Nuorašas

                                                                                                         Byla Nr. 1-1711-486/2022                                                                     

                                                                                                        Proceso Nr. 1-01-1-15924-2022-0

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

                 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam Y. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičiei, laiduotojui M. D., vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Lietuva, nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

                   kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

   Teismas

n u s t a t ė :

                 Y. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o būtent jis 2022 m. gegužės 7 d., apie 09 val. 20 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 (patikros sertifikato Nr. 1539929) buvo nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais Y. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

                  Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Y. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis yra infekcinėje įskaitoje (duomenys neskelbtini) klinikose. Įvykio dieną paaiškėjo, kad  jam gydymui skirtas preparatas jau neveikia šito viruso, todėl nusiminė dėl to ir išgėrė. Išgėrė pakankamai daug, apie 350 g viskio ir atsigulė miegoti. Iš ryto atsikėlė, atrodė, kad buvo gera savijauta. Jo  merginai ryte reikėjo į Gariūnų turgavietę, todėl jis sėdo ir važiavo. Važiuojant kliudė pagrindiniu kelių važiavusį automobilį VW. VW automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę partikrino ir nustatė kaltinamajam neblaivumą.

                  Taigi kaltinamasis Y. K. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

                  Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad 2022-05-07, apie 09.30 val., vairuodamas savo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link parduotuvės „IKI“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant iš šalutinio kelio, tiksliai gatvės pavadinimo nurodyti negali, netoli parduotuvės „Rimi“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobilis „CADILAC“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas suko į R. B. pusę, tačiau sukdamas su automobiliu išvažiavo į R. B. pusės juostą, ko pasėkoje atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „VW PASSAT“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparną ir vairuotojo pusės priekines dureles bei apgadino automobilį. Po įvykusio eismo įvykio jis ir automobilio „CADILAC“ vairuotojas sustojo. Iš automobilio „CADILAC“ vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus (duomenys neskelbtini) vyras. Lipdamas iš automobilio vairuotojas svirduliavo, labai sunkiai lipo iš automobilio, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vairuotojas kalbėjo rusiškai, vėliau sužinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Kartu su juo priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris, kol laukė policijos ir bendravo, ji pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). R. B. automobilyje važiavo vienas. Kadangi automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus į vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie patikrino automobilio „CADILAC“, valstybinius. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumą ir nustatė  virš 2 promilių girtumą. Eismo įvykis buvo užfiksuotas. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuotojo nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Daugiau nieko pridurti negali  (b. l. 57).

    Neblaivumo nustatymo 2022 m. gegužės 27 d. akte nurodyta, kad  Y. K. 9 val. 23 min., nustatyta 2,03 promilių, 9. 53 val. , nustatytas 1,80 promilių girtumas  (b. l. 50).

    Kitų objektų apžiūros protokolu 2022 m. gegužės 10 d. peržiūrėtas garso įrašas tarp pranešėjo ir bendrojo pagalbos centro darbuotojos (b. l. 10-11).

    Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas. 

    Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

         Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, tai kaltinamojo parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo Y. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis apklaustas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai, tai liudytojo R. B. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis Y. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

                   Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

                   Kaltinamojo Y. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

                   Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

                   Teisme buvo gautas laiduotojo M. D. prašymas perduoti jam kaltinamąjį Y. K. pagal laidavimą (b. l. 92).

                   Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius  BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

                   Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis Y. K. anksčiau neteistas, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi leidimą gyventi Lietuvoje, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

                  Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

                   Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas M. D. yra kaltinamojo Y. K. kaimynas bei draugas, neteistas (b. l. 94), nebaustas per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį (b. l. 93), dirbantis vairuotoju (b. l. 95), darbe charakterizuojamas teigiamai. 

                   Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką draugui. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

                   Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir Y. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla Y. K. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

                   Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

        BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

        Y. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, iškvėptame ore rasta 1,80 promilių etilo alkoholio. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, t. y. vidutinis terminas, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.

        Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju Y. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, todėl teismo vertinimu, dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

                     Dėl automobilio konfiskavimo.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

           Teismas vertina, kad Y. K. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat įvertinus kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę vertina, jog automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuojamas. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nepavyko surasti kam priklauso automobilis (b. l. 34), todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi priteistina automobilio vertę atitinkanti suma. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas remiasi „Emprekis“ duomenimis (b. l. 23) ir priteisia 3530 eurų sumą, atitinkančią automobilio Cadilac STS, valst. Nr. (duomenys neskelbtinI) vertę.

           Kardomoji priemonė - dokumento ((duomenys neskelbtini)  Respublikos pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam departamentui. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

                     Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstytą vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 - 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

         Y. K., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti laiduotojui M. D. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

                     Baudžiamąją bylą Nr.1-1711-486/2022 Y. K. atžvilgiu nutraukti.

                     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti Y. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 7 d.

                     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš kaltinamojo Y. K. automobilio Cadilac STS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 3530 (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt) eurų valstybės naudai.

                     Kardomąją priemonę - dokumento ( (duomenys neskelbtini)  Respublikos  vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam departamentui.

                     Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

         Išaiškinti kaltinamajam, kad:

         1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

         2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

         Išaiškinti laiduotojui M. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

         Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                             Jeugenijuš Jaglinski