
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto Višinskio
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Renatai Motiejūnei,
atsakovo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „ARTAPOLAS“ apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinio sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„ARTAPOLAS“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko
administracijai, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija
dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „ARTAPOLAS“ (toliau – UAB „ARTAPOLAS“) 260 420,50 Lt
nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir 15 625,23 Lt
delspinigių.
Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 4 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos
Šiaulių apskrities viršininko, ir UAB „ARTAPOLAS“ buvo pasirašyta valstybinės
žemės nuomos sutartis Nr. N29/07-0037, pagal kurią atsakovui 99 metų
laikotarpiui išnuomotas 1,3724 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini). Už šį sklypą atsakovas įsipareigojo kasmet mokėti 500 000 Lt dydžio
metinį žemės nuomos mokestį, pervedant jį į Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos Finansų skyriaus, vykdančio nuomos mokesčio už valstybinę žemę
administravimo funkciją, sąskaitą. Nuomos sutartis sudaryta remiantis 2007 m.
vasario 26 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais. Atsakovas
pažeidė nuomos sutarties 9, 10, 11.1 ir 14 punktuose numatytus įsipareigojimus,
kadangi žemės nuomos mokestį už 2007 metus turėjo sumokėti iki 2007 m.
lapkričio 15 d., tačiau nustatytu laiku nesumokėjo ir už laikotarpį nuo
birželio mėnesio yra skolingas 260 420,50 Lt. Nepaisant raginimų, atsakovas
nuomos mokesčio ir toliau nemokėjo. Prašymų sumažinti žemės nuomos mokestį ar
nuo jo visiškai atleisti, ar nustatyti kitokį šio mokesčio sumokėjimo
laikotarpį nebuvo gauta.
Atsakovas UAB „ARTAPOLAS“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutarties 7.2
punkte buvo numatyta, kad atsakovas turi pradėti statybas per 12 mėnesių nuo
nuomos sutarties sudarymo ir jas vykdyti remiantis detaliuoju planu. Atsakovas
sąžiningai vykdė sutarties sąlygas, įvykdė visus reikalavimus statybos leidimui
gauti ir jį gavo, tačiau ieškovas nesudarė sąlygų visiems sutartiniams įsipareigojimams
įvykdyti, kadangi neįrengė suprojektuotos gatvės, gatvės tiesimo darbai
nepradėti iki šiol. Nesant privažiavimo prie sklypo nėra galimybės pradėti
statybos darbų, t. y. pradėti veiklos, kuriai išnuomotas sklypas, – pastatyti
ir išnuomoti komercines patalpas. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti
privažiavimus už sklypo ribų. Ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovas gali
įsirengti laikiną įvažiavimą iš Tilžės gatvės, tačiau tam reikalingos
finansinės lėšos, o pastačius patalpas neaišku, ar būtų duotas leidimas jas
eksploatuoti, kol nenutiesta gatvė. Taip pat mano, kad nuomos mokestis turėtų
būti sumokėtas praėjus metams po sutarties sudarymo, t. y. iki 2008 m.
lapkričio 15 d. Mano, kad atsakovas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos
mokestį dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso (toliau – CK) 6.487 str.1 d.), nes išnuomoto daikto negalėjo panaudoti
pagal paskirtį dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. galutiniu
sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė 260 420,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio, o reikalavimą dėl
delspinigių atmetė. Dėl šios priežasties teismas atitinkamai pakeitė 2008 m.
spalio 10 d. preliminarų sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aukciono
pagrindu 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis,
kuria atsakovui 99 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 1,3724 ha žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatytas kasmet mokamas 500 000 Lt dydžio
metinis žemės nuomos mokestis. Nuomos mokestis už 2007 m., įvertinus atsakovo
aukciono metu padarytą įmoką, sudaro 260 420,50 Lt. Atsakovas aplinkybės, kad
nėra sumokėjęs nuomos mokesčio, neginčijo.
Teismas nuomone, iš žemės sklypo detaliojo plano matyti,
kad sklypas buvo nuomojamas esant tik suprojektuotoms, o ne nutiestoms gatvėms.
Sutartyje nebuvo numatyti jokie ieškovės įsipareigojimai nutiesti gatvę prie
išnuomoto žemės sklypo. Atsakovas, būdamas verslininkas, užsiimantis pastatų
statymo ir jų nuomos veikla, dalyvavęs daugelyje aukcionų, neišsiaiškindamas
nuomojamo daikto būklės ir naudojimosi sąlygų, nors tam ir buvo visos
galimybės, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Dėl šios priežasties
teismas atsakovo argumentą, kad paaiškėjus, jog gatvė nėra įrengta ir
artimiausiu metu nebus įrengta, pablogėjo išsinuomoto daikto būklė ar jo
naudojimosi sąlygos, atmetė kaip visiškai nepagrįstą.
Sprendime teismas taip pat nurodė, kad vykdyti
statybos darbus išsinuomotame sklype atsakovas galėjo įsirengdamas laikiną
įvažiavimą į jį, o tai atsakovas turėjo įvertinti dar pasirašydamas sutartį. Į
gretą esantį analogiškomis sąlygomis kitam asmeniui išnuomotą žemės sklypą toks
įvažiavimas padarytas yra. Išsinuomotas žemės sklypas yra prie pat Tilžės
gatvės, todėl laikino įvažiavimo įrengimo išlaidos tikrai negali siekti
atsakovo nurodomų 400-500 tūkst. litų. Be to, atsakovas šių išlaidų dydžio
nepagrindė.
Kaip nepagrįstas buvo atmestas ir atsakovo argumentas,
kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas be privažiavimo į jį. Teismo
nuomone, įstatymai tokio draudimo nenumato. Nesant susisiekimo komunikacijų ir
esant būtinybei jas nutiesti, šis klausomas sprendžiamas Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tvarka.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas faktiškai iki
ieškinio padavimo nekėlė klausimo dėl sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo ir
mokesčio mokėjimo laikotarpiu nesikreipė dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo
mokėjimo atidėjimo. Dėl nuomos mokesčio ir sutarties pakeitimo atsakovas
kreipėsi tik 2008 m. vasario 19 d., o sutartis atsakovo prašymu buvo nutraukta
2008 m. spalio 22 d.
Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad
atsakovas nuomos mokesčio nemoka be pagrindo, todėl ieškinį šioje dalyje
tenkino. Ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė, nes
konstatavo, kad dėl jų šalys nebuvo susitarusios, o įstatymas delspinigių ir jų
dydžio už uždelsimą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nenumato.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ARTAPOLAS“ prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009
m. liepos 2 d. galutinį sprendimą toje dalyje, kuria buvo tenkintas ieškovo
reikalavimas priteisti nesumokėtą nuomos mokestį. Apeliacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Žemės sklypas buvo išnuomotas pramonės ir
sandėliavimo objektų statybai, tačiau dėl ieškovo kaltės buvo sudarytos kliūtys
naudoti sklypą pagal tikslinę paskirtį. Būtent ieškovei pagal nuomos sutartį
tenka pareiga nutiesti kelią prie išnuomoto sklypo. Tai patvirtina CK 6.483
straipsnio nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analizuojamais
klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.
b. Nr. 3K-3-9/2008, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis c. b. 3K-3-464/2006). Ieškovė,
išnuomodama žemės sklypą su trūkumais, kurie sutartyje aptarti nebuvo, pažeidė
CK 6.550 straipsnio nuostatas ir dėl to negali reikalauti iš atsakovo mokėti
nuomos mokestį.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas
galėjo vykdyti statybas įsirengęs laikiną įvažiavimą. Tokių galimybių atsakovas
objektyviai neturėjo, nes tokie darbai yra susiję su didelėmis laiko ir pinigų
sąnaudomis. Ieškovė neskyrė lėšų kelio įrengimui, nebendradarbiavo, kad kelio
įrengimo laikui būtų atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas. Greta esančio sklypo
geografinė padėtis skiriasi nuo atsakovo išsinuomoto žemės sklypo, todėl
nepagrįsta teismo išvada, kad analogiškomis sąlygomis laikiną įvažiavimą galėjo
įsirengti ir atsakovas.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi projektavimo sąlygų
sąvadu, kurio nuostatos numato ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo įrengimą statinių
savininko lėšomis. Šalių santykiai grindžiami nuomos sutartimi, kuri nenumato
atsakovo pareigos įrengti įvažiavimą į nuomojamą žemės sklypą.
4. Ieškovė privalėjo sutartyje nurodyti atsakovo
pareigą įrengti privažiavimo prie išnuomoto sklypo, o nesant tokios sąlygos,
negalėjo tikėtis, kad atsakovas įvažiavimas įrengs savo lėšomis, mokės nuomos
mokestį bei vykdys kitas sutarties sąlygas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija
prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovui išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas
detaliuoju planu ir įregistruotas viešame registre, t. y. atitiko CK 6.546 straipsnio
reikalavimus. Visos žemės sklypo naudojimosi sąlygos, jo būklė po nuomos
sutarties sudarymo išliko tokios pat nepasikeitusios, kaip ir buvo prieš nuomos
sutarties sudarymą. Dėl šios priežasties atsakovo argumentai dėl išsinuomoto
sklypo trūkumų yra nepagrįsti.
2. Tai, kad nuomojamas sklypas yra tarp projektuojamų,
bet dar nenutiestų gatvių, buvo nurodyta tiek aukciono skelbime, tiek
sudarytoje nuomos sutartyje. Vykstant aukcionui ieškovas turėjo visas sąlygas
žemės sklypą apžiūrėti, įvertinti ir apsispręsti dėl jo nuomos. Net jei
atsakovas aukciono metu ir pasirašydamas sutartį nematė, kad į sklypą nėra
privažiavimo, tai pradėjęs rengtis statinio projektavimui išsinuomotame sklype
(2007 metais) ir pastebėjęs, kad privažiavimo nėra, galėjo sutartį pagal CK
6.485 straipsnio antros dalies nuostatas nutraukti, tačiau to nepadarė. Kol
ieškovė nepradėjo raginti mokėti nuomos mokestį, tol atsakovas jokių pretenzijų
dėl žemės sklypo nereiškė.
3. Ieškovė nedarė jokių kliūčių atsakovui naudotis
išsinuomotu sklypu. Priešingai, atsakovui nurodė, kad pastarasis statybos
laikotarpiui gali įsirengti laikiną įvažiavimą, kreipęsis į kompetentingas
institucijas.
4. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovas
turėjo galimybę įsirengti laikiną įvažiavimą. Atsakovas nepateikė jokių
įrodymų, kad tai būtų reikalavę didelių lėšų. Gretimame sklype toks įvažiavimas
yra įrengtas, o šių sklypų geografinė padėtis, priešingai nei teigia atsakovas,
yra tapati.
5. Nuomos sutartyje nė vienai iš šalių nebuvo numatyta
pareiga nutiesti kelią į išnuomotą sklypą, todėl atsakovo teiginys, kad ši
pareiga ieškovei tenka pagal sutartį, yra visiškai nepagrįstas.
6. Teisės aktai nenurodo, kad išnuomojant arba
parduodant žemės sklypą privalo būti užtikrintas įrengtas privažiavimas į žemės
sklypą. Patekimas į žemės sklypą yra numatytas (suformuotas) parengtame ir
patvirtintame detaliajame plane. Jeigu patekimas į žemės sklypą nebūtų
numatytas detaliajame plane, tada atsakovas galėtų teigti, kad jam buvo
išnuomotas daiktas su trūkumais.
Šiaulių apskrities viršininko administracija
atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas
tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja
apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis
(CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliacinio skundo argumentai susiję su valstybinės
žemės nuomotojo pareiga perduoti nuomos sutartį ir žemės sklypo paskirtį atitinkančios
būklės žemės sklypą bei nuomininko teisėmis, kai perduotas žemės sklypas yra su
trūkumais arba jo naudojimosi sąlygos ar būklė iš esmės pablogėja, dėl kurių
teisėjų kolegija ir pasisako.
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja
perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai
valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o
nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK
6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomojamas žemės sklypas turi būti suformuotas pagal
žemėtvarkos projektą ar kitą detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir
įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (CK 6.546 straipsnis).
Pagrindinė bet kuriuo nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties
sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad
daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą (CK 6.483
straipsnio 1 dalis). Jei perduotas daiktas neatitinka sutarties sąlygų ir jo
paskirties arba dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, jo naudojimosi
sąlygos arba būklė iš esmės pablogėja, nuomininkas turi teisę reikalauti
atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, reikalauti, kad nuomotojas pašalintų
išnuomoto daikto trūkumus ar nuomos sutartis būtų nutraukta prieš terminą, ir
kt. (6.485 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuomotojas
neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties
sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos
nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar
daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio
neatsargumo (CK 6.485 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad, remiantis 2007 m. vasario 26 d.
įvykusio aukciono rezultatais, atsakovui 2007 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės
nuomos sutartimi buvo išnuomotas 1,3724 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini). Žemė buvo išnuomota pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Į
aptariamą žemės sklypą nei sudarant nuomos sutartį, nei iki jos nutraukimo
nebuvo nutiestas įvažiavimas, todėl, atsakovo teigimu, sklypo nebuvo galima
naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį. Pareiga nutiesti šalia sklypo
eisiančią Sodo gatvę bei įvažiavimą į jį tenka ieškovei, o kol ši pareiga
neįvykdyta, tol atsakovui, jo nuomone, neprivaloma mokėti nuomos mokesčio. 2008
m. spalio 22 d. atsakovo prašymu nuomos sutartis buvo nutraukta
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui
išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl teritorijos tarp Tilžės ir
projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“
patvirtintu detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Detaliajame
plane, be kita ko, suprojektuota ir numatyta nutiesti Sodo gatvė, iš kurios būtų
padarytas įvažiavimas į atsakovui išnuomotą sklypą. Atsakovo teiginys, kad
žemės sklypas be privažiavimo į jį negalėjo būti išnuomotas, yra nepagrįstas,
nes įstatymai tokio draudimo nenustato. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su
ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad tik nesant detaliajame
plane numatytam patekimui į nuomojamą sklypą, pastarasis galėtų būti laikomas
turintis trūkumų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypas atitiko jam
įstatymo keliamus reikalavimus ir galėjo būti nuomos objektu (CK 6.546
straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
Pažymėtina, kad išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygos bei jo būklė nepakito
per visą nuomos laikotarpį – tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.
Atsakovo teiginys, kad jis, sudarydamas nuomos
sutartį, nežinojo, jog į išsinuomotą žemės sklypą nėra privažiavimo, taip pat
atmestinas kaip nepagrįstas. Šį teiginį akivaizdžiai paneigia byloje esantis
paties atsakovo 2008 m. vasario 14 d. raštas (b. l. 44, I tomas), kuriame
nurodoma: „pasirašant žemės nuomos sutartį, mes tikėjomės, kad sutarties
7.2. punkte nurodytos kaip projektuojamos ir detaliajame plane taip pat
nurodytos projektuojamos Sodo ir Vinkšnos gatvės bus laiku paruoštos
eksploatavimui <...>“. Kita vertus, net pripažinus, kad atsakovas
nežinojo apie šią aplinkybę, visa su tuo susijusi rizika tenka būtent jam.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ne kartą yra dalyvavęs aukcionuose (jo teigimu,
dvidešimt kartų); buvo susipažinęs su nuomojamo sklypo detaliuoju planu (b. l.
71, I tomas), kurio net pavadinime nurodoma, kad Sodo ir Vinkšnos gatvės yra
projektuojamos; sudaroma nuomos sutartis buvo derinama apie du mėnesius, o
atsakovas dėl jos konkrečių sąlygų teikė savo pasiūlymus. Be to, atsakovas
turėjo visas galimybes tiek prieš apsispręsdamas dalyvauti aukcione, tiek ir
iki sutarties sudarymo nuvykti ir pats apžiūrėti ketinamą nuomoti žemės sklypą.
Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo nežinojimas apie įvažiavimo į aptariamą
sklypą nebuvimą yra sąlygotas tik jo paties didelio nerūpestingo ir neatidumo. Atsakovas
posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad aptariamą aplinkybę
sužinojo 2007 m. rugsėjo – spalio mėn. (b. l. 71, I t.), tačiau, kaip matyti iš
bylos duomenų, net ir po to nesikreipė į nuomotoją ar kitus asmenis su
pretenzija dėl išsinuomoto daikto trūkumo, reikalavimu sumažinti nuomos mokestį
ir pan. ir toliau ketino vykdyti veiklą išsinuomotame žemės sklype – 2008 m.
sausio 10 d. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą sandėliui jame statyti.
Tik po ieškovės 2007 m. spalio 4 d. pranešimo apie valstybinės žemės nuomos
mokestį, 2007 m. gruodžio 15 d. priminimo atsakovas 2008 m. vasario 14 d. raštu
pareiškė pretenziją dėl nenutiestos gatvės.
Nagrinėjamoje nuomos sutartyje projektuojamos Sodo
gatvės nutiesimas aptartas nebuvo, tokio įsipareigojimo neprisiėmė nė viena iš
šalių, nors, minėta, dėl kitų sutarties sąlygų vyko derybos. Darytina išvada,
kad atsakovas įvertino šią aplinkybę, ir tai nesutrukdė jam sudaryti nuomos
sutartį bei pradėti planuoti statybos darbus, net ir po to, kai, atsakovo
teigimu, jis sužinojo apie įvažiavimo į žemės sklypą nebuvimą. Atsakovo
tikėjimas, kad iki tam tikro laiko gatvė šalia išsinuomoto sklypo bus nutiesta,
nepagrįstas jokiais susitarimais su priešinga šalimi ar kitų asmenų
atitinkamais įsipareigojimais, laikytinas verslo rizika, kurios neigiamos
pasekmės tenka pačiam atsakovui ir kurios šiuo atveju nesudaro pagrindo
atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį. Atkreiptinas
dėmesys, kad įstatymuose įtvirtinta ieškovės bendro pobūdžio pareiga tiesti
gatves savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatymo 6 straipsnio 32 punktas) nebuvo detalizuota nagrinėjamoje nuomos
sutartyje, t. y. joje nebuvo įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas nutiesti
suprojektuotą Sodo gatvę konkrečiais terminais. Atsakovas, grįsdamas savo
teiginius, kad gatvės nutiesimas buvo būtina sąlyga žemės sklypo pagal paskirtį
naudojimui ir ieškovė, tinkamai vykdydama sutartį, šią gatvę privalėjo
nutiesti, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartyje
(civilinė byla Nr. 3K-3-9/2008) bei 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (civilinė
byla Nr. 3K-3-464/2006) pateiktais išaiškinimais, tačiau šių bylų ir
nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, teisėjų kolegijos
nuomone, nurodyti išaiškinimai nelaikytini teisės šaltiniu sprendžiamame ginče.
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje taip pat
svarbi aplinkybė, kad šalia išsinuomoto žemės sklypo yra Tilžės gatvė, iš
kurios galima įsirengti laikiną įvažiavimą. Tokią galimybę atsakovui buvo
nurodžiusi ir ieškovė. Pažymėtina, kad į greta atsakovui išnuomoto žemės sklypo
esantį kitą sklypą toks įvažiavimas yra padarytas, ką patvirtina ieškovės
pateikti įrodymai (b. l. 10-11, II t.). Atsakovas, neneigdamas tokios
galimybės, nurodė, kad laikino įvažiavimo įrengimas reikalauja didelių išlaidų
– 400 000 – 500 000 Lt, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Dėl šios
priežasties šis teiginys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Taigi
aplinkybė, kad atsakovas galėjo naudoti žemės sklypą pagal nuomos sutartyje
numatytą paskirtį – statyti pramonės ir sandėliavimo objektus, įsirengęs
laikiną įvažiavimą, yra nepaneigta.
Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad išnuomotas žemės sklypas atitiko įstatymų reikalavimus ir sutarties
nuostatas, jo naudojimo sąlygos ir būklė nepasikeitė visą nuomos laikotarpį,
atsakovas negalėjo nežinoti, kad įvažiavimo į sklypą nėra, ir galėjo įsirengti
laikiną privažiavimą, todėl privalėjo vykdyti sutartį ir mokėti nuomos mokestį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės
normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas
nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinį
sprendimą palikti nepakeistą.
|
Teisėjai:
|
Konstantinas
Gurinas
|
|
|
|
|
|
Vigintas
Višinskis
|
|
|
|
|
|
Egidijus
Žironas
|