Civilinė byla Nr. 2S-518-555/2014;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00152-2013-4;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Rita Ulejevienė;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. J. J. C. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-516-151/2014 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui B. J. J. C. R. su trečiaisiais asmenimis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi, R. Š., L. Š., D. S. dėl servituto.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teisme ieškinį, prašydama panaikinti ieškovei J. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-09-25 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-6129 nustatytą 4 metrų pločio servitutinį pravažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį B. J. J. C. R..
Ieškovė pateikė prašymą, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui B. J. J. C. R. priklausančius žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat areštuoti tretiesiems asmenims R. Š. ir L. Š. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei D. S. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė disponuoti atsakovui B. J. J. C. R., nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl kelio servituto panaikinimo nustatyto ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype tam, kad būtų užtikrintas patekimas į greta esančius sklypus, ieškinio padavimo teismui metu priklausiusius atsakovui B. J. J. C. R., kuriuos prašoma areštuoti. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas pardavė du sklypus, todėl asmenys įsigiję žemės sklypus tapo suinteresuoti bylos baigtimi ir yra patraukti trečiaisiais asmenimis. Tikėtina, kad kiti žemės sklypai taip pat gali būti perleisti kitiems asmenims, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkinta bylos nagrinėjimo eiga, užvilkintas teismo procesas, teismo sprendimo vykdymas.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. ištaisė 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.
Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina sprendimo įvykdymo, jos pritaikytos siekiant palengvinti procesą, o ne apginti ieškovę, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą teismo nutartyje nurodytais argumentais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Ginčo byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimai siejasi su jos sklype esančio servitutinio pravažiavimo į atsakovų žemės sklypus panaikinimu. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikyti prašė ieškovė, ir kurias ginčijama nutartimi pritaikė pirmosios instancijos teismas, uždraudė atsakovui disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ginčo objektas yra ne atsakovo sklypas, o daiktinė teisė – servitutas, nustatytas ieškovės sklype, kurio pagrindu galima patekti į atsakovo sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką, konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip draudimas disponuoti atsakovui priklausančiu žemės sklypu, nesusijusi su ieškinio dalyku, t. y. neužtikrina būsimo galimai palankaus ieškovui sprendimo – panaikinti kelio servitutą ieškovės žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės peržengia pareikšto reikalavimo ribas ir pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl taikytos byloje nepagrįstai.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas