PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. S. ir S. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. K., E. Š., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini)-iojo notarų biuro notarui P. D., A. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, išnagrinėjusi ieškovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. vasario 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti dvišalę restituciją- grąžinti E. S. nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš E. S. ir S. K., solidariai priteisti V. J. 15 900 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo E. Š. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 15900 Eur sumai, o neturint nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 15900 Eur sumą, areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas esančias bankų ir /ar kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui E. Š. ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 15900 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio drausimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo S. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 15900 Eur sumai, o S. K. neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15900 Eur sumą, areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui S. K. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 15900 Eur sumai ir uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovams S. K. ir E. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 15900,00 Eur sumai, o atsakovams neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15900,00 Eur sumą, areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, bendrai 15900,00 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamąjį ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Taip pat materialiu turtu leista naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nežinoma tiksli atsakovų turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai, prievolės, todėl laikytina, kad 15900 Eur dydžio ieškinio reikalavimas atsakovams yra galimai didelė suma. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, taip pat į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
5. Kartu nurodė, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo principų, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto, todėl prašymas dėl turto arešto tenkintas nustatant tokį jų taikymo eiliškumą: taikant atsakovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiraisiais skundais, kurių turinys iš esmės identiškas, atsakovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei prieštarauja šiuo metu formuojamai teismų praktikai. Ieškovas pareikštą ieškinį grindė ne įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis, o sukurtomis istorijomis apie tariamą atsakovų apgaulę bei prie ieškinio nepridėjo jokių nurodomas aplinkybes preliminariai pagrindžiančių duomenų, dėl ko nebuvo pagrindo spręsti, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri nagrinėjamu atveju paneigta nebuvo – ieškovas nenurodė ir nepagrindė atsakovų galimo nesąžiningumo bei realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8. Atsiliepimais, kurių turinys yra identiškas, ieškovas V. J. prašo pateiktus atskiruosius skundus atmesti.
9. Nurodo, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie buvo pateikti į bylą. Be to, byloje yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, o atsakovai nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovo nurodomą nesąžiningumą, galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims bei patvirtinančių jų realias galimybes įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
10. Atsiliepimu trečiasis asmuo A. J. su atsakovų pareikštais atskiraisiais skundais nesutinka.
11. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų apie atsakovų nesąžiningumą ir apgaulę, ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis. Be to, atsakovai neginčija ir neneigia ieškovo nurodytų aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad neegzistuoja ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, o taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
14. Vertinant atsakovų atskirųjų skundų argumentus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė ar jis gali būti išvis neįvykdytas, t.y. skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog atsakovų turtinė padėtis ir finansinė būklė nėra žinomi, todėl 15900 Eur suma laikytina didele, o be to nebuvo pagrindo konstatuoti preliminaraus ieškinio nepagrįstumo. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą pripažinti egzistuojant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti, kadangi tuo metu ieškovo pareikštas ieškinys, priešingai nei tvirtinama atskiruosiuose skunduose, išties nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, kartu su ieškiniu buvo pateikti, ieškovo vertinimu, jo reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, ieškinio suma fiziniams asmenims, nesant duomenų apie atsakovų finansinę bei materialinę padėtį, išties yra didelė, juo labiau, kad ieškinys buvo pareikštas tvirtinant, jog atsakovai atliko apgaulės veiksmus. Kita vertus, atskiraisiais skundais apeliantai neneigia, kad jiems ieškinio suma yra didelė, bei nesiekė įrodyti, kad tokio dydžio reikalavimą galėtų įvykdyti ar, kad turi pakankamai materialinio turto jiems galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas fiziniams, o ne juridiniams asmenims, kurių duomenys apie praėjusius finansinius metus yra skelbiami viešai ir lengvai įvertinami.
16. Kita vertus, nors ir visiškai sutiktina su atskiruosiuose skunduose nurodytu argumentu, jog pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai ieškovas pateikia pakankamai duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar ketinimą paslėpti/perleisti turtą, tačiau nagrinėjau atveju atsižvelgiant į egzistuojančių ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą – atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriuos ieškovas tvirtino atlikus apgaulės veiksmus, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovų finansinė padėtis nebuvo stabili ir gera, o be to atsakovai, pateikdami atskiruosius skundus, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad jiems 15900 Eur ieškovo reikalavimas yra lengvai įvykdomas, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs būtent nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos nepagrįstai.
18. Nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys yra atmestas. Tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o be to, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumo netikrina, dėl ko aplinkybė, jog priimtas teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, negali būti laikoma kriterijumi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovų atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas