(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo V. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei sutarties pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unijai, prašydamas priteisti iš atsakovo L. P. 539 892,91 Eur skolą, 4 851,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“; taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant L. P. grąžinti UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o UAB „Užupio apartamentai“ grąžinti L. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. 6176, sudarytą tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unijos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypu, įskaitant, bet neapsiribojant, perleidimu, įkeitimu, bet kokiu kitokiu suvaržymu ir bet kokiais kitais veiksmais, kuriais būtų siekiama pakeisti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu egzistuojančią teisinę ir (ar) faktinę žemės sklypo padėtį.

3.       Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Atsakovas L. P., turėdamas 539 892,91 Eur įsiskolinimą ieškovui, perleido vienintelį jam priklausantį turtą atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ ir taip sumažino savo turto masę bei iš esmės apsunkino ieškovo galimybę susigrąžinti 539 892,91 Eur skolą. Ieškovo reikalavimo teisė į 539 892,91 Eur skolą atsirado iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kai buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas L. P. neturėjo ir neturi jokio kito nekilnojamojo turto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ imsis veiksmų pakeisti status quo (esamą padėtį), todėl kils grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jis žymiai pasunkės, arba ginčo nagrinėjimas netgi gali tapti beprasmiu. Ieškovas gali būti priverstas inicijuoti papildomus teisminius procesus dėl tolesnių sandorių ginčijimo. Ieškovo vertinimu, sutarties kaina, kuri yra mažesnė už rinkos, patvirtina tiek atsakovo L. P., tiek atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumą. Atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad šis juridinis asmuo buvo įsteigtas išimtinai ginčo žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo tikslais – prieš dvi dienas iki ginčo sandorio sudarymo. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ mažiau nei per vienerių metų laikotarpį, po to, kai įsigijo žemės sklypą, jį net du kartus įkeitė, todėl yra didelė tikimybė, kad ir vėliau nesusilaikys nuo disponavimo žemės sklypu, kol bus nagrinėjamas šalių ginčas. Iš prie ieškinio pridėtų detaliojo planavimo dokumentų matyti, kad žemės sklypą yra planuojama užstatyti ir, pagal poreikį, atidalyti žemės sklypo dalį bei tokiu būdu apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5.       Spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, todėl priėjo prie išvados, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

6.       Pasisakydamas dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai apie atsakovo L. P. nesąžiningumą yra tinkami ir pakankami, tačiau ieškovas, reikšdamas prašymą areštuoti kitai atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, pastarosios nesąžiningumo nepagrindė. Duomenų apie atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningus veiksmus, kuriais specialiai būtų siekiama perleisti ar kitaip papildomai apsunkinti ginčo žemės sklypą, ieškovas nepateikė.

7.       Teismas nurodė, kad sandorio kaina ar ginčo žemės sklype planuojama veikla negali būti vertinama kaip nesąžiningas atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ elgesys ieškovo ir (ar) galimybės įvykdyti teismo sprendimą atžvilgiu.

8.       Teismas priėjo prie išvados, kad antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB ,,Užupio apartamentai“ atžvilgiu sąlyga – grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – neįrodyta, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas V. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypu, įskaitant, bet neapsiribojant, perleidimu, įkeitimu, bet kokiu kitokiu suvaržymu ir bet kokiais kitais veiksmais, kuriais būtų siekiama pakeisti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu egzistuojančią teisinę ir (ar) faktinę žemės sklypo padėtį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Teismas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs atsakovo L. P. nesąžiningumą, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad nėra įrodytas atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumas. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ ginčo sutartį sudarė su atsakovu L. P., kuris pripažintas nesąžiningu. Žemės sklypas ginčo sutartimi atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, todėl šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 4 punktu, preziumuojamas abiejų šalių nesąžiningumas.

9.2.       Kad atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ yra nesąžininga ir gali imtis veiksmų, siekdama apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, patvirtina tai, kad ji mažiau nei per vienerius metus nuo žemės sklypo įsigijimo jį net du kartus įkeitė, t. y. apsunkino žemės sklypą bei sumažino ieškovo galimybes išieškoti skolą iš žemės sklypo.

9.3.       Teismo pozicija, kad atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ planuojama veikla neturi reikšmės teismo sprendimo įvykdymo aspektu, yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, žinodama, kad žemės sklypą įsigijo už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos vertė kainą, sąmoningai planuoja keisti ginčo žemės sklypo teisinę bei fizinę padėtį. Tai reiškia, kad žemės sklypas gali būti faktiškai apsunkintas taip, kad pradinės būklės atkūrimas (restitutio in integrum) taps objektyviai neįmanomas.

9.4.       Kad atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ buvo nesąžininga iki ginčo sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu, patvirtina ir tai, kad: 1) UAB „Užupio apartamentai“ buvo įsteigta prieš dvi dienas iki ginčo sutarties sudarymo, t. y. buvo įsteigta išimtinai minėtos sutarties sudarymo tikslu; 2) UAB „Užupio apartamentai“ prieš sudarydama ginčo sutartį turėjo pasidomėti, ar atsakovas L. P. neturi kreditorių; 3) atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, žemės sklypą įsigijusi už 350 000 Eur kainą, 2023 m. birželio 7 d. jį apsunkino maksimaliąją hipoteka, užtikrindama net 530 250 Eur dydžio prievolę, o tai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ žinojo ir negalėjo nežinoti, kad žemės sklypą įsigyja už žymiai mažesnę nei rinkos vertė kainą.

9.5.       Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovas pagrindė ir įrodė, kad atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ yra nesąžininga bei gali imtis veiksmų, kad būtų apsunkintas ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas arba šis išvis būtų panaikinta sprendimo įvykdymo galimybė.

10.       Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė ir nepagrindė įstatyme nustatytų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodė atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumo bei realios grėsmės ieškovui byloje galimai palankaus sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

10.2.       Apelianto pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra skirtas ne būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o jo interesams, nukreiptiems į žemės sklypą, patenkinti. Apeliantas netiesiogiai per savo motiną A. D. valdo žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu. Apeliantas nutyli, kad atsakovo L. P. verslo partneris, su kuriuo buvo pradėta ir inicijuota pradinės planuojamos teritorijos sprendinių koregavimo procedūra, buvo pats apeliantas. Po to, kai atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ įsigijo žemės sklypą, trijų žemės sklypų detaliojo plano koregavimo procedūra buvo nutraukta ir pradėta individuali žemės sklypo detaliojo planavimo sprendinių koregavimo procedūra. Dėl to apeliantas per fiktyvų ieškovą R. N., kuriam atstovauja tas pats advokatas kaip ir apeliantui, Vilniaus apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-465-1187/2025, kurioje žemės sklypui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias 2025 m. vasario 13 d. panaikinus, apeliantas inicijavo nagrinėjamą bylą. Taigi apeliantas žinojo apie žemės sklypo perleidimą ginčo sutartimi.

10.3.       Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ nuo 2025 m. vasario 13 d. turi visas teises netrukdomai disponuoti žemės sklypu, jį perleisti, įkeisti, ar kitaip suvaržyti, tačiau, būdama sąžininga, niekada nesiekė nei paslėpti, nei perleisti, nei kažkaip kitaip suvaržyti žemės sklypo. Žemės sklypą atsakovė įsigijo sąžiningai, už rinkos kainą nekilnojamojo turto projektui vystyti.

10.4.       Nepaisant to, kad laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypui buvo panaikintos, tačiau juridinis faktas apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-465-1187/2025 vis dar yra įregistruotas ir išviešintas. Dėl to atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ susiduria su nepatogumais bei patiria nuostolių.

10.5.       Ieškinys yra pareikštas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o tai reiškia, kad nėra įrodyta ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

10.6.       Nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumą pagrindžia tai, jog ji buvo įsteigta likus trims dienoms iki ginčo sutarties sudarymo. Žemės sklypo įsigijimas vyko nekilnojamojo turto rinkoje įprasta tvarka.

11.       Atsakovas L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

12.       Nurodė, kad visiškai sutinka su atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ atsiliepimu ir palaiko jame išdėstytas faktines aplinkybės bei teisinius motyvus, todėl jų nekartoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

14.       Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus: nekilnojamojo turto registro įrašus, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis apie juridinio asmens dalyvius, teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-465-1187/2025, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2838-1187/2023, 2024 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1048-1187/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20-464/2025, 2022 m. rugpjūčio 17 d. preliminariosios sutarties kopiją, mokėjimo pavedimų ir kreditoriaus sutikimo kopijas, taip pat civilinėje byloje Nr. e2-358-569/2022 ieškovo ieškinio atsakovui L. P. su priedais kopijas, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo kopiją ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties kopiją.

15.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Nustatyta, kad atsakovės teikiami papildomi rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto registro įrašai, VĮ Registrų centro duomenys apie juridinio asmens dalyvius, 2022 m. rugpjūčio 17 d. preliminariosios sutarties kopija ir kt. – jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovo ieškinį, todėl dar kartą spręsti byloje jau esančių rašytinių įrodymų priėmimo klausimo nėra pagrindo. Su kitais atsakovės teiktais įrodymais – teismų sprendimais ir nutartimis, šalių teiktais procesiniais dokumentais – teismas gali susipažinti naudodamas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, kaip perteklinius ir jau esančius byloje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

18.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

19.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio (prašymo) reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo pripažinti atsakovų L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu bei taikyti restituciją natūra. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad jis būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovas savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

21.       Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir nepasisako, ar ieškinys pateiktas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino. Į šį klausimą bus atsakyta tik įvertinus šalių argumentus bei pateiktus įrodymus iš esmės bei nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes.

22.       Tas pats pasakytina ir dėl kitų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų (ieškinių šioje byloje ir nutrauktoje byloje tapatumo, sandorio šalių sąžiningumo, ieškovo reikalavimo teisės ir jos atsiradimo momento ir kt.).

23.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovo pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertinama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

24.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

25.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Užupio apartamentai“, neįrodė paminėtos atsakovės nesąžiningumo. Apelianto skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovės, sudariusios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su L. P., nesąžiningumą, t. y. kad UAB „Užupio apartamentai“ buvo įsteigta išimtinai ginčo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, žemės sklypą įsigijo už žymiai mažesnę, nei rinkos vertė, kainą, todėl nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką – vieną iš actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, dėl kurios egzistavimo teismas nuspręs tik įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus. Savo ruožtu šioje proceso stadijoje, spręsdamas tik laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, teismas iš esmės nevertina ir nenustatinėja, ar atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, sudariusi ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį, iš tiesų buvo nesąžininga. Pažymėtina, kad kitų duomenų, įrodančių, jog atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ ketintų perleisti ar dar labiau apsunkti ginčo objektu esantį turtą – žemės sklypą, apeliantė nepateikė.

27.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus ginčo žemės sklypui nagrinėjamu atveju lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jai priklausantį ginčo žemės sklypą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamojoje byloje tokį poreikį pagrindžia tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo perleidimo sandorio (ne)teisėtumo bei restitucijos taikymo.

28.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, siekiant išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu, egzistuoja pakankamas pagrindas iš dalies patenkinti apelianto atskirąjį skundą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ priklausantį žemės sklypą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Savo ruožtu apelianto prašomos taikyti platesnio masto laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atlikti kitokius veiksmus, kuriais būtų siekiama pakeisti egzistuojančią teisinę ir (ar) faktinę žemės sklypo padėtį, nagrinėjamu atveju būtų perteklinės, todėl jas taikyti nėra pagrindo.

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo patenkina iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Todėl, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021) ir atvirkščiai.

32.       Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“ (juridinio asmens kodas 306146132) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė