Baudžiamoji byla Nr. 1-1472-917/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45298-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.1.; 2.1.8.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 5.4.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Lukui Žižiui,

dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,

kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei D. I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas:

1) 2023 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu,  paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) 2023 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. baudžiamąjį įsakymą;

3) 2024 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Viso bausmės atlikimo metu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2024 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. M. skirtos bausmės subendrintos, prie Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos galutinės bausmės 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirtos galutinės 9 mėnesių laisvės apribojimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo nutartimi paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžią nutartą skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. M. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 26 min,. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su nukentėjusiąja E. A. metu, išsakydamas jai skirtus žodžius: „aną kartą sudeginau tavo mašiną, šį kartą irgi taip padarysiu“, po ko laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, rašydamas nukentėjusiajai E. A. trumpąsias SMS žinutes: „butą padegsiu; suniokosiu viską kas tau brangūs; aš tave sunaikinsiu; pasikabinsi pati, nes šūdas esi; dek sūka; sudeginsiu vėl px man“, tokiais baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajai E. A. keliančiais veiksmais ją terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, įbaugintai nukentėjusiajai E. A. pagrįstai manant, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes praeityje, tai yra, 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 5 val. 30 min., prie nukentėjusiosios namų, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jis buvo tyčia padegęs nukentėjusiajai E. A. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už ką buvo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad yra sunku šiuo metu viską prisiminti, kadangi tą vakarą buvo stipriai išgėręs. Su E. A. buvo susitaikę ir tęsė bendro ūkio vedimą, bet kaltinamasis sužinojo, kad E. A. jį išdavinėja su kitu vyru. Kaltinamasis buvo neblaivus ir tarp jų dviejų įvyko konfliktas. Tuomet E. A. iškvietė policiją, kas buvo toliau kaltinamasis neprisimena. Kaltinamasis buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę, nes buvo prieš save pakėlęs ranką. Grasinimai buvo „nepasverti“, dėl alkoholio taip elgėsi ir sakė tokius dalykus. Dabar su E. A. yra susitaikę, kaltinamasis jos atsiprašė.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad įtarimo esmę supranta pilnai, prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Su E. A. kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė apytiksliai pusę metų laiko. Kartu gyveno jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). E. A. jį apgaudinėjo su kitu vyru. Tai sužinojęs, 2023 m. rugpjūčio 23 d. jis padegė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis buvo nuteistas. Po šio įvykio jie susitaikė, toliau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį E. A. namuose. Tuomet vėl sužinojo, kad E. A. ir toliau jį apgaudinėja su tuo pačiu vyru. Todėl labai supyko. Dėl to 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 26 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jų su E. A. įvyko žodinis buitinis konfliktas dėl jų santykių. Jis labai pyko ant E. A., kad ji išdavė jį, ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat sakė įtarime surašytus žodžius: „aną kartą sudegino tavo mašiną, šį kartą irgi taip padarysiu“. Taip pasakė, nes E. A. išvedė jį iš kantrybės. Jis labai pyko ant jos. Sakė tuos žodžius siekdamas, kad E. A. išsigąstų, nes kaip ir sakė, anksčiau yra padegęs jos automobilį. Norėjo E. A. pagąsdinti, įbauginti, tačiau automobilio padegti neketino. Atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į psichiatrijos ligoninę, kadangi prieš jiems atvykstant, jis bandė nusižudyti, persipjauti sau venas. Po šio įvykio E. A. jam atvežė visus jo daiktus iš jos namų. Jie išsiskyrė. Tačiau jis vis tiek jos poelgio nepamiršo, pyko ant jos ir rašė jai žinutes. Ar rašė per „messenger“ ar SMS žinutes, nežino, neprisimena. Žinutes yra ištrynęs. Tikrai rašė E. A. įtarime paminėtas žinutes: „butą padegs; suniokos viską kas tau brangūs; jis tave sunaikins; pasikabinsi pati, nes šūdas esi; dek sūka; sudegins vėl px man“. Tokių, panašaus pobūdžio žinučių rašė ir daugiau. Rašė būdamas neblaivus. Rašė, nes siekė E. A. išgąsdinti, įbauginti. Pažymi, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, todėl ketina gydytis priklausomybės ligų reabilitacijos centre. Įvykio metu buvo neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus taip nebūtų pasielgęs. Šiuo metu su E. A. jie susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 43-44).

Teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Šiuo metu gydosi ir gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios. Savo elgesį vertina blogai, pripažįsta, kad turi priklausomybę, nuo jos gydosi ir yra motyvuotas gydymą pilnai pabaigti. Sutiktų, jei teismas paskirtų gydymąsi nuo priklausomybės. Įvykis buvo lapkričio 26 d. Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl automobilio padegimo lapkričio 23 d. Buvo sumušęs D. ir V., už tai buvo nuteistas. E. A. su V. yra sugyventiniai, D. taip pat buvo susijęs su E. A.. Visi teistumai yra susiję su E. A., kol su ja nebuvo susipažinęs, tol teistumų neturėjo. Pripažįsta, kad priklausomybė buvo E. A., tikrai buvo stipriai ją įsimylėjęs, tai buvo kaip manija, dabar su psichologais dirba tuo klausimu. Šiuo metu jokių jausmų E. A. neturi. Visi šie dalykai buvo atlikti ir padaryti dėl to, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs, bet pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui. Dabar alkoholio nevartoja, nuo balandžio 17 d. yra blaivus. Jaučia gilią depresiją, todėl gydėsi dėl depresijos (duomenys neskelbtini). Kai kaltinamasis yra blaivus, tokių dalykų nedaro ir nesako. Suprasdamas savo veiksmus, nori keistis, išsigydyti nuo alkoholio priklausomybės. Teismui yra pateikęs pažymą dėl gydymosi. Grasinimai buvo realūs, kaltinamasis ne viską atsimena dėl girtumo. Neginčija, kad galėjo taip pasakyti, bet kokius žodžius jis rėkė pats neatsimena. Asmuo girdėjęs žodžius galėjo įsibauginti. Šiuo metu gyvena reabilitacijos centre. Yra sudaręs sutartį, savo asmeninius pinigus yra patikėjęs direktoriui, jeigu nutrauktų programą ar pažeistų tvarką, tuomet netektų visų pinigų. Šiuo metu vartoja antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius ir vaistus nuo nemigos. Vaistai yra stiprūs. Dėl kojos traumos dabar nedirba. Anksčiau keturis metus dirbo užsienyje, bet dirbo ir Lietuvoje. Elgesio pataisos programose nedalyvavo, bet dabar kaip ir lanko tokią programą. Paskutinį kartą E. A. matė prieš išvykstant į reabilitacijos centrą balandžio mėnesį. Suvokia, kad jam nederėtų bendrauti su E. A. E. A. praeities draugų „problematiką“ žino, po jos būna daug nuteistų.

Kadangi kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, kaltinamajam, teisiamajame posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, M. M. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Nukentėjusioji E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su M. M. jis susipažino 2023 metų gegužės mėnesį, palaikė draugiškus santykius, jis kartais nakvodavo jos namuose. Tų pačių metu rugpjūčio mėnesį jie susipyko dėl buitinių priežasčių, ji nutraukė santykius. M. M. jai pasakė, kad padegs jos automobilį ir padegė jį. Dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl to įvykio ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Po to jie susitaikė, M. M. atsikraustė pas ją gyventi į jos namus, jie kartu vedė bendrą ūkį. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 26 min., abu buvo namuose, dviese kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu ji pasakė M. M., kad nori skirtis su juo. Supykęs M. M. pradėjo elgtis agresyviai, sakė jai, kad ją užmuš, nužudys, padegs jos butą ir automobilį. Kadangi jau anksčiau jis buvo padegęs jos automobilį, ji manė, kad M. M. grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Išsigandusi M. M. grasinimų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie įvykį. Tai išgirdęs M. M. įsipjovė į rankos veną. Atvykę policijos pareigūnai M. M. išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, o vėliau į Dariaus ir Girėno psichiatrinę ligoninę. Pažymi, kad namuose buvo tik dviese, įvykio daugiau niekas nematė ir negirdėjo. M. M. nėra prieš ją smurtavęs, tik grasinęs žodžiais, kad ją nužudys ir buvo padegęs jos automobilį, dėl ko buvo ikiteisminis tyrimas. Vėliau po šio įvykio, M. M. jai rašė SMS žinutes, kuriose taip pat grasino jai. Per apklausą pateikia M. M. jai siųstų SMS žinučių nuotrauką. Ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, bijo kad M. M. savo grasinimus jai gali įvykdyti, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame tyrime. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš (b. l. 8-9).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrule. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 20 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad triukšmauja kaimynai, girdimi riksmai, šaukiama, kad „užmuš“. Kartu su kolega Ž. K. nuvyko pranešime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Atvykus, juos pasitiko E. A., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodžiais grasino susidoroti su ja, užmušti ir padegti jos automobilį, ką jau yra kartą padaręs praeityje. Moteris buvo išsigandusi, sutrikusi, patikrinus jos blaivumą, buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Namuose, kitame kambaryje buvo M. M., kurio kairė ranka buvo sužalota. Paklausus pas jį kas atsitiko, jis paaiškino, kad ranką susižalojo pats peiliu, tačiau, kodėl taip pasielgė, neatsakė. Vyriškis buvo agresyvus, eilę kartų šaukė, kad sugyventinę E. A. užmuš, nužudys, padegs jos automobilį. Patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. M. M. buvo nesulaikytas, stacionarizuotas psichiatrijos klinikoje Aleksoto skyriuje, jam paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 22-24).

Iš 2023 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis butas yra keturių aukštų gyvenamosios paskirties name. Apžiūrėjus įvykio vietą, daiktų, pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 15-21).

Iš 2024 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad ištirti (peržiūrėti, surašant trumpą aprašymą) vaizdo įrašas, padarytas policijos pareigūnų kūnu nešiojamais vaizdo registratoriais (BODY kameromis). Vaizdo įraše matomi ir girdima, kaip pareigūnai įeina į butą, kuriame yra moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis atpažįstama kaip E. A., kuri paaiškina, kad sugyventinis jai grasina. Namuose yra vyras, ikiteisminio tyrimo duomenimis atpažįstamas kaip M. M., kurio kairė ranka yra subintuota, jis paaiškina, kad pats susižalojo ranką. Pokalbio metu vyras moteriai sako „aną kartą sudeginau tavo mašiną, šį kartą irgi taip padarysiu“, eilę kartų kartoja, kad užmuš ją ir jos draugą, sudegins jos mašiną, butą ir ją. Patikrinamas moters ir vyro blaivumas, nustatomos tapatybės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūri vyrą. Vyras policijos pareigūnų išvedamas iš buto. Vaizdo įrašas iš tarnybinio kompiuterio perkeliamas į DVD kompaktinę plokštelę, kuri įdėta į ikiteisminio tyrimo bylą (b. l. 35-36, 37).

Iš 2023 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo PRĮR ROIK 0123000714700, nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo - E. A., išorinių jos kūno sužalojimų nepastebėta. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Moteris atrodė labai išsigandusi, teigė, kad bijo, kad vyras nužudys ją, nes praeityje jau buvo padegęs jos automobilį, dėl to mano, kad grasinimai yra realūs. Smurtu įtariamas asmuo - M. M., matomi jo kūno sužalojimai, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, apsvaigęs, nustatytas 1,82 promilių girtumas. Įvykio vietos aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtą patyręs asmuo - E. A. paaiškino, kad namuose jos sugyventinis M. M., būdamas neblaivus, pats su peiliu persipjovė sau ranką, kuri kraujavo, M. M. jai grasino mažiausiai 5 kartus padegti butą, grasino nužudyti ją pačią, jos dukrą ir draugą, padegti jos automobilį. M. M. nesulaikytas, nes dėl persipjautos rankos pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (b. l. 25 - 32). 

Iš 2023 m. lapkričio 26 d. alkotesteriu M. M. nustatytas 1,82% promilių girtumas. (b. l. 33 – 34).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per palyginti trumpą laiko tarpą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra, kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

Byloje paties kaltinamojo M. M. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, nukentėjusios, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, bei kitais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tai yra, M. M. 2023 m. lapkričio 26 d., apie 15 val. 26 min,. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su nukentėjusiąja E. A. metu, išsakydamas jai skirtus žodžius: „aną kartą sudeginau tavo mašiną, šį kartą irgi taip padarysiu“, po ko laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, rašydamas nukentėjusiajai E. A. trumpąsias SMS žinutes: „butą padegsiu; suniokosiu viską kas tau brangūs; aš tave sunaikinsiu; pasikabinsi pati, nes šūdas esi; dek sūka; sudeginsiu vėl px man“, tokiais baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajai E. A. keliančiais veiksmais ją terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, įbaugintai nukentėjusiajai E. A. pagrįstai manant, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes praeityje, tai yra, 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 5 val. 30 min., prie nukentėjusiosios namų, adresu misi(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jis buvo tyčia padegęs nukentėjusiajai E. A. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už ką buvo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas.

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino, sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, kaltinamasis tiesiogiai vartojo grasinančio pobūdžio žodžius, kad aną kartą sudegino automobilį, šį kartą irgi taip padarys, padegs butą, suniokos viską, kas brangu, sunaikins nukentėjusiąją, ji „pasikabins“ pati. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiąją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, ką nukentėjusioji patvirtino jautusi ir galvojusi, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti, kadangi kaltinamasis jau yra teistas už nukentėjusiosios automobilio tyčinį padegimą. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, ji negalėjo jaustis saugi, kaltinamojo veiksmais jai buvo sukurta nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera, todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusioji girdėdama pasikartojančius, atvirus grasinančio pobūdžio žodžius buvo sistemingai bauginama, jai buvo grasinama padegti jos turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą ir rodantys jo elgesio kryptingumą, siekiant įbauginti nukentėjusiąją, ir laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu.

Atliktų veiksmų pobūdis, tiesiogiai išsakant grasinamojo pobūdžio žodžius ir netiesiogiai grasinant SMS žinutėmis, grasinimų intensyvumas, turinys, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, puikiai suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusiąją, panaudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis yra laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į M. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

M. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. M. anksčiau teistas, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, nedirba, šiuo metu gydosi savanoriškai, teismui pateikė dokumentus. Jis baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 66-68), psichiatrinis gydymas, įskaita – registruotas (1 t., b. l. 69-77). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-203/204 nurodyta, kad M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 77). Priklausomybės ligų gydymas – registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2021 m. sausio 11 d., dėl Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kitų stimuliatorių, taip pat kofeino, vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 73).  

Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, skirtina straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes, mažesnį nei bausmės vidurkis, bei taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusias ir su nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

2024 m. kovo 21 d. buvo priimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi 2024 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su minėta nutartimi paskirta bausme.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas policijos pareigūnų ant kūno nešiojamais vaizdo registratoriais (BODY kameromis) (1 t., b. l. 37), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti M. M. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinti su 2024 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skirti M. M. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti 2024 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje nurodytus įskaitymus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A. arčiau nei 50 metrų atstumu; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas policijos pareigūnų ant kūno nešiojamais vaizdo registratoriais (BODY kameromis), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                         Sigita Meškauskienė