Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-879/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01645-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

 (S)

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio (toliau – Skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 12 d. 23.00 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 13.23 val.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

                      I. Bylos esmė

1.       G. V. 2023 m. sausio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) pro duris įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. Š. priklausantį turtą bendros 383,19 eurų vertės: automobilio „Hyundai“ ratus su padangomis (4 vnt.), bendros 300,00 eurų vertės, automobilio ratą su padanga (1 vnt.), 30,00 eurų vertės, garso kolonėles AIWA (3 vnt.), bendros 50,00 eurų vertės, kavos pakuotę su kava (1 vnt.), 2,00 eurų vertės, sultinio „Gallina Blanca“ pakuotę (1 vnt.), 0,69 eurų vertės, svogūnus (8 vnt.), bendros 0,50 euro centų vertės.

                                   II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Prašo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2.1.                      Apeliaciniu skundu prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis davė išsamius parodymus, sutiko su pareikštais kaltinimais ir pateiktu žalos dydžiu. Be to, atsiprašė nukentėjusiojo dalyvaujant ikiteisminio tyrimo tyrėjai bei norėjo atlyginti žalą, bet nukentėjusysis nepareiškė jokio noro žalos atlyginimui.  Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias lengvinančias aplinkybes, atsižvelgė tik į tai, kad praeityje teistas, bet nevertino, kad taip pasielgė ne iš savanaudiškų paskatų, o dėl to, jog tuo metu neturėjo maisto ir buvo kelias paras nevalgęs.

2.2.                      Prašo sušvelninti paskirta bausmę, kadangi be laisvės atėmimo bausmės dar yra numatytas areštas, laisvės apribojimas ir bauda.

3.       Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Mociškienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį.

3.1.                      Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią (kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei į sunkinančią (veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)) aplinkybes ir kt. Apeliantas anksčiau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Anksčiau ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik teismo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu. Teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, o pritaikius BK 641 straipsnį sumažinta vienu trečdaliu paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, nėra aiškiai per griežta.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai pagrįstas ir teisėtas, išsamiai nuosprendyje motyvuotas, atitinka byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo G. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu.

Dėl paskirtos bausmės

6.       Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės pažymėtina, jog pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

7.       Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, nesutinka su nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9.       BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

10.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, atsižvelgė, kad G. V. padarė tyčinį apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą nuosavybei, asmens turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika tyčinė, baigta. G. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, išsamiai papasakojo jos padarymo aplinkybes, parodė ir nukentėjusiajam E. Š. buvo grąžinti iš jo pagrobti daiktai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta. Teismas taip pat vertino G. V. asmenybę, kad jis anksčiau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už vagystę sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jam paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, duomenų apie priklausomybės ir psichiatrijos ligų gydymą nėra. Įvertinta ir tai, kad G. V. anksčiau ne kartą buvo skiriamos švelnesnės bausmės, paskutiniais nuosprendžiais skirtos arešto bausmės, taip pat anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jo teistumo ir bausmių vykdymo laikotarpis tęsiasi nuo 2007 m., G. V. sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, tai pat ir administracinius nusižengimus, o skundžiamu nuosprendžiu nagrinėtą nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai atliko Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą arešto bausmę (iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2022 m. lapkričio 25 d., o nauja veika padaryta 2023 m. sausio 12 d.).

11.       Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog G. V. nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavo iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pirmosios instancijos teisme G. V. nurodė, jog iš anksto žinojo ir tikslingai į namą ėjo automobilio ratų, kad juos parduotų ir gautų pinigų, be to, kaip rodo bylos duomenys, jau buvo suorganizavęs pagrobtų automobilio ratų pardavimą liudytojui E. I., tačiau to padaryti nespėjo tik dėl to, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, teisme neįvardino jokių konkrečių savo ateities planų, realiai siektinų pozityvių savo elgesio pokyčių, nematyti jo tvirto ir savikritiško savo priešingo teisei poelgio suvokimo ir vertinimo. Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas pirmiau aptartas aplinkyes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, jų pavojingumą visuomenei, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais padarė išvadą, kad G. V. yra pagrindas už padarytą nusikalstamą veiką skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai, vieni kurių atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam atliekant realiai, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio.

12.       Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padaryta nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas G. V. charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad davė išsamius parodymus, pripažino kaltę ir sutiko su žalos dydžiu, tačiau iš nutarties 10 punkto pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybes ir jų pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė ir norėjo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis jos nepareiškė, nemenkina G. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Aukštesnės instancijos teismas laiko nepagrįsta nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, o dėl to, kad jog tuo metu neturėjo maisto ir buvo kelias paras nevalgęs, nes iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais G. V. buvo skirtos arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus G. V. švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis nebedarys daugiau nusikalstamų veikų ir nenusikals. Pažymėtina, kad už analogiškas nusikalstamas veikas jam jau buvo paskirtos švelnesnės bausmės – areštas, tačiau, kaip matyti, teigiamo poveikio šios bausmės skyrimas nuteistajam nepadarė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. 

13.       Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 178 straipsnio pakeitimai. Tiek 2023 m. balandžio 27 d. XIV-1925 BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos, tiek šio straipsnio 2007 m. birželio 28 d. X-1233 redakcijos formuluotės iš dalies analogiškos, tačiau ankstesnė straipsnio redakcijos 2 dalis yra išskirta į 2 nusikalstamas veikas. Taigi naujausioje redakcijoje nuteistojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalį, o ankstesnėje redakcijoje numatyta BK 178 straipsnio 2 dalis. Teisėjų kolegija įvertinusi įsigaliojusius pakeitimus baudžiamajame kodekse BK 3621 straipsnio prasme, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nors nusikalstamos veikos kvalifikacija keičiasi, tačiau bausmė nesikeičia,  todėl atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima sušvelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

14.       Aukštesnės instamcijos teismo vertinimu, švelnesnės bausmęs paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. V. veiksmams ir pasirinktams gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertinti kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. V. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmč už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai). Atsižvelgus į tai, kad G. V. teisiamas jau dešimtą kartą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydid nėra laikomas per dideliu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu bei įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

15.       Teisėjų kolegija įvertinus aptartus duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas G. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsnių nuostatas. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir sprendžia, kad G. V., kuris teisiamas nebe pirmą kartą, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                         Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė