Civilinė byla Nr. 2S-700-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05145-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.21.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5917-179/2016 pagal pareiškėjo D. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. S. ir išieškotojui T. R. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0182/13/01039.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. M. pateikė antstoliui skundą, kuriame prašė: panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos po šio skundo pateikimo, sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; pakeisti antstolio 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
2. Antstolis G. S. 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo D. M. skundo dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2016 m. lapkričio 15 d. antstolio G. S. patvarkymą Nr. 0182/13/01039/KAL vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitą skundo dalį atmetė. Taip pat teismas įpareigojo antstolį G. S. išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
4. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
5. Teismas pažymėjo, kad priimtu 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu antstolis nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Kitų patvarkymų, kuriais būtų apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, antstolis nepriėmė.
6. Antstolis 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkyme nurodė, kad jokių piniginių lėšų, nurašytų nuo D. M. sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nėra gavęs, todėl nėra pagrindo ir grąžinti piniginių lėšų, kurių antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes ir įstatymines nuostatas pareiškėjo pirmąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus teismas atmetė, kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tačiau minėtoje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje byloje antstolis į įkalinimo įstaigą buvo išsiuntęs patvarkymą dėl skolos išieškojimo, o ne patvarkymą areštuoti pinigines lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

7.2. Pareiškėjas negauna pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, išsiuntė į šią įstaigą patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Išieškojimas iš įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų yra prilyginamas išieškojimas iš banko sąskaitose esančių lėšų. Pagal suformuotą kitų teismų praktiką tokios lėšos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolio įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis G. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0182/13/01039 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-374-572/2012 dėl 868,86 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko D. M. trečios eilės išieškotojo T. R. naudai.
13. Antstolis G. S. 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vadovaudamasis CPK 688 straipsniu areštavo 868,86 Eur skolos ir 243,94 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1112,80 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų / įkalinimo įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.
14. Pareiškėjas (skolininkas) antstoliui pateikė skundą nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies ir antstolio skundžiamą 20165 m. lapkričio 16 d. patvarkymą panaikino.
15. Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą, o vykdant skolų išieškojimą iš D. M. vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos. Apelianto vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnyje nustatytą ribojimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
16. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.
18. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.
19. Atsižvelgiant į šios nutarties 18 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo  2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).
20. Taigi, vadovaujantis naujausia teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus.
21. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. M. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas