Civilinė byla Nr. 3K-3-172/2011
Teisminio
proceso Nr. 2-02-3-04466-2009-8
Procesinio
sprendimo kategorija 11.9.10.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės
Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Re Vera“ dėl neteisėto atleidimo
iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką, delspinigių už šios išmokos pavėluotą išmokėjimą ir
kompensacijos už automobilio remontą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė nuo 2006 m. lapkričio 2 d. ėjo projektų vadovės pareigas,
darbo sutarties šalys 2008 m. sausio 2 d. pasirašė Susitarimą dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų
saugojimo (toliau – ir Susitarimas). 2008 m. gruodžio 29 d. darbo
sutartis nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už ieškovės
padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – komercinės paslapties atskleidimą
(DK 235 straipsnis). Atleista ieškovė ginčija darbo sutarties nutraukimo
teisėtumą ir nurodo, kad ji nepadarė nusižengimo, kuris pripažintas šiurkščiu
darbo pareigų pažeidimu, nors darbdavys, remdamasis aplinkybėmis, jog ieškovė 2008 m. vasario 20 d., kovo 17 d. ir rugsėjo 23 d. iš jai priskirto kompiuterio elektroninio pašto
adreso (duomenys neskelbtini) @revera.lt siuntė elektroninius laiškus
su atsakovo komercinę paslaptį sudarančia informacija į elektroninio pašto
adresus: (duomenys neskelbtini) @ajags.lt ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com
teigė, kad ji pažeidė Susitarimo 2.1, 2.2 punktus ir 2008 m. sausio 2 d. įsakymu
patvirtinto Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktus, taigi nusižengė
šiurkščiai. Ieškovė pažymėjo, kad ji, viena vertus, nesupažindinta
su Komercinių paslapčių sąrašu, todėl atsakovas neturi teisės remtis šiuo
dokumentu ir įrodinėti komercinės paslapties atskleidimo; kita vertus, elektroninio
pašto adresai, į kuriuos išsiųsti elektroniniai laiškai, priklauso ieškovei ir be
jos žinios niekas negali prie jų prisijungti, o informaciją ji siuntė tam, kad
galėtų dirbti su ja namuose; pagal Susitarimo 8 punktą darbuotojas turi teisę disponuoti
informacija, jei tai būtina darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas viešai platino
su vasaros ir kalėdinių lankstinukų projektais susijusią informaciją, todėl
negalėjo remtis šia aplinkybe kaip pagrindu drausminei nuobaudai ieškovei
skirti; tokia situacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje ir Susitarimo
2.1 punkte nustatyto komercinių paslapčių apibūdinimo; be to, atsakovas
neįrodė, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atskleista nors
vienam asmeniui ir nepateikė argumentų, kurie pagrįstų nusižengimo
kvalifikavimą šiurkščiu. Ieškovė prašė pripažinti
jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką, į vidutinį darbo užmokestį įskaitant 500 Lt kasmėnesinę transporto nuomos
išmoką, įtraukti į darbo užmokestį 36,24 Lt už 2008 spalio mėnesį bei 243,64 Lt
už 2008 lapkričio mėnesį, iš viso 279,88 Lt darbo užmokesčio, t. y. sumas,
trūkstamas iki 500 Lt papildomo darbo užmokesčio bei 200 Lt už renginį, vykusį
2008 m. lapkričio 21 d. Kaune (200+279,88=479,88 Lt), delspinigius už pavėluotą
darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki
teismo sprendimo įsigaliojimo dienos mokėjimą, 812 Lt kompensaciją už jos
automobilio remontą, 6000 Lt neturtinės
žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų
esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1
d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino,
kad darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukta neteisėtai,
ir nustatė, jog sutartis nutraukta 2008 m. gruodžio 29 d. pagal DK 127 straipsnio
1 dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 13 989,82 Lt vidutinio darbo
užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki
2009 m. gruodžio 1 d. (už 11 mėn. po 1254,11 Lt–13795,21 Lt, už 2008 12 mėn. 2
darbo dienas – po 64,87 Lt–129,74 Lt, už 2009 12 mėn. 1 darbo dieną – 64,84 Lt)
ir toliau nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 933,80
Lt nuomos mokesčio, 3500 Lt atstovavimo išlaidų; ieškinio kitą dalį atmetė. Teismas,
nustatęs, kad ieškovė siuntė informaciją į jai priklausančias pašto dėžutes ir
kad nėra duomenų apie tai, jog pašto dėžutėse (duomenys neskelbtini) @ajags.lt, (duomenys neskelbtini)@gmail.com
su informacija susipažino tretieji asmenys, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė
komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo bent vienam asmeniui
fakto; teismo vertinimu, nepaneigta ieškovės teiginio, kad reklaminių vasaros
bei kalėdinių lankstinukų projektai atsakovo buvo platinami viešai, siunčiant potencialiems
klientams paštu bei susirinkimo metu. Teismas taip pat sprendė, kad darbo
sutartis nutraukta, pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalį; iš ieškovės
nepareikalauta pasiaiškinimo raštu dėl susirašinėjimo
per kompiuterinę programą Skype ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo
tretiesiems asmenims (buvusiems darbuotojams), darbdavys netyrė šių faktų ir
nepažymėjo 2008 m. gruodžio 29 d. įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; ieškovės
pokalbių išklotinės pateiktos tik teismui, tačiau iki atleidimo iš darbo ji nebuvo
supažindinta su darbdavio tyrimo medžiaga ir konstatuotu pažeidimu; teismas
taip pat netyrė aplinkybių, kurios nebuvo drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m.
rugsėjo 28 d. sprendimu Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio
1 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas
ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išspręsta dėl bylinėjimosi
išlaidų, panaikino, ieškinį dėl šios dalies atmetė, išsprendė dėl bylinėjimosi
išlaidų. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios instancijos, teismas
sprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir jai skirta drausminė
nuobauda yra teisėta; skirtingą teismų poziciją lėmė pirmosios instancijos
teismo netinkamai taikytos įrodinėjimo tikslą nustatančios proceso teisės
normos (CPK 176 straipsnis) ir reikalavimo įrodymus vertinti, vadovaujantis
tikėtinumo taisykle, pažeidimas, taip pat teismų praktikos nuostatų šiuo
klausimu netinkamas taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB
„Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m.
kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr.
3K-3-139/2010). Kolegija atsakovo pateiktus įrodymus pripažino pakankamais konstatuoti,
kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą; pagal einamas pareigas ji buvo atsakinga
už atsakovo duomenų bazių kaupimą, pildymą ir priežiūrą, pasiūlymų klientams rengimą,
projektų derinimą ir organizavimą; ieškovė neginčija, kad ji iš darbui suteikto
kompiuterio ir jai priskirto elektroninio
pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt 2008 m. vasario 20 d. išsiuntė UAB „Alma Litera“ projekto „Viduramžiai“
sąmatą ir renginio planą, o 2008 m. kovo 17 d. – atsakovo reklaminio
vasaros lankstinuko projektą – į elektroninio pašto adresus: (duomenys
neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com;
2008 m. rugsėjo 23 d. – atsakovo reklaminio kalėdinio lankstinuko projektą
elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė Susitarime
įsipareigojo atsakovui saugoti ir neskelbti jo komercinių paslapčių, kurias
tiesiogiai ar netiesiogiai žinojo, vykdydama tarnybines užduotis, taip pat
imtis priemonių, kad saugoma bet kokio pavidalo informacija nepatektų
tretiesiems asmenims (4 punktas). Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad UAB
„Alma Litera“ renginio „Viduramžiai“ sąmatoje ir plane yra duomenų apie
atsakovo klientą, partnerius ir bendradarbiavimo su jais sąlygas, darbo
organizavimą, planuojamas pajamas ir išlaidas ir kad ši informacija yra
atsakovo komercinė ar gamybinė paslaptis, kolegija pripažino pagrįstais; kartu
nurodė, kad viešai dalijamas lankstinukas nėra paslaptis, tačiau jo projektas,
kol jis nebuvo paskelbtas, ir jo turinys atspindi planuojamus rinkodaros
veiksmus, todėl gali būti laikomas komercine ar gamybine paslaptimi. Šiuos
duomenis ieškovė išsiuntė į asmeninio ir į kitos įstaigos – VšĮ ASK AJAGS – kompiuteriuose
esančias pašto dėžutes, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo Susitarimo 2.1,
2.2 ir Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktų pažeidimus; ieškovės
veiksmai yra tyčiniai, taip ji sudarė sąlygas tretiesiems asmens lengviau
prieiti prie atsakovo komercinės paslapties turinčios informacijos. Ieškovės
argumentais, kad kompiuteriuose esančios pašto dėžutės priklauso jai ir tik ji
jomis naudojasi, nepaneigta fakto, jog komercinės paslapties turinti informacija
ieškovės išsiųsta iš jos darbovietės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo
įsakyme dėl drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo nenurodyta konkrečios DK 235
straipsnio normos, bet apibūdintas nusižengimas – komercinės paslapties
atskleidimas; pirmosios instancijos teismas nagrinėjo drausminės nuobaudos dėl
šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kvalifikuotino pagal DK 235 straipsnio 2
dalies 2 punktą, teisėtumą, tačiau padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė šioje
normoje nustatyto nusižengimo. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl nusižengimas
kvalifikuotinas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, kuriame šiurkščiu
darbo pareigų pažeidimu laikomi ir su komercinėmis paslaptimis susiję
darbuotojo padaryti nusižengimai, nenurodyti DK 235 straipsnio 2 dalies 2
punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje I. J. v.
VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje
byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas,
bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d.
nutartis civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos
jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m.
lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v.
AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m.
gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v.
VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2009 m. balandžio 20
d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. UAB „
Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Kolegija
pripažino, kad darbdavys iš esmės laikėsi DK 240 straipsnio 1 dalies
reikalavimo, bet nepateikė pasiaiškinimo į bylą; šalys nekėlė šio klausimo,
apeliaciniame procese – taip pat. Dėl to teismui nebuvo pagrindo vien dėl šio
įstatymo reikalavimo pažeidimo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta ieškovei
paskirtą drausminę nuobaudą, kuri, kolegijos vertinimu, adekvati padaryto
pažeidimo sunkumui (DK 238 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28
d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.
Dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismų praktikoje suformuluota nuostata dėl darbo drausmės
pažeidimo elementų (neteisėti darbuotojo veiksmai ar neveikimas, žalingi
padariniai, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšis, kaltė) ir būtinumo
juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje A.
Č. v. VšĮ „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-694/2001;
2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v.
UAB Lietuvos spauda Kauno agentūra, bylos Nr. 3K-3-1388/2002). Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kasatorė siuntė informaciją
iš darbo vietos į jos asmenines elektroninio pašto dėžutes serveryje ir tik ji
galėjo gauti informaciją iš šių pašto dėžučių; informaciją siuntė tiesioginiam
darbui atlikti, todėl nepažeidė Susitarimo 8 punkto. Byloje neįrodyta jos neteisėtų
veiksmų ar neveikimo; teismas taip pat nenustatė, kad informacija paviešinta
tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsirado žalos;
taigi nėra kasatorės veiksmuose nusižengimo sudėties, drausminės atsakomybės taikymas
apskritai negalimas.
2.
Dėl šiurkštaus darbo pareigų
pažeidimo kvalifikavimo. Apeliacinės
instancijos teismas nenustatė, kad komercinės paslapties turinti informacija
buvo paviešinta tretiesiems asmenims, tačiau nepagrįstai sprendė, jog kasatorės
padarytas darbo drausmės pažeidimas kaip šiurkštus kvalifikuotinas dėl to, kad
sudaryta sąlygų prie komercinės paslapties turinčios informacijos lengvai
prieiti tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“,
bylos Nr. 3K-3-592/2008, aiškinamos sąlygos, būtinos šiurkščiam darbo pareigų
pažeidimui konstatuoti. Situacija šioje byloje neatitinka teismų praktikos
nuostatų; kita vertus, atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos už šiurkštų
darbo pareigų pažeidimą skyrimo yra ne toks informatyvus, kad būtų galima
konstatuoti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Apeliacinės instancijos
teismas neatskleidė, kokias sąlygas kasatorė sudarė tam, kad tretieji asmenys
lengviau prieitų prie komercinės paslapties turinčios informacijos ir kokiu
būdu jie tai gali padaryti. Šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti apeliacinės
instancijos teismui buvo pakankami atsakovo argumentai, kad kasatorė pažeidė
Susitarimo 2.1, 2.2 punktus ir Komercinių paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktus, nors
teismas apskritai netyrė ir nevertino šių punktų turinio ir to, ar juose
reglamentuota komercinę paslaptį sudaranti informacija atitinka CK 1.116
straipsnyje nustatytą komercinės paslapties apibūdinimą, taip pažeidė proceso
teisės normas.
3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas turi vertinti byloje esančius
įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo
taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas
gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra
absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame
procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka,
tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina
atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje
byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos
Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G.
B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; kt.). Apeliacinės instancijos
teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir
taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, sprendime iš
esmės perrašė visus šio teismo ištirtus įrodymus, tačiau konstatavo kasatorės
nenaudai tokius faktus: 1) komercinės paslapties turinti informacija buvo
išsiųsta iš jos darbovietės, 2) paslapties neatskleista tretiesiems asmenims,
todėl šiurkštus darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas pagal DK 235
straipsnio 2 dalies 11 punktą, 3) atnaujinus duomenis kompiuteryje,
pasitvirtino ne tik asmeninis susirašinėjimas su buvusiais darbuotojais dėl
atsakovo komercine paslaptimi pripažintos informacijos nukopijavimo ir bendrovės
duomenų bazės bei veiklos, tačiau nustatytas ir aptariamas duomenų persiuntimas
iš kasatorei priskirto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt elektroninio
pašto adresais (duomenys neskelbtini)@ajags.lt bei (duomenys
neskelbtini) @gmail.com. Šios
išvados prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, pagrįstoms ne
įrodymais, o prielaidomis.
4. Dėl drausminės nuobaudos parinkimo. Kasatorei parinkta
drausminė nuobauda neatitinka DK 238 straipsnyje nustatytų kriterijų. Darbo
byloje apeliacinės instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo atsakovo
nepateiktų rašytinių įrodymų, todėl neišsiaiškino darbo drausmės pažeidimo
sunkumo ir sukeltų padarinių, neužtikrino abiejų šalių lygių galimybių ir
interesų pusiausvyros.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais
argumentais.
1. Darbo drausmės pažeidimas konstatuojamas ir tada, kai
nusižengiama dėl neatsargumo. Dėl to nustačius, kad darbuotojas pažeidė
susitarimą dėl komercinės paslapties saugojimo, darbdavys turėjo teisę skirti
drausminę nuobaudą. Kiti byloje esantys įrodymai (Skype programos išklotinės)
patvirtina, kad kasatorė sąmoningai siekė atskleisti tretiesiems asmenims
komercinę paslaptį ir tą padarė.
2. Komercinės ar technologinės paslapties atskleidimas yra
šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo
supažindintas, jog atitinkama informacija yra pripažinta kaip komercinė ar
technologinė paslaptis. Darbdavys šiuo atveju įrodė, kad supažindino kasatorę
su komercinės paslapties sąrašu; kasatorė siuntė elektroninius laiškus ne tik
teismų nustatytais adresais, bet ir kitais, dėl kurių teismai nepasisakė, o
kasatorė nepasiaiškino. Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sprendžia
darbdavys, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas
nepažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių,
atsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo pareigų pažeidimo fakto nustatymo ir jo kvalifikavimo
šiurkščiu
Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra
darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų
vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šioje byloje kasatorė
buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija pasisako dėl šios
drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo pagrindo.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi
teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu
darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų
pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos
tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės
aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar
nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje nurodytas šiurkščių darbo
pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių
nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal DK 235
straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti
laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10
punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų
vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas
reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai
pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr.
3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė
„Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo
drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo
drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo
neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei
kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų
veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba,
bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų
darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine
tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus),
pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas
į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą
nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005;
2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos
Nr. 3K-3-669/2005).
Šioje byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas
iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – kasatorei skirta
atsakovo direktorės 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu už tai, kad kasatorė iš
darbui suteikto kompiuterio ir jai
priskirto elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@revera.lt 2008 m. vasario 20 d. išsiuntė UAB „Alma Litera“ projekto „Viduramžiai“
sąmatą ir renginio planą, o 2008 m. kovo 17 d. – atsakovo reklaminio vasaros
lankstinuko projektą – į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys
neskelbtini) @gmail.com;
2008 m. rugsėjo 23 d. – atsakovo reklaminio kalėdinio lankstinuko projektą
elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com,
taip atskleidė atsakovo komercinę paslaptį. Kasatorė šių veiksmų neginčijo,
tačiau nesutiko, kad tokiu būdu buvo atskleista komercinė paslaptis. Pirmosios
instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas neįrodė kasatorės padaryto
šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. komercinę paslaptį sudarančios
informacijos atskleidimo bent vienam asmeniui fakto (DK 235 straipsnio 2 dalies
2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad nėra duomenų, jog informacija tapo žinoma bent vienam
trečiajam asmeniui, ir kad tai reiškia, jog atsakovo komercinė paslaptis
atskleista nebuvo. Tačiau teismas pripažino, kad informacijos išsiuntimas į pašto dėžutės, esančias ne atsakovo, bet kitų
subjektų pašto serveriuose, kurių administratoriai neatsako darbdaviui
(atsakovui) už jame esančios informacijos išsaugojimą, sudaro galimybę prie
kasatorės asmeninių pašto dėžučių (duomenys neskelbtini)@ajags.lt ir (duomenys
neskelbtini)@gmail.com
prieiti kitiems asmenims. Pagal Susitarimo
7 punktą darbuotojas privalo saugoti visus dokumentus, nedauginti ir neišnešti
jų iš darbdavio buveinės patalpų, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga
tarnybinei užduočiai vykdyti. Kasatorė neįrodė, kad informacijos persiuntimas
buvo reikalingas šiam tikslui. Informacijos išsiuntimas į pašto dėžutes, esančias ne atsakovo, bet kitų
subjektų pašto serveriuose, šiuo atveju prilygintinas informacijos išnešimui iš
darbdavio buveinės. Šie veiksmai reiškia tvarkos, nustatytos komercinėms
paslaptims išsaugoti, pažeidimą ir yra neteisėti.
Apeliacinės instancijos teismas ieškovės veiksmus –
informacijos, sudarančios atsakovo komercinę paslaptį persiuntimą elektroniniu
paštu – įvertino kaip darbo pareigų pažeidimą ir kvalifikavo šį pažeidimą kaip
šiurkštų DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. Teismas nesaistomas
atsakovo nurodyto teisinio atleidimo iš darbo pagrindo, atsakovo atliktas
faktinių aplinkybių teisinis vertinimas jam nėra privalomas. Teisės taikymas
yra teismo prerogatyva, todėl jis privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti
santykius, taip pat nurodyti faktinį atleidimo pagrindą atitinkančią teisės
normą. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisinis atleidimo pagrindas (DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktas – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai
pažeidžia darbo pareigas) nesikeitė, buvo pakeistas tik pažeidimo kvalifikavimo
šiurkščiu pagrindas.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
pažeidimo šiurkštumą, laikėsi prieš tai išdėstytų kasacinio teismo praktikoje
suformuotų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu kriterijų, įvertino byloje
nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad kasatorė buvo
supažindinta su įmonės komercinių paslapčių sąrašu ir jų saugojimo režimu; Susitarime
(4 punktas) ji įsipareigojo ne tik pati saugoti ir neskelbti atsakovo
komercinių paslapčių, bet ir imtis reikiamų priemonių, jog saugoma bet kokio
pavidalo informacija nepatektų tretiesiems asmenims (įskaitant ir Darbdavio
darbuotojus); buvo atsižvelgta į kasatorės pareigų pobūdį: ji ėjo projektų
vadovės pareigas ir buvo atsakinga už atsakovo duomenų bazių kaupimą, pildymą
ir priežiūrą, pasiūlymų klientams rengimą, projektų derinimą ir organizavimą,
t. y. disponavo dideliu informacijos, atsakovo lokaliais aktais pripažintos
komercine paslaptimi, kiekiu; teismas atsižvelgė į kasatorės kaltės formą –
byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas tyčia.
Minėta, kad, darbuotojai ginčijant drausminės nuobaudos
teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė
nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas šią pareigą darbdavys gali
teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo
kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius
pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK
226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio
2 dalis). Tačiau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar
papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta
nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl
nuobaudos skyrimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar
kasatorės veiksmai priskirtini prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, vertino
bylos rašytinius įrodymus: kasatorės susirašinėjimo su buvusiais darbuotojais A. I. ir A. I. per kompiuterinę programą
„Skype“ išklotinių duomenis, iš kurių matyti, kad buvo kopijuojama atsakovo
komercinę paslaptį turinti informacija ir tai buvo derinama su trečiaisiais
asmenimis, aptariama atsakovo duomenų bazė ir jo veikla, tariamasi dėl
informacijos išgabenimo iš atsakovo buveinės; Duomenų audito ir duomenų
vertinimo ataskaitą, patvirtinančią, kad kasatorė buvo sunaikinusi dalį
informacijos jai darbui skirtame kompiuteryje, kurią atgaminus nustatyti
informacijos siuntimo faktai. Šie duomenys rodo kasatorės nelojalumą
darbdaviui, ilgalaikį darbdavio interesų neatitinkantį elgesį ir gali būti
reikšmingi, kvalifikuojant pažeidimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino, ar Susitarimo
2.1, 2.2 punktai ir atsakovo 2008 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtinto Komercinių
paslapčių sąrašo 1.1, 1.2 punktai atitinka komercinių paslapčių sąvoką,
pateiktą CK 1.116 straipsnyje, tačiau neteigiama tokį prieštaravimą esant ir
nenurodoma konkrečios neatitikties. Šis kasacinio skundo argumentas yra
abstraktaus pobūdžio, neteikiantis pagrindo pripažinti, kad nurodomas
pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo priimtam sprendimui, todėl teisėjų
kolegija dėl šio kasacinio skundo argumento nepasisako.
Išdėstytų argumentų pagrindų teisėjų kolegija konstatuoja,
kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas visų byloje nustatytų
aplinkybių kontekste pagrįstai ieškovės padarytą pažeidimą kvalifikavo šiurkščiu
pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.
Dėl CPK normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų
įvertinimo taisyklių
Įrodinėjimo tikslas – teismo
įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam
tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja
(CPK 176 staripsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal
savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios
buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK
185 straipsnio 1 dalis). Šios įrodymų vertinimo taisyklės išplėtotos ir
atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje
byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P.
S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.
3K-3-208/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje
byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras, bylos Nr.3K-3-363/2010; kt.).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš apeliacinės
instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl šis teismas pagal tuos pačius bylos
įrodymus priėjo priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime bylos įrodymai aptarti ir įvertinti, tam
tikros aplinkybės pripažintos nustatytomis jų viseto pagrindu. Tai, kad kasatorė
turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios
reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra
nemotyvuotas arba kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės
normos.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad
teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo atsakovo nepateiktų dokumentų, galinčių
turėti įrodomąją reikšmę šioje byloje nagrinėjamam ginčui (CPK 414 straipsnio 1
dalis) ir lemti išvadą, jog taikyta drausminė nuobauda neatitiko DK 238
straipsnyje nustatytų kriterijų. Teismai,
spręsdami, ar šalys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į
bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus,
taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį. Nustatęs, kad pateiktų įrodymų
neužtenka, priklausomai nuo ginčo pobūdžio teismas atlieka procesinius
veiksmus, nustatytus CPK 179 straipsnio 1 dalyje arba CPK 414 straipsnio 1
dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad įrodymų pakanka, jog būtų
išaiškintos visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir yra sąlygos
priimti teisingą sprendimą. Kasatorė
nenurodo, kokių duomenų, reikšmingų ginčo sprendimui, yra teismui nepateiktuose
dokumentuose, kokias aplinkybes jie patvirtintų arba paneigtų ir kaip galėtų paveikti
teismo sprendimą ar jo dalį dėl taikytos drausminės nuobaudos rūšies. Dėl to toks
deklaratyvus pareiškimas nevertintinas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas
įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.
Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys
kasacijos pagrindų arba kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos
apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini.
Patikrinusi apskųstą sprendimą teisės taikymo aspektu,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra
teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė
35,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. balandžio 8 d. pažyma). Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą,
šios išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš ieškovės S. K. (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2
dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a
r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovės S. K., a. k. (duomenys
neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,40
(trisdešimt penkis litus 40 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės
instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius