Civilinė byla Nr. e2-164-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00201-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.6.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria nepatenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „8 Stebuklas“ dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „8 stebuklas“ 129 899,20 Eur skolą, 12,75 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

3.       Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškovas prašo priteisti skolą pagal šalių sudarytą paskolos sutartį. Paskolos suteikimą patvirtina ieškovo mokėjimai atsakovei, kiti įrodymai. Ieškovas teigia, kad yra grėsmė galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nesąžininga, sąmoningai mažina savo turto vertę. Atsakovės veiklą kontroliuojantis akcininkas V. G., kuriam priklauso 99,89 proc. atsakovės akcijų, pardavė atsakovei priklausantį sklypą kitai jo kontroliuojamai bendrovei UAB „Vilmstata“. Ieškovas nežino, kokiu turtu šiuo metu disponuoja atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nepatenkino ieškovo prašymo.

5.       Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Aplinkybė, kad atsakovė perleido savo turtą kitai akcininko kontroliuojamai bendrovei, galėtų būti pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet taip pat reikia įvertinti ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškinys. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės 2 093 186,08 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorius, 2024 m. lapkričio 26 d. paskelbė LUAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausančio ir UAB „8 stebuklas“ hipoteka užtikrinto prekybos pastato su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis (duomenys neskelbtini), elektronines varžytynes (turto pardavimo kaina – 8  830  000  Eur). Teismas nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas Ž. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės UAB „8 Stebuklas“ kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises. Ieškovas taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Ieškovas suteikė atsakovei paskolą, kurios tikslas – sklypui (duomenys neskelbtini) įsigyti ir vystyti. Iškėlus bylą, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų turtui sumažinti. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pardavė nurodytą sklypą pirkėjai UAB „Vilmstata“. Pastaroji 2024 m. lapkričio 19 d. įkeitė sklypą sutartinės hipotekos pagrindu.

6.2.                      Atsakovės vadovas V. G.. Jam priklauso (duomenys neskelbtini) proc. atsakovės akcijų. Jis yra ir vienintelis UAB „Vilmstata“ akcininkas bei vadovas. Atsakovė pardavė sklypą už mažesnę, negu rinkos, kainą. Atsakovė nesąžininga, nes, iškėlus bylą, sumažino savo turto masę.

6.3.                      Teismas nukrypo nuo apeliacinio teismo praktikos, nes turėjo nustatyti ir įvertinti atsakovės nesąžiningumą, bet ne vertinti jos turto masę.

6.4.                      Atsakovės turtinė padėtis bloga. Ji pirko hipoteka užtikrintą reikalavimą į LUAB „Finiens“ už lėšas, paskolintas iš UAB „Vilmstata“. Atsakovė ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ 2021 m. spalio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo reikalavimą į LUAB „Finiens“ už 2 192 550 Eur. Atsakovė, siekdama sumokėti reikalavimo kainą, pasiskolino lėšas iš UAB „Vilmstata“.

6.5.                      UAB „Saugios investicijos“ 2022 m. rugsėjo 20 d. iš Rusijos Federacijoje įregistruotos bendrovės „OOO KARTBLANSH“ nusipirko 1 400 LUAB „Finiens“ akcijų už 750 000 Eur. Pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė laidavo už pirkėjos prievolių įvykdymą.

6.6.                      Atsakovė už 381 000 Eur kainą 2024 m. sausio 8 d. įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pardavė nurodytą sklypą UAB „Vilmstata“ už 388 000 Eur. UAB „Vilmstata“ 2024 m. lapkričio 19 d. sudarė hipotekos sutartį, kurioje užfiksuota turto vertintojų nustatyta sklypo vertė – 456 000 Eur. Atsakovė perleido turtą už mažesnę kainą. Be to, 2024 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė dėl priešinių piniginių reikalavimų įskaitymo, todėl, tikėtina, kad atsakovė sutarties kainos negaus.

7.       Atsakovė UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į ieškovo Ž. A. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Atsakovė turi 2 093 186,08 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Ieškovas pareiškė atsakovei 129 899,20 Eur reikalavimą. Atsakovės naudai įkeistas LUAB „Finiens“ nekilnojamasis turtas, kurio pradinė pardavimo kaina – 8 830 000 Eur. Dėl to nėra pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo patenkinimu, taip pat ir įvertinus UAB „Saugios investicijos“ ir „OOO KARTBLANSH“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

7.2.                      Atsakovė turi teisę disponuoti jai priklausančiu turtu. Turto perleidimo sandoris nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.

7.3.                      Sklypo perleidimo sandoris nevertintinas kaip atsakovės turto sumažėjimas. Ieškovas nepagrindė, kad turtas perleistas už mažesnę kainą. Prievolės įvykdymas įskaitymu nereiškia atsakovės nesąžiningų veiksmų. Be to, atsakovė sumažino įsipareigojimus UAB „Vilmstata“.

7.4.                      Tai, kad UAB „Vilmstata“ įkeitė žemės sklypą, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.

7.5.                      Ieškovas žino, kad atsakovė atsiskaitys su akcininkais ir kreditoriais, kai bus patenkintas jos reikalavimas LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Šį susitarimą patvirtina tai, kad paskolos sutartyje nenustatytas jos grąžinimo terminas. Ieškovas nesąžiningas, nes inicijavo bylą, žinodamas, kad atsakovės reikalavimas dar nepatenkintas. Ieškovo nesąžiningumą pagrindžia tai, kad jis prašo areštuoti visą atsakovės turtą.

7.6.                      Ieškovas neteisingai nurodo, kad, prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turto masė nereikšminga. Teismas turi įvertinti aplinkybių visumą.

8.       Ieškovas pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus: 2022 m. rugsėjo 20 d. sutartinio įkeitimo sutartį, „OOO KARTBLANSH“ ir atsakovės susirašinėjimo žinutėmis kopiją. Ieškovas teigia, kad nauji įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė siekia gauti kitos hipotekos kreditorės „OOO KARTBLANSH“ sutikimą parduoti finansinį reikalavimą.

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

11.       Byloje kilo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimas. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino dvi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: 1) ieškinys turi būti preliminariai pagrįstas; 2) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos.

12.       Pirmosios instancijos teismas nepatenkino apelianto prašymo. Apskųstoje nutartyje teismas įvertino tai, kad apelianto reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, bet nėra grėsmės galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliantas teigia, kad įrodė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl antrosios sąlygos, reikšmingos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimui įvykdyti.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovės ir AB „Swedbank“ 2021 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovės ir UAB „Vilmstata“ 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. spalio 30 d., 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. sausio 14 d. paskolos sutartis, UAB „Saugios investicijos“, „OOO KARTBLANSH“ ir atsakovės (laiduotojos) 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir sutartinį įkeitimą, atsakovės ir UAB „Vilmstata“ 2024 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, 2024 m. lapkričio 19 d. sutartinės hipotekos sutartį.

14.       Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo išreikalauti dalį pirmiau pateiktų rašytinių įrodymų, todėl juos gavo savo pastangomis. Apeliantas teigia, kad juos pateikti iškilo būtinybė tik priėmus apskųstą nutartį. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis bloga, ji elgiasi nesąžiningai.

15.       Apeliantas 2025 m. kovo 7 d. pateikė prašymą priimti papildomus naujus įrodymus: UAB „Saugios investicijos“, „OOO KARTBLANSH“ ir atsakovės  2022 m. rugsėjo 20 d. sutartinio įkeitimo sutartį, „OOO KARTBLANSH“ direktorės N. R. (N. R.) ir atsakovės 2025 m. kovo 6 d. susirašinėjimo žinutėmis kopiją. Apeliantas teigia, kad nauji įrodymai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ji siekia gauti kitos hipotekos kreditorės „OOO KARTBLANSH“ sutikimą parduoti finansinį reikalavimą.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustatė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kai teismas apskųstoje nutartyje įvertino atsakovės turtinę padėtį. Apeliantas prašė teismo juos išreikalauti, bet teismas neišsprendė jo prašymo. Atsakovė apelianto pateiktus naujus įrodymus gavo su atskiruoju skundu, su jais susipažino ir turėjo galimybę pasisakyti dėl jų atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie reikšmingi nagrinėjamoje byloje iškilusiam klausimui teisingai išnagrinėti, todėl priima juos į bylą.

18.       Apeliantas su 2025 m. kovo 7 d. prašymu pateikė 2022 m. rugsėjo 20 d. sutartinio įkeitimo sutartį, kurią pateikė kartu su atskiruoju skundu, taip pat atsakovės ir „OOO KARTBLANSH“ 2025 m. kovo 6 d. susirašinėjimo žinutėmis kopiją. Nors atsakovei žinomas susirašinėjimo turinys, bet ji neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti. Priėmus naujus įrodymus užsitęstų bylos nagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą su apelianto 2025 m. kovo 7 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui ir apelianto (ne)sąžiningumo vertinimo

19.       Apeliantas teigia, kad atsakovė yra nesąžininga, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovės turtinės padėties nekyla grėsmės galbūt apeliantui palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymui. 

20.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-144-516/2025).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

22.       Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, jei byloje yra duomenų apie atsakovės tikėtiną nesąžiningumą. Atsakovės turtinė padėtis nėra esminis kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės turimo turto masė ir jo vertė nepaneigia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui net ir tuomet, jeigu jo vertė yra itin didelė, lyginant su pareikštų reikalavimų suma. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kyla tuomet, kai asmuo, kuriam pareikštas ieškinys, savo nesąžiningais veiksmais gali siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo.

23.       Nagrinėjamoje byloje  nustatyta, kad atsakovė pardavė jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pirkėjai UAB „Vilmstata“. Nurodyta bendrovė susijusi su atsakove, nes jas kontroliuoja tas pats asmuo – V. G.. Jam priklauso (duomenys neskelbtini) proc. atsakovės akcijų. Jis taip pat yra UAB „Vilmstata“ vienintelis akcininkas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad tai galėtų būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24.       Atkreipiamas dėmesys į apelianto nurodytą aplinkybę, kad UAB „Vilmstata“ 2024 m. lapkričio 19 d. sudarytoje hipotekos sutartyje užfiksuota turto vertintojų nustatyta sklypo vertė – 456 000 Eur. Taigi atsakovė pardavė sklypą už 388 000 Eur, t. y. mažesnę, negu rinkos, kainą. Atsakovė teisingai nurodo, kad asmenys, sudarydami sutartį, gali susitarti dėl mokėtinų sumų įskaitymo. Atsakovė ir UAB „Vilmstata“ 2024 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė dėl priešinių piniginių reikalavimų įskaitymo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apskųstos nutarties išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekyla grėsmės apeliantui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui, nes atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio gali atsiskaityti su apeliantu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, teigdama, jog turi LUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintą 2 093 186,08 Eur hipoteka užtikrintą kreditorinį reikalavimą, nemokumo administratorius paskelbė hipoteka įkeisto turto elektronines varžytynes ir nustatė parduodamo turto kainą – 8  830  000  Eur, nenurodė įsipareigojimų (mokėtinų sumų) kitiems kreditoriams. Apelianto pateikti duomenys apie atsakovės sudarytus sandorius, nepatvirtina nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados. 

26.       Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė nusipirko iš AB „Swedbank“ hipoteka užtikrintą reikalavimą į LUAB „Finiens“ už lėšas, pasiskolintas iš UAB „Vilmstata“. Atsakovė už įsigytą 2 307 946,85 Eur reikalavimą sumokėjo pradinei kreditorei AB „Swedbank“ 2 192 550 Eur. Atsakovė turėjo sumokėti nurodytą kainą tokia tvarka: 219 255 Eur – 2021 m. spalio 12 d. (sutarties pasirašymo dieną), 438 510 Eur iki 2021 m. spalio 30 d., 657 765 Eur – iki 2021 m. lapkričio 30 d., 877 020 Eur – iki 2022 sausio 14 d. Atsakovė, siekdama sumokėti įsigyti reikalavimo kainą, 2021 m. spalio 12 d. pasiskolino iš UAB „Vilmstata“ 220 000 Eur, 2021 m. spalio 30 d. – 438 000 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. – 658 000 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 877 000 Eur. Atsakovė šių duomenų teismui nenurodė.

27.       Atsakovė taip pat nepateikė duomenų teismui apie tai, kad ji yra UAB „Saugios investicijos“ laiduotoja. UAB „Saugios investicijos“ 2022 m. rugsėjo 20 d. iš „OOO KARTBLANSH“ nusipirko 1 400 LUAB „Finiens“ akcijų už 750 000 Eur. Pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė laidavo už pirkėjos prievolių įvykdymą. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 papunktyje nustatyta, kad antrą kainos dalį, t. y. 600 000 Eur, pirkėja įsipareigoja ir privalo sumokėti per 3 dienas nuo to momento, kai laiduotoja, kuri yra taip pat ir emitento LUAB „Finiens“ kreditorė, iš emitento atgauna šiame punkte nurodyto dydžio skolą (600 000 Eur).

28.       Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-464/2024).

29.       Spręsdamas dėl atsakovės sąžiningumo, teismas atsižvelgtina ne tik į tai, kad pirmiau nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudarė susijusios, to paties asmens kontroliuojamos bendrovės, bet ir į tai, kad atsakovė, teigdama, jog turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, nenurodė savo įsipareigojimų. Pirmiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog yra antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų neįmanoma arba labai sunku įvykdyti apeliantui galbūt palankų teismo sprendimą, priimtą ateityje.

30.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31.       Apeliantas prašo areštuoti atsakovės UAB „8 stebuklas“ kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pablogėtų jos turtinė padėtis. Priešingai, ji nurodė, kad turi pakankamai turto, iš kurio galėtų įvykdyti apeliantui galbūt palankų teismo sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, daro išvadą, kad ieškinio 129 899,20 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikytina laikinoji apsaugos priemonė – areštuotinas atsakovei nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas, lėšos ir turtinės teisės (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui,  neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Dėl to apskųsta teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – patenkinamas apelianto prašymas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsnio 5, 6 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti ieškovo Ž. A. prašymą pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ieškovo Ž. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129 899,20 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 20 ct) reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Uždrausti atsakovei areštuotu turtu bet kokiu būdu disponuoti, perleisti tretiesiems asmenims, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti.

Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą.

Išaiškinti ieškovui, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į jo pasirinktą antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdoma skubiai.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, ieškovui ir atsakovei.