Administracinė byla Nr. A-4442-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00473-2016-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo bei neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. AP-358 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į eitas valstybės tarnautojo pareigas Administracijos Miesto ūkio skyriuje, šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; ir 6) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis skundžiamu įsakymu 2016 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš Administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorija) pareigų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas sutiko, kad jis neatitiko naujai įsteigtai Administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybei numatytų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, jis buvo atleistas dėl amžiaus ir neįtikimo politikams. Be to, atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iki atleidimo iš pareigų dienos pareiškėjui nebuvo pasiūlyta užimti kitą laisvą pareigybę. Laisvų pareigų, kurios galėjo būti jam pasiūlytos, Administracijoje buvo. Į pareigas Miesto infrastruktūros skyriuje buvo neskaidriai perkelti keturi Miesto ūkio skyriaus vyriausieji specialistai, jų funkcijos iš esmės nepasikeitė. Dirbtinai parengus naujų pareigybių aprašymus, pareiškėjas negalėjo užimti nė vienos laisvos pareigybės. Taip pat buvo pažeista pareiškėjo pirmenybės teisė būti paliktam darbe, numatyta kolektyvinėje sutartyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes jam iki senatvės pensijos buvo likę apie 2 metus. Pareiškėjas atžvilgiu buvo pažeista ir atleidimo iš pareigų procedūra (Darbo kodekso 130 str. 4 d.), nes jis įspėjimo laikotarpiu buvo nedarbingas, todėl jo įspėjimo terminas turėjo baigtis ne 2016 m. rugpjūčio 31 d., bet 2016 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, todėl jis turėtų būti grąžintas į ankstesnes pareigas, o už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iki grąžinimo į pareigas priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjui dėl nepagrįsto atleidimo taip pat kilo neturtinė žala: jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, jautė nerimą dėl šeimos ateities, dėl amžiaus turėjo mažai galimybių gauti kitas pareigas.
3. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos struktūros pertvarkymų metu panaikinus keturis skyrius ir atitinkamai jų vedėjų pareigybes, įsteigtas Miesto infrastruktūros skyrius ir jo vedėjo pareigybė (A lygio 15 kategorija). Kadangi Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, įgyvendindamas savo funkcijas, turėjo turėti specialiųjų žinių, šiai pareigybei numatyti specialieji reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitiko. Apie visas laisvas pareigybes buvo skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.panevezys.lt, darbuotojai supažindinami elektroniniais laiškais. Pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos laisvos valstybės tarnautojų pareigybės, nes jis neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjui galėjo būti pasiūlyta vyriausiojo specialisto pareigybė. Miesto ūkio skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės aprašymai ir atliekamos funkcijos po naujos struktūros įsigaliojimo iš esmės nepakito, todėl būtent jiems buvo pasiūlyta eiti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas. Pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe pagal kolektyvinę sutartį ir Darbo kodekso 135 straipsnį, nes jo ir likusių jo bendradarbių Miesto ūkio skyriuje darbo pobūdis, pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos iš esmės skyrėsi: pareiškėjas buvo skyriaus vedėjas, o kiti asmenys – vyriausieji specialistai. Atsakovas taip pat nesutiko, kad pareiškėjo įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nes jis per įspėjimo laikotarpį dvi dienas sirgo. Be to, pareiškėjas negalėjo būti grąžintas į ankstesnes pareigas, nes jo eitos pareigybės – Miesto ūkio skyriaus vedėjo (A lygio 15 kategorijos) – Administracijos struktūroje nebebuvo. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad jo pareigybės panaikinimui turėjo įtakos jo amžius, neįtikimas politikams ir kitos diskriminacinės priežastys. Kadangi pareiškėjo atleidimas buvo teisėtas, nebuvo pagrindo tenkinti ir jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

II.

5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbo Administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėju (A lygio 15 kategorija). Jo darbo stažas Administracijoje – 9 metai ir 8 mėnesiai. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 29 d. buvo įteiktas įspėjimas Nr. 18-184 apie Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas priėmė įspėjimą, bet pasirašyti, kad jį gavo, atsisakė. Šį faktą užfiksavo ir pasirašė du Administracijos darbuotojai. Skundžiamu Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. AP-358 pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš užimtų pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p.).
7. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-296 buvo sumažintas didžiausias leistinas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 270 iki 245, patvirtinta nauja Administracijos struktūra. Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 26 įsakymu Nr. A-431, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d., patvirtino Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, tarnybinių atlyginimų koeficientų sąrašą (numatyta 241 pareigybė). Naujojoje Administracijos struktūroje buvo sumažintas skyrių skaičius, be kita ko, panaikinus Ekologijos, Miesto ūkio bei Statybos ir statinių priežiūros skyrius ir prijungus dalį Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus, vietoje jų įsteigtas Miesto infrastruktūros skyrius. Teismo vertinimu, Administracijos direktorius tinkamai realizavo diskrecinio pobūdžio teisę panaikinti, įsteigti ir tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus. Administracijos struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti kompetentingo organo sprendimu. Pareiškėjo argumentai, kad jo pareigybės panaikinimui turėjo įtakos jo amžius, neįtikimas politikams, atmesti, nes pareiškėjas jų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais ir jie prieštaravo nustatytoms aplinkybėms.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjui buvo perduota ne tik dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų, bet ir daug naujų, papildomų funkcijų. Šios pareigybės paskirtis žymiai platesnė nei buvusi Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis, t. y. organizuoti ir koordinuoti miesto infrastruktūros objektų taisymo (remonto), priežiūros ir eksploatacijos darbus, miesto viešųjų teritorijų valdymo, komunalinių atliekų tvarkymo darbus, keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi, administruoti miesto energetinio ūkio vystymo ir priežiūros, kapinių priežiūros darbus, spręsti eismo organizavimo ir eismo saugumo klausimus, organizuoti savivaldybės turto valdymą, vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas statinių statybos, rekonstravimo, modernizavimo (atnaujinimo), remonto ir statinių techninės priežiūros kontrolės srityje, rengti ir įgyvendinti aplinkosaugos programas, organizuoti ir koordinuoti skyriaus darbą. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudarė pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjo pareigybė. Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimas buvo realus.
9. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatyti specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijų mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties (magistro kvalifikacijos laipsnis) išsilavinimą bei turėti kvalifikacijos atestatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), inžinieriniai tinklai, kiti statiniai. Kadangi Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, atlikdamas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, turėjo turėti specialiųjų žinių, ypač statybos priežiūros srityje, laikyta, kad šie reikalavimai nebuvo pertekliniai. Pareiškėjas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute baigė Automatizuotų valdymo sistemų specialybės kursą, jam suteikta sistemotechniko kvalifikacija, pareiškėjas neturėjo ir anksčiau minėto kvalifikacijos atestato. Taigi, pareiškėjas neatitiko Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytų specialiųjų reikalavimų, todėl jam pagrįstai nebuvo pasiūlyta užimti šias pareigas.
10. Teismas pastebėjo, kad apie visas laisvas pareigybes Administracijoje per visą įspėjimo laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.panevezys.lt, darbuotojai supažindinti elektroniniais laiškais. Pareiškėjui nebuvo pasiūlytos atsakovo pateiktoje pažymoje nurodytos laisvos valstybės tarnautojų pareigos, kadangi pareiškėjas neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė galėjo būti pasiūlyta jam, bet iš atsakovo paaiškinimo ir neva neskaidriai perkeltų vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymų matyti, kad Miesto ūkio skyriuje jų atliktos funkcijos ir Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiesiems specialistams numatytos funkcijos iš esmės nepakito, todėl jiems pasiūlyta eiti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigas. Pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe pagal kolektyvinę sutartį ir Darbo kodekso 135 straipsnį, nes jo ir jo bendradarbių Miesto ūkio skyriuje darbo pobūdis, pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos iš esmės skyrėsi. Pirmumo teisės prieš šiuos specialistus pareiškėjas neturėjo. Teismas nusprendė, jog atsakovas neturėjo objektyvių galimybių pareiškėjui pasiūlyti kitas pareigas, dėl to nebuvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalimi, įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nes pareiškėjas per įspėjimo laikotarpį dvi dienas sirgo. Įspėjimo apie pareigybės panaikinimą tvarką reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, todėl Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą netaikytinos. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai pareigybė naikinama, valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas net ir laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu.
12. Teismas nusprendė, kad nebuvo pagrindo panaikinti skundžiamą Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą. Nepanaikinus šio įsakymo ir nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, netenkinti ir kiti pareiškėjo reikalavimai.

III.

13. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjo nuomone, jo atleidimo iš pareigų dieną nebuvo jokio teisinio dokumento apie jo pareigybės panaikinimą, t. y. Administracijos direktoriaus įsakymo, todėl jo pareigybė faktiškai nebuvo panaikinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimo pagrindas neegzistavo. Aplinkybė, kad, praėjus 9 mėnesiams po struktūrinių pertvarkymų, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, pavaduotojas ir vyriausiasis specialistas, atsakingas už eismo saugumo organizavimą valstybėje, dar vis nėra priimti, konkursas į minėtas pareigas skelbtas keturis kartus, vis švelninat reikalavimus, įrodė, jog naujai įsteigtoms pareigybėms nustatyti reikalavimai buvo pertekliniai ir jais siekta, kad pareigybių negalėtų užimti konkretūs asmenys, įskaitant pareiškėją. Miesto infrastruktūros skyrius veikė neefektyviai ir buvo nelogiška jį įsteigti, jame neįsteigta reali skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė, nebuvo poskyrių. Pareiškėjas pažymi, jog, 2006 m. pradėjus dirbti savivaldybėje, Statybos skyriaus funkcijos ir darbuotojai buvo Miesto ūkio skyriaus sudėtyje ir pareiškėjui pavaldūs. Pareiškėjas atitiko beveik visus reikalavimus, turėjo žinias ir patirtį pagrindinėms funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas per visą darbo savivaldybėje laiką nė karto nebuvo baustas ir tik skatintas už gerą ir ypatingai sudėtingą darbą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui. Be to, pareiškėjui turėjo būti suteikta pirmenybė pagal Darbo kodekso 135 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad jam turėjo būti siūlomos kitos pareigybės, bet niekas jų nesiūlė, tik elektroniniu paštu būdavo atsiunčiama informacija apie savivaldybėje esamas laisvas pareigybes, kurių nė viena jam netiko. Rašytinio, pareiškėjui asmeniškai pateikto pasiūlymo nebuvo.
15. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas pripažino neatitinkantis specialiųjų reikalavimų Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Šių reikalavimų egzistavimas nebuvo perteklinis. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinta dabartinė Administracijos struktūra, nebuvo apskųstas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog jis apie laisvas pareigybes buvo informuotas. Darbdavio pareiga valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti užimti laisvas pareigybes apsiriboja tomis laisvomis pareigybėmis, kurias šis tarnautojas atitinka. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikytina tik tuomet, kai yra keli pareigybės aprašyme numatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkantys pretendentai užimti šias pareigas. Teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės likti darbe, nes jo ir jo bendradarbių Miesto ūkio skyriuje darbo pobūdis ir pareigybių aprašymuose nurodytos funkcijos iš esmės skyrėsi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. AP-358, kuriuo pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo dienos (imtinai) yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Šios nuostatos taikymas pirmiausiai reikalauja, kad atitinkama pareigybė būtų realiai (pa)naikinta. Tai lemia, jog sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės (pa)naikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai, šiuo tikslu, be kita ko, nustatant atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje                       Nr. A143-247/2010, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017).
19. Šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų skundžiamu Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu (I t., b. l. 10), kadangi jo užimta pareigybė – Administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjas (A lygio 15 kategorija) – buvo panaikinta Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu, įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d., patvirtinus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, tarnybinių atlyginimų koeficientų sąrašą (II t.,                    b. l. 10-13), priimtą atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1-296 nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir patvirtinti Administracijos struktūrą (I t., b. l. 46). Akcentuotina, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Iš esmės analogišką praktiką darbo ginčų bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra kompetentingas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, bet gali tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas struktūrinius pertvarkymus vykdė viršydamas savo diskrecijos teisę. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (kompetentingos institucijos) 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1-296, kuriuo nuspręsta panaikinti Miesto ūkio skyrių ir įsteigti Miesto infrastruktūros skyrių, nėra panaikintas ar ginčijamas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su Miesto infrastruktūros skyriaus įsteigimo nepagrįstumu, atmetami.
20. Administracijos direktorius 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-336 (I t., b. l. 67), įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 1 d., pripažino netekusiais galios, be kita ko, galiojusius Miesto ūkio skyriaus nuostatus (I t., b. l. 75-78) ir patvirtino Miesto infrastruktūros skyriaus nuostatus (I t.,              b. l. 68-73), kuriuose numatytos skyriaus funkcijos miesto ūkio srityje, daugiabučių namų administravimo srityje, statybos ir statinių priežiūros srityje, savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje, aplinkos gerinimo ir apsaugos srityje, leidimų (licencijų) išdavimo srityje ir administravimo srityje. Iš pateiktų nuostatų matyti, kad Miesto infrastruktūros skyriaus funkcijos miesto ūkio srityje iš esmės apima visas Miesto ūkio skyriaus funkcijas, tačiau Miesto infrastruktūros skyrius turi daug papildomų (Miesto ūkio skyriaus atžvilgiu) funkcijų. Atitinkamai Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-447 redakcija; II t., b. l. 15-16) nurodytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos iš esmės apima Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (2014 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A-160 redakcija; I t., b. l. 86-87) nurodytas funkcijas, taip pat daug papildomų funkcijų, pavyzdžiui, tvirtinti projektuojamų, naujai statomų, rekonstruojamų, modernizuojamų (atnaujinamų), remontuojamų ir eksploatuojamų objektų defektinius ir atliktų darbų aktus, sąmatų skaičiavimus, atliekamų darbų kalkuliacijas, vizuoti finansinius dokumentus (7.7 p.); vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas projektuojant statinius, naujai statant, rekonstruojant, modernizuojant (atnaujinant), remontuojant, nugriaunant savivaldybės nuosavybės teise valdomus statinius (7.11 p.). Taigi, sujungus kelis skyrius, Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybei papildomai buvo priskirtos funkcijos, kurių pareiškėjas nevykdė būdamas Miesto ūkio skyriaus vedėju. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014).
21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtindamas tam tikras valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) tokiam valstybės tarnautojui siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti. Institucija (įstaiga) turi pareigą būti aktyvi teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Šios darbdavio pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-272/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4393-575/2016). Kitos pareigos pareigūnui gali būti siūlomos tiek individualiai, tiek ir suteikiant informaciją apie laisvas vietas, sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą pareigūnui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2053/2011, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2938/2012).
22. 2016 m. balandžio 28 d. pranešimu (įspėjimu) dėl pareigybės naikinimo (I t., b. l. 117) atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad visą įspėjimo laikotarpį jam bus siūlomos visos laisvos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, jų nesant – žemesnės kategorijos pareigybės bei laisvos pareigos pagal darbo sutartį; į šias pareigas jis galės būti paskirtas, jei atitiks pareigybei keliamus reikalavimus ir sutiks šias pareigas užimti; informacija apie laisvas pareigybes skelbiama Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje www.panevezys.lt, registruotiems vartotojams – žinios iš administracijos; nesant jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų ir (arba) nesutikus užimti pasiūlytas pareigas, jis bus atleistas iš užimamų pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Bylos duomenys (elektroninių laiškų kopijos, I t., b. l. 118-120) ir pareiškėjo teiginiai patvirtino, kad Administracijos darbuotojams bendru arba individualiais (inter alia pareiškėjo) elektroninio pašto adresais pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu buvo siunčiami pranešimai apie laisvas pareigybes, nurodyta, kur skelbiami visų esamų ir būsimų (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.) pareigybių aprašymai. Byloje nėra ginčo, kad joks individualus siūlymas užimti konkrečią pareigybę pareiškėjui nebuvo pateiktas ir pats pareiškėjas Administracijai nepateikė prašymo leisti užimti kokią nors pareigybę. Nors pareiškėjas teigė, kad visos pareigybės Administracijoje buvo dirbtinai parengtos taip, kad jis nė į vieną jų negalėtų pretenduoti, pareiškėjas argumentų dėl jokių konkrečių pareigybių, išskyrus Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybę, fiktyvumo nepateikė.
23. Dėl galimybės pareiškėjui užimti Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybę teisėjų kolegija pastebi, kad Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme yra numatyti du specialieji reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitinka: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties (magistro kvalifikacinis laipsnis) išsilavinimą (6.1 p.); ir turėti kvalifikacijos atestatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (išskyrus valstybinės reikšmės kelius ir geležinkelio kelią), inžineriniai tinklai, kiti statiniai (6.3 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Miesto infrastruktūros skyriui ir jo vedėjui nustatytas funkcijas bei tai, jog pareiškėjas neįrodė, kad vedėjo funkcijoms tinkamai atlikti šie specialieji reikalavimai nėra būtini, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šie reikalavimai negali būti pripažinti pertekliniais. Aplinkybė, kad per 9 mėnesius nuo Administracijos struktūros pertvarkymo Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybė dar nebuvo užimta ir, rengiant pakartotinius konkursus, buvo pakeistas reikalavimas turėti atitinkamo darbo patirtį, savaime šio vertinimo nepaneigia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo garantija nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1040/2014, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3894-438/2016). Kadangi pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybei užimti, atsakovas neturėjo pareigos jam šią pareigybę pasiūlyti.
24. Dėl galimybės pareiškėjui užimti kitas pareigybes naujoje Administracijos struktūroje teisėjų kolegija pastebi, jog ir atsakovas, ir pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimų užimti nė vieną naujai įsteigtą pareigybę. Teisėjų kolegija iš teismui pateiktų pareigybių aprašymų pareigybių, kurios galbūt galėjo būti pasiūlytos pareiškėjui, taip pat nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo objektyvių galimybių pareiškėjui pasiūlyti kitas pareigas. Kadangi pareiškėjui negalėjo būti pasiūlyta jokia naujai įsteigta pareigybė, jo pirmenybės teisės užimti tam tikrą pareigybę (Darbo kodekso 135 str. 1 d. 4 p.) vertinimas šiuo atveju būtų betikslis. Taigi, atsakovas skundžiamu įsakymu teisėtai atleido pareiškėją iš užimtų pareigų, o pareiškėjo reikalavimai, susiję su šiuo atleidimu, yra nepagrįsti ir todėl atmetami.
25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Ričardas Piličiauskas

              Ramutė Ruškytė