VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 14 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Vladislavo Lenčiko, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei,

dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,

gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K.

pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 10 (dešimt) MGL dydžio (1300 vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda, 

atleista suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

D. K. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2005-12-13 iki 2005-12-31, dirbdama (duomenys neskelbtini) notaro biuro notare, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX - 574 redakcijos) 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2005-12-13 išmokėdama biuro darbuotojoms A. K. - 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., tyčia, siekdama išvengti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, nesurašė kasos išlaidų orderių ar kitų šias ūkines operacijas pagrindžiančių LR teisės aktais nustatytų apskaitos dokumentų ir neįregistravo šių ūkinių operacijų (duomenys neskelbtini) biuro buhalterinėje apskaitoje, t.y. D. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 

D. K. atleista suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-02-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dirbdama (duomenys neskelbtini) notaro biuro notare, siekdama išvengti 4263 Lt. gyventojų pajamų mokesčio ir 4390 Lt. valstybinio socialinio draudimo įmokų, į (duomenys neskelbtini) notaro biuro metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuotų ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus ir “Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą“ už 2005 metų IV ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. turto naudojimą ir atitinkamai deklaraciją 2006-02-15 pateikė Alytaus apskrities VMI Varėnos skyriui, o ataskaitą iki 2006-01-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pateikė VSDFV Varėnos skyriui, o būtent: Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 metus 16 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma “, įrašė 12 300 Lt., nors turėjo įrašyti 32 484,38 Lt., tokiu būdu nuo neįrašytos realiai išmokėtos 20 184,38 Lt. sumos nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 4263 Lt. gyventojų pajamų mokesčio; “Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje“ 1 lentelėje, eilutėje “Darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo ir draudimo įmokos 6 skiltyje “IV Ketvirtis“ įrašė 3 300 Lt., nors turėjo įrašyti 23 484 Lt. ir  eilutėje “Darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo ir draudimo įmokos 7 skiltyje “Iš viso nuo metų pradžios“ įrašė 12 300 Lt., nors turėjo įrašyti 32 484 Lt., tokiu būdu nuo neįrašytos realiai išmokėtos 20 184 Lt. sumos nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 4390 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, t.y. tokiais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d.

Nuteistoji D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendį ir dalyje dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. ją išteisinti ir nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, kas sąlygojo neteisingas išvadas ir neteisingus sprendimus. Baudžiamoji atsakomybė taikytina tik tada, kai yra visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 55 23 p.). Skunde aiškinama apgaulingas apskaitos vedimo sąvoka ir BK 222 str. 1 d., BK 223 str. taikymo specifika, atkartojama ką nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-66/2011 nurodė, kad nors ji pinigus A. K. ir D. S. išmokėjo kaip dovaną ne iš individualios (notarės) veiklos, tačiau vertinant visas aplinkybes sistemiškai, pagal jos apskaitoje užfiksuotus duomenis, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str., išmokėti pinigai (ši ūkinė operacija pagal turinį) labiau atitinka darbo santykius, todėl jie turi būti laikomi pinigus gavusių A. K. ir D. S. pajamomis iš darbo santykių, nepriklausomai nuo to, kad pinigai išmokėti iš jos asmeninių lėšų, nesusijusių su individualia veikla. Taigi, iš esmės, skiriasi faktinės aplinkybės nuo teismo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-12 nutartimi išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-205/2011 ir dėl to joje priimtas sprendimas negali būti laikomas precedentu jos byloje.

Jeigu ji pinigus išmokėjo ne iš individualios veiklos lėšų, tai jai nebuvo pareigos tokio išmokėjimo įforminti oficialiu apskaitos dokumentu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasos išlaidų orderis būtinas, paremta netinkamu teisės aktų aiškinimu ir taikymu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2005 m. pabaigoje) 28 p. nurodoma, kad notarų biurai nevykdo šių taisyklių 12, 13, 16-18 ir 22-27 p. (t.y. neveda kasos knygos, neišrašo kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių), o kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus. Toks reglamentavimas nustatytas dėl to, kad notarams (kaip advokatams ir kitiems individualią veiklą vykdantiems subjektams) nėra būtina visuotina turto, įsipareigojimų apskaita. Jie apskaitą veda tiek, kad būtų galima tinkamai įvertinti jų veiklos mastą ir apskaičiuoti mokesčius valstybei (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymas Nr. 303 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pats ūkio subjektas pagal savo poreikius, t.y. jis jų gali sudaryti minimaliai - gali vesti tik pirminių buhalterinių dokumentų registrą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad jos vedama apskaita būtų pažeidusi minėtus teisės aktų reikalavimus.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. apskaitos registrai nėra apskaitos dokumentas - jis yra tik ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, atlikta pagal pirminius (apskaitos) dokumentus. Nei teismo nuosprendyje, nei specialisto išvadoje, kuria teismas remiasi, nėra nurodyti kokie nors aktualaus laikotarpio apskaitos dokumentai, kurių ji būtų nepateikusi, nebūtų apskaičiusi kokios nors ūkinės operacijos. Faktas, kad ūkinė operacija buvo apskaityta kitaip, negu nuspręsta galutiniu sprendimu mokestinių ginčų metu, nėra pagrindas teigti, kad yra automatiškai pagrindas baudžiamajai atsakomybei. Mokesčių administravimo įstatymas, numatydamas mokestinių ginčų procedūras, savaime pripažįsta ginčytinas situacijas ir tam tikros nuomonės turėjimas dėl mokesčių įstatymų taikymo, net jeigu ir vėliau ji nepripažįstama teisinga, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Mokesčių administravimo įstatymo 80 str. būtent ir numato galimybę tikslinti deklaravimo duomenis (jei tam yra reikalas) pagal naujai paaiškėjusias ar pasikeitusias apskaitos aplinkybes.

Visos jos veiklos aplinkybės, įsipareigojimai, įsigytas, perleistas turtas gali būti nustatyti (suskaičiuoti) ir dėl to specialistas neturėjo jokių pastabų. Specialistas į klausimą apie galimybę visiškai ar iš dalies nustatyti jos veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, atsakė formaliai, nesigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisme negalėjo paaiškinti, kokią įtaką iškeltas klausimas turi jo nurodytų duomenų apskaičiavimui ir kaip jie skirtųsi, jei pinigai išmokėti iš individualios veiklos ir iš jos kitų lėšų. Nurodė, kad nemato jos veiksmuose jokios apgaulingos apskaitos vedimo – klausimas iškilo dėl mokestinių įstatymų teisės normų taikymo ir tos pajamos buvo ne jos, o trečiųjų asmenų. Tokia specialisto išvada negali būti net pagrindas vertinti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes šie duomenys net nebuvo specialisto tyrimo dalykas, pasekmės negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nėra nurodytos ir ginčijamame nuosprendyje.

Jos, kaip fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, turtas nėra atskirtas, t.y. ir iš individualios veiklos gautas pajamas toks asmuo turi teisę naudoti savo nuožiūra be jokių paaiškinimų, išskyrus atskirus teisės aktuose numatytus atvejus, kai turto naudojimas turi įtakos apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dydį (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymas Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tokio reglamentavimo kontekste specialisto išvada, kad nėra aišku iš kokių lėšų (gautų iš individualios veiklos ar kitų pajamų) ji išmokėjo dovanotus pinigus, nėra reikšminga.

Baudžiamoji atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes nėra ir nebuvo nustatyta reikalaujama tyčia. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinas ne tiek įstatymų žinojimas, kiek nusikalstamų pasekmių siekimas - vesti apskaitą apgaulingai (t.y. nefiksuoti ar panaikinti tam tikrus veiklos duomenis, kad gauti mokesčių sąskaita naudos ar nuslėpti reikalaujamą apskaityti turtą) ir tokiu būdu siekti ir pasiekti, kad nebūtų galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje šios aplinkybės nėra nustatytos. Nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis ar spėjimais. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo (LAT senato nutarimo Nr. 40 3.1.6 p.).

Teismo nuosprendis naikintinas ir dėl to, kad ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal kaltinimą, kuris byloje nebuvo pareikštas, nes teismas išėjo už kaltinimo ribų – baudė ją už kitų sumų nesumokėjimą, pažeidė BPK 255, 256 str. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes.

Veika laikoma nusikalstama, kuria pažeidžiami įstatymų reikalavimai ir dėl to ji yra pavojinga (BK 11, 12, 33, 37 str.). Byloje nėra nustatyta, kad jos veiksmai būtų tiek pavojingi, kad už juos reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, numatančią ir laisvės atėmimą. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti arba ta žala neesminė, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertinama kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010) ir tai yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba padarytų veiksmų iš viso nevertinti kaip nusikaltimo (BK 36, 37 str.). Pasekmės yra mažareikšmės, nes jos mokėtų mokesčių ir mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių sumų atžvilgiu sudaro menkas sumas. Tokios sumos jau teisės aktų pripažįstamos nereikšmingomis apskaitos ir mokesčių mokėjimo prasme (2002-02-11 Finansų ministro įsakymas Nr. 40 dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinimo šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 26, 27 p.). Giminingų nusikaltimo sudėčių kriminalizavimo požymiai taip pat rodo, kad vien dėl veikos pavojingumo laipsnio ji negali būti laikoma nusikaltimu. Pavyzdžiui, pagal BK 199 str. numatytą kontrabandos nusikaltimo sudėtį (už veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti nuo įvairių mokesčių prekes), veika laikoma nusikaltimu tik tada, kai daiktų vertė viršija 250 MGL, t.y. virš 32 500 Lt (pridėtinės vertės mokestis 21 procentas, gyventojų pajamų mokestis 15 procentų, todėl minimali nesumokėtų mokesčių suma, dėl kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė - 11 700 Lt.). Jos atveju ji yra 8 653 Lt, t.y. iš esmės mažesnė.

              Gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas 

Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2009) reikalingi ne tiek tam, kad iškilus būtinybei būtų panaudoti kaip įrodymas teisme, tačiau daugeliu atvejų tam, kad teisės subjektai, veikiantys finansų srityje, galėtų vykdyti veiklą ir priimti sprendimus. Priešingai nei teismas, kiti teisės subjektai turi ribotas galimybes patikrinti, ar buhalterinės apskaitos dokumentų kopijose nurodomi teisinę reikšmę turintys faktai yra tikri ir tiksliai atspindi svarbias sprendimui priimti aplinkybes, nes neturi teismui suteiktų galių apklausti asmenis, atlikti specialių žinių reikalaujančius tyrimus ir pan., todėl vykdydami veiklą jie yra priversti savo sprendimus grįsti iš esmės tik remdamiesi buhalterinės apskaitos dokumentais, visų pirma šių dokumentų originalais. Išnykus galimybei grįsti sprendimus buhalterinės apskaitos dokumentų originalais, žymiai nukenčia finansinės sistemos stabilumas ir funkcionalumas, nes teisės subjektai vykdydami veiklą nebetenka galimybės grįsti savo sprendimus patikima informacija, padidėja klaidingo sprendimo tikimybė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei yra reikšmingas ne pats faktas, kad negalima nustatyti teisės subjekto veiklos rezultatų, o tai, kad negalima šio tikslo pasiekti pagal buhalterinės apskaitos dokumentų originalus, kuriuos surašyti buvo vedusio buhalterinę apskaitą teisės subjekto pareiga.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. K. nuteista už sekančius veiksmus: ji 2005-12-13 išmokėdama biuro darbuotojoms A. K. – 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., tyčia, siekdama išvengti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, nesurašė kasos išlaidų orderių ar kitų šias ūkines operacijas pagrindžiančių LR teisės aktais nustatytų apskaitos dokumentų ir neįregistravo šių ūkinių operacijų (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 

Skundžiamame nuosprendyje taip pat apibūdinti teisės norminai aktai, kurie buvo pažeisti ir iš kurių D. K. kilo pareiga surašyti apskaitos dokumentų originalus, - buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Apeliacinio skundo argumentas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 28 p. (2004-10-31 redakcija), kuriame numatyta, kad „ūkio subjektuose, kuriuose nėra buhalterinės apskaitos tarnybos arba vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir nėra kasininko pareigybės, kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį tik vienoje vietoje pasirašo šių ūkio subjektų vadovai. Jie nustato atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką ir terminus. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, užsienio ūkio subjektų atstovybės, advokatų kontoros, notarų biurai nevykdo šių taisyklių 12, 13, 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų, jie kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus“, nepaneigia nuteistosios D. K. kaltės, kadangi iš minėtos nuostatos matyti, kad notarai kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus.

Šiuo atveju, D. K. išmokėjimą darbuotojoms A. K. - 6 459 Lt., D. S. – 6 459 Lt. neįrašė į apskaitos registrą, taip pat jo neatspindėjo ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Pirmosios instancijos 2011-05-02 teismo posėdyje D. K. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta (t.5, b.l. 13), išmokėjo minėtas sumas, mano, kad apskaitė jas teisingai, nes konsultavosi su Alytaus VMI. Šiuos pinigus savo darbuotojoms padovanojo, nes jų atlyginimai buvo nedideli, viena mokėsi, kita prancūzų kalbą studijavo. Teisingumo ministerijai yra duodama statistinė ataskaita apie notaro visų gautų lėšų išlaidas, ji nepagrindžiama dokumentais, tik parašoma, koks grynųjų pinigų likutis lieka notarui. Visą laiką šiose ataskaitose nurodydavo labdarą, ši suma irgi buvo labdara. Tai ne finansinė ataskaita, o tik statistinė, todėl tuos pinigus įtraukė į ataskaitą, ji skirta tik ministerijai. Įstatymo nepažeidė, nes dovanojo pinigus fiziniams asmenims, o pareigybes nurodyti niekas nedraudžia.              Apylinkės teismo 2009-04-10 posėdyje (t.4, b.l. 197, t.5, b.l. 21) D. K. paaiškino, kad pinigus padovanojo kaip fizinis asmuo, o ne kaip notarė. Kai patikrino mokesčiai, aplinkybes pakeitė, pakoregavo perskaičiavimą, parašė įsakymą, prieš rašant įsakymą pasikonsultavo su Alytaus mokesčių inspekcija, teisingumo ministerija, išmokėjimų neslėpė. Ataskaitas duodavo Teisingumo ministerijai. Pinigai buvo įteikti biure, po darbo valandų. A. K. ir D. S. jai padėdavo, jos norėjo pereiti į kitą darbą. Dovanojo kaip draugėms, kaip fizinis asmuo. Su specialisto išvada nesutinka kategoriškai. Ikiteisminio tyrimo, 2007-04-13 įtariamosios apklausos metu, D. K. (t.4, b.l. 13) visiškai atsisakė duoti parodymus įtariamojo apklausų metu vykstant ikiteisminiam tyrimui.

Iš minėtų pačios nuteistosios D. K. parodymų matyti, kad ji pinigus A. K. ir D. S. padovanojo kaip darbuotojoms, nes net pirmosios instancijos teismo posėdyje ji paaiškino, kad padovanojo darbuotojoms (o ne draugėms, studentėms, socialiai remtiniems asmenims). Iš jos parodymų taip pat matyti, kad D. K. pati suprato, kad Teisingumo ministerijai yra duodama statistinė ataskaita apie notaro visų gautų lėšų išlaidas, kuri yra ne finansinė ataskaita, t.y. suprato, kad tai ne kasos išlaidų orderis ar įregistravimas ūkinių operacijų (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje. Įsakymo parašymas taip pat nelaikytinas ūkinių operacijų registravimu buhalterinėje apskaitoje.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) biuro notarės D. K. 2005-05-23 įsakymo Nr. 5, šiame įsakyme nurodytos D. K. pareigos - (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė, A. K. ir D. S. pareigos – notarės padėjėjos, jame taip pat nurodyta, kad notarės padėjėjoms A. K. ir D. S. padovanojama po 6 459 Lt.

Iš notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitos (ataskaitiniai 2005 m.) (t.3, b.l. 93-94), matyti, kad notarų samdomų darbuotojų atlyginimas (su mokesčiais) deklaruotas 29400 Lt., t.y. įskaitant padovanotas lėšas. Minėta aplinkybė parodo, kad D. K. padovanotus pinigus vertino ir suvokė kaip susietai su darbo santykiais išmokėtas lėšas. Pažymėtina, kad minėto dovanojimo neįtraukimas į buhalterinės apskaitos registrus, įvertinus visas nutartyje aptariamas aplinkybes, logiškai galėjo turėti tik vieną tikslą - siekį išvengti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių (valstybinio socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio, mokamo esant su darbo teisiniais santykiais susietomis pajamoms). Šiuo atveju turto naudojimas turėjo įtakos apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dydį.

Kaip matyti jau iš 2007-03-09 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities poskyrio specialisto išvados Nr. 5-6/10 (t.3, b.l. 53-61), (duomenys neskelbtini) notaro biure 2005-12-23 buvo išmokėta 12 918 Lt biuro darbuotojoms A. K. ir D. S., bet šios ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos LR teises aktais nustatytais apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais ir nebuvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje. Tuo buvo pažeista LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima nustatyti iš kokių lėšų (duomenys neskelbtini) notaro biure 2005-12-23 buvo išmokėta 12 918 Lt biuro darbuotojoms A. K. ir D. S.. Tai yra, pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos 2011-05-02 teismo posėdyje specialistas Donatas Marcinkevičius paaiškino (t.5, b.l. 14), kad išvadą palaiko, rėmėsi jam pateiktais dokumentais, įstatymais. D. K. apskaitos dokumentuose nerado dokumentų, pagal kuriuos išmokėtos dovanos. Turi būti žiniaraštis arba kasos išlaidų orderis, suvestinė, kad išmokėta dovana. Darbdavys gali dovanoti, bet mokesčiai ir įmokos už dovanas turi būti sumokėti. Visos darbdavio išmokos, išmokėtos darbuotojams, priklauso A klasės pajamoms, todėl turi būti sumokėti mokesčiai. Teisingumo ministerijai pateiktoje ataskaitoje įrašyta suma atitinka biure išmokėtų atlyginimų ir dovanų sumą padėjėjams. Ataskaita yra notarės, todėl turi būti nurodytos biuro lėšos, o ne asmeninės. Apylinkės teismo 2009-04-10 posėdyje specialistas Donatas Marcinkevičius paaiškino, kad (t.4, b.l. 195-197, t.5, b.l. 21), esmė ta, kad pinigų dovanojimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentuose, kurie numatyti LR įstatymuose. Jo nuomone, nuslėpti nebuvo bandyta, tik neįforminta. Notarė turėjo surašyti kasos išlaidų orderius ir tas operacijas kur nors įrašyti – sąsiuvinyje, o būtent – tokia suma, tokią dieną, padovanota D. S., A. K.. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, darbdavys negali dovanos teikti pinigais. Atliekant skaičiavimus, neaiškumų nekilo, aišku buvo viskas. Lietuvos Vyriausybės patvirtintose kasos darbo organizavimo operacijų vykdymo taisyklėse parašyta, kad tos taisyklės reglamentuotos ir notarams. Pagal tas taisykles notarai išmokėdami kam nors pinigus, turi rašyti kasos išlaidų orderį. Šiuo atveju, išmokant šitas dovanas, D. S. ir A. K. nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Notarė turi registruoti visas savo išlaidas. Pajamas - notaro pajamų registre. Jeigu būtų surašytas kasos pajamų orderis, galima būtų nustatyti veiklą, kai nėra orderio, veiklos nustatyti negali. Nežino ar iš notarinės veiklos pinigų dovanojo. Notarė turi suregistruoti savo ūkines operacijas – surašyti išlaidas, o pajamų neturi suregistruoti, nes jos suregistruojamos notarų knygoje. Daro išvadą, kad notarė dovanojo iš individualios veiklos todėl, kad yra surašytas dokumentas – notarė dovanoja notarės padėjėjai. Jis negali nustatyti ar iš notarės uždirbtų pinigų buvo sumokėti šitie pinigai, ar iš kokių nors kitų lėšų, kurias turėjo notarė, todėl taip ir parašė, kad nustatyti negalima.

Kaip matyti iš Alytaus apskrities VMI 2006-12-29 patikrinimo akto Nr. 68-06-10-71  (t.2, b.l. 2-4), patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad darbuotojų atlyginimas su mokesčiais sudarė 16482 Lt (12300 Lt (metinė darbo užmokesčio suma) + 4182 Lt (metinė  priskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų suma). Tačiau notarė D. K. Lietuvos Teisingumo ministerijai pateikė Notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitą už 2005 metus. Ataskaitos 2 lentelės 2.6. eilutėje notaro samdomų darbuotojų atlyginimas (su mokesčiais) nurodyta, kad notarės D. K. išlaidos darbuotojų atlyginimams su mokesčiais sudarė 29400 Lt (13 priedas). Todėl notarės D. K. buvo paprašyta paaiškinti minėtus neatitikimus.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, redakcijos, aktualios nuo 2004-10-27 iki 2007-12-28), 1 p. nustatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja notarų biurų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Minėtų taisyklių 28 p. numatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, užsienio ūkio subjektų atstovybės, advokatų kontoros, notarų biurai, antstolio (antstolių) kontoros nevykdo šių taisyklių 12, 13, 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų, jie kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus. Šiuo atveju apie tai, kad 2005-12-13 buvo išmokėdama biuro darbuotojoms A. K. - 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., kaip nustatė ir parodė specialistas Donatas Marcinkevičius, pinigų dovanojimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentuose, t.y. ir įrašytos į apskaitos registrus, kas ir pagal apeliaciniame skunde nurodomų taisyklių 28 p. buvo privaloma. Minėto specialisto išvadoje ir paaiškinimuose taip pat buvo konstatuota, kad dėl pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o, atsižvelgus į išdėstytą, tai kolegijai abejonių nekelia. Specialisto išvada tinkama. Gynyba neprašė jos tikslinti. Pirmos instancijos teismo posėdyje specialistas buvo kviečiamas, apklausiamas.

Minėtas išvadas iš dalies patvirtintos ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-03 nutartyje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A442-66/2011, l. 74) konstatuota aplinkybė, kad „pareiškėja sprendimus dėl pinigų išmokėjimo darbuotojoms priėmė kaip darbdavys. Tai patvirtina 2005 m. sausio 1 d. nutarimas dovanoti notarų biuro darbuotojoms iš likutinio notarės pelno ne didesnę kaip 8000 Lt pinigų sumą (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 134) bei 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 3 dėl pinigų padovanojimo notarų biuro darbuotojoms (Mokestinių ginčų komisijos bylos 1. 135). Be to, šiuos pinigus pareiškėja įtraukė į Notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitą už 2005 metus (Mokestinių ginčų komisijos bylos 1. 132-133). Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, išmokėdama savo darbuotojams minėtas pinigų sumas, veikė darbo teisinių santykių ir notaro veiklos sferoje. Be to, kaip matyti iš minėto 2005 m. sausio 1 d. nutarimo, pinigai darbuotojoms skirti siekiant užtikrinti notaro biuro darbuotojų žinių tobulinimą ir kvalifikacijos kėlimą, t. y. tam, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo funkcijų atlikimas. Nors pareiškėja notaro biuro darbuotojoms išmokėtus pinigus įformino kaip dovaną, tačiau, atsižvelgiant į paminėtus įrodymus, faktiškai šios pinigų sumos priskirtinos pajamoms, susijusioms su darbo santykiais. Pinigų išmokėjimo fakto pareiškėja neginčija. Tai, kad ši operacija nebuvo pagrįsta apskaitos dokumentais, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl notaro biuro darbuotojoms išmokėtų pinigų priskyrimo A klasės pajamoms.“

Kaltinimas nėra išplėstas, atvirkščiai, sumos sumažėjusios, o faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria, todėl BPK 255 str. 2 d. nuostatų ir teisės į gynybą pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

              Nuosprendis nebuvo priimtas vadovaujantis prielaidomis ar spėjimais, jis buvo pagrįstas liudytojų parodymais, pačios nuteistosios D. K. paaiškinimas, specialisto išvada, byloje esančiais dokumentais.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo padaręs nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2009). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant D. K. veika būtų nepavojinga. Jos veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai, pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai, dovanota ir neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje suma ženkli, ko pasėkoje galėjo būti nenustatyta mokėtina valstybės biudžetui ženkli mokesčių suma. Net apeliaciniame skunde nurodoma ženkli suma - 8 653 Lt, kas nusikalstamos veikos padarymo metu viršijo 69 MGL dydį. Aplinkybė, kad nusikaltimu nepadaryta valstybei žala, kadangi mokestiniai pažeidimai ištaisyti, nepriskiriama prie tų aplinkybių, kurios veiką, šiuo atveju, darytų nepavojinga.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. K. išteisinti pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistosios D. K. apeliacinį skundą atmesti. 

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Stasys Lemežis

Teisėjai                                                                                                                Vladislavas Lenčikas

Daiva Kazlauskienė