Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-17][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-186-966-2017].docx
Bylos nr.: 1-186-966/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno teritorinė ligonių kasa 188783839 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (BK 280 str. 1 d.)
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
Bendroji dalis
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (BK 280 str. 1 d.)
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (BK 280 str.)
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (BK 280 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Nemokami darbai (BK 70 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK XLI skyrius)
Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK XLI skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas (BK 280 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK XLI skyrius)
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės (BPK 163 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)

 

   Baudžiamoji byla Nr. 1-186-966/2017

                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53335-2015-0

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;                       1.1.8.10.3.; 1.1.9.6.; 1.1.10.1.;

(S)

1.2.4.4.1.; 1.2.25.3.1.; 1.2.27.1.

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. sausio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Ingridai Pikusau, Rasai Baranauskaitei, Laurai Jarušaitei, Aidai Gaučienei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,

nukentėjusiesiems L. B., V. R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G.,

kaltinamajam V. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau  tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 280 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

     V. A. 2015-09-06 apie 20.00 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., Rašnavos k., gyvenamojo namo kieme tyčia kirviu sudavė ne mažiau septynis kartus L. B. į nugaros ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam tris kirstines žaizdas galvoje, kirstinę žaizdą sprando srityje bei kelias paviršines žaizdas kairėje rankoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

     be to, 2015-11-05 apie 09.30 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., Pajiesio k., tyčia sugadino kelią, dėl ko grėsė sunkūs padariniai, o būtent - tyčia į Kauno rajono savivaldybei priklausantį kelią g4 „Pajiesys-Grabava“ sukalė 12 vienetų metalinių strypų, taip jį savavališkai užtverdamas, kas sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, mažiausiai trims valandoms tuo keliu buvo nutrauktas eismas;

be to, 2015-11-05 apie 10.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino tiesiogines pareigas
atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių
rinktinės 3-ojo būrio vyr. patruliui J. G., tai yra vengdamas teisėto sulaikymo ir reikalavimo metalinį strypą, kurį laikė rankose, padėti ant žemės, užsimojo metaliniu strypu suduoti J. G., tačiau J. G. smūgio metaliniu strypu išvengė, nes buvo panaudotos specialiosios priemonės - elektrošoko TASER vienas ciklas.

be to, 2015-11-27 apie 20.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados postiniui V. R., tai yra atsisakydamas vykdyti teisėtą reikalavimą priimti šaukimą ir atvykti apklausai pas tyrėją, tyčia medine lenta sudavė V. R. vieną kartą į veido sritį, vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R.nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. 2016-10-11 teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė.

 

Nesunkus sveikatos sutrikdymas R. Budriui

 

  Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažinimo,  atsisakė duoti parodymus, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.

           Nukentėjusysis L. B.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažinojo iš matymo anksčiau, tarp jų nebuvo jokių santykių. Rugsėjo 6 d. vakarą apie 20.00 val. kaltinamasis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) atvežė dažus jo sugyventinei R. P.. Kaltinamojo ir R. P santykiai buvo normalūs, nepriešiški, jei ankščiau yra kartu gyvenę. Atvažiavus V. A., jis buvo kambaryje, išėjo į lauką, o jam grįžtant kaltinamasis jam sudavė į nugarą ir galvą kirviu. Suduodamas kaltinamasis nieko nesakė, sudavė kelis sykius – apie penkis sykius į galvą ir nugaros viršutinę sritį. Jam pradėjo bėgti kraujas, taip pat buvo sužalota ir kairė ranka. Kaltinamajam sudavus, jis pradėjo bėgti, pamatė, kad kaltinamasis turi rankoje kirvį, pabėgo apie 50 metrų ir pargriuvo, o kaltinamasis pasiėmė kirvį, atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo, kirvį vežėsi ant dviračio bagažinės. Sugyventinė viską matė per langą. Kadangi sužalojimai buvo lengvi, jis į medikus tą dieną nesikreipė, kreipėsi kitą dieną. Prieš šiuos įvykus su kaltinamuoju nesipyko, nešnekėjo, jokio priešiškumo nebuvo. Po smūgių Laimiui Budriui iš galvos bėgo kraujas, iš karto po smūgio neparkrito. Parkrito po to, bėgdamas ir užkliuvus kojai.

       Nukentėjusysis L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1. 67-73).

       Liudytoja R. P teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju jokie giminystės ar šeimos ryšiai nesieja, anksčiau kartu su V. A. gyveno, dabar su juo negyvena, nepalaiko jokių santykių, šiuo metu su ja gyvena nukentėjusysis Laimis Budrys. Kaltinamasis buvo pas ją atvažiavęs, pasakė, kad turi dažų namuose, ji paprašė atvežti, kad galėtų langus nusidažyti. Po kelių dienų V. A. atvežė dažų. Kada tai buvo, tiksliai nepamena, galėjo tai būti 2015-09-06. Tuo metu Laimis Budrys atėjo į virtuvę, pabuvo ir išėjo, kaltinamasis išėjo iš paskos, tada ji per langą pamatė, kad jie abu bėga, abu parkrito, ką tiksliai darė parkritę, nematė, įrankių, ar turėjo kas nors, nematė. Po to kaltinamasis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o L. B. atėjo visas kraujuotas, pasakė, kad V. jį sumušė. Kitą dieną iškvietė greitąją ir jį išvežė. L. sakė, kad jį sumušė, jo veidas kruvinas buvo, galvoje buvo skylių, nugaroje. Mano, kad su tuo kirvuku, kur buvo prie dujinės padėtas, tas skyles padarė, nes kirvuko neberanda. Žaizdas matė ant veido prie akies, galvoje ir nugaroje, tai buvo kirstinės žaizdos. Konflikto tarp V. A. ir L. Bu. nebuvo.

Liudytoja R. P. patvirtino savo parodymus, duotus 2015-09-24 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74),  parodė, kad jos parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė, dabar nepamena po avarijos, kurią turėjo po įvykio.

        Liudytoja R. P savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 78-73).

        Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G2948/2015(02), L. B. konstatuoti šie sužalojimai: trys kirstinės žaizdos galvoje (po vieną kaktoje, viršugalvyje, kairiame smilkinyje), kirstinė žaizda sprando srityje bei kelios paviršinės žaizdos kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti tiesią briauną turinčiu daiktu ir galimai kirviu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais poveikiais (4 žaizdos galvoje ir sprande, ir kelios žaizdos kairėje rankoje). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties žaizdos sugyja per didesnį nei 10 parų laikotarpį (t. 1, b. 1.50).

2015-09-24 įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. l, b. 1. 16-20).

Nukentėjusysis L. B. ir liudytoja R. P., parodžius jiems atpažinti kirvius, paimtus 2016-03-08 kratos metu pas V. A., neatpažino kirvio, kuriuo buvo sužalotas L. B.. L. B. parodė, kad tarp jam pateiktų atpažinti kirvių tikrai nėra kirvio, kuriuo jis buvo sužalotas (t. 1, 92-97, 84-86, 87-89).

BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. A., 2015-09-06 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia kirviu sudavė ne mažiau septynis kartus L. B. į nugaros ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam tris kirstines žaizdas galvoje, kirstinę žaizdą sprando srityje bei kelias paviršines žaizdas kairėje rankoje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos savo poziciją išreikšti atsisakė. Nukentėjusysis L. B. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo ir sužalojo V. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad pas jo sugyventinę R. P. atvyko V. A., kuris jos prašymu atvežė dažų, o jam išėjus į lauką, jis pajuto smūgius į nugarą, galvą, ranką, pradėjęs bėgti pamatė, kad jį vejasi V. A., turėdamas kirvį. Nukentėjusysis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad jį kirvuku sužalojo V. A., jis šias aplinkybes nurodė tiek pareiškime policijai, tiek apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nėra pagrindo, jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi. Jokio nukentėjusiojo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti V. A. nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai apie tai, kad namuose pas ją nurodytu metu buvo tik ji, nukentėjusysis ir kaltinamasis, nukentėjusiajam išėjus per duris į lauką iš paskos išėjo ir kaltinamasis, o tuojau po to ji per langą pamatė V. A., kuris vijosi L. B. ir abu parkrito, V. A. staiga atsistojo ir dviračiu nuvažiavo, o L. B. parėjo namo sužalotas. Nukentėjusiojo ir R. P. parodymai iš esmės vienodi ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors liudytoja pati nukentėjusiojo sužalojimo momento nematė, nes buvo namo viduje, tačiau ji patvirtino, kad nukentėjusysis parėjęs nurodė, kad buvo kirvuku sužalotas V. A.. Liudytojos suinteresuotumas byloje nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas, ji pati nurodė, kad nors jie anksčiau buvo sugyventiniai, šiuo metu kartu negyvena, tačiau santykiai tarp jų draugiški, ką patvirtina ir ta liudytojos nurodyta aplinkybė, kad V. A. jos prašymu atvežė jai dažų. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados Nr. G2948/2015(02) duomenys, kurioje konstatuota, kad L. B. nustatytos trys kirstinės žaizdos galvoje, kirstinė žaizda sprando srityje, paviršinės žaizdos kairėje rankoje, sužalojimai padaryti tiesią briauną turinčiu daiktu  ir galimai kirviu. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės bei liudytojos nurodytos aplinkybės apie tai, kokias žaidas ji matė ant L. B. kūno sutampa su teismo medicinos ekspertės nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu. Nors nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi tik kitą dieną po įvykio, tačiau teigti, kad jis galėjo būti sužalotas kokiu kitu laiku, nėra jokio pagrindo, be to, ir iš specialisto išvados, kurioje nurodyti ištirtų medicininių dokumentų duomenys, matyti, kad sužalojimai L. B. buvo padaryti daugiau nei prieš šešias valandas iki kreipimosi į gydymosi įstaigą.

Taigi, teisme ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisą įrodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimo padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, leidžia daryti išvadą, kad V. A., 2015-09-06 apie 20.00 val. atliko neteisėtus, aukščiau paminėtus veiksmus, jo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas žmogui.

             

2015-11-05 kelio sugadinimas ir pasipriešinimas pareigūnams

 

Nukentėjusysis  J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino tik nuo įvykio. Įvykio metu dirbo patruliu. Atsimena, kad lapkričio mėnesį, dienos nepamena, galėjo būti lapkričio 5 diena, ryte, buvo gautas pranešimas, kad sugadintas kelias. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje. Kas pranešėjas buvo, nežino. Nuvykus į įvykio vietą, buvo seniūnas, kaimo gyventojai, pareigūnai – Kauno rajono nuovado tyrėjai. Matė, kad į kelią susmaigstyti armatūros metalo strypai, tvirtai įkaltais strypais užtvertas visas kelias. Ten yra kelio vingis, jei automobilis būtų važiavęs, pasekmės galėjo būti liūdnos. Jam žinoma, kad pareigūnai ir civiliniai žmonės važinėja tuo keliu, kaip dažnai - nežino. Tas kelias yra pravažiavimas tarp kaimų. Armatūros strypai buvo sukalti labai stipriai, rankomis negalėjo ištraukti. Kažkuris gyventojas, kuris matė, pranešė, kad susmaigstė kaltinamasis, todėl jie nuėjo nurodytą sodybą. Nusprendus kaltinamąjį sulaikyti, užėjo į sodybą, durys buvo užraktinos, bet vienas langas buvo atidarytas pilnai. Nuovados pareigūnai juos įspėjo, kad kaltinamasis yra neprognozuojamas, agresyvus. Jis vienintelis turėjo elektros šoką, todėl nusprendė eiti pirmas. Įėjo pro langą, paskui jį – nuovados inspektorius, nežino jo vardo, pavardės, jo kolega M. K.. Tik įėjus, pamatė už durų prisispaudusį, besislepiantį kaltinamąjį, matėsi tik jo veidas ir petys. Prisistatė, kad policijos pareigūnai atvyko ir nurodė lėtai ištraukti rankas, kad matytųsi. Tačiau kaltinamasis to nedarė. Staigiu judesiu jis išlindo ir jis pamatė V. A. rankose metalo strypą, kaip ietį, kaip paskui pamatė, su nusmailintu galu. Pamatė, kad kaltinamasis staiga užsimojo, tada jis nedelsiant panaudojo „tazerį“, nepamena, ar perspėjo, ar neperspėjo ir pataikė. Kaltinamasis su ta ietimi ir nugriuvo. Vieną kartą panaudojo „tazerį“. Pribėgo prie nugriuvusio kaltinamojo, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir taip jį neutralizavo. Buvo praneša apie pasipriešinimą. Visi pareigūnai buvo uniformuoti, su liemenėmis. Kaip suprato, langas buvo specialiai atidarytas, kaltinamasis tą ietį buvo pasiruošęs, laikė šalia savęs, jis jau laukė. Realiai pirmas toks atvejis, kad vos neperskrodė su tokiu įrankiu.

Liudytojas E.R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas kaip seniūnijos gyventojas, nes jis pats yra Garliavos apylinkių seniūnas. Jų santykiai su kaltinamuoju neutralūs, asmeninių nesutarimų su juo nebuvę, nors kaltinamasis ant jo yra eilę skundų parašęs, tačiau tai buvo išgalvoti skundai, pasekmių nesukėlė, jis pykčio nelaiko. 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, po 9 valandos sulaukė gyventojo B. J. skambučio, kad važiuodamas į Grabavos kaimą, rado užtvertą žvyrkelį, į kelią buvo sukalti armatūros strypai. Buvo įkalta 12 strypų, 30 cm virš žemės kyšojo, kas 50 cm, pravažiuoti automobiliu nebuvo galima. Jis paskambino į policijos nuovadą. Atvažiavo policininkas V. B. su kolege ir jis su darbininku, kad ištraukti tuos stypus. Kelias yra viešas vietinės reikšmės, priklauso Kauno raj. savivaldybei ir seniūnija turi jį prižiūrėti. Gyventojai A. T. ir A. R. irgi buvo, nes negalėjo pravažiuoti. Buvo sustoję kokie keturi automobiliai. A. R.s pasakojo, kad jis matė, kaip kaltinamasis kalė strypus, dar klausė, ką šis daro, pravažiavo, nes ne visas kelias buvo užtvertas, o vėliau važiuodamas jau nebegalėjo pravažiuoti, nes visas kelias jau buvo užtvertas. Kiek jam žinoma, A. R. skambino į pagalbos telefoną Nr. 112. Armatūrų iš karto netraukė, policija jas nufotografavo, laukė patrulių ekipažo. Kai atvažiavo patruliai, policininkai ėjo pas kaltinamąjį į namus. Po to, kai kaltinamąjį sulaikė, darbininkai ištraukė tuos strypus iš kelio. Strypai buvo giliai įkalti, kokie 70 cm įkalti į žvyrą, buvo sunku juos ištraukti. Dėl tų strypų kilo pavojus, nes tame kelyje yra posūkis, gal šviesiu paros metu ir būtų įmanoma spėti juos pamatyti, jei nedidelis greitis, bet tamsiu paros metu labai pavojinga, nes strypai nėra labai stori, labai nesimato, užvažiavus, galima padangą, radiatorių pradurti, o šone yra skardis, autoįvykio metu tikimybė nuvažiuoti žemyn į skardį. Žmonės negalėjo pravažiuoti, tiek į Grabavos kaimą įvažiuoti, tiek iš jo išvažiuoti, eismas buvo sutrikdytas maždaug trims valandoms, kol sutvarkė kelią, o kito kelio nėra iš ten išvažiuoti. Iš viešojo transporto tuo keliu važiuoja mokyklinis autobusiukas. Žalos seniūnijai nebuvo padaryta.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. A. yra jo kaimynas, santykiai su juo normalūs, pykčių neturi. Prieš metus laiko, tikslesnės datos nepamena, galėjo būti 2015 m. lapkričio 5 d., ant žvyrkelio, kuris eina pro jo namus, (duomenys neskelbtini), buvo strypų prikalta. Tas kelias yra viešas, juo važinėja ūkininkai. Apie 10 valandą jis važiavo į Veiverius, buvo šviesu, pamatė sukaltus strypus ir negalėjo pravažiuoti. Armatūra buvo sukalta, jis nematė, kad kaltinamasis sukalė, nes kai jis važiavo, jau buvo sukalta, policija jau buvo atvažiavusi, buvo dar keli automobiliai sustoję. Žmonės kalbėjo, kad V. A. sukalė tuos strypus. Tada jis kitu keliu nuvažiavo, nes neturėjo laiko laukti, bet aplinkui, didelis lankas gaunasi. V. A. namas stovi gal 10-15 metrai nuo to kelio.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Kaltinamasis jam yra žinomas iš įvykio, bet asmeniškai nepažįsta. Atsimena, kad prieš metus laiko kaip policijos pareigūnai vyko pagal iškvietimą, kad sukalti strypai į kelią. Pas kaltinamąjį ėjo, kad jį sulaikyti dėl to poelgio, kad kelią užkalė. Kartu buvo kolega J. G. ir iš Garliavos nuovados buvo pareigūnai – vyras ir mergina. Visi buvo uniformuoti, prisistatė, kad policija. Kiek pamena, J. G. ėjo pirmas, nes jis turėjo „tazerį“ - impulsinį prietaisą, jis iš paskos. Kaltinamasis su ietimi buvo pas save namie. Pradarius duris, kaltinamasis užsimojo ietimi ir būtų paleidęs, tačiau J. G. spėjo iššauti „tazerį“ ir kaltinamasis griuvo nespėjęs suduoti, bet tai akimirkos reikalas. Jie į namą įėjo per pravirą langą, nes pas kaltinamąjį visos durys buvo užkaltos, kad niekas nepatektų, kaltinamasis pats per langą vaikšto. Pareigūnas J. G. po įvykio buvo sutrikęs, išsigandęs. Nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kauno rajono PK 1 veiklos skyriuje vyriausiąja postine. Kaltinamasis jai žinomas dėl įvykio, kuris vyko prieš metus, iš anksčiau jo nežinojo. Tai buvo prieš metus, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2015-11-05, buvo dienos metas, pietūs. Buvo iškvietimas dėl polių, sukaltų į žemę, (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą rado sukaltus į žemę stulpus, jų buvo virš 10. Buvo kaimo gyventojai atvykę. Visas kelias buvo užtvertas strypais, niekas negalėjo pro juos pravažiuoti, eismas buvo sustabdytas. Tai padarė kaltinamasis, šalia jo namas buvo ir taip buvo aišku, kad jis tai padarė. Pas V. A. ėjo, kad jį pasikviesti, pasiaiškinti dėl kelio strypų. Ėjo aplink namus, jis neįsileido, durys buvo užrakintos, bet vienas langas buvo atidarytas, buvo pastatyta kėdė, kad įlipti per jį. Sulaukė patrulių ir su jais ėjo į vidų. Pirmas ėjo J. G. su „tazeriu“, kitas kolega – V. B., sekantis – J. G. kolega ir tada ji. Šaukė kaltinamajam kelis kartus ir aiškino, kas tokie yra. Visi keturi buvo uniformuoti. Buvo garsiai išsakyta, kad kaltinamasis pasirodytų, bet jis nevykdė reikalavimų, pasirodė su ietimi, jam buvo pasakyta kelis kartus mesti iš rankų, nesipriešinti. Matė, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs už pečiaus ir puolė su metaline ietimi į J. G.. J. G. reikėjo panaudoti „tazerį“. Po to kaltinamasis buvo suimtas. Abejoja, ar kaltinamasis išvis ką nors suprato, nes jo elgesys neadekvatus, su juo neįmanoma bendrauti. Kaltinamasis nuolat šaiposi, iki šio teismo gatvėje, važiuodamas su savo dviračiu, spjaudėsi.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK 1 veiklos skyriuje vyriausiuoju tyrėju. Parodė, kad kaltinamąjį žino apie 15 m. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). V. A. sukalė į kelią strypus. Buvo iškviesti patruliai ir susirinkę kaimo gyventojai. Atvažiavo seniūnas, iškvietė darbininką, kad ištrauktų iš kelio strypus, nes buvo didelis pavojus, žmonės saugojo, kad neatsitiktų nelaimė. Kelias yra (duomenys neskelbtini), tai bendro naudojimo savivaldybės viešas kelias, juo važiuoja vietiniai gyventojai, policija juo važiuoja. V. A. susmeigė strypus prie įvažiavimo į savo namus, jo namas nuo susmeigtų strypų stovėjo gal per kokį 30 m. (duomenys neskelbtini) gyventojai sakė, kad jie matė, kad V. A. apie 8 valandą ryto kalė tuos strypus. Policija stovėjo toliau, į priekį pavažiavę, kad niekas neatvažiuotų ir nelaimės nebūtų, saugojo atkarpą. Ten pravažiavimo visiškai nebuvo, buvo taip padaryta, kad visas kelias buvo užkaltas, sukalta apie 11-13 armatūros strypų. Nėra kito kelio gyventojams pravažiuoti. Jis atėjo į kaltinamojo kiemą kartu su A. S., šaukdami V. A., kad jis atsilieptų, kad atvyko policija, baladojo į langus, per langus matėsi, kad viduje kaip ir nieko nėra, dar aplink ūkinius pastatus pavaikščiojo, bet nusprendė neiti į vidų, nes žinojo, kad prieš tai jis buvo sužalojęs žmogų. Atvažiavus pareigūnams, instruktavo, kad reikia būti pasiruošus ir ėjo sulaikyti V. A. dėl sukaltų strypų. Langai, durys buvo visur uždaryti, paliktas vienas langas, padėtas suoliukas, kad specialiai per jį būtų lipama. Pirmas ėjo patrulis J. G. su „tazeriu“, paskui ėjo jis, tada kitas patrulis ir paskui A. S.. Pradarius patruliui duris, pamatė, kad V. A. stovėjo iš už krosnies išlindęs su ietimi ir jau norėjo mesti, pareigūnas kažką dar spėjo pasakyti, gal kad „tazeris“, ir pareigūnas iš karto šovė. Visi buvo uniformuoti, su liemenėmis, prisistatė, šaukė „policija“, kaltinamasis tikri girdėjo, nes namas medinis, langai irgi mediniai. Kaltinamasis buvo pasiruošęs pulti. Jis kaltinamąjį pamatė tik tada, kai jis iššoko iš už krosnies, kur jis buvo pasislėpęs ir ketino mesti ietį. Pareigūnas tik spėjo kažką sušukti, kelis žodžius ir kad „tazeris“, nes jei būtų kažką ilgiau užtrukęs, būtų spėjęs paleisti ietį. Labai rimtą pavojų sukėlė kaltinamasis, ta ietis atrodė kaip žeberklas, per du žmones tikrai praeitų, jo galas kaip virbalas, o paskui privirintas platesnis, metalinis kotas. Tas daiktas sunkus, metant, su juo gali laisvai nusmeigti. J. G. labai stipriai pergyveno, nes sakė, kad būtų sekundės dalis ir neaišku, kaip būtų pasibaigę. Niekas nespėjo V. A. pasakyti, kad padėtų strypą, nes tik duris atidarius, jis kitas atsidarė ir ruošėsi mesti. Policijos veiklos įstatyme numatyta, kad galima patekti į kaltinamojo namus per langą, t. y. kai yra padarytas pažeidimas, be to, kaimynai paliudijo, kad kaltinamasis tai padarė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169-170), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)., yra V. A. kaimynas, 2015 m. lapkričio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, ryte važiavo namo ir pastebėjo, kad kelyje prie pat V. A. namo, V. A. išėjęs ant kelio buvo pradėjęs kalti metalinius strypus į važiuojamąją dalį. Tai pamatęs, jis sustojo, atsidaręs automobilio langą, V. A. paklausė, ką šis čia daro. V. A. jam atsakė, kad dabar taip bus visada. Jis V. A. pasakė ramintis ir, kad iškvies policiją. Tada V. A. paliko strypus šalia kelio ir nuėjo namo. Tada jau buvo sukalti 4 strypai. Kelias veda į žmonių gyvenamuosius namus, kurių yra apie 10, kito pravažiavimo, norint išvažiuoti iš kaimo, nėra. Taip pat tuo keliu važiuoja ir ūkininkai, todėl eismas būna intensyvus, tuo keliu taip pat važiuoja mokyklos autobusas. Po to, jis važiavo namo, kadangi dar buvo įmanoma pravažiuoti. Grįžęs namo, paskambino policijai ir pranešė, kad jo kaimynas V. A. gadina kelią kaldamas metalinius strypus. Maždaug už valandos laiko jis važiavo savo reikalais ir pastebėjo, kad toje vietoje, kur buvo kalami strypai, jau yra atvykę policijos pareigūnai. Jis toje vietoje sustojo, kadangi jau visas kelias buvo nepravažiuojamas, važiuojamojoje dalyje buvo sukalta apie 12 strypų. Prie sukaltų strypų buvo atvykęs ir jų seniūnas E. R., bei kiti kaimynai: A. R., Ž. A., R. M.. Tada jis išlipo iš automobilio ir pareigūnams pasakė, kad jau maždaug prieš valandą matė, kaip V. A. buvo pradėjęs kalti minėtus strypus. Tuo metu V. A. su jais nebuvo. Kadangi pareigūnai nuėjo į jo kiemą ieškoti V. A., o jiems visiems susirinkusiems reikėjo pravažiuoti pro kelią, jis ir dar kažkuris asmuo, kuris dabar neatsimena, ištraukė po vieną strypą, kad galėtų pravažiuoti. Tada jis išvažiavo, ir kas vyko po to, nematė (t. 1, b. 1. 169-171).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį įtariamuoju (t. 2, b. 1. 4-5), kad jis kaltu neprisipažįsta, kad 2015-11-06 iš pačio ryto, tikslaus laiko neprisimena, būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugalvojo sukalti metalinius strypus į greta jo namo esantį važiuojamąjį kelią, kadangi ten toliau už jo prieš dieną buvo padegtas namas, todėl, nerimaudamas dėl savo namo ir siekdamas, kad nevažinėtų jokie nepažįstami asmenys, juos ir sukalė. Maždaug po 15 minučių priėjo prikaltų strypų atvažiavo Audi automobilis, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, iš automobilio išlipo jam iš matymo pažįstamas B. J.. Su juo išlipo dar vienas nepažįstamas vyras, jie kalbėjosi tarpusavyje, apžiūrinėjo jo sukaltus strypus, tada dar atėjo kaimynas A. R., kuris taip pat apžiūrinėjo strypus. Jis tuo metu buvo savo namuose ir viską stebėjo pro langą. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, tai matė taip pat pro langą. Pas jį sandėlyje buvo atidarytas langas, tuo metu jis buvo savo kambaryje, kai pamatė, kad policijos pareigūnai įlipa pro jo sandėlyje atidarytą langą. Pareigūnai įėjo be jokių žodžių, jis suprato, kad jie pareigūnai, kadangi jie buvo su uniforma, vienas iš pareigūnų laikė elektrošoką, jis labai išsigando, kai pamatė kad pareigūnai nieko nesakę atsirado jo namuose. Tada jis pasiėmė šalia stovėjusį metalinį strypą, apie metro ilgio, bet juo neužsimojo. Pareigūnai jam nieko neaiškino, iš karto, kai jis paėmė minėtą metalinį strypą, vienas iš pareigūnų nukratė jį elektrošoku. Tada jis nukrito ant žemės. Pareigūnai surakino jį antrankiais ir sulaikė. Jis nesipriešino pareigūnų reikalavimams, nes nebuvo išgirdęs jokių reikalavimų, o strypą paėmė todėl, kad tiesiog labai išsigando, nes įsiveržė į jo namus, o jis nesuprato dėl ko, ir tikrai nebūtų jiems trenkęs su tuo strypu ir net neketino jų sužaloti, nes neturėjo jokio tikslo, kadangi jie jam net nesakė, kad ketina jį sulaikinėti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodymai užfiksuoti iš jo žodžių. Apklausiamasis jai pasirodė keistokas, tačiau jo sveikatos būklė jai nekėlė abejonių, jis mintis dėstė ramiai, parodymus davė laisva valia. Įtariamasis parodymus perskaitė, juos pasirašė.

      Kaip matyti iš 2015-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis (t. 1, b. 1. 120-124), įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), neasfaltuotame kelyje ant pravažiuojamosios dalies per visą plotį sukalta apie 50 cm ilgio 11 strypų (armatūros galai), todėl nėra galimybės pravažiuoti keliu. Taip pat protokole užfiksuota, kad šalia minėto kelio yra medinis gyvenamasis namas, priklausantis V. A.. Į namo vidų galima patekti pro dvejas duris: vienos iš kiemo pusės, kitos - iš gatvės pusės. Namo koridoriuje ant grindų užfiksuotas 1,5 metro ilgio metalinis vamzdis (strypas), nusmailintu galu, kuris apžiūrėtas 2015-12-04 daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. 1. 172-175).

      Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės, A. R. 2015-11-05 8.54 val. informavo jog (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu į kalną, kaimynas, gyvenantis po dešine puse sodyboje prieš penkias minutes sukalė į kelią „armatūros“ (1 t., b. l. 119).

      Iš pareigūno V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-11-05 apie 9.40 val. jis kartu su postine A. S. vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl sukaltų armatūros strypų į kelią, kurie sugadino važiuojamąją dalį ir kėlė pavojų eismui, įvykio vietoje buvo vietos gyventojai, iš kurių A.R. nurodė, kad ryte matė, kaip V. A. kalė metalinius armatūros strypus į kelią. Tarnybiniuose pranešimuose nuodyta, kad V. B. ir A. S. nuėjo pas V. A., vaikščiojo aplink namą, šaukė, kad atvyko policija. Atvykus policijos pareigūnams J. G. bei M. K., toliau beldė, nurodydami, kad atvyko policija bei nusprendė eiti į vidų, kadangi buvo rastas pilnai atidarytas langas ir prie jo padėta kėdutė; pirmas ėjo J. G., turėdamas elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, paskui jį – V. B., tada – M. B., už jo postinė A. S., buvo nurodoma V. A. išeiti. Nurodyta, kad būnant kambario viduje ir darant suris į virtuvę pamatė, kaip V. A. iš už durų meta į juos nusmailintą metalinį strypą, tuo metu patrulis J. G. spėjo panaudoti elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, o V. A. sukniubo nespėjęs išmesti strypo (1 t., b. l. 116).

      Pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta analogiška informacija, kaip ir V. Burbos tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 117).

       BK 280 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas išardė ar sugadino ?...? kelią ?...?, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais. Šio nusikaltimo dalykas yra įvairūs keliai, tiek valstybinės reikšmės, tiek vietiniai, tiek asfaltuoti, tiek gruntiniai. Sugadinimu gal būti laikomas toks kelio būklės pakeitimas, kai keliu visiškai neįmanoma naudotis ar tenka jį remontuoti. Baudžiamoji atsakomybė pagal 280 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai dėl minėtų veiksmų gresia atsirasti sunkių padarinių.

      Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos yra įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. A., 2015-11-05 apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia į Kauno rajono savivaldybei priklausantį kelią g4 „Pajiesys-Grabava“ sukalė 11 vienetų metalinių strypų, taip jį savavališkai užtverdamas, kas sukėlė realią grėsmę eismo saugumui. Nors kaltinamasis teisme duoti parodymus atsisakė, tačiau  ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sukalė metalinius strypus į pro jo namą einantį kelią, siekdamas užtverti pravažiavimą šiuo keliu. Nesivadovauti kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, dalyje, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams, teismas neturi pagrindo, kadangi kaltinamasis yra pripažintas suvokiančiu savo veiksmų esmę ir galinčiu juos valdyti, ekspertizės akte nurodyta, kad su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas (t. 2, b. l. 96-99). Liudytoja G. J., apklaususi V. A. ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jis apklausiamas parodymus davė laisva valia, parodymus perskaitė, pasirašė. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojų E. R., A. R., V. B., J. G., M. K., A. S. parodymai, teisme pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, iš kurių taip pat nustatyta, kad viešasis kelias buvo sugadintas visiškai jį užtveriant į kelią sukaltais metaliniais strypais, užkirstas kelias pravažiavimui. Liudytojo A. R. parodymai patvirtina, kad strypus į kelią sukalė būtent kaltinamasis V. A.. Kaip matyti iš įvykio registracijos kortelės (t. 1, b. l. 119), būtent A. R. matė kelio gadinimo aplinkybes ir pranešė apie tai policijai. Aplinkybę, kad liudytojas matė, kaip strypus kalė būtent V. A., jis paliudijo ir į įvykį atvykusiems pareigūnams V. B. bei A. S., ką šie patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose bei apklausiami liudytojais. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio iš tiesų matyti, kad kelias yra visiškai užtvertas į jį sukaltais strypais, tarnybiniai pareigūnų pranešimai, kuriuose nurodytą informaciją pareigūnai V. B. ir A. S. patvirtino teisme, Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnijos pranešimas apie tai, kad 2015-11-05 V. A. sukalė į Kauno rajono savivaldybei priklausantį kelią 12 metalinių strypų, taip jį visiškai užtverdamas bei sukėlė grėsmę eismo saugumui, 3 valandoms buvo nutrauktas eismas (2 t., b. l. 125). Liudytojas, seniūnas E. R., liudytojas, vietos gyventojas A. R., patvirtino, kad užtvertu keliu nuolat vyksta eismas, kelio ruožas pakankamai pavojingas, posūkis, šalia skardis, strypai tvirti, giliai įkalti į kelią, todėl vairuotojui jų nepastebėjus, galėjo kilti eismo įvykis. Liudytojai pareigūnai  V. B., J. G., M. K., A. S. patvirtino, kad eismas dėl saugumo buvo sustabdytas. Nors kaltinamasis nurodė, kad kelią užtvėrė, siekdamas apsisaugoti nuo svetimų asmenų, t. y. ne sukelti grėsmę eismo saugumui, tačiau akivaizdu, kad jis tai padarė pasirinkdamas itin pavojingą būdą, sukaldamas į kelią armatūros strypus, o ne užverdamas kelią atitinkamais skiriamaisiais ženklais, kuriuos galėtų laiku pastebėti keliu važiuojantys eismo dalyviai. 

Taigi teismas sprendžia visiškai įrodytu, kad kaltinamasis V. A. tyčia sugadino kelią į jį sukaldamas metalinius strypus ir taip jį visiškai užtverdamas, ir tai grėsė sunkiais padariniais, nes dėl kelio sugadinimo galėjo įvykti autoįvykis, kuris galėjo sukelti sunkias pasekmes, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 280 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Kaltinamojo kaltę šio jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodo nukentėjusiojo J. G., liudytojų V. B., M. K., A. S. parodymai, patvirtinantys, kad V. A. nepakluso pareigūnų, atėjusių išsiaiškinti galimai nusikalstamos veikos aplinkybių teisėtiems reikalavimams išeiti, padėti metalinį strypą, užsimojo rankose turimu metaliniu  armatūros strypu, ketindamas suduoti juo pareigūnui J. ., tačiau smūgio buvo išvengta panaudojus specialias priemones – elektros šoko prietaisą. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę nusikalstamas veikas, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, prisistatė, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis matė, kad pas jį ateina policijos pareigūnai, suprato bendraujantis su pareigūnais. Liudytojai V. B., M. K., A. S. patvirtino, kad tiek būdami lauke, tiek įėję į vidų šaukė, kad yra pareigūnai, nukentėjusysis J. G. bei liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamajam buvo duotas nurodymas išeiti, parodyti rankas. Nukentėjusiojo bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, dėl esminių aplinkybių neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, parodymų jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Pareigūnai V. B. ir A. S.iš karto po įvykdyto pasipriešinimo pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodytą informaciją apie įvykį jie patvirtino teisme. Nors pareigūnas V. B. teisme nurodė, kad neatsimena, kokius žodžius sušuko pareigūnas J. G., pamatęs kaltinamąjį su strypu rankose, nes viskas vyko labai gretai, tačiau jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis sakė, kad J. G. nurodė V. A. padėti strypą, įspėjo dėl specialios priemonės „Tazer“ panaudojimo, tačiau kaltinamasis nepakluso, užsimojo rankose turimu strypu (1 t., b. l. 135-136). Policijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta pareigūnų teisė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ?...?, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims ?...? priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas ?...?, todėl nėra pagrindo spręsti, kad policijos pareigūnai, esant pagrįstiems įtarimams, kad būtent V. A. sugadino viešą kelią ir tai grėsė sunkiais padariniais, būtų neteisėtai patekę į kaltinamojo gyvenamąjį būstą. Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 172-175), V. A. ketino suduoti pareigūnui ne šiaip kokiu daiktu, o ilgu aštriu metaliniu strypu, kas iš tiesų laikytina pavojingu veiksmu. Nors V. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jokių policijos pareigūnų reikalavimų negirdėjo, tačiau teismas sprendžia, kad tai pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, kurios jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, ji prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams,  todėl teismas jais nesivadovauja. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. A., tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, užsimojo suduoti pareigūnui J. G.metaliniu strypu, t. y. savo tokiu veiksmu grasino panaudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, tuo priešinosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, todėl jo veika kvalifikuota pagal 286 straipsnį tinkamai.

 

2015-11-25 pasipriešinimas pareigūnams

 

  Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis dirbo Garliavos policijos nuovadoje. Kaltinamasis jam buvo žinomas iš anksčiau, kadangi yra konfliktiškas. Atsimena, kad V. A. nepavykdavo įteikti šaukimų, šis ignoruodavo policijos kvietimus. 2015-11-27 apie 20.10 val. jis kartu su kolega D. T. vyko pas kaltinamąjį. Nuvykus prie sodybos rado trosą, kad negalima būtų įvažiuoti į kiemą, todėl paliko automobilį ant kelio ir praėję kiemą pasibeldė į duris, kurios buvo užrakintos. Beldė sakydamas „atvyko policija, turime įteikti jums pasirašytinai šaukimą“. Nesulaukę jokio garso, stovėjo apie 5 minutes, dar baladojosi, sakydami „policija“, bet buvo tylu. Tada apėjo aplink namą, į visus langus pastukseno ranka arba mašinos rakteliu. Prie kiekvieno lango sakė, kad atvyko policija. Kol apėjo namą, į kiemą išėjo kaltinamasis ir pasakė, kad policijos nekvietė, kad jie nepageidaujami, čia jo privati nuosavybė. Jis pasakė, kad turi įteikti šaukimą pasirašytinai, paklausė, ar gali užeiti į vidų, nes reikia atplėšti, pasiimti šaknelę, šaukimą perduoti. Kaltinamasis į koridorių įėjo pirmas, buvo prieblanda, jis ėjo paskui kaltinamąjį. Eidamas koridoriuje, praėjus prieangį, pajuto smūgį į kairį skruostą, smūgį jam sudavė kaltinamasis turima medine lenta. Tada jis pradėjo dengtis, ir gavo smūgį į kairę ranką ir į kairę koją. Dengdamasis panaudojo ašarines dujas, dujos buvo neefektyvios, kaltinamasis toliau priešinosi. Tada kolega D. T. dar papurškė dujų ir teko imtis kovinių imtynių veiksmų. Kaltinamasis, gerai nematydamas, priešinosi, bandė bėgti į palėpę, tačiau jie šiaip taip jam uždėjo antrankius, pranešė budėtojui, kad įvyko pasipriešinimas, policijos pareigūnui padarytas lengvas sužalojimas. Dėl sužalojimo jis apie 11 dienų turėjo nedarbingumą. Tarnybinė uniforma buvo išpurvinta, nes teko grumtis. Kaltinamasis pažįsta visą nuovadą, žino, kad jie yra policijos pareigūnai. Jie su D. T. buvo su tarnybinėmis uniformomis, kas priklauso patruliui, su tarnybiniu automobiliu. Lenta, su kuria buvo suduota, buvo pateikta apžiūrai.

Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kauno raj. PK 1 veiklos skyriaus vyriausiasis postinis, kaltinamąjį žino iš darbinės veiklos. Maždaug prieš metus laiko, galėjo tai būti 2015-11-27, buvo apie 20 val. kolega V. R. jo paprašė kartu nuvažiuoti, nuvežtu šaukimą V. A. dėl apklausos. Važiavo į (duomenys neskelbtini), į kaltinamojo sodybą. Bandė  užeiti į namą, bet durų niekas nedarė. Vėliau kaltinamasis atidarė, buvo nepatenkintas, liepė išeiti, garsiai parėkavo. Kolega V. A. aiškino, dėl ko atvyko, pasakė, kad šaukimą turi įteikti. Namo viduje V. A. pasičiupo lentą ir pradėjo su ja mosuoti, trenkė kolegai su ja į veidą, pataikė į žandą, į šoną, dar ir į koją ar petį uždavė, jis gerai neįžiūrėjo, nes už nugaros stovėjo. Jie panaudojo ašarines dujas, sulaikinėjo, kaltinamasis dar bandė šalintis, bandė spardytis ir pan. Uždėjo antrankius ir pranešė budėtojui, kad toks įvykis. V. R. buvo nudrėksta oda nuo žando.

        Specialisto išvadoje Nr. G3258/2015(02) nurodyta, kad V. R. nustatyta nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu, trijų ar daugiau trauminių poveikių: vienas į kairį žandą, padarant nubrozdinimą; vienas - į kairio žasto išorinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas - į kairės šlaunies priekinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą (t. 1, b. 1. 53).

      Pareigūnų V. R. bei D. T. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota analogiška įvykio informacija, kurią jie patvirtino apklausiami teisme (1 t., b. l. 45, 46).

     Kaip matyti iš 2015-11-27 savanoriško daiktų pateikimo protokolų, nukentėjusysis V. R. pateikė medinę lentą (t. 1, b. 1. 182) bei šaukimo šaknelę, iš kurios matyti, kad V. R. įteikė šaukimą V. A. (t. 1, b. 1. 184-188).

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau parodymus duoti atsisakė. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiojo parodymai, patvirtinantys, kad jis pas kaltinamąjį atvyko turėdamas užduotį įteikti pastarajam šaukimą atvykti į apklausą atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau užėjus paskui kaltinamąjį į kaltinamojo gyvenamąją patalpą, kaltinamasis medine lenta sudavė jam  vieną kartą į veidą, vieną kartą į koją, vieną kartą į ranką, tuo padarydamas jam nubrozdinimą kairiame žande. Nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina ir liudytojo D. T. parodymai. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo, byloje jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai turėtų priežastį nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už  melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiojo bei liudytojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados Nr. G3258/2015(02) duomenys. Kaip minėta, policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai vykdė policijai keliamą uždavinį ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką, tuo tikslu pagrįstai reikalavo įtariamąjį V. A. priimti šaukimą, dėvėjo policijos uniformas. Iš nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamasis suprato bendraujantis su pareigūnais, nes nurodė, kad policijos nekvietė, todėl jie (pareigūnai V. R. bei D. T.) nepageidaujami, tačiau nurodymams nepakluso, sudavė rankose turima lenta pareigūnui V. R.. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, jis iš pradžių sudavė pareigūnui į veidą, o šiam ėmus dengtis, sudavė į ranką, į koją.

  Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. A., tyčia, siekdamas išvengti šaukimo įteikimo jam, smurtavo pareigūno atžvilgiu, t. y. tuo priešinosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal 286 straipsnį.

 

Bausmės skyrimas

 

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

V. A. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), trys kurių yra smurtiniai, du nukreipti į normalią valstybės tarnautojų veiklą, vienas į transporto eismo saugą, vienas į žmogaus sveikatą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nedirba, turi neįgalumą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 58-60), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių, Aleksoto sektorių stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 67, 69, 71). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-11-42/2016 nurodyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015-09-06, 2015-11-05, 2015-11-27, V. A. nustatoma - paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu V. A. nustatoma - paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; dėl psichikos būklės su V. A. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir teisiamas; priverstinis gydymas V. A. nereikalingas (t. 2, b. 1. 96-99).

Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad V. A. 2013-07-05 teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2014-02-17 nuosprendžiu teistas pagal BK 290 straipsnį, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą pagal BK 290 straipsnį panaikino 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d. Dekriminalizavus veiką, už kurią buvo nuteistas V. A., teismas neturi pagrindo jį laikyti turinčiu teistumą. Ir vis dėlto ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo jo nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, jo polinkį pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, nesigaili, nedirba, kitas BK 54 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti BK 138 straipsnio 1  dalyje numatytos švelniausios bausmės rūšies laisvės apribojimo, ar BK 286 straipsnyje numatytų bausmių – viešųjų darbų ar baudos, o ankščiau atlikta arešto bausmė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl už nusikaltimų padarymą jam skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-11-05 10.15 val. iki 2015-11-06 15.35 val., nuo 2015-11-27 21.12 val. iki 2016-07-29 11.58 val. (keturios paros), suėmimo laikas nuo 2016-11-23 iki 2017-01-16 bei tyrimo ekspertizės įstaigoje laikas 2016-05-05 iki 2016-05-30.

              Taip pat teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmę, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie veikų padarymo aplinkybes – smurtiniai nusikaltimai nesukėlė nukentėjusiesiems sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, į kaltinamojo asmenybę – jis laikytinas neteistu, ankščiau jam paskirtas bausmes yra atlikęs, į jo sveikatos būklę, amžių, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant V. A. įpareigojimus bei, siekiant didinti jo užimtumą, baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kurie teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamą įtaką ir kas bus pakankamai efektyvu siekiant apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paskelbus nuosprendį keistina į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuri, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

 

Dėl civilinių ieškinių

 

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,40 eurų žalos už nukentėjusiojo L. B. gydymą priteisimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (b. l. 42, 43). Valstybinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiojo L. Budrio gydymą patyrė žalą. Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jam buvo suteiktos medicininės paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigai – LSMU Kauno klinikoms. Kaltinamasis yra asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala, todėl pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ir tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 18,40 eurų žala už nukentėjusiojo gydymą.

Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl iškilusios grėsmės 3-4 savaites juto stresą, jį kankino nemiga, jautėsi nesaugus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams, priešinimąsi turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Nukentėjusysis J. G. nagrinėjamu atveju veikė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnas, atliko savo darbines funkcijas. Nors byloje iš nukentėjusiojo bei liudytojų M. K. bei V. B. parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis J. G. patyrė stresą, po įvykio atrodė susijaudinęs, pergyveno, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių to streso trukimo laikotarpį, streso įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Kaip minėta, neturtinė žala turi būti pagrįsta ne vien tik subjektyviais motyvais, bet ir objektyviais bylos įrodymais, kurių nagrinėjamojoje byloje nėra, todėl spręstina, kad nukentėjusiojo patirtas stresas buvo tik trumpalaikio pobūdžio reiškinys, po kurio pareigūnas ir toliau tęsia tarnybą šioje srityje, toliau galimai susiduria su tokiais teisės pažeidėjais ir imasi priemonių tam užkardinti, kas vertinama kaip tarnybinių funkcijų atlikimu. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje situacijoje nėra išskirtinių aplinkybių kas suponuotų pagrįstą išvadą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl J. G. civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo iš V. A. atžvilgiu netenkinamas.

         Daiktiniai įrodymai byloje – metalinis strypas ir medinė lenta, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (t. 1, b. 1. 201-203), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais,  307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 280 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 280 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 286 straipsnį (2015-11-05 veika) – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 286 straipsnį (2015-11-27 veika) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti V. A. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. A. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-11-05 10.15 val. iki 2015-11-06 15.35 val. ir nuo 2015-11-27 21.12 val. iki 2016-07-29 11.58 val. (keturias paras), suėmimo laiką nuo 2016-11-23 iki 2017-01-16 bei tyrimo ekspertizės įstaigoje laiką 2016-05-05 iki 2016-05-30.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skirti V. A. įpareigojimus: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų įpareigojant juos išdirbti per 10 mėnesių, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. A. 18,40 Eur (aštuoniolika eurų, 40 centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

              Nukentėjusiojo Juozo Gružto civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – suėmimą paskelbus nuosprendį pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus byloje – metalinį strypą ir medinę lentą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                Jurga Vasiliauskienė

 

 

             

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • BK 280 str. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BPK 109 str. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
  • CK