Administracinė byla Nr. A-35-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00104-2016-9

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja T. Ž. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-1278 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti jos prašymą ir išduoti prašomos asmens bylos kopiją; atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, kartu priteisiant ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kartu su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėja nurodė, jog atsakovui pateikė motyvuotą rašytinį prašymą išduoti jos asmens bylos kopiją. Pareiškėja pažymėjo, jog su analogiškais prašymais kreipėsi ir 2015-2016 metais, tačiau atsakovas atsisakė išduoti bylos kopiją. Pareiškėja teigė, kad, negaudama asmens bylos kopijos, nežino surinktos informacijos turinio, kuria remiantis negauna kompensacijų ir kitų išmokų. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėja tvirtino patyrusi neturtinę žalą. Pareiškėja akcentavo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė stresą, didžiulę nepagarbą, fizinį skausmą, nemigą, dvasinį sukrėtimą, santykių pablogėjimą šeimoje, suprastėjo jos sveikatos būklė.
3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 12 punktu, atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti asmens bylą tuo pagrindu, kad nenurodytos naujos aplinkybės bei nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2016 m. sausio 20 d. pateikė prašymą, kuriuo ji pakartotinai prašė pateikti jos ir dukros D. B. piniginės socialinės bylos Nr. 72222 kopiją. Pareiškėja ir anksčiau kreipėsi į atsakovą su 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymais išduoti minėtos bylos kopijas, tačiau ji buvo informuota apie atsisakymų išduoti bylos kopijas priežastis ir jai buvo pasiūlyta atvykti į Socialinių išmokų poskyrį susipažinti su byloje esančiais dokumentais. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. sausio 20 d. prašymo pateikimo metu D. B. nebuvo bendrai su T. Ž. gyvenantis asmuo pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, todėl D. B. byloje esantys dokumentai negalėjo būti pateikti T. Ž.. Atsakovas akcentavo, jog T. Ž. išduoti asmens, kuris nėra su ja bendrai gyvenantis asmuo, duomenis nebuvo teisinio pagrindo, kadangi minėtas įstatymas numato pareigą savivaldybės administracijai užtikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų duomenų konfidencialumą. Atsakovas pažymėjo, jog T. Ž. piniginės socialinės paramos bylos apimtis yra didelė (610 lapų), be to, pareiškėja prašyme nenurodė prašomos informacijos panaudojimo tikslų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 4 dalimi, nebuvo pagrindo išduoti socialinės paramos bylos dokumentų kopijų.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 6 dalimi, Taisyklių 12, 41.2, 44 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pagrįstai Sprendimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo pateikti socialinės paramos bylos kopijas, kadangi pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl asmens bylos kopijų išdavimo. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7700 atsisakė išduoti dokumentų kopijas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 18 straipsnio 4 dalimi, nes pagal pareiškėjos prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, o 2015 m. spalio 15 d. pateikė analogiško pobūdžio prašymą pakartotinai. Atsakovas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (23.27.)-SP13-8676 atsisakė prašymą tenkinti, nes pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniu sprendimu. Šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka neskųstas.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 20 d. prašymus, nurodė, jog pareiškėjos prašomų dokumentų kopijų nepateiks, nes tai susiję su didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, be to, pareiškėja nenurodė informacijos panaudojimo tikslo, nenurodė, kad išlaidas, susidariusias paruošiant dokumentų kopijas, sutinka atlyginti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neneigė, jog su asmens byla jai buvo suteikta galimybė susipažinti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, gavusi informaciją pagal ankstesnius prašymus, būtų šiuos atsakymus skundusi Taisyklių 44 punkte numatyta tvarka, ji pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – kreipėsi 2015 m. gruodžio 1 d. į Klaipėdos apygardos prokuratūrą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendime taip pat nurodė, jog pareiškėjai neteiks dukros D. B. bylos kopijų, nes tai nėra bendrai gyvenantis asmuo, o atsakovui yra Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu nustatyta pareiga užtikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų duomenų konfidencialumą. Teismas nustatė, kad pareiškėja įgaliojimo (pavedimo), jog gali atlikti veiksmus už dukrą D. B., kuri yra pilnametė, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas vykdė savo pareigą ir neteikė duomenų apie D. B., nes Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog savivaldybių administracijos užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. Teismas konstatavo, jog Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
10. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos ir palūkanų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.250 straipsniais, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimi ir netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, kadangi byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

III.

11. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų (solidariai) jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
12. Pareiškėja remiasi Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsniu, pabrėžia, kad nurodė prašomos informacijos panaudojimo tikslą – sužinoti reikiamą informaciją ir apginti pažeistas teises. Pareiškėja pabrėžia, kad turi teisę viską susižinoti apie save ir apskųsti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėja nurodo, kad neteikė atsakovui prašymų, dėl ko būtų reikėję sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas, susijusias su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, be to, nurodo sutikusi apmokėti už jos asmens bylos kopijos darymą, tačiau atsakovas nepateikė jokių naujų argumentų kodėl negali apskaičiuoti kopijavimo išlaidų. Pareiškėja nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jos dukra nėra bendrai gyvenantis asmuo. Pareiškėja teigia, kad atsakovo prašė pateikti jos asmens bylą, o ne D. B. asmens bylą, taip pat tvirtina, kad atsakovas neleidžia jai susipažinti su byla, byla nėra sunumeruota, neatliktas bylos apyrašas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ABTĮ nenumato, jog kiekvienas atsakovo sprendimas privalo būti apskųstas. Pareiškėja teigia, kad atsakovas žadėjo klausimą išspręsti geranoriškai, tačiau tik vilkino klausimo išsprendimą.
13. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodyta jokių esminių / naujų aplinkybių. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-1278 (b. l. 5), teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina nurodžiusi prašomos informacijos panaudojimo tikslą bei sutikusi apmokėti už asmens bylos kopijos darymą, taip pat nesutinka, kad jos dukra nėra bendrai gyvenantis asmuo.
18. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta bendroji norma, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Taisyklių 12 punkte taip pat reglamentuota, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
19. Iš T. Ž. 2016 m. sausio 20 d. prašymo (b. l. 30) matyti, kad pareiškėja prašė išduoti asmens bylos (jos ir jos dukros atžvilgiu) kopiją, prieš tai sunumeruojant bylos lapus ir padarant bylos apyrašą. Ginčijamu atsakovo Sprendimu nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos prašymo išduoti jos piniginės socialinės paramos bylos Nr. 72222 visų dokumentų kopijas, nes pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Be to, Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjai jos dukros D. B. bylos kopiją, kadangi ji nėra bendrai su pareiškėja gyvenantis asmuo.
20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja jau yra kreipusis į Administraciją, prašydama pakartotinai nagrinėti jos pateiktą prašymą išduoti piniginės socialinės paramos bylos visų dokumentų kopijas. Atsakovas 2016 m. sausio 12 d., 2015 m. spalio 30 raštuose (b. l. 31, 36) nurodė, kad pakartotinai nagrinėti tokį prašymą nėra pagrindo, nes pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo, pateikto Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-7700 pagrįstumu. Pastarajame rašte (b. l. 38) atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos bylos apimtis yra didelė, prašyme nebuvo nurodytas prašomos informacijos panaudojimo tikslas, todėl atsakovas išduoti visų piniginės socialinės paramos bylos dokumentų kopijas neturėjo pagrindo.
21. Pažymėtina, kad Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-7700 atsakė į pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymą (b. l. 39), kuriame tapačiai kaip ir 2016 m. sausio 20 d. prašyme (b. l. 30), į kurį atsakyta skundžiamu atsakovo Sprendimu, buvo nurodoma apeliantės akcentuojama prašymo priežastis (teisės žinoti visą renkamą (surinktą) informaciją apie jos asmenį ir šeimos narius turėjimas). Tačiau pareiškėja Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. (23.45.)-SP13-7700 neskundė, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi ir vėlesnius atsakovo atsakymus į jos iš esmės analogiškus prašymus išduoti pareiškėjos piniginės socialinės paramos bylos visų dokumentų kopijas (2016 m. sausio 12 d., 2015 m. spalio 30 raštai (b. l. 31, 36). Nors apeliantė teisingai pažymi, kad atsakovų sprendimų apskundimas nėra privalomas, tačiau kartu toks pareiškėjos pasirinktas savo teisių gynimo būdas, kai neskundžiamas jos netenkinantis atsakovo sprendimas jame nurodyta apskundimo tvarka (Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka), o vis pateikiamas naujas iš esmės analogiško pobūdžio prašymas nenurodant naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą tai pačiai institucijai, sukelia minėtuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., taip pat Taisyklių 12 p.) įtvirtintas pasekmes – tokį pareiškėjos prašymą tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, atsisakoma nagrinėti.
22. Nustačius, kad pareiškėjos prašymo dėl jos piniginės socialinės paramos bylos visų dokumentų kopijų išdavimo atsakovas teisėtai nenagrinėjo, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neturi reikšmės apeliantės argumentai, jog ji nurodė prašomos informacijos panaudojimo tikslą. Kaip minėta, tapati aplinkybė buvo nurodyta pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 11 d. prašyme, į kurį atsakyta Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-7700, tačiau toks dokumentas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
23. Nors pareiškėja tvirtina sutikusi apmokėti už jos asmens bylos kopijos darymą, tokia aplinkybė nėra nurodoma jos 2016 m. sausio 20 d. prašyme, į kurį atsakyta skundžiamu atsakovo Sprendimu. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-7700 viena iš atsisakymo išduoti visų piniginės socialinės paramos bylos Nr. 72222 dokumentų kopijas sąlygų nurodyta didelė bylos apimtis, tačiau, kaip minėta, toks raštas nėra šios administracinės bylos dalykas ir jame nurodyto atsakovo argumento vertinimas neturi reikšmės sprendžiant dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-7700 pareiškėjai buvo pasiūlyta atvykti į Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių susipažinti su pareiškėjos byloje esančiais dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai atvyko susipažinti su jos byloje esančiais dokumentais ir jai to nebūtų leista padaryti. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas jai neleidžia susipažinti su byla. Pažymėtina ir tai, kad, atsakovui pagrįstai nusprendus nenagrinėti pareiškėjos prašymo dėl visų piniginės socialinės paramos bylos dokumentų kopijų išdavimo, pareiškėjai nebuvo išduoti prašomi dokumentai, todėl nebuvo pagrindo spręsti ir dėl susijusių su bylos išdavimu pareiškėjos prašymų, t. y. prieš bylos išdavimą sunumeruoti bylos lapus ir padaryti bylos apyrašą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog atsakovas turėjo atlikti minėtus veiksmus.
25. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjos dukra nėra su ja bendrai gyvenantis asmuo, todėl nėra pagrindo išduoti tokio asmens bylos kopiją. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo prašė pateikti jos, o ne jos dukters asmens bylą, todėl apeliantės nesutikimas su atsakovo teiginiais, kad jos dukra nėra bendrai gyvenantis asmuo, neturi reikšmės sprendžiant dėl Sprendime prieitos išvados nenagrinėti pareiškėjos pakartotinio prašymo išduoti jos piniginės socialinės paramos bylos dokumentų kopijas. Apeliantei patvirtinant, kad ji prašė pateikti tik jos, o ne dukters bylos kopiją, atsakovo Sprendime nurodyti teiginiai dėl D. B. bylos išdavimo laikytini pertekliniais ir nesukeliančiais pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
26. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010; 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2193/2013).
27. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Administracijos neteisėtų veiksmų, nebuvo būtinybės vertinti likusių viešosios atsakomybės sąlygų, nes, kaip minėta, valstybei deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš jų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų palūkanų priteisimo.
28. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.