Civilinė byla Nr. 2A-1639-661/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04855-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ 26946,88 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą kartu materialiosiomis palūkanomis už naudojimąsi valstybine žeme laikotarpiu nuo 2010-2013 m., taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, kurie yra faktinis atsakovo prievolės mokėti ieškovui žemės nuomos mokestį pagrindas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 2-7/2002, konstatavo, kad valstybinė žemė negali būti suteikta naudotis neatlygintinai, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. Kadangi atsakovui galiojantys teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl pagrindo suteikti naudotis valstybinę žemę neatlygintinai, atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį už jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, nors  su juo ir nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Atsakovas pagal su akcine bendrove „Spauda“ 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, nuosavybės teise įsigijo 9901,32 kv. m ploto spaustuvės patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 98,68 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pripažino negaliojančia minėtą pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė naudojosi minėtomis patalpomis laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. Todėl būtent atsakovė laikytina faktiniu žemės naudotoju, kuri privalo mokėti valstybės nustatytą žemės nuomos mokestį.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad esminė aplinkybė šioje civilinėje byloje yra juridinis faktas, kad ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį, t. y. 2010-2012 metais, atsakovas nebuvo 9981,73 kv. m gamybos patalpų esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013  panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, patenkinęs ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos spauda“ ieškinį, pripažino negaliojančia akcinės bendrovės „Spauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003-09-26 patalpų pirkimo – pardavimo sutartį; taikė restituciją natūra ir grąžino akcinei bendrovei „Spauda“ pagal pripažintą negaliojančia sutartį atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ įgytas patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovo nuomone, žemės nuomos mokestis yra priskirtinas prie statinio išlaikymo išlaidų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. privalo sumokėti patalpų savininkas akcinė bendrovė „Spauda“, kuri yra tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje. Atsakovas taip pat pažymi, kad faktinis patalpų naudotojas ginčo laikotarpiu buvo akcinė bendrovė „Spauda“, ką patvirtina pridedama 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsakovas taip pat tvirtina, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo apmokestinamo žemės sklypo plotą, nes neįtraukė į žemės nuomos mokesčių skaičiavimus visų nekilnojamojo turto objektų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje: šilumos tiekimo vamzdyno, kurio ilgis 69,50 kv. m; mašinų stovėjimo aikštelės, kurios dangos plotas 206,00 kv. m, bordiūrai – 52,74 kv. m, degalinė su aikštele. Visi minėti nekilnojamieji daiktai faktiškai užima sklypo dalį turėtų būti įtraukti apskaičiuojant visų pastatų, esančių adresui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatymo plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bedrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 24042,98 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos ir 2903,90 Lt palūkanų, viso 26946,88 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus, aštuoniasdešimt aštuonis centus).

Teismas konstatavo, jog Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Sisteminio modernizavimo grupė“ su akcine bendrove „Spauda“ 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise 9901,32 kv. m ploto spaustuvės patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 98,68 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 18-20, tomas 1). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pripažino negaliojančia minėtą pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 122-142), tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė naudojosi minėtomis patalpomis ir įgyvendino savo, kaip šių patalpų savininko nuosavybės teises visa apimtimi laikotarpiu nuo 2010 m. iki minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 21 d. Faktinį pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį įgytų patalų perdavimą atsakovui patvirtina aplinkybė, jog atsakovas pagal su akcine bendrove „Spauda“ 2008 m. sausio 3 d. nuomos sutartį išnuomojo akcinei bendrovei „Spauda“, taip pat savo daiktines teises pagal minėtą sutartį įregistravo nekilnojamojo turto registre, kas liudija, jog minėtu laikotarpiu atsakovas buvo tiek faktinis, tiek ir pagal viešojo registro duomenis minėtų patalpų savininkas ir naudotojas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad jis 2010-01-01 - 2013-06-21 metų laikotarpiu nebuvo nei patalpų savininku, nei faktinė patalpų naudotojas, todėl už minėtą laikotarpį neprivalo mokėti žemės nuomos mokestį, antra, apelianto nuomone, skaičiuojant bendrą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą nebuvo įtraukti visi faktiškai sklype esantys pastatai. UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikdama pastatų bendrą užstatymo plotą, neįtraukė dviejų nekilnojamojo turto objektų išraše Nr. 10/156690 pažymėtų 2.12 - šilumos tiekimo vamzdyno ir 2.14 - degalinės su aikštele, trečia, kad į skaičiavimus turi būti įtraukti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo nekilnojamieji objektai, kuriais naudojasi atskirų pastatų patalpų savininkai, tačiau šie objektai nėra registruoti. Tai privažiavimo keliai, parkavimo aikštelė A prie prekybos centro „Norfa“ ir aikštelę, esančią prie Sacharovo aikštės.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė:

1) UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nėra sudarytos žemės nuomos sutarties, tačiau 2003 m. rugsėjo 26 d. AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Spauda“ pardavė UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 9901,32 kv. m. ploto spaustuvės patalpas, esančias pastate, (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 98,68 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpomis. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pripažino negaliojančia AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto (9901,32 kv. m. ploto spaustuvės patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 98,68 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpomis) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovė UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ naudojosi minėtomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010 - 2013 m. laikotarpiu. Reikalaujamas priteisti žemės nuomos mokestis atsakovui buvo priskaičiuotas iki Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 priėmimo. Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės interesai, o kartu ir viešas interesas, negali būti pažeidžiami dėl kitų asmenų nesąžiningumo. Jei atsakovė tinkamai ir laiku mokėtų žemės nuomos mokestį, klausimas dėl jo mokėjimo, pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nebūtų kilęs.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog šilumos tiekimo vamzdynas neturi užstatymo ploto, yra po žeme ir kaip matyti iš išrašo duomenų, jokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nėra nustatytos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtas vamzdynas turi būti įtrauktas į skaičiavimus. Pažymi ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, pateikė į bylą papildomus įrodymus, 2003-02-12 ir 2003-07-07 statybos leidimus, išduotus UAB „Vitropolis“. 2003-02-12 statybos leidimas išduotas degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai, o 2003-07-07 statybos leidimas išduotas degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išplėtimui, perkeliant rezervuarus. Bendras degalinės plotas yra nurodytas 660,91 kv. m. Akivaizdu, kad minėtu adresu yra tik viena degalinė, kuri priklauso UAB „Vitropolis“, bet išraše Nr. 10/156690 įregistruoti du statiniai operatorinė su automobilių plovykla (2.8) ir degalinė (2.14), tačiau minėtų statinių užstatymo plotas yra 714 kv. m kaip tai nurodyta išraše prie pastato - operatorinė su automobilių plovykla. Dėl minėtų priežasčių skaičiuojant visų pastatų registrų išraše Nr. 10/156690 užstatymo plotą degalinės užstatymo plotas yra nurodytas kartu su operatorinės su automobilių plovykla plotas. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad degalinės užstatymo plotas nėra įtrauktas į skaičiavimus yra nepagrįstas.

3) apskaičiuojant priteistiną žemės nuomos mokesčio dydį, ieškovas išskyrė du laikotarpius: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Minėtu laikotarpiu apmokestinamas plotas yra 1,9581 ha, žemės vertė mokesčiui apskaičiuoti yra 1292346 Lt. Taigi žemės nuomos mokestis iki 2010 m. balandžio mėnesio yra 6461,73 Lt (1292346 Lt x 1,5 %:12 x 4=6461,73 Lt). Nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. išskiriamas būtent toks laikotarpis, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu panaikino eilę administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas ir padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-163-516/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, liko galioti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V „Dėl sklypo Laisvės pr. ribų bei dydžio nustatymo“, kuriuo nuspręsta nustatyti, kad pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties bendrasis sklypas (duomenys neskelbtini) yra 78012 kv. m dydžio. Atsižvelgiant į byloje pateiktus ieškovo skaičiavimus, bendras atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ įsiskolinimas už 2010 - 2013 m. yra 6461,73 Lt + 3701,32 Lt + 5551,97 Lt + 5551,97 Lt + 2775,99 Lt = 24042,98 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl žemės mokesčio apskaičiavimo bei priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 25245,15 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už naudojimąsi valstybine žeme 2010 - 2012 m. laikotarpiu. Apeliantas su tuo nesutiko teigdamas, kad faktinis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinis naudotojas ginčo laikotarpiu buvo AB „Spauda“. Apeliantas šį argumentą grindė pridedama 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Tačiau šios sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad patalpos išnuomojamos iki 2010 m. sausio 31 d., o ieškovas prašė priteisti žemės nuomos mokestį už 2010-2012 metų laikotarpį. Pagal šią sutartį nuomos sutarties objektu yra patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad išnuomojama 5602,04 kv. m patalpų. O vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 44/456914, tų pačių patalpų plotas yra 9981,73 kv. m. Ieškovas sprendė, jog UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ naudojosi minėtomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010 - 2012 m. laikotarpiu.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudoti panaudai. Taigi ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bei ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. CK 6.551 straipsnio 2 dalis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą“ 1 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vadovaudamasi šia nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1048 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles (toliau - Taisyklės). Minėtų taisyklių 8 punktas numato, kad juridiniai asmenys mokestį apskaičiuoja patys ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. pateikia mokesčio administravimo padaliniui du mokesčio deklaracijų egzempliorius, o žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (Taisyklių 17 punktas). Vadovaujantis šiuo punktu, atsakovė UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ iki lapkričio 1 d. privalėjo deklaruoti ir iki lapkričio 15 d. sumokėti už 2010 - 2012 m. žemės nuomos mokestį.

Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog minėta pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pritaikius restituciją UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, todėl apeliantas negali būti laikomas faktiniu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotoju. Visų pirma, byloje reikalaujamas priteisti žemės nuomos mokestis apeliantui buvo priskaičiuotas iki Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 priėmimo. Antra, nors su atsakovu ir nebuvo sudaryta rašytinės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau atsakovas, kaip šiame sklype esančių patalpų savininkas, faktiškai naudojosi valstybiniu žemės sklypu, todėl jis  privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet jis buvo šiame žemės sklype esančių patalpų savininku. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 50 str. 1 d. 7 p., Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. valstybinės žemės nuomininkai privalo mokėti žemės nuomos mokestį į savivaldybės, kurios teritorijoje, yra valstybinė žemė, biudžetą.

Apelianto manymu, skaičiuojant bendrą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą nebuvo įtraukti visi faktiškai sklype esantys pastatai. UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikdama pastatų bendrą užstatymo plotą, neįtraukė dviejų nekilnojamojo turto objektų išraše Nr. 10/156690 pažymėtų 2.12 - šilumos tiekimo vamzdyno ir 2.14 - degalinės su aikštele. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šilumos tiekimo vamzdynas neturi užstatymo ploto, yra po žeme ir kaip matyti iš išrašo duomenų, jokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nėra nustatytos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtas vamzdynas turi būti įtrauktas į skaičiavimus. Be to, pagal papildomus įrodymus, 2003-02-12 ir 2003-07-07 statybos leidimus, išduotus UAB „Vitropolis“. 2003-02-12 statybos leidimas išduotas degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai, o 2003-07-07 statybos leidimas išduotas degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išplėtimui, perkeliant rezervuarus. Bendras degalinės plotas yra nurodytas 660,91 kv. m. Taigi, minėtu adresu yra tik viena degalinė, kuri priklauso UAB „Vitropolis“, bet išraše Nr. 10/156690 įregistruoti du statiniai operatorinė su automobilių plovykla (2.8) ir degalinė (2.14), tačiau minėtų statinių užstatymo plotas yra 714 kv. m kaip tai nurodyta išraše prie pastato - operatorinė su automobilių plovykla. Dėl minėtų priežasčių skaičiuojant visų pastatų registrų išraše Nr. 10/156690 užstatymo plotą degalinės užstatymo plotas yra nurodytas kartu su operatorinės su automobilių plovykla plotas. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad degalinės užstatymo plotas nėra įtrauktas į skaičiavimus yra nepagrįstas.

Kolegija laiko nepagrįstais apelianto  teiginius, kad skundžiamame sprendime yra blogai apskaičiuotas visų pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir argumentuotai pripažino ieškovo skaičiavimus pagrįstais. Apelianto pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti ieškovo skaičiavimo metodika.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Alvydas Barkauskas

                                                                      Rūta Burdulienė

                                                                      Neringa Švedienė