Civilinė byla Nr. e2A-137-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11496-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALFA Construction Equipment“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-139-1126/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALFA Construction Equipment“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greiderio paslaugos“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ALFA Construction Equipment“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės UAB „Greiderio paslaugos“ priteisti 11 230 Eur skolos, 386,50 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 28 d. sudarė įrangos ilgalaikės nuomos sutartį Nr. AL/R-280319/006 dėl buldozerio Volvo G940 nuomos. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovė pradėjo vėluoti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, vėliau – nebemokėti ir vengti savo prievolės pagal sutartį vykdymo. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 8.12 punktu (nuomininko teisė po nuomos termino pabaigos įsigyti nuomojamą įrangą už 57 000 Eur be PVM), susitarė su ieškove dėl įrangos pardavimo. Bendra įrangos kaina ir nesumokėta nuomos kaina buvo mokama dalimis, dalį padengė Kauno kredito unija. Atsakovė nuomos pagrindu naudojosi įranga 12 mėn. laikotarpį iki įrangos išpirkimo, todėl pagal sutarties 5.1 ir 4.3 punktus už nuomą susikaupė 24 000 Eur plius PVM suma, todėl sutarties kaina sudaro 105 000 Eur plius PVM (24 000 Eur avansas + 24 000 Eur nuomos kaina už 12 mėn. + 57 000 Eur galutinė išpirkimo kaina), viso 127 050 Eur su PVM. Atsakovė sumokėjo 115 820 Eur, todėl skola sudaro 11 230 Eur.

3.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Greiderio paslaugos“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė už buldozerį viso yra sumokėjusi ieškovei 115 820 Eur (su PVM). Patikslintame ieškinyje nėra užsimenama apie pačios ieškovės su 2020 m. lapkričio 6 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateiktą 2020 m. gegužės 31 d. kreditinę sąskaitą faktūrą 25 275,93 Eur (su PVM) suma mažinančią atsakovės prievoles. Pagal sutartį atsakovė suprato, kad už greiderį turės sumokėti ieškovei 90 750 Eur (su PVM). Nors atsakovė buvo pasirengusi priimti pirminį ieškovės pasiūlymą įsigyti greiderį už 95 000 Eur, tačiau ieškovei 2019 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartyje nurodžius atsakovei palankesnes finansines sąlygas, atsakovė neturėjo pagrindo jų atsisakyti. Ieškovė visiškai nepagrįstai sutarties 5.3 punkte numatytą 29 040 Eur (su PVM) avansą neįskaito į sutarties kainą, tačiau avanso suma padidina sutarties 8.12 punkte sutartą greiderio pirkimo–pardavimo kainą. Sutarties 5.3 punkte aiškiai numatyta, kad 29 040 Eur yra nuomos mokesčio avansinis (išankstinis) mokėjimas, o ne papildoma sutarties kaina. Sutartyje aiškiai numatyta, kad nuomos terminas 9 mėnesiai (sutarties 4.1 punktas). Sutarties 4.2 punkte numatytas atskiras susitarimas dėl nuomos termino pratęsimo, sudarytas nebuvo, todėl ieškovė nepagrįstai nuomą skaičiuoją už 12 mėn. Delspinigiams taikytina ieškinio senatis, nuo spalio–gruodžio mėn. sąskaitų skaičiuojamos netesybos neteisėtos, nes nebuvo susitarimo dėl nuomos pratęsimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 595,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo šalims skirtingai aiškinant sudarytos sutarties turinį bei sąlygas (sutarties kainą, įmokėtų sumų įskaitymo į sumokėtą sutarties kainą, sutarties vykdymo tvarką).

6.       Nors sutarties 5.3 punkte mokamos sumos įvardijamos nuomos mokesčiu, o sutarties 5.1 punkte nurodoma, kad už naudojimąsi greideriu atsakovė įsipareigoja kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ieškovei po 2 000 Eur (neįskaitant PVM), tačiau teismas sprendė, kad šalys tokiu būdu sutarė ne dėl nuomos mokesčio, o išsimokėjimo sąlygų, t. y. dalies kainos už greiderį mokėjimo tokiu būdu.

7.       Teismo vertinimu, sutarties 5.1 punkte nurodyta atsakovės kas mėnesį mokėtina nuomos suma įskaičiuojama į galutinę pirkimo kainą ir šalys tokiu būdu sutarė dėl greiderio pirkimo pardavimo, kurio galutinė kainą sudarė 99 000 Eur (neįskaitant PVM) suma (įskaičius 5.1 punkte nurodytas sumas).

8.       Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į įrodymus, esančius byloje, šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį.

9.       Teismas nurodė, kad sumos, sumokėtos už laikotarpį, viršijantį 9 mėn., taip pat turi būti įskaičiuotos į galutinio atsiskaitymo, o ne daikto kainą.

10.       Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 28 d. įrangos ilgalaikės nuomos sutartimi Nr. AL/R-280319/006 nustatyta perkamo daikto kainą tuo metu sudarė ne 105 000 Eur (neįskaitant PVM), o 99 000 Eur (neįskaitant PVM).

11.       Teismas sprendė, kad 2020 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra 2019 m. kovo 28 d. įrangos ilgalaikės nuomos sutarties Nr. AL/R-280319/006 neatsiejama dalis, jos priedas.

12.       Teismas priėmė išvadą, kad 2020 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šalys abipusiu sutarimu pakeitė galutinę prekės pardavimo kainą, nurodytą 2019 m. kovo 28 d. šalių sudarytos įrangos ilgalaikės nuomos sutarties Nr. AL/R-280319/006 4.1, 5.1, 5.3 ir 8.12 punktuose – 99 000 Eur, sutarė, jog galutinė prekės kaina yra – 95 000 Eur (be PVM) ir 114 950 Eur (su PVM).

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovės reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „ALFA Construction Equipment“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės (pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156, 6.189 bei 6.200 straipsnių nuostatas) ir procesinės teisės normas (netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–185 straipsnių reikalavimus).

14.2.       Teismo išvados dėl sutarčių sąlygų keitimo šalių susitarimu nėra pagrįstos absoliučiai jokiais įrodymais (nes tokių susitarimų nebuvo). Byloje nėra jokių įrodymų, šalių susitarimų ar kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sudarius pirkimo–pardavimo sutartį nustojo galioti nuomos sutartis ar šios sutarties sąlygos pasikeitė.

14.3.       Teismas netinkamai vertino pačią įrangos ilgalaikės nuomos sutartį, sutapatindamas ją su išperkamosios nuomos sutartimi, savo nuožiūra eliminuodamas eilę sąlygų, dėl kurių šalys buvo susitarusios ir tuo pačiu ginčą išsprendė vadovaudamasis netinkamomis teisės normomis (netinkamai kvalifikuojant šalių sutartinius santykius).

14.4.       Teismas, atleisdamas atsakovę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi greideriu, nesivadovavo šalių sudarytos nuomos sutarties, turinčios šalims įstatymo galią, nuostatomis.

15.       Atsakovė UAB „Greiderio paslaugos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.       Teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys susitarė visas ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu atsakovės mokėtinas „nuomos mokesčio“ sumas įskaičiuoti į galutinę pirkimo–pardavimo kainą. Toks šalių susitarimas / valia ir atitinka išperkamosios nuomos teisinį santykį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir abiejų šalių pripažįstamą aplinkybę, kad galutinis tikslas buvo nuosavybės teisės perleidimas.

15.2.       Būtent dėl to, kad 2019 m. kovo 28 d. sutarties nuostatos nebuvo aiškios, šalys greiderio pirkimą–pardavimą įformino atskira 2020 m. balandžio 14 d. sutartimi, kurioje buvo aiškiai ir galutinai sudėliotos visos pirkimo pardavimo sąlygos. Pirkimo–pardavimo sutarties 10.4 punkte aiškiai numatyta, kad bet kokios ankstesnės derybos ir susirašinėjimai tarp šalių dėl sutarties netenka galios. Akivaizdu, kad greiderio pirkimo–pardavimo sutartis pakeitė bet kokias ankstesnes šalių derybas bei susirašinėjimus dėl greiderio, įskaitant jo kainą. O tuo pačiu pakeitė ir to paties greiderio 2019 m. kovo 28 d. išperkamosios nuomos sutartį.

15.3.       Teismas užkirto kelią apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, pasinaudojant savo pačios parengtų sutarčių neaiškiomis formuluotėmis, jas interpretuojant tik sau palankia linkme, nepaisant tikrųjų šalių susitarimų bei ikisutartiniame etape suderintos valios, kad visi mokėjimai pagal išperkamosios nuomos sutartį bus įskaitomi į galutinę pirkimo–pardavimo kainą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Vadinasi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

19.       Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp ieškovės UAB „ALFA Construction Equipment“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) ir atsakovės UAB „Greiderio paslaugos“ (toliau – atsakovė) yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės reikalavimą dėl 11 230 Eur skolos priteisimo. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, nes pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino pačią įrangos ilgalaikės nuomos sutartį, sutapatindamas ją su išperkamosios nuomos sutartimi, o pirkimo–pardavimo sutartis turi būti vertinama tik kaip nuosavybės perleidimo dokumentas ir joje nurodyta kaina nelaikytina šalių sutarta greiderio pardavimo kaina, o tik kaip suma, kad atsakovė gautų pakankamo dydžio kreditą.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir procesiniuose šalių dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su minėtais (nutarties 19 pastraipa) ir juos detalizuojančiais apeliantės skundo argumentais.

21.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė (sutartyje nuomotojas) ir atsakovė (sutartyje nuomininkas) 2019 m. kovo 28 d. sudarė įrangos ilgalaikės nuomos sutartį Nr. AL/R-280319/006 (toliau – Sutartis). Šalys sutarė, kad nuomotojas (ieškovė) perduoda nuomininkui (atsakovei) įrangą – buldozerį Volvo G940, s/n (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – greiderį), kurios vertė sudaro 95 000 Eur plius PVM (Sutarties 1.1–1.2 punktai). Šalys taip pat sutarė, kad: greideris išnuomojamas nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. (viso 9 mėnesiams) (Sutarties 4.1 punktas); nuomos terminas gali būti pratęstas atskiru šalių susitarimu Sutartyje nurodytomis sąlygomis (Sutarties 4.2 punktas); jeigu nei viena iš Sutarties šalių likus 5 dienoms iki nuomos sutarties termino pabaigos, nurodyto 4.1 punkte, nepareiškia noro raštu nutraukti nuomos sutartį, nuomos terminas automatiškai pratęsiamas vienam mėnesiui (Sutarties 4.3 punktas). Ieškovė patvirtino, kad įranga (Greideris) priklauso jai nuosavybės teise (Sutarties 6.2.1 punktas) ir šalys sutarė, kad pasibaigus nuomos terminui atsakovė turi teisę per 5 darbo dienas įsigyti nuomotą greiderį už 57 000 Eur (be PVM), jeigu yra įvykdyti visi Sutarties įsipareigojimai. Pagal Sutarties 5.3 punktą, prieš pasiimant įrangą atsakovė dalį nuomos mokesčio, kuris yra lygus 24 000 Eur (be PVM) turėjo sumokėti išankstiniu pavedimu. 2020 m. balandžio 14 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AS/P-140420/029 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis). Šalys byloje neginčijo, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra tas pats naudotas greideris (tai numato ir Pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punktas). Šalys sutarė, kad: prekių (t. y. greiderio) kaina yra 95 000 Eur be PVM, viso 114 950 Eur su PVM (Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas); prekių kaina yra fiksuota ir negali būti keičiama per visą sutarties galiojimo laikotarpį (Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punktas); teisė valdyti ir naudotis preke pereina pirkėjui nuo prekių pristatymo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (Pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktas), o nuosavybės teisė į prekes pereina pirkėjui nuo visiško atsiskaitymo su pardavėju dienos (Pirkimo–pardavimo sutarties 5.3 punktas). Pirkimo–pardavimo sutarties 10.4 punktu jos šalys patvirtino, kad šiai sutarčiai įsigaliojus, bet kokios ankstesnės derybos ir susirašinėjimai tarp šalių dėl sutarties netenka galios. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad bendra atsakovės ieškovei sumokėta suma už greiderį iš viso yra 115 820 Eur (95 719,01 Eur be PVM).

22.       CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

23.       Pagal nuosekliai išplėtotą kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

24.       Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016). Taigi aiškinant sutartį remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Teismas, aiškindamas sutartį, dėl kurios kilo teisminis ginčas, turi tirti ir vertinti ne tik šalių ketinimus ir veiksmus, tiesiogiai susijusius su ginčo sutartimi, bet ir kitus šalių sutartinius santykius, kurie tiesiogiai siejasi su šia sutartimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalys, sudarydamos sutartį, gali susitarti ir sutartyje nurodyti kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. sutarties sąlygos gali būti mišrios ir apimti skirtingų teisės normų reglamentuojamas sutartis, tačiau šalys įvairialypius sutartinius santykius gali nustatyti ir ne vienoje, o keliose atskirose sutartyse, vienoje jų nustatydamos ir aptardamos kitų sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką. Tokiu atveju teismas, aiškindamas reikalavimo pagrindu nurodomą arba šalių ginčijamą sutartį, turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

25.       Atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tarp Sutarties ir Pirkimo–pardavimo sutarties yra neatsiejamas ryšys ir jos negali būti aiškinamos atsietai. Aiškinant šias per trumpą laikotarpį sudarytas sutartis (t. y. 2019 m. kovo 28 d. sudarytą įrangos ilgalaikės nuomos sutartį Nr. AL/R-280319/006 ir 2020 m. balandžio 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AS/P-140420/029) ne izoliuotai, o kartu bei siekiant atskleisti tikrąją sutarties šalių valią, vien tai, kad Sutartis buvo sudaryta dėl greiderio nuomos, o Pirkimo–pardavimo sutartyje dėl to paties greiderio pardavimo nėra nuorodos į Sutartį, teigti, kaip apeliantė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, negalima. 

26.       Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pačią Sutartį, sutapatindamas ją su išperkamosios nuomos sutartimi, apeliantė iš esmės suabsoliutina Sutarties tekstą, ignoruodama anksčiau minėtas sutarčių aiškinimo taisykles.

27.       Skundžiamame sprendime, be kita ko, perrašęs dalį Sutarties punktų, pažymėjęs, kad nors aptartame Sutarties 5.3 punkte mokamos sumos įvardijamos nuomos mokesčiu, o Sutarties 5.1 punkte nurodoma, kad už naudojimąsi greideriu atsakovė įsipareigoja kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ieškovei po 2 000 Eur (neįskaitant PVM), atlikęs sisteminę Sutarties nuostatų analizę, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šalys tokiu būdu sutarė ne dėl nuomos mokesčio, o išsimokėjimo sąlygų, t. y. dalies kainos už greiderį mokėjimo tokiu būdu (CK 6.414 straipsnio 1 dalis).

28.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartis pagal jos turinį ir formą atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorį.

29.       CK 6.411 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 straipsnio 2 dalis).

30.       Atsakovės nuosekli pozicija viso bylos nagrinėjimo metu, kaip ir jos vadovo G. M. paaiškinimai teismo posėdyje (išklausytas 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudija, kad atsakovė niekada neturėjo ketinimo nuomotis greiderį iš ieškovės, o norėjo įsigyti greiderį nuosavybėn išsimokėtinai. Dar 2019 m. vasario 11 d., kuomet šalys nebuvo sudariusios nei Sutarties, nei Pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovės direktoriaus A. K. atsakovei adresuoto elektroninio laiško dėl nuomos sutarties turinys liudija, kad šalys sutarė dėl greiderio (t. y. Volvo) pardavimo už 95 000 Eur be PVM kainą. Be to, iš šio elektroninio laiško matyti, kad ieškovė atperka iš atsakovės O&K už 24 000 Eur plius PVM. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame laiške nenurodoma, jog atsakovė turės padengti nurodytas 4 000 Eur palūkanas, apie kurias ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 15 d. Kauno kredito unijai adresuotame laiške ieškovė patvirtino, jog iš atsakovės yra gavusi dalį kainos už parduodamą greiderį. Sutarties 5.3 punkte detaliai nurodyta, kad prieš pasiimant įrangą, nuomininkas dalį nuomos mokesčio, kuris yra lygus 24 000 Eur plius PVM sumoka išankstiniu pavedimu vadovaujantis šia sutartimi; už sekantį nuomos laikotarpį nuomininkas moka sekančio einamojo mėnesio paskutinę kalendorinę dieną arba sekančią darbo dieną, jei paskutinė kalendorinė diena sutampa su ne darbo diena; nuomotojas pateikia nuomininkui atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad įrangos (t. y. greiderio) vertė lygi 95 000 Eur plius PVM. Pagal Sutarties 8.12 punktą, pasibaigus nuomos terminui nuomininkas turi teisę per 5 darbo dienas įsigyti nuomotą įrangą už 57 000 Eur be PVM, jeigu yra įvykdyti šios sutarties įsipareigojimai. Pažodžiui aiškinant Sutarties nuostatas, kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, Sutarties 5.3 punkte nurodytas 24 000 Eur plius PVM avansas jau padengtų 12 mėn. nuomos mokestį (24 000 Eur plius PVM : 2000 Eur plius PVM nuomos mokestis (Sutarties 5.1 punktas) = 12 mėn.), todėl atsakovė jokių papildomų nuomos mokesčio mokėjimų neturėtų atlikti, o praėjus 9 mėn. greideris turėtų būti parduotas už 57 000 Eur plius PVM kainą – tai reiškia, kad viso už greiderio nuomą ir pardavimą atsakovė turėtų sumokėti 75 000 Eur plius PVM (9 mėn. nuomos terminas (Sutarties 4.1 punktas) x 2 000 Eur plius PVM nuomos mokestis (Sutarties 5.1 punktas) + 57 000 Eur plius PVM pardavimo kaina (Sutarties 8.12 punktas)) – būtent tokia suma, likusi po septynių mėnesių, ir nurodyta ieškovės 2019 m. vasario 11 d. elektroniniame laiške. 

31.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GP Nr. 334, pagal kurią buvo užskaityta 24 000 Eur be PVM suma (29 040 Eur su PVM). Byloje pateiktas AB Luminor banko išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. sausio 9 d. atsakovė pervedė ieškovei viso 16 940 Eur (su PVM) sumą (be PVM 14 000 Eur). 2020 m. liepos 1 d. pervedė 4 840 Eur (su PVM). Pagal 2020 m. balandžio 29 d. kredito sutartį, įkeitus greiderį, UAB „Greiderio paslaugos“ buvo suteiktas 65 000 Eur kreditas daliniam apmokėjimui. Šalys neginčija aplinkybės, kad bendrai atsakovė sumokėjo už greiderį iš viso 115 820 Eur (95 719,01 be PVM). Pažymėtina, kad dar iki teisminio ginčo pradžios (pareiškimas dėl įsakymo išdavimo teisme priimtas 2020 m. liepos 23 d.), atsakovė ieškovei siųstuose elektroniniuose laiškuose (2020 m liepos 15 d., 2020 m. liepos 16 d.) nurodė, kad yra permokėjusi 870 Eur ir prašė juos grąžinti.

32.       Šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių analizė bei Sutarties šalių tikrosios valios, jų realių komercinių ketinimų ir interesų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad šalių Sutartis buvo sudarytas laikantis šalių lygybės principo, laisva abiejų šalių valia, kad visos Sutarties turiniui bei sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims buvo žinomos ir joms priimtinos. Kadangi tipinės sutarties, pritaikytos išperkamosios nuomos teisiniams santykiams ieškovė neturėjo, o ieškovės parengtoje įprastai savo veikloje naudojamoje tipinėje nuomos sutartyje nebuvo aiškiai įvardinta greiderio kaina, šalys sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį (išklausytas 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina nelaikytina šalių sutarta greiderio pardavimo kaina, o tik kaip suma, kad atsakovė gautų pakankamo dydžio kreditą, nes šalys Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte aiškiai numatė, kad prekių (t. y. naudoto greiderio Volvo G940) kaina yra 95 000 Eur be PVM, viso 114 950 Eur su PVM, PVM suma 19 950 Eur. Tą ginčijame sprendime teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

33.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo pareigos vykdyti prievoles pagal Sutartį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių ikisutartiniame etape suderintą valią, tikruosius šalių susitarimus, joms pasirašius Sutartį ir Pirkimo–pardavimo sutartį, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad visi mokėjimai pagal Sutartį įskaitomi į galutinę pirkimo–pardavimo kainą, nustatytą Pirkimo–pardavimo sutartyje (jos 2.1 punkte) ir atsakovė neturi pareigos mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuris viršija 9 mėnesius.

34.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų rinkimo, vertinimo taisyklių pažeidimas nenustatytas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės iš esmės yra teisingas ir pagrįstas, ieškinio materialieji reikalavimai netenkinti pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jos paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

38.       Iš apeliantės atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 892,98 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greiderio paslaugos“, juridinio asmens kodas 303494888, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALFA Construction Equipment“, juridinio asmens kodas 304713858, 892,98 (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.