Civilinė byla Nr. e2-3835-1125/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34713-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovų T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J., atstovei advokato padėjėjai Nataljai Drobitko, atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovei A. F.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J. ieškinį atsakovei UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo byloje AB „Lietuvos bankas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovai T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis (po 1/5 dalį) skaičiuojant nuo 22 000 Eur draudimo išmokos, t. y. kiekvienam ieškovui po 4 400 Eur, priteisti po 109, 70 Eur palūkanų (po 1/5 dalį nuo 548, 49 Eur sumos), priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai ieškinyje nurodo, kad  R. H. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZUIC013254. Juo remiantis R. H. buvo apdrausta pagrindiniu gyvybės draudimu, papildomu draudimu nuo kritinių ligų ir papildomu draudimu nelaimingų atsitikimų atveju. 2020 m. rugpjūčio 11 d. R. H. buvo diagnozuota kritinė liga – vėžys, o (duomenys neskelbtini) R. H. mirė dėl šios ligos. Mirusioji buvo T. P. H. sutuoktinė, jųdviejų nepilnamečių vaikų T. V. H. ir P. E. H. mama ir jos kitų pilnamečių vaikų - G. D. ir E. J. mama. Nurodyti asmenys yra R. H. paveldėtojai pagal įstatymą ir jos teisių perėmėjai.

3.       Pagal paveldėto turto pasidalijimo sutarties 2.1.2. p. kartu su 3.2. p. visiems paveldėtojams (ieškovams) asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/5 dalį atitenka – visos piniginės lėšos buvusios banke ir visos piniginės lėšos priklausančios palikėjai pagal 2015 m. lapkričio10 d. sudarytą gyvybės draudimo sutartį, Nr. PZULIC013254. Pagal gyvybės draudimo liudijimą Nr. PZUIC013254 R. H. gyvybė buvo drausta 22 000,00 EUR. Kritinės ligos atveju gyvybės draudimo suma buvo taip pat 22 000,00 EUR. UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ išmokėjo R. H. draudimo išmoką dėl kritinės ligos, kurios suma buvo 22 000 EUR kaip ir numatyta draudimo polise ir bei 1 229,45 EUR sumą, kurią sukaupė R. H., tačiau PZU atstovaujama AB „Lietuvos draudimo“ atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl R. H. mirties pagal pagrindinį draudimą 22 000 EUR sumai. 2021 m. sausio 29 d. buvo priimtas AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas dėl draudimo išmokos Nr. 2021/18155, kuriame nurodyta, kad remiantis papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 7.4. punktu apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal papildomą draudimą dydžiu. Taigi, kadangi apdraustoji mirė per maždaug 4 mėnesius po ligos diagnozavimo, draudikas išmokėjo 22 000 EUR tik vieną kartą.

4.       R. H. įpėdiniai nesutinka su atsakovės argumentais nemokėti kitos draudimo išmokos dalies 22 000 EUR. Teigia, kad mirusioji nebuvo supažindinta su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 7.4. punktu ir ši sąlyga yra netikėta. Oficialioje internetinėje svetainėje yra pateikta šių papildomų draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 1 d., kurių minėtame 7.4. punkte yra nurodyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vieną) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal papildomą draudimą dydžiu. Ši naujųjų taisyklių redakcija galiojo draudiminio įvykio metu (diagnozavus kritinę ligą). Todėl net jei draudikas būtų deramai supažindinęs mirusiąją su taisyklėmis Nr. 403, turėtų būti taikoma taisyklių aktuali redakcija. Tokiu atveju kritinės ligos išmokos įskaitymas į išmoką dėl mirties negalėtų būti taikomas, nes mirusioji po ligos diagnozės išgyveno ilgiau kaip 1 mėnesį (apie keturis mėnesius).

5.       2021 m. vasario 9 d. buvo pateikta pretenzija draudikui dėl priimto sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką 22 000,00 EUR sumai dėl apdraustosios mirties, tačiau šis jos netenkino. 2021 m. kovo 2 d. buvo pateikta papildoma pretenzija, tačiau draudikas dar kartą nurodė, kad sprendimas keičiamas nebus. 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos bankui buvo pateiktas prašymas nagrinėti vartotojo ginčą dėl UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atsisakymo mokėti draudimo išmoką. 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimą palankų ieškovams ir rekomendavo atsakovei išmokėti 22 000 EUR draudimo išmoką (gyvybės draudimo sumą) motyvuodamas tuo, kad draudikas neįrodė, kad mirusioji buvo supažindinta su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklėmis Nr. 402 ir Nr. 403.  Nepaisant Lietuvos banko rekomendacijos, draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką.

6.       Ieškovų teigimu, prašyme sudaryti gyvybės draudimo sutartį, 7.3 punkte yra nurodyta, jog mirusioji R. H. patvirtino, kad ji buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 305, tačiau nėra tokio paties patvirtinančio teiginio, kad ji būtų supažindinta su papildomo draudimo taisyklėmis Nr. 403. Teigia, kad net jei draudikas būtų supažindinęs mirusiąją su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklėmis Nr. 403, tokiu atveju turėtų būti taikoma aktuali taisyklių redakcija, kuri galiojo kritinės ligos diagnozės metu. Nurodo, kad negali sutikti su draudiko nuomone, kad mirusiąją deramai supažindinus su papildomo draudimo taisyklėmis Nr. 403, reiktų taikyti senąją jų redakciją (galiojusią nuo 2013 m. kovo 1 d.). Pasak draudiko, jis negalėjo vienašališkai keisti taisyklių prieš tai negavęs apdraustosios sutikimo kaip tai yra numatyta pagrindinio draudimo taisyklių – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.2-20.04 punktuose. Kaip ir nurodė draudikas, pagrindinio draudimo taisyklės – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 yra neatsiejamos nuo papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403. Taigi, nagrinėjant ginčus dėl taisyklių Nr. 403 taikymo, reikia šių taisyklių turinį nagrinėti kartu su taisyklėmis Nr. 305. Mano, kad draudikas netinkamai aiškina pagrindinio draudimo taisyklių – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.2.-20.4 punktus. Šiuose punktuose numatyta - 20.2. Draudimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu draudėjo ir draudiko susitarimu. Draudimo sąlygų pakeitimai atliekami draudiko nustatyta tvarka ir įforminami atitinkamais draudiko dokumentais.

20.3. draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus: 20.3.1. jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia.

7.       Pažymi, kad draudimo taisyklių Nr. 305 20.2-20.4 punktuose vartojamos sąvokos „taisyklės“ ir „sutarties sąlygos“ nėra tapačios, nes taisyklės yra tik draudimo sąlygų dalis. Vartotojas gali suprasti, kad kalbant bendrąja prasme apie sutarties sąlygų pakeitimą (dėl kurių buvo derėtasi), yra būtinas raštiškas apdraustojo sutikimas, kaip yra numatyta taisyklių 20.2 p. Tuo tarpu kalbant apie specialiąją išimtį – draudimo taisyklių keitimą, vartotojas suprastų, kad jų atskiri punktai gali būti pakeisti ir be raštiško vartotojo patvirtinimo, kai jų pakeitimas nepablogina apdraustojo padėties (taisyklių 20.3 ir 20.3.1. punktai). Šių taisyklių 20.4 punkte yra nurodyta, kad apie taisyklių pakeitimus draudikas praneša draudėjui raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį šių Taisyklių 15.3 punkte nustatyta tvarka. Taigi, vartotojas šią sąvoką turėtų suprasti taip, kad jei draudimo taisyklės keistųsi, tai draudikas būtų įpareigotas apie tai informuoti apdraustąjį. Tačiau jei draudikas savo pareigos dėl informavimo nevykdo, tai neturi būti panaudota prieš vartotoją. Gramatiškai ir logiškai nagrinėjant pagrindinio draudimo taisyklių Nr. 305 20.2 – 20.4 punktus susidaro pagrįstas įspūdis, kad vartotojas neturi veikti aktyviai norėdamas, kad jo atžvilgiu būtų taikoma naujoji taisyklių redakcija, kai naujoji taisyklių redakcija yra jam palanki. Taisyklių Nr. 305 20.3.-20.3.1. p. teigiama draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia. Mano, kad kitu atveju, jei tvirtintume, kad vartotojas turi būti aktyvus, kad jo atžvilgiu būtų taikoma nauja taisyklių redakcija, kai ji jam palanki, taisyklių 20.4 p. kartu su 20.3.-20.3.1. punktais tik klaidintų tuos vartotojus, kurie norėtų, kad jų atžvilgiu būtų taikoma taisyklių nauja redakcija. Tokie vartotojai perskaitę taisykles pagrįstai manytų, kad jie neturi patys keisti sutarties, kad būtų taikoma naujoji taisyklių redakcija. Be to, pagal Draudimo įstatymo 90 (1) str. 1 d. draudimo produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais.

8.       Atsiliepimu atsakovė UAB „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.  Nurodo, kad tarp draudėjos (kartu ir apdraustosios) R. H. ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr. PZULIC013254. Sudarydamos šią draudimo sutartį, šalys susitarė, kad jai galios šios bendrosios draudimo sąlygos: gyvybės draudimo „Garantija Plius“ taisyklės Nr. 305 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2015 m. vasario 20 d., galioja nuo 2015 m. balandžio 1 d.), papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 402 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.), papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.). 

9.       (duomenys neskelbtini) apdraustajai buvo diagnozuota kritinė liga – vėžys, ir 2020 m. spalio 2 d. ji kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas išmokėjo draudimo išmoką dėl kritinės ligos, išmokos suma – 22 000 Eur. (duomenys neskelbtini) apdraustoji dėl minėtos kritinės ligos mirė. Apdraustosios įpėdiniai pagal įstatymą (ieškovai šioje byloje), kreipėsi į draudiką, prašydami išmokėti gyvybės draudimo išmoką, lygią 22 000 Eur. 2021 m. sausio 29 d. draudikas atsisakė mokėti prašomą gyvybės draudimo išmoką, vadovaudamasis gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d. galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.) 7.4. punktu, numatančiu, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal papildomą draudimą dydžiu. Kadangi tarp apdraustosios kritinės ligos ir mirties nepraėjo 12 mėnesių, o gyvybės draudimo išmokos suma lygi išmokėtai išmokai dėl kritinės ligos, tai pagal minėtą sąlygą gyvybės draudimo išmoka nėra mokama. 

10.       Atsakovės teigimu, draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarčių sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis), kuriame konkrečiai ir nurodomas šiai draudimo sutarčiai taikomų draudimo taisyklių pavadinimas, numeris ir redakcija. Teigia, kad šiuo atveju R. H. sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 buvo taikomos Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.), papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 402 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) ir papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.). Tai patvirtina draudimo liudijimo viršuje skiltyje „Draudimo taisyklės ir objektas“ esantys įrašai. Pasirašydama draudimo liudijime draudėja R. H. patvirtino, kad: „susipažinau ir sutinku su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytomis sąlygomis, jokių pastabų neturiu“. Tad, ji patvirtino, kad tikrai žino, kokios draudimo taisyklės šiai sutarčiai yra taikomos.

11.       Nurodo, kad nepaisant to, kad draudimo liudijimo apačioje esančiuose įrašuose yra numatyta, kad „Esu supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis Nr. 305“, bet konkrečiai nepaminėtos papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403, tačiau taip pat šiuose įrašuose, kuriuos R. H. patvirtino savo parašu, yra nurodyta, kad: „susipažinau ir sutinku su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytomis sąlygomis, jokių pastabų neturiu“ (analogiškas draudėjos parašu patvirtintas įrašas numatytas prašymo sudaryti draudimo sutartį 7.4 punkte). Atsakovės manymu, draudėja patvirtino, kad tikrai žino, kokios draudimo taisyklės šiai sutarčiai yra taikomos, kadangi draudimo liudijime nurodytos konkrečios taikomos draudimo taisyklės ir jų redakcijos. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.186 str. 1 d. netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Draudėjos parašai atitinkamuose draudimo sutarties dokumentuose patvirtina, kad papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) jai yra tinkamai atskleistos ir ji su jomis sutiko, todėl šios sąlygos negali būti laikomos siurprizinėmis.

12.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad po draudimo sutarties sudarymo R. H. bent du kartus kreipėsi į draudiką dėl dalinio kapitalo išmokėjimo ir savo asmens duomenų patikslinimo 2018 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. Abu kartus jokių pastabų ar klausimų dėl papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) ji nepateikė ir neprašė jų kopijos. Mano, jog aplinkybė, kad apdraustoji kreipėsi dėl draudimo išmokos pagal kritinių ligų draudimą ir šią išmoką gavo, įrodo faktą, kad šio draudimo sąlygos apdraustajai buvo žinomos ir abejonių nekėlė.

13.       Atsakovė nurodo, kad tiek CK (6.992 str. 2 d.), tiek Draudimo įstatymas (92 str. 2 d.) įpareigoja draudiką draudimo taisykles paskelbti viešai, draudiko interneto svetainėje. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad draudikui patvirtinus naują taisyklių redakciją ir ją paskelbus viešai, ji automatiškai įsigalioja visiems draudėjams, turintiems atitinkamą draudimo apsaugą, suteikiamą pagal tokias taisykles. Naujai patvirtintos draudimo taisyklės automatiškai taikomos tik po jų įsigaliojimo sudaromoms draudimo sutartims, jei draudimo sutartyje jos šalių nesusitarta kitaip.

14.       Atsakovė teigia, kad vadovaujantis bendraisiais sutarčių teisės principais bei draudimo sutarties Nr. PZULIC013254 sąlygomis (Pagrindinio draudimo taisyklių - Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.) – 20.2 punktu), Draudimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu draudėjo ir draudiko susitarimu. Taigi, jei draudikas ketintų pakeisti draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomą taisyklių redakciją, jis privalėtų dėl to susitarti su draudėju raštu (t.y. raštu pateikti tokį pasiūlymą ir gauti draudėjo raštišką sutikimą). Atitinkamai ir draudėjas, pageidaujantis pakeisti taikomų taisyklių redakciją naująja, turėtų kreiptis į draudiką ir susitarti dėl to raštu. Šiuo atveju tokie keitimai yra atliekami laisva valia, vadovaujantis sutarties laisvės principu, todėl tiek draudėjas turi teisę atsisakyti atlikti tokį keitimą, tiek draudikas gali nesutikti su draudėjo prašymu pakeisti taisykles. Gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų pagrindinio draudimo taisyklių - Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.) 20.3 punktas numato išimtinius atvejus, kuomet draudikas įgyja teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus. Tačiau, nepaisant to, taisyklių 20.4 punktas numato, kad apie taisyklių pakeitimus draudikas praneša draudėjui raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį šių taisyklių 15.3. punkte nustatyta tvarka. Jeigu draudėjas iki pakeitimų įsigaliojimo dienos nesikreipia į draudiką raštu dėl draudimo sutarties nutraukimo ir toliau moka draudimo įmokas, laikoma, kad jis sutiko su minėtais pakeitimais. Taigi net ir tokiu būdu atliekamas sutarties sąlygų keitimas nėra daromas draudiko vienašališkai.

15.       Nurodoma, kad šiais išimtiniais atvejais, jei draudikas ketina pasinaudoti gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.3 punkte nurodyta galimybe, jis privalo prieš tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos raštu apie tai pranešti draudėjui, nes net tokiam pakeitimui yra būtina draudėjo valia, išreikšta pasyviais ar aktyviais veiksmais. Šiuo atveju draudėjui suteikiamas trijų mėnesių terminas apsispręsti – priimti šiuos pakeitimus ir nesiimti jokių veiksmų arba pateikti pranešimą draudikui dėl draudimo sutarties nutraukimo. Nesant tokio draudiko pranešimo, nei draudėjas, nei pats draudikas negali vadovautis kitokiomis, nei draudimo sutartyje raštu sutartomis sąlygomis. Pažymi, kad ieškovų teiginiai, kad draudikui paskelbus atnaujintas draudimo taisykles savo interneto svetainėje, jos turėjo būti taikomos ir draudėjai R. H. yra visiškai nepagrįsti, nes nė viena iš draudimo sutarties šalių jokiais veiksmais neišreiškė savo valios dėl draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų draudimo taisyklių ar atskirų draudimo sutarties sąlygų keitimo. Mano, kad nepagrįstas teiginys, jog neva draudikas pakeitė draudimo taisykles, tačiau nesilaikė minėtos pareigos prieš tris mėnesius pranešti apie tai apdraustajai. Draudiko pranešimo nebuvo, nes taisyklių draudikas draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 paprasčiausiai vienašališkai nekeitė nei šiai apdraustajai, nei kitiems analogiškas draudimo sutarties sąlygas turintiems draudiko klientams. Paaiškina, kad R. H. sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomas papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) 7.4 punktas, numatantis, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal papildomą draudimą dydžiu, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priimtą sprendimą ir mokėti ieškovų prašomos 22 000,00 EUR gyvybės draudimo išmokos dėl apdraustosios mirties.

16.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, jei ieškinys būtų tenkintas sumažinti ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas.

18.       CK 6.989 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  draudimo sutartis turi būti rašytinė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Byloje nustatyta, kad draudėja R. H. su draudiku UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ buvo sudariusi draudimo sutartį ir jai išduotas Gyvybės draudimo liudijimas Nr. PZULIC013254,. Draudimo liudijime nurodoma, kad išmoka išmokama apdraustojo (R. H.) mirties atveju, apdraustajam patyrus traumą, apdraustajam susirgus kritine liga. Gyvybės draudimo suma – 22 000 Eur (galiojimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2036 m. lapkričio 9 d.), <...> kritinių ligų draudimo suma 22 000 Eur (galiojimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2036 m. lapkričio 9 d.). Draudimo liudijimas išduotas 2015 m. lapkričio 9 d.

19.       CK 6. 987 straipsnyje nurodoma, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

20.       (duomenys neskelbtini) mirus draudėjai ir apdraustajai R. H., (duomenys neskelbtini) jos įpėdiniams išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kuri ieškovai bei mirusiosios įpėdiniai P. E. H., T. V. H., G. D., E. J., T. P. H., paveldėjo palikėjos pinigines lėšas pagal 2015 m. lapkričio 10 d. sudarytą gyvybės draudimo sutartį, Nr. PZULIC013254 su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“.

21.       2021 m. vasario 9 d. pretenzija, ieškovai kreipėsi į draudiką dėl 1229, 45 Eur sukauptos sumos bei 22 000 Eur ginčo sumos dėl apdraustosios mirties išmokėjimo. 2021 m. vasario 18 d. atsakymu draudikas informavo, kad tarp draudėjos R. H. bei draudiko UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr.PZULIC013254, sudarydamos šią sutartį šalys susitarė, kad jai galios bendrosios draudimo sąlygos: gyvybės draudimo „Garantija plius“ 305 taisyklės (patvirtintos UAB „PZU gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.). Konkrečiai draudimo sutarčiai taikomos draudimo taisyklių redakcijos nurodytos draudimo liudijime. Draudimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik draudimo sutarties šalies raštišku susitarimu. Šiuo atveju draudimo sutarties šalys dėl šiai sutarčiai taikomų sutarties sąlygų pakeitimų nesitarė. Taigi, taisyklių redakcijoje, kuri galiojo R. H. sudarytai sutarčiai Nr. PZULIC013254, 7.4. punkte nurodyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal papildomą draudimą dydžiu. Dėl to buvo atsisakyta išmokėti ginčo sumą.   

22.       2021 m. kovo 2 d. rašte ieškovų atstovė nurodė, kad nėra duomenų, jog draudėja, kuri kartu buvo ir apdraustoji R. H., buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403. Rašte taip pat nurodyta, kad jei R. H. ir buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403, polise ji patvirtino, jog yra supažindinta su draudiko teise keisti mokesčių lentelę bei kritinių ligų sąrašą (draudėjo, sudarančio gyvybės draudimo sutartį, patvirtinimo rašto 3 p.). Kadangi kritinės ligos išaiškintos būtent taisyklėse Nr. 403, R. H., galėjo šį punktą suprasti kaip informaciją, kad draudikui nereikia R. H. sutikimo keičiant taisyklių apie kritines ligas turinį (t. y. taisyklių Nr. 403 turinį), ypač kai šios taisyklės keičiamos į jai palankesnę pusę. Mano, kad R. H. neturėjo iš naujo derėtis su PZU šiai adaptavus taisykles Nr. 403, kai jos R. H. yra palankesnės. Teigia, jog, akivaizdu, kad su šiuo palankiu jai pakeitimu apdraustoji būtų sutikusi.

23.       Taigi, byloje iš esmės kilęs ginčas dėl draudimo taisyklių redakcijos taikymo sprendžiant, ar yra pagrindas išmokėti 22 000 Eur sumą mirus draudėjai, ir neišskaityti jau išmokėtos sumos dėl kritinės ligos. Draudiko teigimu, sprendžiant dėl sumos dėl kritinės ligos išskaitymo ar neišskaitymo mokant išmoką dėl apdraustosios mirties turi būti taikoma Papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių redakcija galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d., o ieškovų teigimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma Papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių redakcija galiojusi apdraustosios susirgimo kritine liga ir jos mirties metu, t.y. nuo 2020 m. birželio 1 d.

24.       Šių skirtingų redakcijų taisyklių 7.4. punktas iš esmės skiriasi. Redakcijoje galiojusioje nuo 2013 m. kovo 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą suma. Redakcijoje, galiojusioje apdraustosios mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vieną) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą dydžiu.

25.       CK 6. 992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo liudijime, be kita ko, turi būti nurodyta: įrašas, kad draudėjas supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Draudimo sutarties taisyklių Nr. 305, 20.3 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus: 20.3.1. jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia.  

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

27.       Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymą reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos išsamiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

28.       Aiškinant draudimo sutartis, bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į draudimo santykių specifiką. Draudimo sutartį paprastai sudaro standartinės, bendros sąlygos, išdėstytos draudimo taisyklėse, kurios taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, ir individualios sąlygos, kuriose nurodoma sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis ir kt. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos daugiausia priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir leidžia draudiko nustatytos taisyklės. Aiškinant draudimo sutartį būtina įvertinti tiek bendras, tiek individualias sutarties sąlygas, visos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

29.       Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

30.       Ginčo atveju, kaip minėta, duomenų, kad draudėja buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403 byloje nėra (tai, kad poliso pradžioje nurodytos taisyklės, nėra patvirtinimas, jog draudėja su jų sąlygomis buvo supažindinta). Tiek draudimo liudijime, tiek prašyme sudaryti draudimo sutartį yra apdraustosios ir draudėjos patvirtinimas apie susipažinimą su taisyklėmis Nr. 305, tačiau ne Nr. 403 dėl kurių redakcijos taikymo yra ginčas byloje. Draudėjos mirties metu galiojusios taisyklės Nr. 403 buvo draudėjai palankesnės ir iš esmės skyrėsi nuo taisyklių, galiojusių draudimo sutarties sudarymo metu, kaip minėta, pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusias taisykles asmeniui mirus per 12 mėnesių nuo kritinės ligos draudimo suma dėl mirties mažinama išmokėta suma dėl kritinės ligos, tuo tarpu pagal naujas taisykles šis terminas sumažintas iki 1 mėnesio, kurį draudėja pragyveno. Pagal nurodomas aplinkybes apdraustajai R. H. kritinė liga (vėžys) diagnozuota (duomenys neskelbtini), R. H. mirė (duomenys neskelbtini). Draudėja nuo kritinės ligos mirė po 4 mėnesių, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo.

31.       Šiuo atveju išsiskyrus draudiko ir draudėjos įpėdinių nuomonei dėl taisyklių Nr. 403 redakcijos taikymo, teismas vertina šalių veiksmus sutarties sudarymo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaip minėta, duomenų, kad su taisyklėmis Nr. 403 draudėja sutarties sudarymo metu buvo supažindinta nėra. Pareiga supažindinti draudėją su taisyklėmis kyla draudikui pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies bei CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal senos (galiosios nuo 2013 m. kovo 1 d.) ir naujos (galiojusios nuo 2020 m. birželio 1 d.) taisyklių redakcijų 7.4. iš esmės išsiskiria terminas per kurį mirus asmeniui nuo kritinės ligos, suma dėl kritinės ligos išskaitoma iš sumos dėl mirties mokėjimo. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl taisyklių redakcijos taikymo, be kita ko, reikėtų įvertinti ir tai, kad ankstesnės redakcijos taisyklėse nustatytas terminas per kurį mirus asmeniui mažinama išmokos suma bei naujoje taisyklių redakcijoje nustatytas terminas akivaizdžiai skiriais. Kaip minėta, 2013 m. kovo 1 d. taisyklių Nr. 403, 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą suma. Redakcijoje, galiojusioje apdraustosios mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vieną) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą dydžiu. Pagal aptartus taisyklių punktus matyti, kad terminai, kuomet atliekama išskaita, kai asmuo miršta nuo kritinės ligos iš esmės skiriasi, t. y. terminas nuo vienerių metų sumažintas iki vieno mėnesio. Nereikia specialių žinių tam, jog galima būtu įvertinti, kad nuo piktybinių navikų, dažnu atveju asmenys miršta ženkliai greičiau nei per vienerius metus, taigi iš esmės sąlyga, kada iš išmokos dėl mirties nebūtų išskaityta kritinės ligos suma, galiojusi 2013 m. kovo 1 d. taisyklių redakcijoje, be kita ko, teismo vertinimu, iš esmės nėra sąžininga, nes nepagrįstai sumažina asmenų lūkestį gauti išmoką dėl mirties, kurią nulėmė kritinė liga, o kaip ir nurodoma teismų formuojamoje praktikoje draudiko pareiga perimti galimus draudėjo nuostolius, tokia yra draudimo teisinių santykių esmė. Nors šioje byloje nebuvo tirta dėl kokių priežasčių pakeistas taisyklių Nr. 403, 7.4. punktas, tačiau kaip matyti pagal 2020 m. birželio 1 d. redakcijos taisykles šis terminas ženkliai sumažintas net 12 kartų, t. y. nuo 12 mėnesių iki 1 mėnesio, t. y. pats draudikas įvertino, kad tokia draudimo taisyklių sąlyga nėra tinkama ir nustatė naują ženkliai trumpesnį terminą per kurį asmeniui mirus nuo kritinės ligos turi būti atlikta išskaita. Kaip jau minėta sprendime draudikas taisykles gali keisti jei tai neblogina draudėjo padėties (Pagrindinio draudimo taisyklių Nr. 305, 20.3.1. punktas). Akivaizdu, kad šiuo atveju taisyklių Nr. 403, 7.4. punkte nurodomo termino sutrumpinimas ne tik neblogina draudėjos padėties, bet ir atitinka tokio pobūdžio draudimu besidraudžiančio asmens lūkestį, priešingai nei prieš tai buvęs terminas. Taigi, kadangi šiuo konkrečiu atveju, draudikas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos supažindinti draudėją ir apdraustąją su taisyklėmis Nr. 403, jų draudėjai neįteikė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad taisyklių Nr. 403 pakeitimas, o konkrečiai 7.4. punkte numatyto termino sutrumpinimas ne tik nepažeidė draudėjos bei apdraustosios interesų, bet ir buvo jai naudingas, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju sprendžiant dėl draudimo išmokos apdraustosios įpėdiniams išmokėjimo turi būti taikoma taisyklių Nr. 403 redakcija, galiojusi apdraustajai susirgus kritine liga bei jos mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d.     

32.       Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad draudikas nebuvo informavęs draudėjos ir apdraustosios apie taisyklių Nr. 403., 7.4. punkto nuostatą, kuri apibrėžia, kokiomis sąlygomis yra mažinama išmoka apdraustosios mirties atveju, įvertinus tai, kad 2013 m. kovo 1 d. bei 2020 m. birželio 1 d. taisyklių redakcijose šios sąlygos iš esmės skiriasi, o 2013 m. kovo 1 d. redakcijoje nustatytas terminas, teismo įvertintas kaip nesąžiningas, teismas daro išvadą, kad mirus apdraustajai bei skaičiuojant išmoką dėl mirties turėjo būti taikoma 2020 m. birželio 1 d. taisyklių Nr. 403 redakcija bei išmoka skaičiuojama pagal šias taisykles, kadangi 7.4. punkte nustatyta, jog apdraustajam mirus per 1 (vieną) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo išmoka pagal Pagrindinį draudimą mažinama išmokėtos išmokos pagal Papildomą draudimą dydžiu, o apdraustoji šio ginčo atveju mirė po 4 mėnesių nuo kritinės ligos nustatymo, skaičiuojant išmoką dėl mirties išskaitymas negalėjo būti atliktas, bei draudėjos ir apdraustosios įpėdiniams turėjo būti išmokėta 22 000 Eur suma dėl apdraustosios mirties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D. bei E. J. pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl jiems iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ lygiomis dalimis priteistina 22 000 Eur suma (po 4 400 Eur).

Dėl palūkanų priteisimo.  

33.       Ieškovai reiškia reikalavimą priteisti 548, 49 Eur įstatyminių palūkanų, kiekvienam ieškovui po 109, 70 Eur sumą. Ieškovų skaičiavimu palūkanų suma už 182 pradelstas dienas (palūkanos apskaičiuotos už 6 mėnesius) sudaro 548, 49 Eur.

34.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

35.       Atsakovė palūkanų skaičiavimo termino neginčijo, palūkanos apskaičiuotos už pradelstą mokėti laiką, todėl prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas bei ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteistina 548, 49 Eur palūkanų, t. y. 107, 70 Eur palūkanų kiekvienam ieškovui. (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

36.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimus priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini bei kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteisiama 5 proc. procesinių palūkanų nuo kiekvienam priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų patirtos išlaidos šioje byloje sudaro 507 Eur žymini mokestis bei 2 250 Eur už teisinę pagalbą, bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 757 Eur. Atstovės pateikti duomenys pakankami bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

38.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

39.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovai pateiktas vienas procesinis dokumentas -  ieškinys su priedais, byloje vyko vienas parengiamasis teismo posėdis iš kurio pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės (posėdžio trukmė 40 minučių). Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieškovams priteisiama 2 757 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

41.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui T. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur išmoką, 109, 70 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei P. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur išmoką, 109, 70 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui T. V. H., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur išmoką, 109, 70 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei G. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur išmoką, 109, 70 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur išmoką, 109, 70 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams T. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), P. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), T. V. H., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 2 757 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė