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas turi būti politinio pasitikėjimo asmuo, t. y. jis nelaikytinas paprastu valstybės tarnautoju, gali būti atleistas iš pareigų, kai praranda jį paskyrusios savivaldybės tarybos pasitikėjimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 7 punkto pagrindu, kuris taikomas tik politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-4156-(2.5.) „Dėl K. G.“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 21 d. raštas) aptariamos analogiškos aplinkybės kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau nurodoma, tarybos nario dalyvavimas savivaldybės tarybos funkcionavimą užtikrinančių klausimų sprendimų procese nelaikytinas jo privačiu interesu. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-789/2011 taip pat nurodyta, kad politikos savivaldybėje formavimo procese negali būti ribojama savivaldybės tarybos nario teisė balsuoti. Vadovaudamasis šiais išaiškinimais, pareiškėjas tvirtino, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, dėl ko turėtų būti panaikintas.

7.       Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovė paaiškino, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo statusą bei skyrimą į pareigas reglamentuoja ne tik specialusis įstatymas, bet ir VTĮ, o sistemiškai vertinant VTĮ 4 straipsnio, 9 straipsnio ir 13 straipsnių nuostatas, akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra viena iš valstybės tarnautojų rūšių, kuriai taikomi atitinkami priėmimo į šias pareigas bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas balsavo dėl savęs paskyrimo ne į valstybės politiko, bet į valstybės tarnautojo pareigas, kurias einantis asmuo susijęs atitinkamais darbo santykiais su savivaldybe. Tai, kad šios tarnautojo pareigos yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo elgesiui kvalifikuoti Įstatymo prasme.

9.       Atsakovės nuomone, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kaip valstybės tarnautojas, neformuoja savivaldybės politikos, o yra atsakingas už vykdomojo pobūdžio viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą savivaldybėje. Todėl, Komisijos vertinimu, savivaldybės tarybos narys neturėtų dalyvauti priimant sprendimus, kuriais jis pats būtų skiriamas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas, nepriklausomai, kokia tai būtų pareigybė, kadangi akivaizdu, kad tarybos nario balsavimas dėl savęs skyrimo į valstybės tarnautojo pareigas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo privačiais interesais. Pareiškėjo teisė dalyvauti Savivaldybės tarybos posėdžiuose ar būti išrinktam į pareigas Savivaldybės institucijose nekvestionuojama, tačiau šiomis teisėmis tarybos narys turėtų pasinaudoti nepažeisdamas jam taikomų pareigų, t. y. vengti interesų konflikto.

10.       Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-789/2011 ir Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu, nes pareiškėjo atvejis ir teismo sprendime bei Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodytos aplinkybės yra skirtingos. Pareiškėjo atveju sprendžiamas klausimas dėl to, kad jis, kaip Savivaldybės tarybos narys, balsavo dėl savęs paskyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis Savivaldybės mero pavaduotojas balsavo, kai buvo sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Savivaldybės mero pavaduotojas nėra valstybės tarnautojas – jis yra valstybės politikas, todėl mero pavaduotojas galėjo dalyvauti savo politinio pasitikėjimo nagrinėjimo procedūroje.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14  d. sprendimu pareiškėjo A. L.  skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1                      Komisija 2019 m. liepos 17 d. gavo pranešimą „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos nario A. L.  veiksmų“, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 27 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl A. L.  skyrimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas“. Paviešinus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad pareiškėjas dalyvavo slaptame balsavime ir balsavo dėl savo paties paskyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Minėtu pranešimu Komisijos buvo prašoma pradėti tyrimą ir nustatyti, ar pareiškėjas tokiais veiksmais nepažeidė Vietos savivaldos įstatymo bei Įstatymo nuostatų.

13.2                      Komisija nusprendė pradėti tyrimą ir apie tai 2019 m. liepos 18 d. pranešimu Nr. S2676-(1.2) informavo pareiškėją. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. R7-1829 pateikė paaiškinimą dėl pradėto tyrimo. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir dalyvaudamas posėdyje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

13.       Spręsdamas kilusį ginčą, teismas konstatavo, kad Įstatymo nuostatos pareiškėjui, kaip valstybės politikui, taikomos. Atsižvelgęs į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytas pareigas asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, teismas pažymėjo, kad privačiais interesais yra laikomi asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, ar jam artimo asmens asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

14.       Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą, susijusį su jo privačiais interesais, t. y. paskyrimu į aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje. Teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad jis atliko Savivaldybės tarybos nariui priskirtas funkcijas, t. y. formavo Savivaldybės politiką, kadangi nurodyti veiksmai atlikti išimtinai pareiškėjo asmeninių tikslų įgyvendinimui. Šias aplinkybes patvirtino Savivaldybės tarybos narių, gavusių balsavimo biuletenius „Dėl A. L. skyrimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas Telšių rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu“ sąrašas, kuriame tarp kitų Savivaldybės tarybos narių, balsavusių už sprendimo projektą, buvo įrašytas ir pareiškėjas (11 numeriu), taip pat 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. balandžio 18 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. raštai „Dėl A. L.  skyrimo į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas“, kuriuos pareiškėjas pasirašė, bei Savivaldybės interneto puslapyje paskelbta informacija, patvirtinanti, kad pareiškėjas tarybos posėdyje balsavo už sprendimo projektą.

15.       Teismas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl jo paties paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju negali būti vertinamas kaip savivaldybės politikos formavimas, nes savivaldybės tarybos narys dalyvauja formuojant vykdomąją savivaldybės tarybai pavaldžią instituciją, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijų atlikimas negali būti vertinamas kaip savivaldybės tarybos nario veiklos tęstinumo forma. Nors pareiškėjas teigė, kad dalyvaudamas svarstant sprendimo projektą įgyvendino Savivaldybės tarybos politinės valdžios siekį, tačiau teismas pabrėžė, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigos yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo, tačiau jomis nėra įgyvendinama vietos valdžia.

16.       Vertindamas, ar pareiškėjas, būdamas Savivaldybės tarybos nariu – valstybės politiku, kuriam taikomi Įstatymo reikalavimai, tarybos posėdyje balsuodamas už savo paties paskyrimą Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto, teismas darė išvadą, jog viešųjų ir privačių interesų konfliktas neabejotinai kilo. Teismas pritarė Komisijos argumentams, kad pareiškėjas pasinaudojo valstybės politiko pareigomis asmeninei naudai gauti, buvo veikiamas Įstatyme nurodyto viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kilo iš asmeninio pareiškėjo suinteresuotumo būti paskirtam į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas valstybės tarnyboje.

17.       Nurodęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatytas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, teismas pabrėžė, jog nusišalinti privaloma ne tik nuo klausimo rengimo ar svarstymo, bet ir nuo priėmimo procedūrų, o nusišalinimas turi būti pareiškiamas aktyviais, aiškiais ir nedviprasmiškais veiksmais. Interesų konfliktas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su jo privačiais interesais, t. y. atlikdamas šiuos veiksmus valstybės tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyviąsias Įstatymo nuostatas.

18.       Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aiškinant Įstatymo 11 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, jog pareiškėjas turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo Savivaldybės tarybos posėdyje ir balsavimo už sprendimo projektą, kuris tiesiogiai susijęs su juo (pareiškėju). Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nusišalino, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

19.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra valstybės tarnautojas, tačiau jo skyrimo procedūras ir statusą reglamentuoja ne VTĮ, o specialusis Vietos savivaldos įstatymas. Teismas nurodė, kad užimantis šias pareigas asmuo yra valstybės (politinio (asmeninio) pasitikėjimo) tarnautojas, kuriam yra taikomos VTĮ nustatytos teisės, pareigos, atsakomybė ir garantijos. Pažymėjęs, kad savivaldybės tarybos narių teisė rinkti ir būti išrinktiems į pareigas savivaldybės institucijose yra nekvestionuojama, teismas pabrėžė, kad Įstatymo reguliavimo objektas yra ne valstybės ar savivaldybės, kaip kolegialiai veikiančių institucijų, priimamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, esančių viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, individualaus elgesio reguliavimas; Įstatymas yra specialusis ir taikomas valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims.

20.       Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis Įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi Vietos savivaldos įstatymas nenumato savivaldybės tarybos narių, kurių kandidatūros į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas yra keliamos, pareigos nusišalinti ar susilaikyti nuo balsavimo. Pažymėjęs, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kokių veiksmų privalo imtis savivaldybės tarybos narys, kad būtų išvengta interesų konflikto, teismas darė išvadą, savivaldybės tarybos nariai, dalyvaudami posėdžiuose ir įgyvendindami Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje nustatytą pareigą, privalo laikytis ir kitos pareigos – vengti interesų konflikto.

21.       Akcentuodamas, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kilus pareigų atlikti tarnybines funkcijas ir vengti interesų konflikto priešpriešai, viršenybė teikiama pareigai vengti interesų konflikto, taip pat nurodęs, kad valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės, teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis pareiškėjo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir Komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu. Teismo vertinimu, minėtuose dokumentuose nustatytos faktinės aplinkybės yra netapačios – Komisijos rašte buvo sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės mero interpeliacijos, kurio svarstyme dalyvavo meras, ir tai nebuvo laikoma privačiu interesu.

22.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

III.

23.       Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KS-225 „Dėl A. L.“.

24.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą, susijusį su savo privačiais interesais, t. y. paskyrimu į aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pareiškėjas akcentuoja, kad jo dalyvavimas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūroje nelaikytinas jo privačiu interesu, kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė yra siejama ne tik su jo paties, bet su jį palaikančių (valdančiųjų) tarybos narių bendrais politiniais interesais. Per Savivaldybės administracijos direktorių ir jo pavaduotoją įgyvendinami tarybos narių politiniai interesai.

25.       Pakartodamas, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o pareiškėjas, būdamas Savivaldybės tarybos nariu, privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, pareiškėjas nurodo, jog po 2019 m. kovo 3 d. įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų Savivaldybės taryboje susidariusi dauguma net tris kartus oficialiais raštais informavo Savivaldybės merą, kad į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas siūlo pareiškėjo kandidatūrą, kas įrodo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūra nelaikytina pareiškėjo privačiu interesu. Pareiškėjas atstovavo jį palaikančių Savivaldybės tarybos narių bendriems politiniams interesams – suformuoti Savivaldybės vykdomąją valdžią. Savivaldybės tarybos nariui nusišalinus nuo sprendimo priėmimo, minimalią balsų persvarą turinti savivaldybės tarybos dauguma negalėtų įgyvendinti teisės deleguoti savo kandidatą į savivaldybės vykdomąją instituciją. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui balsuojant už savo paties kandidatūrą viešųjų ir privačių interesų konfliktas neabejotinai kilo. Pareiškėjas pažymi, kad balsavimas vyko slaptai, o tai reiškia, jog nėra jokių duomenų, kad jis slapto balsavimo metu balsavo už savo kandidatūrą.

26.       Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl jo paties paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju negali būti vertinamas kaip savivaldybės politikos formavimas, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūra laikytina neatskiriama savivaldybės politikos formavimo dalimi. Viena iš pagrindinių savivaldybės tarybos nario teisių yra teisė rinkti ir būti išrinktam į pareigas savivaldybės institucijose, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo skyrimą į pareigas lemia politinė atitinkamų politikų valia, t. y. savivaldybės tarybos narių valia. Pareiškėjo įsitikinimu, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimas yra neatskiriama politikos formavimo proceso savivaldybėje dalis, o asmens, einančio savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas bei politinės valdžios siekis.

27.       Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad savivaldybės tarybos nario dalyvavimas priimant sprendimą, kuriuo jis pats paskiriamas į tos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, nėra susijęs su šio tarybos nario privačiais interesais, o turi būti vertinamas kaip savivaldybės politikos formavimo procesas, atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie procesai negali būti vienas kitam prilyginami – nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos narys dalyvauja formuojant savivaldybės vykdomąją ir savivaldybės tarybai pavaldžią instituciją.

29.       Pakartodama pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į skundą argumentus, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, kaip valstybės tarnautojo, statusą reglamentuoja ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir VTĮ, atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjas atliko ne tik darbuotojo (pretendento), bet ir darbdavio (savivaldybės tarybos) funkcijas, todėl, atsakovo vertinimu, negalėjo likti objektyvus ir nešališkas vertindamas savo paties tinkamumą eiti Savivaldybės administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Atsakovės teigimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui neabejotinai kilo interesų konfliktas.

30.       Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis balsavo už savo kandidatūrą, paneigti byloje esančiais įrodymais – pareiškėjas aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą, susijusį su jo privačiais interesais. Be to, nagrinėjamu atveju netgi nėra svarbu, ar pareiškėjas balsavo už savo kandidatūrą, ar prieš ją. Interesų konfliktas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti, priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas privalėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl savęs skyrimo į valstybės tarnautojo pareigas ir pagal Įstatymo, ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31.       Bylos dalykas – atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. KS-225, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas A. L., eidamas Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir dalyvaudamas Savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl jo (pareiškėjo) skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagrįstumas ir teisėtumas. 

32.       Įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 2 dalyje įtvirtinta, jog prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

33.       Pareigos, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, (taip, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktą. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta intereso konflikto sąvoka atskleistina aiškinant ją kartu su Įstatymo 2 straipsniu. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 str. 4 d.). Privatūs interesai yra apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.“, o viešieji interesai, apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje: „Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“. Asmeninis suinteresuotumas – valstybės tarnyboje dirbančio asmens (jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 str. 6 d.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai yra laikomi valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis.

34.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybės tarnyboje viešasis interesas turi dominuoti privačių interesų atžvilgiu; turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaromos prielaidos tokiems konfliktams kilti. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui. Garantuojant viešąjį interesą, būtina išvengti nepagrįsto ir neteisėto interesų grupių poveikio, juo labiau spaudimo valstybės tarnautojams, priimantiems sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantiems tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.).

35.       Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodoma, kad iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; kt.). 

36.       Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020; kt.).

37.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovės atsikirtimus į skundą, Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 27 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas Savivaldybės tarybos projektas dėl pareiškėjo (Savivaldybės tarybos nario) skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir pareiškėjas dalyvavo slaptame balsavime ir balsavo dėl savo paties paskyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės vertinimu, jog savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl jo paties paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju negali būti vertinamas kaip savivaldybės politikos formavimas ir pareiškėjo dalyvavimas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūroje vertintinas kaip pareiškėjo privatus interesas, nes tai susiję su pareiškėjo skyrimu į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o pareiškėjas pasinaudojo valstybės politiko pareigomis asmeninei naudai gauti, dalyvaudamas tarybos posėdyje svarstant jo kandidatūrą ir už ją pats pasisakydamas, buvo veikiamas Įstatyme nurodyto viešųjų ir privačių interesų konflikto, kuris kilo iš asmeninio pareiškėjo suinteresuotumo gauti Savivaldybės administracijos pavaduotojo darbą valstybės tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigos yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo, jomis nėra įgyvendinama vietos valdžia.

38.       Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas, dalyvaudamas balsavime,  neatliko jam, kaip Savivaldybės tarybos nariui, priskirtos funkcijos ir neformavo Savivaldybės politikos, o minėtus veiksmus atliko tam, kad įgyvendintų iškirtinai tik savo asmeninius tikslus, pirmiausia pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras); meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

39.       Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu, kuris Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d., pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2014 m. birželio 26 d. redakcija) nuostatos „kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 1, 2, 4 dalims.

40.       Konstitucijoje, inter alia (be kita ko) jos 119 straipsnio 1, 4 dalyse, yra numatytos dvi savivaldybių institucijų rūšys – savivaldybių tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos); iš Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies matyti šie savivaldybių vykdomųjų institucijų bruožai: jų sudarymas savivaldybės tarybos sprendimu, atskaitingumas juos sudariusiai savivaldybės tarybai, vykdomųjų funkcijų atlikimas – įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas; Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje nurodyti vykdomieji organai nėra savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai vienetai (padaliniai), turintys užtikrinti pačios savivaldybės tarybos darbą; pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas).

41.       Pagal Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalį savivaldybių tarybų priimami sprendimai yra neatsiejami nuo šių sprendimų vykdymo; savivaldybių tarybų sprendimus tiesiogiai įgyvendina joms atskaitingi vykdomieji organai, kurie yra neatskiriama savivaldos mechanizmo dalis; sudaryti minėtus vykdomuosius organus – konstitucinė savivaldybių tarybų pareiga (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą).

42.       Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad savivaldybės tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 18 d.).

43.       Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius; savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 12 str. 1 d.).

44.       Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas, jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 9 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu, kuris Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d., pripažino, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies (2019 m. vasario 14 d. redakcija) nuostata „Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas“ prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2 dalims.

45.       Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad per tris mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai).

46.       Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog tarybos narys privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, o pagal 24 straipsnio 1 punktą tarybos narys turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose.

47.       Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, o šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių į valstybės tarnybą priima savivaldybės taryba. 

48.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai 2019 m. birželio 27 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstoma dėl pareiškėjo, kuris tuo metu buvo Savivaldybės tarybos narys, skyrimo į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigos) pareigas, o pareiškėjo kandidatūrą (partijos Tvarka ir teisingumas Telšių skyriaus kandidatą) merui pasiūlė ir paprašė inicijuoti tokio sprendimo projekto parengimą ir svarstymą Savivaldybės tarybos nariai, remdamiesi 2019 m. balandžio 8 d. Koalicijos sutartimi (merui toks siūlymas teiktas tris kartus). Pažymėtina, kad prašymus merui kartu su kitais 13 Savivaldybės tarybos nariais pasirašė ir pareiškėjas. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra išrinktas į Savivaldybės tarybą, o jį paskyrus į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, paskyrimo į pareigas data nukeliama į kitą darbo dieną po to, kai įsigalios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo bus pripažinti pareiškėjo, Savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal partijos Tvarka ir teisingumas iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą.

49.       Apibendrinant aptartas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus, susijusius su Savivaldybės tarybos daugumos siekiu suformuoti vykdomuosius organus, t. y. įvykdyti konstitucinę savivaldybių tarybų pareigą, pareiškėjo veiksmai, dalyvaujant Savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuojant dėl jo paties paskyrimo Savivaldybės administracijos pavaduotoju, nevertintini kaip siekis išimtinai patenkinti asmenį (privatų) interesą, t. y. pasinaudojant valstybės politiko pareigomis gauti asmeninę naudą.

50.       Vietos savivaldos įstatyme nėra numatyta išimčių, vadovaujantis kuriomis, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, savivaldybės tarybos nario teisė dalyvauti skiriant savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją galėtų būti ribojama. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas, ar apskritai savivaldybės tarybos narys gali būti skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

51.       Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalį tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. 

52.       Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta savivaldybės nario pareiga – reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

53.       Atsakovės Sprendime yra nurodoma Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostata, tačiau nėra nurodoma jokių teisiškai pagrįstų argumentų, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas yra siejamas su tuo, kad pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdyje neinformavo apie tai, jog būtent dėl jo paskyrimo Administracijos direktoriaus pavaduotoju bus svarstomas klausimas, nepareiškė apie nusišalinimą vien tam, kad Savivaldybės taryba išspręstų klausimą, ar priimti pareiškėjo nusišalinimą, ar ne. Iš Sprendimo argumentacijos nėra aišku, ar pagal šioje byloje nagrinėjamą situaciją Savivaldybės taryba galėjo nepriimti pareiškėjo nusišalinimo ir įpareigoti pareiškėją dalyvauti toliau svarstant klausimą dėl jo paskyrimo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, jei pareiškėjas būtų pareiškęs apie nusišalinimą.

54.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Savivaldybės tarybos nariai buvo informuoti apie tai, jog sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo, kuris yra Savivaldybės tarybos narys, paskyrimo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pareiškėjo kandidatūrą teikė Savivaldybės tarybos dauguma), todėl akivaizdu, kad pareiškėjui nebuvo jokios būtinybės informuoti Savivaldybės tarybos apie tokio pobūdžio aplinkybes, o Savivaldybės taryba nevertino, kad sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo privataus intereso – būti paskirtam valstybės tarnautoju. Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba nenušalino pareiškėjo nuo šio klausimo sprendimo.

55.       Apibendrinant nustatytas ir aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra pagrįsti, nes nėra faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimo sprendžiant klausimą dėl jo paskyrimo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju traktuoti kaip lėmusį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas atsakovės Sprendimas.

56.       Kadangi pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas patenkinti, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas sumokėtas 33,75 Eur žyminis mokestis už skundą ir apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. KS-225 „Dėl A. L.“.  

Priteisti A. L. iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius 

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė