Civilinė byla Nr. 2S-688-343/2022

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02039-2021-2

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams antstoliui N. A., antstolei V. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 13 d. buvo gautas ieškovo A. B. (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovams antstoliui N. A., antstolei V. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – LR Teisingumo ministerija), kuriame prašoma: 1) pripažinti neteisėtais antstolių V. P. ir N. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 sausio 7 d. raštus ir patvarkymus bei juos panaikinti; 2) pripažinti neteisėtais LR Teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo banko Swedbank, AB sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant LR Teisingumo ministerijai.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022 Kauno apylinkės teismo nutartį panaikino iš dalies ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl ieškinio antrojo ir trečiojo reikalavimų grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                                           II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

4.       Konstatavo, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK 111, 114, 135 straipsnių reikalavimų.

5.       Nustatė, kad ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti neteisėtais LR Teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo banko Swedbank, AB, sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia CPK 739 straipsnis. Vertino, kad iš ieškinio turinio ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokie konkrečiai LR Teisingumo ministerijos veiksmai prašomi pripažinti neteisėtais. Nurodė, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir jo pagrindą bei pateikti tinkamus įrodymus.

6.       Akcentavo, kad skundai ir prašymai dėl klausimų tiesiogiai susijusių su LR Teisingumo ministerijos veikla yra nagrinėjami LR Teisingumo ministerijoje, todėl ieškovas turi teismui pateikti įrodymus, kad kreipėsi į minėtą instituciją arba pateikti argumentuotus paaiškinimus, kodėl nesikreipė.

7.       Išaiškino ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

                                 III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:  

8.1.                      Skundžiama nutartimi Lietuvos Respublikos teismai tiesiogine tyčia, organizuotai, neteisėtai vilkina ieškinio iš esmės išnagrinėjimą, iš pradžių neteisėtai atsisakydami priimti ieškinį dėl netinkamo teismingumo, o nepavykus, šališkai bandoma neduoti ieškiniui eigos dėl neva ieškinio reikalavimų trūkumų. Nutartis yra neteisėta, nes tiesiogine tyčia pažeidžiamos ir sukčiavimu netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos.

8.2.                      Teismas pažeidė CPK 24 ir 184 straipsnius. Apeliacine tvarka panaikinus 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas ir toliau neduoda ieškiniui eigos dėl neva ieškinio reikalavimų neaiškumo ir nepagrindimo įrodymais.

8.3.                      Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7, 21 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, teisę kreiptis į teismą bei nešališką, nepriklausomą ir sąžiningą procesą, kadangi ieškinio išnagrinėjimą tiesiogine tyčia vilkino ir vilkina tas pats teismas ir ta pati teisėja, kuri 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4760-490/2021 atsisakė priimti skundą dėl neteisėtų tų pačių antstolių veiksmų ir padarytos žalos atlyginimo, o reikalavimų priėmimą LR Teisingumo ministerijai apskritai atsisakė spręsti.

8.4.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrindžiama įstatymu, kurio pagrindu apeliantas iš pradžių privalo kreiptis į LR Teisingumo ministeriją dėl jam padarytos ir patirtos žalos atlyginimo žeminant orumą, neužtikrinant nuosavybės apsaugos, vykdant diskriminaciją. Ginčo teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo yra civiliniai, o ne administraciniai.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje

9.       Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. lydraščių kopijas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4760-490/2021, kopiją, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-29811-490/2021, kopiją.

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.  

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo 2021 m. gruodžio 9 d. ieškiniu, nustatė, kad jame ieškovas reiškia tris reikalavimus – panaikinti antstolių raštus ir patvarkymu; pripažinti neteisėtais LR Teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo banko Swedbank, AB sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia CPK 739 straipsnis; priteisti iš Lietuvos Respublikos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022 minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį panaikino iš dalies ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl ieškinio antrojo ir trečiojo reikalavimų grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, skundžiama nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio antrojo reikalavimo trūkumą – nurodyti, kokie konkrečiai LR Teisingumo ministerijos veiksmai prašomi pripažinti neteisėtais, aiškiai suformuluoti reikalavimą ir jo pagrindimą, pateikti tinkamus įrodymus. Be kita ko, pažymėjo, kad skundai ir prašymai dėl klausimų tiesiogiai susijusių su LR Teisingumo ministerijos veikla yra nagrinėjami LR Teisingumo ministerijoje, todėl nurodė, jog ieškovas turi pateikti įrodymus, kad kreipėsi į minėtą instituciją, arba pateikti argumentuotus paaiškinimus, kodėl nesikreipė.

16.       Ieškovas su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde prašo ją panaikinti. Vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą bei nešališką, nepriklausomą ir sąžiningą procesą, kadangi ieškinio išnagrinėjimą tiesiogine tyčia vilkino ir vilkina tas pats teismas ir ta pati teisėja, kuri 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4760-490/2021 atsisakė priimti skundą dėl neteisėtų tų pačių antstolių veiksmų ir padarytos žalos atlyginimo, o reikalavimų priėmimą LR Teisingumo ministerijai apskritai atsisakė spręsti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17.       Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Tuo tarpu apeliantas jokių konkrečių tam prieštaraujančių įrodymų nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja teisėjos J. D. nusišalinimo pagrindai, numatyti CPK 65–66 straipsniuose. Pažymėtina, kad paaiškėjus tokiems pagrindams, nušalinimo klausimas galės būti sprendžiamas CPK 68 straipsnyje numatyta tvarka.

18.       Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismai tiesiogine tyčia, organizuotai, neteisėtai vilkina ieškinio iš esmės išnagrinėjimą, iš pradžių neteisėtai atsisakydami priimti ieškinį dėl netinkamo teismingumo, o nepavykus, šališkai bandoma neduoti ieškiniui eigos dėl neva ieškinio reikalavimų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas šiems apelianto argumentams taip pat nepritaria.

19.       Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

20.       Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti neteisėtais LR Teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo banko Swedbank, AB sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia CPK 739 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad iš ieškinio turinio ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokie konkrečiai LR Teisingumo ministerijos veiksmai prašomi pripažinti neteisėtais. Minėta, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nesant aiškaus ieškinio dalyko suformulavimo ir faktinio pagrindo išdėstymo, ribojama atsakovo teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Todėl priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde dėl neva teismo tyčinio ir organizuoto bylos vilkinimo, nustatant ieškinio trūkumus, teismai nustatę, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kas savaime nereiškia bylos išnagrinėjimo vilkinimo.

22.       Pažymėtina, kad ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo yra neginčytina, tačiau turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo už ieškovą. Be to, civilinis procesas be kitų principų taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiems proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus. Ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškiniui taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

23.       Apeliantas atskirajame skunde be jau aptartų argumentų taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė įstatymo, kurio pagrindu apeliantas iš pradžių privalo kreiptis į LR Teisingumo ministeriją dėl jam padarytos ir patirtos žalos atlyginimo. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas nurodė, kad skundai ir prašymai dėk klausimų tiesiogiai susijusių su LR Teisingumo ministerijos veikla yra nagrinėjami LR Teisingumo ministerijoje, todėl ieškovas turi pateikti įrodymus, kad kreipėsi į minėtą instituciją arba pateikti argumentuotus paaiškinimus, kodėl nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo nurodytas įpareigojimas yra perteklinis, todėl nereikalingas. Darytina išvada, kad apeliantas neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad jis pirmiausia kreipėsi į LR Teisingumo ministeriją, ar argumentuotų paaiškinimų, kodėl nesikreipė.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

25.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovui nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, nustato jam naują terminą – iki 2022 m. gegužės 17 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

         palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį.

         Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2022 m. gegužės 17 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                           Rūta Palubinskaitė