Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-487/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18806-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.4.;                                                                          1.2.29.1.1.; 2.4.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Pečiulio ir Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,        

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Dariui Jurgučiui,

nuteistajam Ž. Š., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio ir nuteistojo Ž. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. Š.

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Bobcat T2250“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6125R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6125R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5070M“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį ( traktorius „John Deere 5100R“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5100R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6630“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6630“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (vikšrinis ekskavatorius „LiuGong“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Manitou MLT 634-120LSU“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Manitou MLT 634-120LSU“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6125R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (ekskavatorius- krautuvas „JCB 4CX“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (ekskavatorius- krautuvas „JCB 4CX“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 7280R“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 7280R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6125R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6930 Premium“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6430“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „Case IH PUMA225“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6170R“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6170R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5100R“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5100R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6930 Premium“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6930 Premium“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6150R“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 6150R“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Bobcat S205“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Bobcat S205“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 216 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5070M“, (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere 5070M“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (krautuvas „Caterpillar 906H2“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų;

-       BK 300 straipsnio 1 dalį (vikšrinis ekskavatorius „Caterpillar 305.5E2CR“, (duomenys neskelbtini)) areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė Ž. Š. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

R. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (traktorius „John Deere“ 5070M, (duomenys neskelbtini)) ir nubaustas 50 MGL, kas sudaro 1883 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, R. K. baudą įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš Ž. Š. nukentėjusiajam V. J. priteista 124 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš Ž. Š. nukentėjusiajam A. G. priteista 76 835 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 400 Eur už advokato pagalbą.

Iš Ž. Š. nukentėjusiajam A. G. priteista 39 340 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur už advokato pagalbą.

Iš Ž. Š. civiliniam ieškovui UAB „D. A.“ priteista 93 598,25 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš Ž. Š. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 248,72 Eur proceso išlaidų.

Civilinio ieškovo UAB „A. M.“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Ž. Š.

1.1.       Jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 9 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - krautuvą „Bobcat T2250“, su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – 2009 m. kovo 3 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. B6335, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2009 m. kovo 3 d. Kaune pirko iš A. J. krautuvą „Bobcat“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2009 m. kovo 3 d. sumokėjo 172 000 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė šiuose dokumentuose bei patvirtino juos UAB „X“ antspaudu, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2009 m. balandžio 9 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2009 m. balandžio 9 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2009 m. balandžio 9 d. Kauno rajono savivaldybėje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 371, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui V. A., žinomai netikrus dokumentus: 2009 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. B6335, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. A. 2009 m. balandžio 9 d. įregistravo krautuvą „Bobcat T2250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.) , tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus – 2009 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. B6335 ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.2.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 21 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6125R“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2013 m. spalio 31 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrą užsienietišką nuosavybės įsigijimo dokumentą – eksporto kvitą Nr. 590668, į kurį įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2013 m. spalio 17 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, kuriame melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6125R“, kurio suklastotas VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) iki 2017 m. lapkričio 25 d. (kol buvo pateiktas bankroto administratoriui) laikė šį žinomai netikrą eksporto kvitą Nr. 590668 prie kitų UAB „X“ dokumentų, po to jis, (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2013 m. spalio 21 d. pardavė traktorių „John Deere 6125R“ identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), A. G., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere“, taip pat jis laikė žinomai netikrą dokumentą - eksporto kvitą Nr. 590668.

1.3.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 7 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 5070M“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 599611 ir kvitą Nr. 599611, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. sausio 14 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 5070M“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. sausio 14 d. sumokėjo 126 450 Švedijos kronų, taip pat pagaminus netikrą dokumentą - Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad traktorius, kurio VIN (duomenys neskelbtini) atitinka Europos Bendrijos nuostatas ir direktyvų reikalavimus, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr. 599611 ir kvitą Nr. 599611, bei patvirtino šiuos dokumentus UAB „X“ antspaudu, taip pat jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė ir UAB „X“ antspaudu patvirtino Europos Bendrijos atitikties deklaracijos kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. vasario 7 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. vasario 7 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. vasario 7 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 599611, kvitą Nr. 599611 ir Europos Bendrijos atitikties deklaracijos kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. vasario 7 d. įregistravo traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 599611, kvitą Nr. 599611, Europos Bendrijos atitikties deklaraciją ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.4.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5100R“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris 2013 m. liepos 23 d. buvo pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 594796 ir kvitą Nr. 594796, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. vasario 19 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 5090R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. vasario 19 d. sumokėjo 182 950 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5100R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.594796, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, taip pat nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą - Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad traktorius, kurio VIN (duomenys neskelbtini) atitinka Europos Bendrijos nuostatas ir direktyvų reikalavimus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. balandžio 28 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. balandžio 28 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „Š. a.“ vardu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. balandžio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g. 8, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui E. S., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 594796, kvitą Nr. 594796, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, taip pat AB banko „Swedbank“ vietinio mokėjimo nurodymą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. 2014 m. balandžio 28 d. įregistravus traktorių „John Deere 5100R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) pagal 2014 m. sausio 23 d. sąskaitą-faktūrą Nr.187 pardavė traktorių „John Deere 5100R“, identifikacinis VIN (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Š. a.“, o UAB „Š. a.“ 2014 m. balandžio 29 d. pardavus šį traktorių A. N., taip jis (t. y. Ž. Š.) šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5100R“, taip pat pagamino netikrą dokumentą - eksporto sąskaitą Nr. 594796 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 594796, kvitą Nr. 594796 ir Europos Bendrijos atitikties deklaraciją.

1.5.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6630“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. sausio 20 d. pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 604978 ir kvitą Nr. 604978, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. kovo 7 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6630“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. kovo 7 d. sumokėjo 283 550 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6630“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.604978, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. balandžio 28 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. balandžio 28 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. balandžio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g. 8, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui E. S., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 604978 ir kvitą Nr. 604978, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. 2014 m. balandžio 28 d. įregistravus traktorių „John Deere 6630“, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2014 m. balandžio 30 d. pardavė traktorių „John Deere 6630“, identifikacinis VIN (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Š. a.“, po to UAB „Š. a.“ pardavus šį traktorių pagal 2015-04-02 pirkimo pardavimo sutartį SIA „UC.L.“ Lietuvos filialas, (lizingo gavėjas UAB „N.“), o UAB „N.“ 2017 m. rugsėjo 22 d. pardavus šį traktorių ŽŪB „Š. b.“, taip šio traktoriaus pirkėjui jis (t. y. Ž. Š.) melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6630“, tuo ŽŪB „Š. b.“ padarė 50 000 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą - eksporto sąskaitą Nr. 604978 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 604978 ir kvitą Nr. 604978.

1.6.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio vikšrinio ekskavatoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 615622, į kurią įrašius, kad UAB „X“ 2014 m. birželio 4 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, VIN (duomenys neskelbtini), ir kvitą Nr. 615622, į kurį įrašius, kad UAB „X“ 2014 m. birželio 11 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. birželio 11 d. sumokėjo 91 950 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.615622 ir kvite Nr.615622 bei patvirtino juos UAB „X“ antspaudu, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus, po to, jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą vikšrinį ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio vikšrinio ekskavatoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. birželio 19 d. AB Lietuvos paštas“ UAB „X“ vardu sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, 2014 m. birželio 19 d. apdraudė šį ekskavatorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. birželio 30 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 615622 ir kvitą Nr. 615622, taip pat pateikė Lietuvos pašto kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. birželio 30 d. įregistravo vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, ir išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“ bei išdavė Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 615622 ir kvitą Nr. 615622 bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.7.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 2 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - krautuvą „Manitou MLT 634-120LSU“, kurio tikrasis PIN (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo pagrobtas Lenkijoje), žinodamas, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio krautuvo identifikacinį (PIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 619173 ir kvitą Nr. 619173, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko krautuvą „Manitou 634-120“, PIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 293 450 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – krautuvas „Manitou“, kurio suklastotas tapatumo Nr. PIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.619173, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. rugpjūčio 18 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. rugsėjo 2 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. rugsėjo 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 619173 ir kvitą Nr. 619173, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. rugsėjo 2 d. įregistravus krautuvą „Manitou“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. 0201880, nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2014 m. rugsėjo 15 d. pagal UAB „Swedbank lizingas“ sutartį pardavė krautuvą „Manitou 634-120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. individualiai įmonei, taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou“, šiais veiksmais padarė A. M. įmonei 36078,68 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą - eksporto sąskaitą Nr. 619173 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus eksporto sąskaitą Nr. 619173 ir kvitą Nr. 619173.

1.8.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 4 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6125R“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini) (kurio tikrasis VIN nenustatytas), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 613847, į kurią įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, VIN (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. 613847 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr.613847, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2013 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 309 950 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.613847 ir kvite Nr.613847 bei pasirašė ir UAB „X“ antspaudu patvirtino apmokėjimo grynaisiais kvito Nr. 613847 kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. lapkričio 2 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. lapkričio 4 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 613847, kvitą Nr. 613847, apmokėjimo grynaisiais kvito Nr. 613847 kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. 914, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. lapkričio 4 d. įregistravo traktorių „John Deere 6125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 613847, kvitą Nr. 613847 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 613847 bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.9.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 4 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – ekskavatorių- krautuvą „JCB 4CX“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis ekskavatorius - krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio ekskavatoriaus - krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 623847, kvitą Nr. 623847 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 623847, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, VIN (duomenys neskelbtini) už 453 550 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – ekskavatorius- krautuvas „JCB 4CX“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.623847 ir kvite Nr.623847 bei UAB „X“ antspaudu patvirtino kvitą Nr.623847, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą ekskavatorių - krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio ekskavatoriaus- krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. lapkričio 2 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. lapkričio 4 d. apdraudė šį ekskavatorių-krautuvą transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 623847, kvitą Nr. 623847, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 623847, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis ekskavatorius-krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė paaiškinimą dėl traktoriaus registravimo, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. 915, o R. P. 2014 m. lapkričio 4 d. įregistravus ekskavatorių - krautuvą „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio ekskavatoriaus krautuvo registracijos liudijimą Nr. 0201993, nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. sausio 29 d. pardavė ekskavatorių krautuvą „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei SIA „W.“, o UAB „T.“ pardavus šį traktorių UAB „K.“, taip šio ekskavatoriaus – krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis ekskavatorius - krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – ekskavatorių - krautuvą „JCB 4CX“ šiais veiksmais UAB „K.“ padarė 67 760 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 623847 ir kvitą Nr. 623847 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 623847, kvitą Nr. 623847 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 623847.

1.10.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 8 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 7280R“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. – 2014 m. gegužės 28 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 622223, kvitą Nr. 622223, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05237, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. lapkričio 5 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 7280R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. lapkričio 5 d. sumokėjo 1 213 450 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 7280R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.622223 ir kvitą Nr.62223, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti, traktoriaus, kurio VIN (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. gruodžio 2 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. gruodžio 8 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 622223, kvitą Nr. 622223, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05237, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. 988, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. gruodžio 8 d. įregistravus traktorių „John Deere 7280R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. spalio 2 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PP 2015-090307 pardavė traktorių „John Deere 7280R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. J., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 7280R“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. J. 124 000 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 622223 ir kvitą Nr. 622223 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 622223, kvitą Nr. 622223, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05237 bei specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

1.11.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 8 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6125R“ su suklastotu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 611681, kvitą Nr. 611681 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05244, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. gruodžio 5 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 432 450 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.611681 ir kvite Nr. 611681 bei UAB „X“ antspaudu patvirtino kvitą Nr.611681, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014-12-08 AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. gruodžio 8 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 611681, kvitą Nr. 611681, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05244, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. gruodžio 8 d. įregistravo traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 611681 ir kvitą Nr. 611681, bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 611681, kvitą Nr. 611681, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05244.

1.12.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6930 Premium“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 654076, kvitą Nr. 654076 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05250, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6930 Premium“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 141 450 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.654076 ir kvite Nr.654076, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 21 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. birželio 22 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 654076, kvitą Nr. 654076, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05250, specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. birželio 22 d. įregistravo traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavė Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 654076 ir kvitą Nr. 654076, bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 654076, kvitą Nr. 654076, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05250, specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

1.13.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6430“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 652396, kvitą Nr. 652396 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05249, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6430“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 122 450 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.652396 ir kvite Nr.652396, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 21 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. birželio 22 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 652396, kvitą Nr. 652396, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05249, specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. birželio 22 d. įregistravo traktorių „John Deere 6430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavė Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 652396 ir kvitą Nr. 652396, bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 652396, kvitą Nr. 652396, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05249 ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

1.14.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d. siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „Case IH PUMA225“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 653296, kvitą Nr. 653296 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05248, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje pirko iš „X K. B. AB“ traktorių „CASE IH PUMA (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 571 350 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.653296 ir kvitą Nr. 653296, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 19 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. liepos 9 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 653296, kvitą Nr. 653296, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05248, taip pat pateikė banko kvitą Nr. 953 apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015-07-09 įregistravo traktorių „CASE IH PUMA225“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 653296 ir kvitą Nr. 653296 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 653296, kvitą Nr. 653296 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05248.

1.15.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 13 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6170R“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 624348 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05240, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2014 m. spalio 10 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6170R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. spalio 10 d. sumokėjo 368 950 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6170R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y.Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.624348, taip pat Ž. Š. pasirašė ir UAB „X“ antspaudu patvirtino sąskaitos - faktūros Nr. 05240 kopijos tikrumą, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys, jis (t. y.Ž. Š.) pasirašė ir UAB „X“ antspaudu patvirtino šio specifikacijos lapo tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino šį netikrą dokumentą, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 16 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 19 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, po to tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 12 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 624348, apmokėjimo grynaisiais sąskaitos - faktūros Nr. 05240 kopiją, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, jam, esant UAB „X“ direktoriumi bei pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimą įgaliojus R. K. įregistruoti traktorių „John Deere 6170R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės „X“ vardu ir 2015 m. liepos 13 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, R. K. pateikus Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. minėtą įgaliojimą, o R. P. 2015 m. liepos 13 d. įregistravus traktorių „John Deere 6170R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, išdavus R. K. šį registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) , jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. rugpjūčio 26 d. pardavė traktorių „John Deere 6170R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „D. a.“, o UAB „D. a.“ pardavus šį traktorių pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. „X F. L.“ finansinės nuomos sutartį A. D., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6170R“, šiais veiksmais padarė UAB „D. a.“ 93598,25 eurų turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 624348, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05240 ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.16.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 5100R“, kurio tikrasis (duomenys neskelbtini) (kuris 2015 m. liepos 1 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 655325, kvitą Nr. 655325 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05245, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. liepos 29 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 5100R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. liepos 29 d. sumokėjo 224 950 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5100R“, kurio suklastotas VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitą Nr.655325 ir kvitą Nr.655325, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, po to jis, (t. y. Ž. Š.) tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. rugpjūčio 3 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. rugpjūčio 3 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. rugpjūčio 3 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Žemaitės g. 23, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 655325, kvitą 655325 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05245, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įregistravus traktorių traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. rugpjūčio 3 d. pardavė traktorių „John Deere 5100R“ identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. R., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere“, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 655325 ir kvitą Nr. 655325 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 655325, kvitą Nr. 655325 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05245.

1.17.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 15 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6930 Premium“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 663627 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą – faktūrą Nr. 05247, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. spalio 2 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6930 Premium“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 2 d. sumokėjo 399 450 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6930 Premium“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.663627, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. spalio 13 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. spalio 15 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. spalio 15 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 663627 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05247, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. spalio 15 d. įregistravus traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. spalio 14 d. pardavė traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. U., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6930 Premium“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam N.U. 42 350 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą- eksporto sąskaitą Nr. 663627 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 663627 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05247. 

1.18.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 24 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 6150R“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 663725 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05247, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. spalio 2 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6150R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 2 d. sumokėjo 582 950 Švedijos kronų, taip pat kvitą Nr. 675723, į kurį įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. spalio 14 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 6150R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 413 450 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6150R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.663725, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė bei UAB „X“ antspaudu patvirtino šio specifikacijos lapo kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. spalio 23 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 24 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, po to 2015 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 663725 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05247, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapo pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. lapkričio 24 d. įregistravus traktorių „John Deere 6150R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. gruodžio 1 d. pardavė traktorių „John Deere 6150R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6150R“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. 76 835 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr.663725 ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 663725, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 05247, specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2016 m. gruodžio 5 d. laikė prie kitų UAB „X“ dokumentų, žinomai netikrą kvitą Nr. 675723, į kurį įrašyta, kad UAB „X“ 2015 m. spalio 14 d. įsigijo iš X K. B. AB (T. R.) traktorių „John Deere“, VIN(duomenys neskelbtini) už 413450 kronų, ir šį kvitą 2016 m. gruodžio 5 d. Kaune, Juozapavičiaus pr.17 pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. S., tokiu būdu jis laikė žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

1.19.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 24 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - krautuvą „Bobcat S205“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2014 m. spalio 27 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 663227 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 663227, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. spalio 8 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko krautuvą „Bobcat S205“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 8 d. sumokėjo 58 950 Švedijos kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – krautuvas „Bobcat S205“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė eksporto sąskaitoje Nr.663227, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Komisijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad krautuvas, kurio modelio kodas (duomenys neskelbtini), o serijos Nr.(duomenys neskelbtini) atitinka deklaracijoje išvardintas Europos Komisijos direktyvas, jis (t. y. Ž. Š.), tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. lapkričio 24 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. lapkričio 24 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015-11-24 Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 663227, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 663227, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą Europos Komisijos atitikties deklaraciją, pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. lapkričio 24 d. įregistravus krautuvą „Bobcat S205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu ir išrašius šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. 0217300, nurodant, kad jo savininkas UAB „X“, bei išdavus Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. Ž. Š. veikdamas UAB „X“ vardu) 2015 m. lapkričio 26 d. pardavė krautuvą „Bobcat S205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G.“, taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Bobcat S205“, šiais veiksmais padarė UAB „G.“ 10 000 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą - eksporto sąskaitą Nr. 663227 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - eksporto sąskaitą Nr. 663227, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 663227 ir Europos Komisijos atitikties deklaraciją.

1.20.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 2 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - traktorių „John Deere 5070M“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. K. anketinius duomenis, nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 707725 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. 993815, į kuriuos įrašius, kad R. K. 2016 m. sausio 28 d. Švedijoje iš „X K. B. AB“ pirko traktorių „John Deere 5070M“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2016 m. sausio 27 d. „X K. B. AB“ sumokėjo 186 692 kronų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5070M“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, jis (t. y. Ž. Š.), tikslu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. vasario 2 d. “Perlo“ terminale sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą R. K. vardu už registruojamą techniką, 2016 m. vasario 2 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė R. K. pasirašyti žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 707725 ir kvitą Nr. 993815, R. K. grafoje pirkėjas įrašius savo vardą, pavardę ir pasirašius, taip patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2016 m. sausio 28 d. jis (R. K.) pirko iš „X K. B. AB“ traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2016 m. sausio 27 d. „X K. B. AB“ sumokėjo 186 692 kronų, tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei R. K. pagamino netikrus dokumentus;

po to jis (t. y. Ž. Š.) pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P., žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. 707725, apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 993815, tokiu būdu Ž. Š. melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė „Perlo“ terminalo kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2016 m. vasario 2 d. įregistravo traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre R. K. vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad traktoriaus savininkas R. K., bei išdavė Ž. Š. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini);

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Ž. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, atspausdino 2016 m. vasario 2 d. fiktyvią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad pardavėjas R. K. parduoda pirkėjui UAB „X“ už 20000 eurų traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), grafoje pirkėjas įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, bei patvirtino parašą UAB „X“ antspaudu bei 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikė R. K. pasirašyti šią žinomai netikrą pirkimo-pardavimo sutartį, o R. K. įrašius į šią pirkimo-pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. grafoje pardavėjas įrašius savo vardą, pavardę ir pasirašius, taip patvirtinus, kad pardavė UAB „X“ traktorių „John Deere“ 5070M, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį UAB „X“ jam sumokėjo 20000 eurų, nors realiai šis sandoris neįvyko, tokiu būdu jis, bendrais veiksmais su R. K. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. vasario 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį; po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, 2016 m. vasario 4 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, po to 2016 m. vasario 4 d. Kauno rajono savivaldybėje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 371, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui V. A., minėtą žinomai netikrą 2016 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, R. K. vardu išrašytą traktoriaus registracijos liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, o V. A. 2016 m. vasario 4 d. įregistravus traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašius ir išdavus jam (t. y. Ž. Š.) šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, jis (t. y. Ž. Š., veikdamas UAB „X“ vardu, per įgaliotąjį T. D., pastarajam nežinant apie nusikalstamą veiką), 2016 m. vasario 4 d. pagal AB „SEB bankas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) pardavė traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. T., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5070M“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. T. 21000 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. 707725 ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą - faktūrą Nr. 993815, 2016 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

1.21.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą - krautuvą „Caterpillar 906H2“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – kvitą Nr. 702025 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702025, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „X“ 2015 m. gruodžio 10 d. Švedijoje pirko iš AB „X H. E.“ krautuvą „Caterpillar 906“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 202 990 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė kvitą Nr.702025, taip bendrais veiksmais pagamino šį netikrą dokumentą, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad krautuvas, kurio VIN (duomenys neskelbtini) atitinka visas deklaracijoje nurodytas direktyvų nuostatas, po to jis (t. y. Ž. Š.) tikslu UAB „X“ vardu įregistruoti minėtą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. liepos 14 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „X“ vardu už registruojamą techniką, 2016 m. liepos 13 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. liepos 15 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š., žinomai netikrus dokumentus: kvitą Nr. 702025, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702025, Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2016 m. liepos 15 d. įregistravo krautuvą „Caterpillar 906H2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „X“ vardu, išrašė šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas UAB „X“ ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrą dokumentą - kvitą Nr. 702025 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus-kvitą Nr. 702025, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702025 ir Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją.

1.22.       Be to, Ž. Š., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“, su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – kvitą Nr. 702223 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702223, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Ž. Š. 2016 m. kovo 1 d. Švedijoje iš AB „X H. E.“ pirko vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 193 992 Švedijos kronų, jis (t. y. Ž. Š.) pasirašė kvitą Nr.702223 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr.702223, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus, taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad ekskavatorius, kurio VIN (duomenys neskelbtini) atitinka visas deklaracijoje nurodytas direktyvų nuostatas, po to jis (t. y. Ž. Š.), tikslu savo vardu įregistruoti minėtą vikšrinį ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. liepos 14 d. AB banke Swedbank sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, 2016 m. liepos 15 d. apdraudė šį vikšrinį ekskavatorių transporto priemonių valdytojų, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. liepos 15 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 96, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š., žinomai netikrus dokumentus: kvitą Nr. 702223, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702223, Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2016 m. liepos 15 d. įregistravo vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre Ž. Š. vardu, išrašė šio vikšrinio ekskavatoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkas Ž. Š. ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) jam (t. y. Ž. Š.), tokiu būdu jis (t. y. Ž. Š.) pagamino netikrus dokumentus – kvitą Nr. 702223 ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702223 bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus - kvitą Nr. 702223, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. 702223 ir Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją.

2.       R. K., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, įrašė į Ž. Š. jam pateiktus netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą EU viduje Nr. 707725 ir kvitą Nr. 993815, žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. grafoje pirkėjas įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, taip patvirtindamas, kad 2016 m. sausio 28 d. jis (R. K.) pirko iš „X K. B. AB“ traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį 2016 m. sausio 27 d. „X K. B. AB“ sumokėjo 186 692 kronų, taip bendrais veiksmais su Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus, taip pat jis surašė ir pasirašė 2016 m. vasario 2 d. paaiškinimą, nurodydamas, kad ratinį traktorių „John Deere“ 5070M, VIN (duomenys neskelbtini) įsigijo Švedijoje, nors realiai minėto traktoriaus nepirko ir pinigų nemokėjo, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą; po to, toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. Š., Pastarajam atspausdinus 2016 m. vasario 2 d. fiktyvią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad pardavėjas R. K. parduoda pirkėjui UAB „X“ už 20 000 Eur traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), grafoje pirkėjas įrašius savo vardą, pavardę ir pasirašius bei patvirtinus parašą UAB „X“ antspaudu, ir 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. K. g. 5, pateikus jam (t. y. R. K.) pasirašyti šią žinomai netikrą pirkimo-pardavimo sutartį, jis (t. y. R. K.) įrašė į šią pirkimo-pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. grafoje pardavėjas įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, taip patvirtindamas, kad pardavė UAB „X“ traktorių „John Deere“ 5070M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), už kurį UAB „X“ jam sumokėjo 20 000 Eur, nors realiai šis sandoris neįvyko, tokiu būdu jis, bendrais veiksmais su Ž. Š. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. vasario 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.       Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį dalyje dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir iš šios nusikalstamos veikos jį išteisinti.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. K. buvo nuteistas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, skundžiamame nuosprendyje praktiškai nenurodant įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas pateikė tik abstrakčią išvadą, kad R. K. suprato, jog pagaminami netikri technikos įsigijimo dokumentai, kadangi į juos įrašomi žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, suprato, kad pagamino netikrą pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi įrašė į ją tikrovės neatitinkančius duomenis...“. Tačiau nuosprendyje nėra jokių R. K. veikos kvalifikavimo motyvų, nurodytų įrodymų, pagrindžiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą. Taigi jo veika, objektyvioji ir subjektyvioji jos pusė, iš esmės nevertintos.

3.2.       Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią. Iš R. K. parodymų matyti, kad jis kaltinime nurodytų dokumentų patvirtinimo ar sudarymo metu negalėjo suprasti, kad jo tvirtinami ar sudaromi dokumentai gali būti netikri ar, kad jis jų patvirtinti ar sudaryti negali. Apklausiamas įtariamuoju 2018 m. rugsėjo 14 d. R. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad traktoriaus įsigijimo ir pardavimo dokumentus pasirašė paprašytas Ž. Š. jį įsigyti ir vėliau perleisti, jis su tuo sutiko, todėl nemanė, kad taip darydamas elgiasi neteisėtai. 2019 m. vasario 7 d. R. K., kaip nurodyta jo apklausos protokole, kaltu prisipažino visiškai. Tačiau šis jo prisipažinimas yra neapibrėžtas, neaišku ką jis laiko „suklastojau dokumentus“ - ar tai, kad traktorių pirko ir pardavė, ar tai, kad apklausiamas supranta, jog traktorius negalėjo būti įgytas dėl to, kad jis vogtas. Būtent taip paaiškino savo minėtą prisipažinimą R. K., t. y. jeigu jis būtų žinojęs, kad traktorius yra vogtas, jis būtų jo nepirkęs, neregistravęs savo vardu. R. K. nurodė, kad jo apklausos protokolą surašė tyrėja, kurį jis pasirašė net neperskaitęs. Ikiteisminiame tyrime buvo prašyta ikiteisminį tyrimą papildyti R. K. parodymais, sudarant galimybę juos patikslinti minėtu klausimu, tačiau prokurorė 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu minėtą prašymą atmetė. Teisme apklausiamas R. K. iš esmės patvirtino minėtus jo 2018 m. rugsėjo 14 d. parodymus papildomai nurodydamas, kad traktoriaus įsigijimui grynais perdavė Ž. Š. 20 000 Eur, kuriuos vėliau gavo iš jo atgal, po pardavimo UAB „X“, kartu „uždirbdamas“ 300 Eur, kaip jam teigė Ž. Š., dėl valiutų konvertavimo. Pirminėje R. K. apklausoje 2018 m. rugsėjo 14 d. jo nurodymas „Man Ž. jokio atlygio nesiūlė, o aš jo neprašiau“ neprieštarauja minėtiems jo parodymams apie pinigų perdavimą ir gavimą, kadangi nėra jokių duomenų, kad apie pastarąją aplinkybę R. K. buvo bent paklaustas.

3.3.       Vertinant objektyvias aplinkybes, kad R. K. nebuvęs Švedijoje aukcione, tiesiogiai nemokėjo traktoriaus pardavėjui ar, kad jis nežinojo traktoriaus duomenų pažymima, kad šios aplinkybės savaime negali būti neigiamai esminės teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų (traktoriaus pardavėjo, jo tikrojo savininko, R. K. ar UAB „X“) teisėms ir pareigoms. O tai turi įtakos tyčios vertinimui. Juk R. K. negalėjo suprasti, kad traktoriaus įgyti jis negali būtent tokiu, nuotoliniu būdu, jis tikėjo traktoriaus pardavėjo valią esant tikrą, perduodamas Ž. Š. pinigus tikėjo, kad taip patvirtina ir įvykdo patvirtinamais pirkimo dokumentais prisiimamą įsipareigojimą. R. K. neturėjo ir jokių pareigų tikrinti perkamą traktorių, domėtis jo būkle ar charakteristikomis ar galiausiai jo sudarytas traktoriaus įgijimo sandoris galėjo būti sudarytas tik realiai susitinkant su pardavėju ar kokiame tai aukcione. Jis pasirinko pasitikėti Ž. Š. patikinimais ir paaiškinimais, manė, kad jis veikia pagal pardavėjo valią.

3.4.       Kaltinimai neva R. K. realiai traktoriaus nepirko ir už jį pinigų nemokėjo prieštarauja R. K. (bei Ž. Š.) parodymams. Iš jų būtent aiški R. K. valia įgyti traktorių už jį sumokant. Kaltinimai prieštarauja ir objektyviems įrodymams, t. y. nuosavybės teisų į traktorių registracijai ir vėlesniam jo perleidimui, pinigų už jį gavimui. Minėti įrodymai patvirtina, kad R. K. sudaryti sandoriai yra realūs, jis jų siekė, šie sandoriai sukėlė jam teisines pasekmes, t. y. traktorius buvo įregistruotas jo vardu, o vėliau jo perleistas UAB „X“, t. y. jais numatytas nuosavybės teisių pasikeitimas faktiškai įvyko ir atitiko R. K. valią ir tikslus. Aplinkybės, kad R. K. traktoriaus galbūt nereikėjo, jis juo nesidomėjo ar nesinaudojo nepaneigia jo teisės traktorių įgyti ir perleisti, savo nuožiūra. Jokių teisės aktų imperatyvų, žvelgiant iš sandorių sudarymo aplinkybių jų sudarymo metu, R. K. pagrįstai galėjo manyti nepažeidžiąs. Pats pinigų perdavimas Ž. Š. skundžiamu nuosprendžiu nepaneigtas, nors pirmosios instancijos teismas ir bendrai vertino, kad R. K. ir Ž. Š. parodymai prieštaringi. Ž. Š. parodymų vertinimas, neva pirma teigęs paėmė pinigus iš R. K. prieš siunčiant R. K. duomenis pardavėjui, vėliau, kad pinigus paėmęs kai R. K. pasirašė pirkimo dokumentus, nepaneigia paties pinigų perdavimo fakto, paimtas iš užfiksuotų jo parodymų konteksto, be to toks tariamas prieštaravimas nagrinėjimo teisme metu net nebuvo siektas pašalinti. Nepaneigti ir įrodymai (Ž. Š., R. K. parodymai, pirkimo-pardavimo sutartis, kasos pajamų orderis) apie pinigų už R. K. parduotą traktorių UAB „X“ sumokėjimą R. K.. Nešalinant ar nepavykus to padaryti bet kokia abejonė turėjo būti aiškinama R. K. naudai.

3.5.       Galiausiai nurodoma, kad nepagrįsti ir kaltinimai R. K. suklastojus 2016 m. vasario 2 d. Raseinių r. savivaldybei pateiktą paaiškinimą nurodant, kad traktorių jis įsigijo Švedijoje. Pats teismas pripažino, kad traktorių registravęs savivaldybės tarnautojas „...R. P. padiktavo R. K. paaiškinimo tekstą, kadangi buvo suklaidintas dėl jam pateiktų X sąskaitos ir kvito, kuriuose pasirašęs R. K., ir juose buvo nurodyta, jog R. K. įsigijo registruojamą traktorių Švedijoje“. Minėtasis R. P. apklausiamas taip pat parodė, kad toks paaiškinimas teisiškai nėra privalomas, tačiau jis tokio reikalauja savo nuožiūra. Iš X sąskaitos ir kvito negalima spręsti, kad pats R. K. įsigijo traktorių būtent Švedijoje betarpiškai. Taigi akivaizdu, kad realiai minėtas paaiškinimas nėra R. K. veiksmų rezultatas, nors ir surašytas jo ranka. Kaip jau minėta aukščiau, jis pasitikėjo Ž. Š. ir manė pardavėjo valią esant tikrą, tuo pačiu ir dėl pirkėjo, todėl pirkimo dokumentus ir tvirtino. Dėl to, tokia išvestinė R. K. tyčia šiuo atveju negalima.

3.6.       Dokumentai, kurių klastojimu kaltinamas R. K., neiškreipė transporto priemonių registro paskirties toje apimtyje, kurioje R. K. išreiškė savo valią būti traktoriaus pirkėju ar pardavėju. Todėl dėl jo veiksmų teisinėje apyvartoje nebuvo įtvirtinta jokia jam žinomai netikra informacija ir jis nepadarė veikos už kurią nuteistas. Tokiu būdu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, BK 300 straipsnį, R. K. nuteisė nepagrįstai.

4.       Nuteistojo Ž. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį panaikinti ir Ž. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo padarytos išvados prieštarauja to paties teismo nustatytoms aplinkybėms, ir toks procesinis sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. 

4.2.       Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. Š. nuo 2009 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. liepos 15 d. įvykdė dvidešimt du nesunkius ir dvylika sunkių nusikaltimų. Po pirmo 2009 m. balandžio 9 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, kita nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, įvykdyta 2013 m. spalio 21 d.. Vėliau tarp teismo pripažintų įvykdytomis nusikalstamų veikų laiko tarpai buvo nedideli, o jų įvykdymo būdas praktiškai analogiškas. Teismas nustatė, jog Ž. Š. nenustatytu būdu įgydavo įvairias technikos priemones, įformindavo, kad tas priemones perka jo įmonė „X“ iš Švedijos įmonės „X K. B. AB“ arba su ja susijusių įmonių, pateikęs iš esmės tokius pačius dokumentus, įvairią techniką užregistruodavo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Taip nusikalstamą veiklą tęsė iki 2016 m. liepos 15 d. 

4.2.1.                      Apelianto nuomone nustačius tokias aplinkybes, teismui derėjo pasvarstyti, ar tai yra visiškai atskiros nusikalstamos veikos, ar vis dėlto buvo padaryti tęstiniai nusikaltimai – vienas nesunkus ir vienas sunkus. Šiuo atveju iš teismo nustatytų aplinkybių peršasi išvada, jog tyčia formavosi dėl vientiso proceso.

4.2.2.                      Ž. Š. byloje apygardos teismas konstatavo, jog visos technikos priemonės buvo gautos nusikalstamu būdu, kad buvo pakeičiami identifikaciniai jų numeriai, jog buvo naudojami suklastoti užsienietiški nuosavybės įgijimo dokumentai, kad daiktai buvo perkami UAB „X“ vardu, jog jie buvo registruojami taip pat tos bendrovės vardu, kad priemonės buvo apdraudžiamos ir t. t. Pasak apelianto, tai rodo, jog teismas iš esmės nustatė, kad visos nusikalstamos veikos buvo daromos analogišku būdu, praktiškai tapačiomis aplinkybėmis, o tai suponuoja išvadą, jog visas nusikalstamas veikas jungė vienas sumanymas ir tuo pačiu vieninga tyčia.

4.2.3.                      Teismui nustačius, jog buvo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, bausmės būtų paskirtos už nesunkų ir sunkų nusikaltimus. Tokiu atveju pažymima ir, kad galutinė subendrinta bausmė būtų buvusi mažesnė nei ta, kuri yra paskirta dabar, kada teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino iš dalies jas sudėdamas, o po to griežtesne subendrinta bausme apimdamas mažesnę subendrintą bausmę.

4.3.       Neįtikinančiai apeliantui atrodo ir teismo sprendimas paskirti nuteistajam Ž. Š. laisvės atėmimą ketveriems metams, nurodant bausmę atlikti pataisos namuose.

4.3.1.                      Pagal skundžiamą nuosprendį pirmą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, Ž. Š. įvykdė 2013 m. spalio 21 d.. Paskutinė sunki nusikalstama veika, pasak nuosprendžio, padaryta 2016 m. vasario 2 d. Nuosprendis priimtas 2020 m. liepos 31 d..

4.3.2.                      Skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurią Ž. Š. turėtų atlikti pataisos namuose, apygardos teismas pabrėžė, jog nuteistasis padarė 22 nesunkius nusikaltimus ir 12 sunkių nusikaltimų, be to, atkreipė dėmesį, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas jis įvykdė tiesiogine tyčia, kad Ž. Š. jau teistas už panašios nusikalstamos veikos padarymą, dar atsižvelgė į veikų įvykdymo aplinkybes, pasekmes, mastą bei trukmę, padarytos turtinės žalos dydžius, laiko tarpą, praėjusį nuo nusikaltimų įvykdymo, į tai, jog Ž. Š. dirba ir mokosi.

4.3.3.                      Nuteistojo gynėjo vertinimu, teismo pateikti bausmės parinkimo motyvai nepaneigia galimybės taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tam yra ne tik faktinės, tačiau ir teisinės prielaidos.

4.3.4.                      Ž. Š. atveju aktualios yra kelios BK 75 straipsnio redakcijos, susijusios su sunkius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų teisine padėtimi. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d., t. y. prieš pirmo sunkaus nusikaltimo padarymą, nenumatė galimybės asmeniui atidėti bausmės vykdymą, šiam padarius sunkius nusikaltimus. Tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo parašyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo dar viena BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje jau buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuosprendžio priėmimo metu BK 75 straipsnis buvo dar kartą pasikeitęs. Tada nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 75 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

4.3.5.                      Retrospektyviai vertindamas baudžiamojo įstatymo pasikeitimą, pasak nuteistojo gynėjo, yra aišku, jog Ž. Š. yra palankiausia BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.. Aišku, galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, iki 2015 m. kovo 24 d. nebuvo, o Ž. Š. pirmą sunkų nusikaltimą, pagal teismo nuosprendį įvykdė 2013 m. spalio 21 d., bet vėliau tokia galimybė atsirado. Turint omenyje, kad, anot nuosprendžio, paskutinį sunkų nusikaltimą Ž. Š. padarė 2016 m. vasario 2 d., kada galiojo BK 75 straipsnio redakcija, leidusi ir sunkius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims atidėti jiems skirtą laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog teisinis pagrindas neskirti laisvės atėmimo bausmės atlikti pataisos namuose egzistavo.

4.3.6.                      Galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą neriboja ir Ž. Š. skirtos bausmės trukmė, nes ketveri metai yra tas terminas, kuriam nustačius laisvės atėmimą, bausmės vykdymo atidėjimas dar galimas.

4.3.7.                      Pagal šiuo metu formuojamą kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) bei nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos).

4.3.8.                      Nepanašu ir, kad tarpinio įstatymo taikymui trukdytų tiek teismo nustatytos, tiek ir kitos faktinės aplinkybės. Priešingai, jos neginčytinai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4.3.9.                      Nors nuteistasis išsituokęs, tačiau jis turi dukrą Viktoriją, gimusią 2004 m. sausio 23 d.. Ž. Š. ne tik finansiškai prisideda prie jos išlaikymo, tačiau dalyvauja ir jos auklėjime. Turint omenyje mergaitės amžių tėvo dalyvavimas asmenybės ugdymo procese yra be galo reikšmingas.

4.3.10.                      Apie galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą byloja ir teismo konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Iš nuosprendžio matosi, jog visos nusikalstamos veikos susijusios tik su UAB „X“ vykdyta prekyba technikos priemonėmis. Byloje nėra informacijos, kad iki to arba po bendrovės bankroto Ž. Š. būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Tai rodo, jog daugiau nei ketverius metus nuteistasis laikosi įstatymų. Taigi, faktas, jog nuteistasis nedaro naujų nusikalstamų veikų liudija, kad pagrindiniai bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos vykdymo. Ž. Š. pasiuntimas į pataisos namus padarytų nepataisomą žalą resocializacijos procesui ir tiems teigiamiems poslinkiams, kuriuos galima šiuo metu konstatuoti nuteistojo gyvenime.

4.4.       Apeliaciniu skundu kritikuojama ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. Š. nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o tai, savo ruožtu, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4.4.1.                      Konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodo, kad buvo klastojami Ž. Š. inkriminuotų technikos priemonių identifikaciniai numeriai, tačiau vienais atvejais rašoma, jog tai darė tyrimo metu nenustatytas asmuo, kitais – tokia aplinkybė nenurodoma. Epizoduose, kuriuose nerašoma apie nenustatytą asmenį, keitusį taip vadinamą VIN, paliekamas neaiškumas, kas, kur ir kada vis dėlto pakeitė tą numerį, ar tas asmuo turi ką nors bendro su nusikalstama veikla ir pan. Kai kuriuose epizoduose teismas nustatė, kad identifikacinius numerius perkaldavo ar jų plokšteles pakeisdavo neišaiškintas asmuo, bet ir tuose epizoduose lieka neaišku, ar tai buvo vienas ir tas pats asmuo, o gal tai kaskart darė vis kitas, koks tų asmenų ryšys su nusikalstamomis veikomis, ar jie prisidėjo prie nusikaltimų darymo ir t. t.

4.4.2.                      Iš nuosprendžio taip pat galima manyti, jog tie, kurie keitė VIN, nebuvo Z. Š. bendrininkai, tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ką bendro jie turėjo su tais nenustatytais asmenimis, kurie nuosprendyje įvardijami kaip Ž. Š. bendrininkai. Šio klausimo išsprendimas reikšmingas aiškinantis Ž. Š. vaidmenį bendrai vykdomoje nusikalstamoje veikloje. Juk jei daiktai buvo grobiami užsienyje, jeigu ten buvo klastojami VIN ir nuosprendyje minimi technikos priemonių įgijimo dokumentai, jei visa tai darė užsienio valstybių piliečiai, tai ar yra pagrindas Ž. Š. laikyti nusikalstamų veikų bendravykdytoju ir pan. Dar daugiau, Ž. Š. buvo inkriminuota pati paprasčiausia bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, kuri neapima nei funkcijų ar vaidmenų pasiskirstymo, nei ilgalaikio bendradarbiavimo. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kaskart būdavo vis kiti nenustatyti asmenys.

4.4.3.                      Ž. Š. buvo kaltinamas ir nuteistas už dokumentų klastojimą ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, tačiau tai darė, kaip rašoma nuosprendyje, bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tokiu būdu vertinama, kad tokio asmens ar asmenų nenustatymas, nesuteikia pagrindo laikyti, kad dokumentus klastojo ir nusikalstamu būdu gautą turtą Ž. Š. legalizavo kartu su neįvardytu ar neįvardytais asmenimis. Bendrininkavimas yra tyčinis veikimas, kada pastangos suvienijamos sąmoningai siekiant to paties tikslo. Sprendžiant iš teismo nustatytos bendrininkavimo formos, nenustatytų asmenų bendravimas su Ž. Š. galėjo būti tik epizodinis.

4.4.4.                      Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, liudijančių apie nenustatytų asmenų prisidėjimą prie turto legalizavimo. Tokių išvadų nepatvirtina ir objektyviai nustatytos aplinkybės. Iš nuosprendžio taip pat nelabai aišku, kuo remdamasis teismas nustatė tokias aplinkybes ir būtent tokius neaiškių bendrininkų atliktus veiksmus.

4.4.5.                      Šiuo aspektu pažymima ir, kad Ž. Š. veiksmų vertinimas epizode, kuriame jis nuteistas drauge su R. K. tik dar kartą patvirtina, kad bendrininkavimas galimas tada, kai visi dalyvaujantys asmenys suvokia, kokį nusikaltimą daro.

4.4.6.                      Nuteistojo gynėjo nuomone, visos paminėtos aplinkybės leidžia abejoti, ar teismo nustatytame bendrininkavime yra pagrindas manyti buvus bent du vykdytojus.

4.4.7.                      Kita vertus, norint konstatuoti, jog nusikalstamą veiką atlieka bendrininkų grupė, neužtenka nustatyti vien tik išorinius tokio asmenų sambūrio požymius. Šiuo atveju nei subjektyvūs, nei objektyvūs duomenys neduoda pagrindo spręsti, kad neįvardyti asmenys ar asmuo kaskart suprato, jog kėsinasi į tą patį objektą, suvokė kitus klastojimo, kuris inkriminuotas Ž. Š., ar turto legalizavimo požymius. Nuosprendžio teiginiai apie nenustatytą bendrininką nerodo nei veikos bendrumo, nei susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu, nei tyčios bendrumo, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

4.4.8.                      Taip pat apelianto vertinimu, svarbu yra ir tai, jog teismas nuosprendyje neparašė, kad Ž. Š. nusikalstamas veikas padarė su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prieš kuriuos tyrimas atskirtas į atskirą. Tokiu būdu teigiama, kad tokia nustatomoji apkaltinamojo nuosprendžio dalis duoda pagrindą manyti, jog vargu ar galima nuteistąjį laikyti kažkieno bendrininku, jeigu prieš tą nenustatytą asmenį nevykdomas ikiteisminis tyrimas. Be kita ko, yra galimybė tvirtinti, kad bendrininkavimo požymis Ž. Š. inkriminuotas be jokio teisinio pagrindo. Nenustačius bendrininkų yra pagrindas netgi galvoti, jog galbūt kažkada tuos asmenis buvo bandoma kažkurioje šalyje traukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ten jie buvo išteisinti. Dėl to laikoma, kad teismas tik spėlionėmis parėmė nuosprendžio išvadas apie Ž. Š. įvykdytas veikas su nenustatytais bendrininkais.

4.4.9.                      Šioje byloje taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir, kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo, t. y. kad nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų. Taip pat nėra duomenų apie tokio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį. Ž. Š. byloje buvo rastos įvairios technikos priemonės, buvo paimti su jų registravimu susiję dokumentai, tačiau iš tokių faktinių duomenų nebuvo galimybės ką nors nuspręsti dėl asmenų, įvardytų kaip nuteistojo bendrininkai. Apie jų vaidmenį, indėlį į nuosprendyje aprašytų veikų padarymą teismas galėjo spręsti tik spėjimo būdu, tačiau toks nuosprendžio išvadų pagrindimas procesiniame įstatyme nėra numatytas. Aišku, parodymus apie jam inkriminuotas veikas yra davęs pats nuteistasis, tačiau jis niekada nėra pripažinęs, jog būtų padaręs bent vieną nusikaltimą su kažkokiais asmenimis, nors, aišku, ir kalbėjo apie kitus sandorių dalyvius, antra vertus, teismas jo parodymus vertino kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad teismas juos laikė nepatikimais.

4.4.10.                      Tokiu būdu teigiama, kad įvertinus apkaltinamąjį nuosprendį ir bendrininkavimo aspektu galima padaryti išvadą, kad jame pateikti teiginiai yra nepagrįsti.

4.5.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo veikas kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį galėjo kvalifikuoti.

4.5.1.                      Sutinkama, kad bent jau didžioji dauguma Ž. Š. įgytų technikos priemonių galimai buvo gautos nusikalstamu būdu, tačiau tokiu atveju galima būtų svarstyti apie dviejų teisės normų konkurenciją.

4.5.2.                      Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, jog tas turtas gautas nusikalstamu būdu, atsako pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, o kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas nusprendė, jog Ž. Š. veiksmai atitinka ne BK 189 straipsnio 2 dalį, tačiau BK 216 straipsnio 1 dalies požymius. Toks sprendimas nesiderina su tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos teisiamajame posėdyje. Pripažinus Ž. Š. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje, teisingumo principas buvo pažeistas.

4.5.3.                      BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje praktiškai išvardyti visi objektyviajai tokio nusikaltimo pusei būtini požymiai, susiję su turto legalizavimu: įgijimas, valdymas, naudojimas, jo perdavimas kitiems asmenims, finansinių operacijų su tuo turtu atlikimas, sandorių sudarymas, jo naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje, jo pertvarkymas ar melagingas nurodymas, jog turtas gautas iš teisėtos veiklos, savo paties ar kito asmens turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, buvimo vietos, disponavimo juo, judėjimo arba nuosavybės ar kitų su tuo turtu susijusių teisių slėpimas. Be to, baudžiamajame įstatyme paminėti ir prie subjektyviąją nusikaltimo pusę sudarančių požymių priskiriami nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas – siekimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, kadangi žinoma, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

4.5.4.                      Kauno

4.5.5.                      Baudžiamoji atsakomybė už operacijas, susijusias su nusikalstamu būdu gautu turtu, yra numatyta tiek BK 189 straipsnyje, tiek BK 216 straipsnyje. Skirtumas tik tas, kad pirmu atveju žmogus atsako už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, antru - už tokiu pačiu būdu gauto turto legalizavimą. Be to, jeigu atsakomybei pagal BK 189 straipsnį pakanka įgijimo, naudojimosi arba realizavimo, tai legalizavimo samprata apima daug daugiau tokių veiksmų. Šio įstatymo taikymui privalu nustatyti ne tik nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą, bet ir finansinių operacijų su tuo turtu atlikimą, jo pertvarkymą ar melagingą nurodymą, jog turtas gautas iš teisėtos veiklos, tokio turto, kuris priklauso pačiam kaltininkui ar kitam asmeniui, tikrojo pobūdžio, šaltinio, buvimo vietos, disponavimo juo, judėjimo arba nuosavybės ar kitų su tuo turtu susijusių teisių slėpimą.

4.5.6.                      Nustatomojoje nuosprendžio dalyje paminėti nuteistojo veiksmai iš pirmo žvilgsnio atitinka BK 216 straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius, tačiau palyginus tuos teiginius su baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė Ž. Š. atliktų veiksmų tikslą.

4.5.7.                      Nors nuosprendyje pabrėžiama, jog Ž. Š. technikos priemones įgijo nenustatytu būdu, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad tas turtas buvo nupirktas. Bylos įrodymai neginčytinai patvirtina, jog technikos priemonės buvo įgyjamos tik dėl to, kad atlikus tam tikras procedūras jas būtų galima parduoti. Tai reiškia, jog Ž. Š. UAB „X“ nusipirktą turtą registruodavo bendrovės vardu, o vėliau jį perleisdavo tretiesiems asmenims. Tokiu būdu, gynėjo nuomone yra aišku, kad Ž. Š. neatlikus nuosprendyje minimų veiksmų kažin ar būtų įmanomas turto pardavimas. Dėl to daiktų apdraudimas, valstybinės rinkliavos mokėjimas, technikos priemonių registravimas savivaldybėse buvo privalomi dalykai. Tokios procedūros buvo atliekamos pagal „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse“ nustatytus reikalavimus, nes, priešingu atveju, tų daiktų nebūtų galima įregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.

4.5.8.                      Kauno

4.5.9.                      Kauno

4.5.10.                      BK 216 straipsnio esmė yra ta, kad būtent dėl jame paminėtų tikslingų veiksmų atlikimo nusikalstamu būdu gautas turtas patenka į legalią apyvartą. Šios bylos aplinkybės rodo, jog nuosprendyje išvardyti daiktai ir be Ž. Š. pastangų buvo legalioje apyvartoje, nes duomenys apie juos buvo elektroninėje erdvėje, buvo įforminamas jų įgijimas iš atitinkamų užsienio subjektų. To turto pirkėjai galėjo patys įforminti daiktų įsigijimą iš jų pardavėjų ir registruoti juos atitinkamame registre. Ž. Š. dalyvavimas nuosprendyje aprašytuose veiksmuose buvo susijęs su tuo, jog jis turėjo patirties, žinojo, kur galima pigiau nusipirkti, kokius dokumentus ir jų vertimus privalu pateikti registruojant technikos priemones ir t. t. Jo elgesys atitiko normalią verslo praktiką.

4.5.11.                      Sprendžiant klausimą, kurią teisės normą derėjo taikyti Ž. Š. baudžiamojoje byloje, pasak gynėjo, buvo galima pasiremti kitoje baudžiamojoje byloje Ž. Š. priimtu nuosprendžiu, apie kurį užsimenama ir skundžiamame nuosprendyje. Tada Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Ž. Š. pripažino kaltu padarius būtent 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės praktiškai analogiškos toms, kurios buvo tiriamos šioje baudžiamojoje byloje. Nuosprendis įsiteisėjęs ir įvykdytas. Tokiu būdu teigiama, kad minėtu nuosprendžiu sukurtas precedentas yra svarbus teisės taikymo šaltinis, juolab kad Kauno apygardos teismas savo laiku nagrinėjo tą bylą, kaip apeliacinės instancijos teismas, ir sutiko su tuo, jog Ž. Š. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje.

4.5.12.                      Remiantis išdėstytų, nuteistojo gynėjo daroma išvada, kad skundžiamame nuosprendyje stinga įtikinančių argumentų, kodėl Ž. Š. atliktus veiksmus būtina kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. 

4.6.       Taip pat gynėjo vertinimu, byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai iš viso neduoda pagrindo galvoti, jog Ž. Š. veiksmuose yra kokio nors nusikaltimo sudėties požymiai.

4.6.1.                      Įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Ž. Š. vadovavo UAB „X“, kuri užsiėmė informacinių technologijų ir prekybos žemės ūkio bei kitokia technika verslu. Tai buvo reali komercinę-ūkinę veiklą vykdanti įmonė, turėjusi ne tik vadovą, bet ir darbuotojus. Bendrovėje buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, įmonė mokėjo mokesčius ir pan. UAB „X“ buvo normalus Lietuvos Respublikos ūkio subjektas. Tai nebuvo bendrovė, įsteigta slėpti kokią nors nusikalstamą veiklą. Sprendžiant iš byloje esančios informacijos įmonė įvairiais būdais įsigydavo technikos priemones, kurias po to stengdavosi brangiau parduoti tretiesiems asmenims.

4.6.2.                      Teismas, nusprendęs Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ignoravo esminius baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinus principus. Nors, kai kurias faktines aplinkybes teismas nustatė teisingai, tačiau jų neužtenka norint konstatuoti Ž. Š. veiksmuose buvus nusikaltimo sudėties požymius. Nekelia abejonės Ž. Š. galimybė būti nusikaltimo subjektu, tačiau be šio požymio būtina nustatyti ir kitus, nes nenustačius bent vieno iš nusikaltimo sudėties požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

4.6.3.                      Nuosprendyje aprašyta, ką su nenustatytais bendrininkais Ž. Š. atliko įgydamas, registruodamas ir parduodamas įvairias technikos priemones. Išdėstęs tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad taip nuteistasis bendrininkų grupe siekė įteisinti nenustatytu būdu gautą turtą, o pirkėjams melagingai nurodydamas, jog perleidžiamas turtas gautas iš teisėtos veiklos, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Tačiau šioje byloje aptariami baudžiamosios atsakomybės klausimai yra susiję su tam tikra prasme specifiniu nusikaltimo dalyku – nusikalstamu būdu gautu turtu, todėl kaltinimas turėjo pateikti nenuginčijamus įrodymus, kad Ž. Š. įgijo ir vėliau valdė, naudojo, perdavė kitiems asmenims turtą žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Maža to, turto nusikalstama kilmė negali būti preziumuojama. Aplinkybė, jog kaltininkas įteisina turtą žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta.

4.6.4.                      Nuosprendyje minimi atvejai, kada UAB „X“ įgijo turtą ir juo disponavo, nors tas turtas buvo pagrobtas įvairiose užsienio šalyse, tačiau procesiniame dokumente aprašyti ir tie atvejai, kada tyrimo metu nepavyko nustatyti tikrųjų VIN bei tuo pačiu ir daiktų atsiradimo aplinkybių. Nepaisant to ir tokiuose epizoduose duodama suprasti, jog tokio turto kilmė abejotina, nes norint pateisinti legalią jo kilmę buvo klastojami dokumentai.

4.6.5.                      Nuosprendyje daug dėmesio skirta tam, jog būtų atskleistas nuteistojo parodymų nenuoseklumas, kad būtų parodyti tam tikri prieštaravimai tarp jo žodžių ir dokumentais nustatytų aplinkybių, tačiau skundžiamame dokumente, gynėjo nuomone, trūksta įtikinančių argumentų, neabejotinai atskleidžiančių bendrą Ž. Š. suvokimą, jog tas turtas, kuriuo jis disponavo, buvo gautas nusikalstamu būdu.

4.6.6.                      Iš nuosprendžio matosi, kad didžioji dauguma technikos priemonių buvo įgyta iš švediškos įmonės „X K. B. AB“ arba taip vadinamų dukterinių jos įmonių. Bylos medžiaga rodo, jog Ž. Š. ta įmonė buvo žinoma, nes jis iš jos yra pirkęs transporto priemones tiek kaip privatus asmuo, tiek kaip UAB „X“ atstovas, dėl tų sandorių jokie kriminalinio pobūdžio kaltinimai jam nebuvo reiškiami. Be to, rašytiniai bylos dokumentai rodo, kad nuosprendyje minimi daiktai ne tik buvo įgyjami iš realios įmonės, tačiau dokumentuose yra nurodomi toje įmonėje dirbę ar ir dabar dirbantys asmenys, kurių realumą nesunkiai galima patikrinti socialiniuose tinkluose bei minėtoje internetinėje erdvėje. Suprantama, Ž. Š. galėjo nežinoti konkrečių tų asmenų darbo vietų ar jų funkcijų apimties, bet šios aplinkybės nebuvo ta informacija, kuri turėjo versti nuteistąjį suprasti, jog jam tenka disponuoti žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu. Vargu ar tokias abejones galėjo kelti kelių raidžių skirtumas vieno iš darbuotojų pavardėje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas Švedijos įmonės „X K. B. AB“ generalinis direktorius P. B., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas ir T. R., kurio parašai yra atitinkamuose dokumentuose, ar kiti byloje paminėti asmenys.

4.6.7.                      Apskritai šioje byloje susidaro įspūdis, kad per tam tikrą laiką buvo nusistovėjusi atitinkama verslo darymo schema, pagal kurią ir vyko prekyba technikos priemonėmis. Toje schemoje daug vietos užėmė bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurių pagalba iš anksto buvo siunčiami dokumentai, kad galima būtų padaryti jų vertimus ir atlikti kitus formalumus. Todėl neturėtų kelti nuostabos nuosprendyje minimi dokumentų ruošiniai ar projektai. Akivaizdu, jog per ne vienerius bendravimo metus atsirado ir pasitikėjimas vieni kitais. Juolab, kad net ir teismas, nustatęs, kad buvo naudojami suklastoti dokumentai, nekonstatavo, jog juos ruošė Ž. Š.. Jo indėlis pasireiškė tuo, kad kai kuriuos jis pasirašė, patvirtino kai kurių dokumentų kopijų tikrumą ir uždėjo įmonės antspaudą, nors tuos dokumentus parengė nenustatytas asmuo.

4.6.8.                      Dėl paminėtų priežasčių, gynėjo nuomone, neturėtų kelti įtarimo ir tai, kad nebuvo nustatyti asmenys, pardavę Ž. Š. vieną ar kitą daiktą, nes nepanašu, jog jis būtų galėjęs pasidomėti užsienio valstybės gyventojų registru. Jam užteko to, kad bendravo su tarpininkais, kurių veikla neleido abejoti jų veiksmų teisėtumu.

4.6.9.                      Teismas taip pat nenustatė, jog Ž. Š. prisidėjo prie neteisėto nuosprendyje išvardytų daiktų įgijimo ar buvo tų asmenų bendrininkas, todėl apie jų nelegalią kilmę jis galėjo spręsti tik iš išorinių požymių. Visiškai aišku, jog Ž. Š. inkriminuotų daiktų legalumas nekėlė jokių abejonių.

4.6.10.                      Teisme nebuvo nustatyta ir, kad tos technikos priemonės būtų buvę kažkaip sugadintos, o tie sugadinimai būtų akivaizdžiai rodę, jog jos buvo pagrobtos ar kaip nors kitaip neteisėtai užvaldytos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tų technikos priemonių identifikaciniai numeriai buvo pakeisti, tačiau tokias aplinkybes konstatavo tik specialistai, tuo tarpu Ž. Š. nėra tos srities specialistas. Apskritai šioje byloje nėra jokio pagrindo priekaištauti Ž. Š., jog jis pirkdamas daiktus buvo nepakankamai atidus, apdairus ar atsargus.

4.6.11.                      Teisiamajame posėdyje taip pat pasitvirtino, kad Ž. Š. naudojosi atitinkama programėle, kurią rekomendavo ir registravimo procedūras atliekantiems specialistams. Jam atsiųsti dokumentų blankai faktiškai niekuo nesiskyrė nuo tikrų. Beje, netgi kai kurie juose įrašyti skaičiai buvo susiję su realiais ūkio subjektais, skyrėsi tik tų skaičių prasmė ir paskirtis, bet byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. Š. galėjo apie tai žinoti.

4.6.12.                      Apie nusikalstamą turto kilmę neliudijo ir jo kaina, kuri nebuvo pernelyg maža tokios kokybės daiktams, juolab kad Ž. Š. buvo žinomi būdai, kuriuos naudodami aukciono dalyviai sugebėdavo tą kainą sumažinti.

4.6.13.                      Gynėjo nuomone, teismas nevertino ir realių Ž. Š. galimybių išsiaiškinti, ar tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Byloje nustatyta, kad kai kuriuos traktorius apžiūrėdavo darbuotojai bendrovės, kuri buvo oficialus tos žemės ūkio technikos gamintojo atstovas Lietuvoje. Jie nenustatė, jog tos žemės ūkio technikos priemonės būtų gautos nusikalstamu būdu. Maža to, technika netgi buvo parduota tai įmonei. Neteisėtos turto kilmės nenustatė ir lizingo įmonių darbuotojai. Apskritai nė vienas iš pirkėjų, apklaustų teismo posėdyje, nepasakė, kad pastebėjo bent menkiausius požymius, liudijančius apie tai, jog jų perkami daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Be to, visa technika buvo apdraudžiama, po to registruojama net keliose savivaldybėse, jų atitinkami specialistai taip pat apžiūrėjo tas technikos priemones, nė vienas iš jų nenustatė jokių įtarimą galinčių kelti požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tie specialistai piktnaudžiavo tarnyba arba jog jie netinkamai atliko savo pareigas.

4.6.14.                      Gynėjo tvirtinimu, visos objektyviai nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Š. suprato, jog jo įgyjami daiktai yra gauti nusikalstamu būdu Padėties nekeičia ir nuosprendyje minimas dokumentų klastojimas.

4.6.15.                      Teismas nustatė, kad visus nuosavybės įgijimo dokumentus pagamino nenustatytas asmuo. Nepaisant to Ž. Š. buvo pripažintas bendravykdytoju, nors byloje nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių tokį jo vaidmenį. Aišku, Ž. Š. pagal nuosprendį suklastotus dokumentus dar ir panaudojo, tačiau ir ši išvada nėra paremta patikimais įrodymais apie jo suvokimą, kokie tai iš tikrųjų dokumentai.

4.6.16.                      Teisiamajame posėdyje nebuvo paneigta nuteistojo versija, jog jo bendravimas su technikos priemonių pardavėjais iš esmės vyko elektroninių ryšių priemonėmis, jam buvo atsiunčiami paruošti dokumentai, kurių originalų jis praktiškai nė nematė, o jų forma ir rekvizitai buvo įprastiniai, nesiskyrė nuo tų, kuriuos jis žinojo, todėl negalėjo sukelti jokio nerimo, nes juose matėsi parašai asmenų, kurie buvo jam girdėti. Tarp kitko, rašysenos ekspertizė byloje nebuvo paskirta, todėl nėra galimybės daryti išvadų apie tai, kas galėjo pasirašyti.

4.6.17.                      Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo ar disponavimo žinomai netikru dokumentu būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią. Vien faktas, kad netikri dokumentai buvo saugomi įmonės apskaitoje leidžia spręsti, jog Ž. Š. tikrai nežinojo apie jų netikrumą. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Ž. Š. veiksmuose galima įžvelgti tiesioginės tyčios gaminant netikrus dokumentus ar juos panaudojant požymius. Jis buvo tikras, kad pasirašo tikrus dokumentus arba tvirtina tikrų dokumentų kopijas, nes nebuvo jokių konkrečių prielaidų manyti, jog yra priešingai.

4.6.18.                      Šiuo aspektu pažymima ir, kad teismui reikėjo atkreipti dėmesį į Ž. Š. aiškinimą, kad jokie Švedijos pareigūnai nebuvo paėmę jo kompiuterio, mobilaus ryšio telefono, todėl jų atsiųstuose dokumentuose minimi dalykai ar informacija negalėjo būti gauta teisėtu keliu. Tokia situacija suponuoja išvadą, jog nuosprendyje remiamasis faktiniais duomenimis, kurių gavimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų taisyklių, nes tokia aplinkybė rodo, kad duomenys buvo gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.

4.6.19.                      Ž. Š. buvo suklaidintas tų asmenų, kurie realizavo pagrobtas technikos priemones, dėl to nuteistasis sąžiningai klydo manydamas, jog jam elektroniniu paštu atsiųsti dokumentai yra tikri.

4.6.20.                      Nuteistojo betarpiški kontaktai su klastotoju nenustatyti, todėl nėra galimybės tvirtinti, kad Ž. Š. buvo iš anksto susitaręs pagaminti netikrus dokumentus, ar vėliau prie to prisidėjo, įgijimo dokumentų pasirašymas yra normali praktika, naudojama įteisinant turto pirkimo sandorius. Tuo tarpu netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Šiuo atveju nebuvo paneigtas nuteistojo aiškinimas, jog jis pirko tuos daiktus ir sumokėjo už juos pinigus. Piniginės įplaukos ir išlaidos atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kaltinimas nepateikė įrodymų, kad pinigai nebuvo mokami ar kad sumos, nurodytos tuose dokumentuose, iš tikrųjų buvo kitokios.

4.6.21.                      Dėl šių priežasčių, nuosprendžio išvadą, kad nuteistasis veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pagamino netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus, į kuriuos buvo įrašomi žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „X“ pirko atitinkamus daiktus, o Ž. Š. tuos dokumentus pasirašė ir uždėjo UAB „X“ antspaudą bei taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo ar, kad jis pagamino ir panaudojo netikras Europos Bendrijos atitikties deklaracijų kopijas ar specifikacijas pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., yra nepagrįsta.

4.6.22.                      Duomenys, kurie buvo susiję su Ž. Š. ar UAB „X“, buvo tikri. Nesunkina nuteistojo padėties ir aplinkybė, kad kai kurie pateikti dokumentai Ž. Š. buvo nepasirašyti arba faktas, jog nėra patikimų duomenų, kad tuos dokumentus pasirašė ne juose įvardytas asmuo.

4.6.23.                      Epizode susijusiu su nuteistuoju R. K., labai norint galima įžvelgti klastojimo požymius, tačiau tie požymiai itin formalūs, nes abu veiksmų dalyviai žinojo ką daro, abu tam pritarė, jų pasirašytieji dokumentai te buvo formalumas, kuriuo nebuvo kėsinamasis į normalią dokumentų apyvartą.

4.7.       Pasak gynėjo, išdėstyti apeliacinio skundo argumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi teismo procese nebuvo nustatyta, jog Ž. Š. veiksmuose yra kokio nors nusikaltimo sudėties požymiai. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir turėtų būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nagrinėjant apeliacinę bylą derėtų atlikti įrodymų tyrimą ir aiškintis tas aplinkybes, kurių nesiaiškino Kauno apygardos teismas.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio ir nuteistojo Ž. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniai skundai atmetami.

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais bei patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą įrodymų, kurių pakanka išvadai, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, o Ž. Š. jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas nuteistųjų kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes.

6.1.        Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.2.        Priešingai nei teigia nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai nuteistųjų R. K. ir Ž. Š. veikose nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais. Nors nuteistieji R. K. ir Ž. Š. viso bylos proceso metu neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems bei nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

Dėl nuteistojo Ž. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį

7.       Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį Ž. Š. nuteistas už tai, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorius ,,John Deere 6125R“ ,,John Deere 5100R“, „John Deere 6630“, „John Deere 7280R“, ,,John Deere 6170R“, „John Deere 5100R“, „John Deere 6930 Premium“, ,,John Deere 6150R“, ,,John Deere 5070M“, krautuvus ,,Manitou 634-120LSU“, ,,Bobcat S205“ bei ekskavatorių-krautuvą ,,JCB 4CX“ – žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, šias technikos priemones pardavė, pirkėjams melagingai nurodydamas, jog technika gauta iš teisėtos veiklos. BK 216 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vieną straipsnio dispozicijoje nustatytą veiksmą (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012). Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-653/2012, 2K-251/2014).

8.       Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog Ž. Š. įgyta ir Raseinių, Mažeikių ir Kelmės seniūnijose Ž. Š., UAB ,,X” ir R. K. vardu įregistruota technika (traktoriai ,,John Deere 6125R“ ,,John Deere 5100R“, „John Deere 6630“, „John Deere 7280R“, ,,John Deere 6170R“, „John Deere 5100R“, „John Deere 6930 Premium“, ,,John Deere 6150R“, ,,John Deere 5070M“, krautuvai ,,Manitou 634-120LSU“, ,,Bobcat S205“ bei ekskavatorius-krautuvas ,,JCB 4CX“) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, yra vogta. Nustatytą aplinkybę patvirtina atlikti minėtos technikos tyrimai ir pateiktos specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog aptariamos technikos identifikavimo numeriai yra pašalinti nušlifuojant originalų ir ne gamykliniu būdu iškalant kitą traktoriaus identifikacinį numerį (t. 3, b. l. 161-162, 167-168; t. 4, b. l. 130-132; t. 5, b. l. 111-113, 118-119, 135-136; t. 6, b. l. 14-15; t. 7, 153-154; t. 8, b. l. 118-120, 125-126; t. 10, b. l. 5-7; t. 12, b. l. 46-47; t. 13, b. l. 139-140; t. 14, b. l. 122-123; t. 15, b. l. 68-70; t. 20, b. l. 81-82), taip pat Tarptautinių ryšių valdybos pateikti duomenys dėl pavogtos technikos ir tikrųjų jos savininkų (t. 4, b. l. 24-25, 136, 137; t. 6, b. l. 19; t.7 b. l. 158, 159; t. 8, b. l. 130; t. 10, b. l. 9; t. 11, b. l. 51; t. 12, b. l. 49; t. 13, b. l. 143; t. 14, b. l. 135; t. 15, b. l. 75; t. 20, b. l. 89, 97, 98, 99). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog registruojant kaltinime nurodytą techniką Ž. Š. pateikė technikos nuosavybės įsigijimą patvirtinančius dokumentus, t. y. užsienietiškas eksporto sąskaitas, transporto priemonių pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, jog ,,X K. B. AB” (T. R., T. L., T. R.) pardavė Ž. Š., UAB ,,X”, R. K. techniką, taip pat pateikė atliktų mokėjimų už šią techniką patvirtinančius kvitus, po to, registraciją patvirtinančių dokumentų pagrindu melagingai nurodęs, jog technika gauta iš teisėtos veiklos, ją pardavė. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad nuteistasis Ž. Š. neabejotinai suprato, kad jo įgyta ir parduodama technika yra įgyta neteisėtai, t. y. kad yra gauta nusikalstamu būdu, ir, kad šios technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra netikri. Būtent Ž. Š. turėjo motyvą, tikslą šią techniką įteisinti sudarytų sandorių pagalba, t. y. parduodant šią techniką, melagingai nurodžius, kad ji gauta iš teisėtos veiklos.

9.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuteistojo Ž. Š. parodymų vertinimu, nuteistojo gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje trūksta įtikinančių argumentų atskleidžiančių bendrą Ž. Š. suvokimą, kad turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, tačiau jokių tokį savo teiginį pagrindžiančių argumentų nepateikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. 

9.1. Nuteistasis Ž. Š. tvirtino, jog techniką gaudavo iš Tomo (T. R.), kuris buvo ,,X K. B. AB” darbuotojas, pastarasis paprašydavo tarpininkauti parduodant techniką, kurios savininkas visais atvejais būdavo „X K. B. AB“. Nuteistasis Ž. Š. taip pat tvirtino, kad T. organizuodavo technikos pristatymą į Lietuvą, kartu su technika gaudavo technikos įsigijimo dokumentų originalus – ,,X K. B. AB” sąskaitas, kvitus, atitikties deklaracijas, prieš tai šių dokumentų kopijas gaudavo elektroniniu paštu, kad galėtų įregistruoti techniką, o su Tomu susitardavo, jog už techniką atsiskaitys vėliau, kai ją parduos. Taigi, iš nuteistojo parodymų matyti, jog Ž. Š. gaudavo techniką kartu su sąskaitomis ir kvitais, patvirtinančiais, kad technika jau parduota UAB „X“, Ž. Š. arba R. K. ir už ją sumokėta, nors realiai Ž. Š. nebuvo sumokėjęs. Be to, Ž. Š. parodė, kad daugeliu atveju UAB „X“ realiai šios technikos nepirkdavo, o nurodytos „X K. B. AB“ sąskaitos ir kvitai buvo reikalingi technikai užregistruoti. Nežiūrint į tai, Ž. Š. tvirtino, kad informacija „X K. B. AB“ kvite buvo tikra, tik su kelių dienų skirtumu tarp atsiskaitymo.

9.2. Tačiau pagal Ž. Š. pateiktus „X K. B. AB“ dokumentus dėl technikos įsigijimo aukcione ir dokumentus, patvirtinančius šios technikos pardavimą, tarp technikos įsigijimo ir pardavimo būdavo praėjęs netrumpas laiko tarpas. Antai įsigyjant ekskavatorių-krautuvą ,,JCB 4CX”, „X K. B. AB“ dokumentuose nurodyta, kad krautuvas parduotas UAB „X“ ir pinigai už jį sumokėti 2014 m. spalio 1 d. (t. 7, b. l. 75, 76, 77, 78), tačiau UAB „X“ šį krautuvą pardavė 2015 m. sausio 29 d. (t. 19, b. l. 184), o pinigus už jį gavo tik 2015 m. kovo 27 d. (t. 18, b. l. 106-118), „X K. B. AB“ dokumentuose dėl traktoriaus ,,John Deere 7280R” įgijimo, nurodyta, kad traktorius parduotas UAB „X“ ir pinigai už jį sumokėti 2014 m. lapkričio 5 d. (t. 8, b. l. 33, 34), tačiau UAB „X“ vardu šis traktorius parduotas tik 2015 m. spalio 2 d. (t. 8, b. l. 50-67), avansas už parduodama traktorių bendrovei UAB ,,X” sumokėtas 2015 m. rugpjūčio 21 d. (t. 17, b. l. 106-118), „X K. B. AB“ dokumentuose dėl traktoriaus ,,John Deere 6170R” įgijimo nurodyta, kad traktorius parduotas UAB „X“ ir pinigai už jį sumokėti 2014 m. spalio 10 d. (t. 10, b. l. 46, 47), tačiau UAB „X“ šį traktorių pardavė ir gavo pinigus tik 2015 m. rugpjūčio 26 d. (t. 10, b. l. 154; t. 17, b. l. 106-118). 

9.3. Nuteistasis Ž. Š. pateikė versiją, jog gavęs iš technikos pirkėjo pavedimą, jis pinigus išgrynindavo, konvertuodavo į Švedijos kronas ir perduodavo pinigus technikos registravimo dieną -ją prie savivaldybės atvežusiems vairuotojams, t. y. tokiu būdu jis atsiskaitydavo su Tomu už parduotą techniką. Kaip minėta, baudžiamosios bylos įrodymai patvirtina, jog pavedimai į UAB ,,X” sąskaitą už parduotą techniką būdavo padaromi ne technikos registravimo dieną, o gerokai vėliau. Todėl akivaizdu, jog Ž. Š. negalėjo perduoti pinigus, pardavęs techniką, juo labiau, kad iš nuteistojo parodymų seka, jog jis nežinojo vairuotojų duomenų. Todėl nuteistojo versija, kad Ž. Š. perduodavo dideles pinigų sumas nepažįstamiems žmonėms (vairuotojams), nesurašant tai patvirtinančių dokumentų, yra nelogiška ir neįtikinama.

9.4. Be to, nuteistojo Ž. Š. parodymai, kad už perkamą techniką mokėjo grynaisiais pinigais, nes priešingu atveju nebūtų galėjęs užregistruoti technikos, prieštarauja tuo metu galiojusių Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 19.2.4. punkte nustatytiems reikalavimams, kad dokumentu, patvirtinančiu traktoriaus nuosavybės faktą, gali būti pirkimo-pardavimo sutartis arba pardavėjo išduota sąskaita-faktūra arba PVM sąskaita- faktūra ir mokėjimo dokumentas: banko pavedimas, kasos pajamų kvitas, kasos aparato čekis. Taigi, technikai užregistruoti grynųjų pinigų sumokėjimo kvitas nebuvo būtinas, jis buvo tik kaip vienas iš galimų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Ž. Š., kaip nurodė jis pats, atliko tik tarpininko vaidmenį, kas akcentuojama ir gynėjo apeliaciniame skunde, tačiau tokiu atveju nuteistojo parodymai visiškai nelogiški ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti, kadangi, jeigu Ž. Š. būtų teikęs pagalbą, užregistruojant techniką, ji būtų registruojama tą techniką įgijusio asmens vardu, pateikiant to asmens turimus technikos įsigijimo dokumentus ir nebūtų jokio pagrindo registruoti įgytą techniką savo, bendrovės UAB ,,X” ar R. K. vardu.

9.5. Nuteistojo Ž. Š. nurodytas aplinkybes apie įgytą techniką iš ,,X K. B. AB” neabejotinai paneigia 2018 m. sausio 19 d. Švedijos teisėsaugos institucijų atsakyme į teisinės pagalbos prašymą pateikti duomenys – „X K. B. AB“ generalinis direktorius P. B. parodė, jog „X K. B. AB“ vykdo naudotų transporto priemonių aukcioną, jie veikia kaip tarpininkai ir neturi savų pardavimų; T. R. dirbo „X K. B. AB“ iki 2012 – 2013 m. ir buvo tik agentas, atsiskaitymais ar pardavimais niekada neužsiimdavo, taip pat nepasirašė kvitų „X K. B. AB“. P. B. taip pat parodė, jog „X K. B. AB“ nepardavė traktorių su identifikaciniais numeriais, kurie nurodyti Ž. Š. pateiktose sąskaitose, kvituose; jis pateikė informaciją, kad šiose sąskaitose nurodyti numeriai yra jų „X K. B. AB“ prekių numeriai ir nurodė prekes, kurios buvo parduotos pagal nurodytus kvitų numerius ir kurios yra visiškai nesusijusias su nagrinėjama byla. Pasak „X K. B. AB“, Ž. Š. ar UAB „X Lt“ niekada nepirko traktorių iš „X K. B. AB“ (t. 10, b. l. 96-102). Taip pat 2018 m. sausio 23 d. Švedijos teisėsaugos institucijų Europos tyrimo orderio medžiagoje pateikti duomenys, jog apklaustas kaip liudytojas P. B. parodė, kad „K. B. AB“ ar „X H. E.“ nepardavė jokių transporto priemonių ir nepateikė jokių specifikacijų; T. L. dirba tiekimo darbuotoja nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Tiekimo darbuotojas gali būti apibūdintas kaip kliento kontaktinis asmuo, kuris padeda pristatyti prekę klientui, pasibaigus aukcionui. Bendrovėje nėra ir niekada nebuvo darbuotojo T. R. (t. 2, b. l. 6-54, 55-181, 148-149, 168-169).

9.6. Pateiktų duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, visuma patvirtina, jog „X K. B. AB“, atlikusi tarpininkavimo funkciją tarp pirkėjo ir pardavėjo, ir tuo tikslu organizavusi aukcionus, negalėjo vykdyti veiklos Ž. Š. nurodytu būdu, t. y. išrašyti technikos įgijimo dokumentus ir pristatyti brangią techniką, kai realiai už ją nesumokėta, ir neapibrėžtą laiką laukti, kol technika bus parduota ir sumokėti pinigai. Taip pat minėti duomenys paneigia Ž. Š. aiškinimą, kad aukcionus organizuojanti įmonė, atlikdama tarpininko vaidmenį, sutiko už parduotą techniką gauti grynuosius pinigus tik po to, kai ji bus parduota šią techniką įgijusio pirkėjo (Ž. Š.), ir tuo pačiu išrašyti kvitą, kad už šią techniką pirkėjas (Ž. Š.) jau yra sumokėjęs. Akivaizdu ir tai, kad nei T. R., nei T. L. pagal pareigybes pardavimų nevykdė, todėl Ž. Š. pateiktuose dokumentuose pasirašyti negalėjo. Svarbu pažymėti, jog Ž. Š. taip pat tvirtino, kad perkant ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“ bei traktorius „John Deere 6125R” ir „Case IH“, jau buvo suradęs pirkėjus ir pasiūlęs juos įsigyti, nes pats jų dėl didelės kainos įsigyti negalėjo. Tuo tarpu pagal Ž. Š. parodymus, jis „X K. B. AB“ lankėsi daugybę kartų, jam buvo žinoma aukcionų tvarka, todėl akivaizdu, jog Ž. Š. techniką įgydavo ne aukcionuose ir tai suprato, nes, pirkdamas techniką aukcione, Ž. Š. negalėjo būti tikras, jog konkreti technika, dėl kurios pirkimo savo ruožtu Ž. Š. jau yra sutaręs, bus parduota būtent jam.

10.       Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo Ž. Š. parodymai ne tik prieštarauja vieni kitiems, bet ir paneigti objektyvių bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. Š. suprato, kad jo įgyta ir parduodama technika yra įgyta neteisėtai ir šios technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai netikri, yra pagrįsta išsamiu byloje surinktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Taip pat nustatyta, jog technikos registravimas UAB ,,X“, Ž. Š. ar R. K. vardu buvo atliekamas, siekiant gauti jos registraciją patvirtinančius dokumentus, t. y. tokiu būdu ją legalizuoti ir po to parduoti, tokiu būdu pirkėjus suklaidinus dėl parduodamos technikos įgijimo teisėtu būdu. 

11.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog Ž. Š., registruodamas minimą techniką, žinojo, kad ji yra įgyta nusikalstamu būdu. Gynėjo nuomone, tarp ,,X K. B. AB” ir Ž. Š. per tam tikrą laiką buvo nusistovėjusi verslo prekybos schema, daugiausia bendraujant elektroninio ryšio priemonėmis, o Ž. Š. veiksmai pasireiškė tuo, kad kai kuriuos dokumentus jis pasirašė ir patvirtino jų tikrumą, nors tuos dokumentus parengė nenustatytas asmuo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais.

12.       Paprastai nusistovėjusius verslo santykius patvirtina ilgalaikis bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas, t. y. verslo subjektai vienas kitą turi gerai pažinoti. Tuo tarpu Ž. Š. negalėjo įvardinti jokių Tomo duomenų ir kontaktų, negalėjo įvardinti ir neva grynuosius pinigus už parduotą techniką gavusių asmenų kontaktų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuolatinį bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, t. y. byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti Ž. Š. susirašinėjimą su ,,X K. B. AB” dėl technikos įsigijimo ar jos gabenimo, nėra pateikti jokie pasiūlymai, kita susirašinėjimo, būdingo šios srities verslui, medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Ž. Š. nurodomą bendradarbiavimo aplinkybę visų pirma paneigia baudžiamosios bylos įrodymais nustatytas faktas, kad ,,X K. B. AB” Ž. Š. ar UAB ,,X” kaltinime nurodytos technikos nepardavė, o T. R. ar T. L. niekada nepasirašė kvitų įmonės vardu, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog technikos įgijimo dokumentuose nurodytais duomenimis, jog technika įgyjama iš realios įmonės ir dokumentai pasirašyti realiai dirbančių asmenų, kurių kontaktai viešai prieinami, neabejotinai buvo siekiama sustiprinti klastojamų dokumentų tikrumą. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai bando sumenkinti Ž. Š. kompiuteryje rastų nepasirašytų eksporto sąskaitų EU viduje bei kvitų ruošinius, Ž. Š. parodymų, kad Švedijos pareigūnai nebuvo iš jo paėmę kompiuterio, pagrindu išreikšdamas abejones šių įrodymų gavimo teisėtumu. Tačiau priešingai gynėjo argumentams, byloje esanti 2018 m. sausio 23 d. Švedijos teisėsaugos institucijų įvykdyto Europos tyrimo orderio medžiaga patvirtina, jog Švedijoje tiriant traktorių vagystes, 2015 m. gruodžio mėn. buvo konfiskuotas Ž. Š. kompiuteris, pateikti ir ištirti duomenys, rasti šiame kompiuteryje (t. 2, b. l. 6-54, 55-181, 148-149, 168-169). Pažymėtina, jog 2020 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka perskaitė byloje esančią Europos tyrimo orderio medžiagą bei 2019 m. vasario 13 d. apžiūros protokolą (t. 7, b. l. 54-68), kuriame užfiksuota, kad buvo  apžiūrėta UAB „X“ direktoriaus Ž. Š. kietojo disko kopija, gauta iš Švedijos teisėsaugos institucijų. Surašant apžiūros protokolą, BPK 207 straipsnio pažeidimų nebuvo nustatyta, o, bylą nagrinėjant teisme įrodymas ištirtas, laikantis BPK 289 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. Apeliaciniame skunde be Ž. Š. pozicijos, neigiant kompiuterio paėmimo iš jo faktą, kitų argumentų dėl šių įrodymų vertinimo nenurodoma. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi 2018 m. sausio 23 d. Švedijos teisėsaugos institucijų įvykdyto Europos tyrimo orderio medžiagos duomenimis ir BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad šioje medžiagoje nurodyti faktiniai duomenys buvo įvertinti ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Nuteistojo gynėjas teigia, kad Ž. Š. tik tvirtino gautų dokumentų tikrumą, tuo tarpu dokumentus parengė nenustatytas asmuo. Tačiau nurodytą aplinkybę paneigia Ž. Š. kompiuteryje rasti minėti ruošiniai (nepasirašytos eksporto sąskaitos EU viduje bei kvitai), nes priešingu atveju šie dokumentai kompiuteryje būtų pasirašyti bent vieno subjekto – techniką parduodančios bendrovės ,,X K. B. AB” ir atsiųsti pastarosios įmonės elektroniniu paštu. Akivaizdu, jog atlikti nepasirašytų dokumentų vertimo ar vykdyti kitų formalumų nėra galimybės. Nors nebuvo nustatytas asmuo, pagaminęs netikrus nuosavybės įsigijimo iš užsienio valstybės dokumentus, aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis  Ž. Š. žinojo, jog šie dokumentai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei juos įvertinęs, nustatęs, kad Ž. Š. negalėjo nurodyti konkrečių duomenų apie asmenį, iš kurio įsigydavo techniką, jo nenuoseklius, prieštaringus bei nelogiškus parodymus apie technikos įgijimo laiką, pristatymą, atsiskaitymus už ją, tai, kad buvo pagaminti žinomai netikri technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai, padarė pagrįstą išvadą, jog baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad Ž. Š. suprato, jog tokia technika įgyta nusikalstamu būdu, t. y. vogta.

13.        Nuteistojo gynėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad nuteistasis buvo akivaizdžiai suklaidintas, o technikos teisėtumu nesuabejojo nei ją registravusių savivaldybių tarnautojai, nei banko atstovai, nei kai kuriuos traktorius apžiūrėję bendrovės, kuri buvo oficialus tos žemės ūkio technikos gamintojo atstovas Lietuvoje, darbuotojai. Iš tiesų, bylos duomenimis nustatyta, jo parduotos technikos įgijimo neteisėtumas buvo nustatytas tik atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad tiriamos technikos identifikaciniai numeriai yra suklastoti. Papildomo tyrimo dėl identifikacinių numerių klastojimo fakto metu buvo patvirtintas dalies technikos vagystės faktas; kadangi kitos dalies technikos gamykliniai identifikaciniai numeriai nebuvo atstatyti, duomenys, jog ši technika pavogta, nebuvo patvirtinti. Tačiau šios technikos identifikacinių numerių suklastojimo faktas suponuoja išvadą, jog ši technika taip pat buvo pavogta, nes priešingu atveju prasmės klastoti jos identifikacinius numerius nėra. Nuteistasis Ž. Š. teigė atlikęs technikos patikrą specialioje programėlėje bei svetainėje ,,Google“, kreipėsi ir į žemės ūkio technika prekiaujančią UAB ,,D. a.“, tačiau Ž. Š. nurodytos programinės įrangos dėl prisijungimo prie „John Deere“ duomenų bazės apžiūros metu nustatyta, jog, naudojantis Ž. Š. nurodyta programa, galima patikrinti variklio serijos numerį ir gamyklinį numerį bei nustatyti, ar traktoriaus variklio numeris atitinka to traktoriaus serijos numerį, taip pat galima pamatyti variklio atitikties sertifikatą ir specifikaciją, tuo tarpu programoje duomenų apie savininką ir vagystę nėra. Pažymėtina tai, kad Švedijos teisėsaugos institucijų pateiktoje Europos tyrimo orderio medžiagoje nustatytas vienas iš pagrobtų traktorių ir kitos technikos identifikacinių numerių (VIN) klastojimo būdų – pavogtam traktoriui perkalamas kito, nepavogto to paties modelio ir markės traktoriaus identifikacinis numeris, todėl Ž. Š. nurodytos programos bei internetinės svetainės ,,Google“ duomenų pagalba nebuvo galimybės patikrinti technikos identifikacinių numerių tikrumo. Iš to darytina išvada, kad Ž. Š., žinodamas šį identifikacinių numerių klastojimo būdą, dėl kurio jo minima programa neįmanoma patikrinti identifikavimo numerio tikrumo bei nustatyti, kad technika yra vogta, galėjo technikos pirkėjams nurodyti, kad ji įsigyta teisėtai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ž. Š., siūlydamas pirkėjams ir savivaldybės darbuotojams jo minėtos programos pagalba pasitikrinti duomenis apie parduodamą techniką, pats kaip technikos įsigijimo šalį nurodydavo tą šalį, kurioje esančios technikos identifikaciniai numeriai konkrečiai technikai buvo panaudoti.  Akivaizdu ir tai, kad aplinkybė, jog be specialaus tyrimo nebuvo galima nustatyti, kad technika yra vogta, sąlygojo nuteistojo ilgai trukusius, nuolat pasikartojančius nusikalstamus veiksmus ir objektyviai paneigia nuteistojo gynėjo argumentą, kad nuteistasis buvo sąžiningai suklaidintas ir nežinojo, kad įgyta technika yra vogta. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo teiginys, kad jo tikslas buvo techniką įgyti pigiau ir vėliau ją parduoti brangiau, akivaizdu, ją legalizavus.

14.       Taigi, bylos įrodymų visuma nustatyta, kad nenustatytu būdu įgytos technikos su suklastotais identifikaciniais numeriais legalizavimas vyko tokiu būdu – tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus kaltinime nurodytos technikos identifikacinius numerius, Ž. Š., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitas ir kvitus, į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis – kad Ž. Š., UAB ,,X” ar R. K. pirko kaltinime nurodytą techniką, už kurią sumokėjo kaltinime nurodytas pinigų sumas, tokiu būdu pagaminus tariamą teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas kaltinime nurodytas turtas yra gauti iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitas, tokiu būdu bendrais veiksmais pagamino tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, po to Ž. Š. tikslu savo, UAB ,,X” ar R. K. vardu įregistruoti kaltinime nurodytą turtą pateikė žinomai netikrus, registracijai būtinus ir kaltinime nurodytus dokumentus savivaldybių tarnautojams, o šiems turtą įregistravus, nurodant, kad jo savininkas yra jis (Ž. Š.), UAB ,,X“ ar R. K., ir išdavus registraciją patvirtinančius dokumentus, jis (Ž. Š.) šį turtą pardavė kaltinime nurodytiems asmenims, taip pirkėjams melagingai tvirtindamas, kad technika gauta iš teisėtos veiklos, tokiu būdu legalizavo nusikalstamu būdu įgytą kaltinime nurodytą turtą. Nuteistojo Ž. Š. parodymai teisiamajame posėdyje ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių nustatytų aplinkybių. Objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis Ž. Š. realiai kaltinime nurodytos technikos iš ,,X K. B. AB“ niekada nepirko, o įsigijimo dokumentuose nurodyta technika yra vogta, rodo sandorių su ,,X K. B. AB“ fiktyvumą, kuriais buvo siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

15.       Tokiu būdu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistajam Ž. Š. buvo žinoma, jog gauta technika yra įgyta nusikalstamu būdu (vogta), šios technikos įgijimą patvirtinančių žinomai netikrų dokumentų pagalba ši technika buvo įregistruota ir tokiu būdu legalizuojama, melagingai nurodžius, jog ji gauta iš teisėtos veiklos. Pripažinus, kad Ž. Š., nurodyto mechanizmo pagalba siekdamas nusikalstamo tikslo – legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, veikė bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrininkai iš anksto apgalvotoje ir suderintoje nusikaltimo darymo schemoje turėjo konkrečius vaidmenis, suprato, kad kiekvieno iš jų veiksmai būtini nusikalstamam tikslui pasiekti ir norėjo taip veikti. Bylos įrodymais nustatyta, kad Ž. Š. iniciatyva buvo registruojama technika Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre vieninteliu tikslu – įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

16.       Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės (sandorių su nusikalstamu būdu įgytu turtu, siekiant jį įteisinti, atlikimas) patvirtina ne tik objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą nuteistojo veiksmuose. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, tikslingai atlikdamas veiksmus su nusikalstamu būdu įgytu turtu - netikrų dokumentų pagalba jį įregistruodamas, o vėliau šį turtą parduodamas, tyčia siekė legalizuoti nusikalstamu būdu gautą techniką, t. y. nuteistojo R. Š. veiksmuose yra nustatyti ir subjektyvieji BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

17.       Prašydamas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti Ž. Š. dėl nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nuteistojo gynėjas teigia, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Ž. Š., pasirašydamas kaltinime nurodytus dokumentus ar juos pateikdamas dėl technikos įregistravimo, suprato, jog gamina netikrus dokumentus ir juos panaudoja, t. y. kad veikė tiesiogine tyčia. Pasak gynėjo, nuteistasis Ž. Š. buvo suklaidintas pagrobtą techniką realizavusių asmenų, dėl to sąžiningai klydo. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

18.       BK 300

19.       Baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. Š. veiksmuose yra visi šio nusikaltimo sudėties požymiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. Š., siekdamas nuslėpti bei įteisinti savo tyrimo metu nenustatytų būdu įgytus traktorius bei kitą techniką, žinodamas, kad ji įgyta nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus šios technikos identifikavimo numerius, Ž. Š. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrais veiksmais pagaminus tariamai teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu pagaminus netikrus dokumentus, Ž. Š. šiuos dokumentus panaudojo – pateikė išvertimui į lietuvių kalbą, apdraudęs minėtą techniką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėjęs privalomąją rinkliavą už technikos registravimą, valstybinių numerių išdavimą, pateikė techniką registruojantiems specialistams, tikslu įregistruoti šią techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gauti šios technikos registracijos liudijimus, valstybinius numerius. Savivaldybės specialistui įregistravus minėtą techniką ir išdavus Ž. Š. technikos registracijos liudijimus, valstybinius numerius, jis šią techniką pardavė, technikos pirkėjams melagingai nurodydamas, kad parduodama technika gauta iš teisėtos veikos. Šių veiksmų pasėkoje, nusikalstamu būdu įgyta technika netikrų dokumentų pagalba buvo įregistruojama Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre bei parduodama.

20.       Aukščiau aptartais bylos įrodymais buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ,,X K. B. AB“ kaltinime nurodytos technikos Ž. Š., UAB ,,X“ ar R. K. vardu niekada nepardavė, kad kaltinime nurodytos technikos, kuri buvo įregistruota UAB „X“, Ž. Š. ir R. K. vardu, identifikaciniai numeriai buvo suklastoti, dalies technikos vagystės faktas patvirtintas, o dalies – nėra galimybių atstatyti gamyklinius identifikacinius duomenis. Kaip nustatyta, įgijęs vogtą arba su suklastotais identifikaciniais numeriais techniką, Ž. Š. negalėjo turėti legalių, jos teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų ir ją užregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, atitinkamai gauti šios technikos registracijos dokumentus bei valstybinius numerius ir ja laisvai disponuoti. Todėl, registruojant kaltinime nurodytą techniką, Ž. Š. pateikė pasirašytus žinomai netikrus dokumentus – sąskaitas ir kvitus, patvirtinančius teisėtą šios technikos įgijimą, taip pat pateikė netikrus specifikacijų lapus, atitikties deklaracijas, patvirtinančius registruojamos technikos techninius duomenis ir atitiktį keliamiems reikalavimams. Šios aukščiau aptartos byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia nuteistojo kaltę dėl bendrininkaujant netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo. Apeliacinio skundo argumentuojama, kad elektroniniu paštu gautų dokumentų pasirašymas yra normali praktika, o netikru dokumentu turi būti laikomas melagingą faktą patvirtinantis dokumentas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog Ž. Š. nenustatyto asmens pagamintuose netikruose dokumentuose įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis – kad jis pats, UAB ,,X” ar R. K. pirko ir sumokėjo pinigų sumas už kaltinime nurodytą techniką. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, dokumentuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie sandorius, kurie realiai nebuvo įvykę. Negalima sutikti ir su nuteistojo gynėjo argumentu, jog buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys patvirtina nuteistojo aiškinimą, kad techniką jis iš tiesų pirko, mokėjo pinigus. Iš tiesų byloje esantys duomenys rodo, jog, pardavus techniką, į UAB ,,X“ sąskaitą buvo pervedami pinigai (įplaukos), tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš tai už įgyjamą techniką būtų atliekami mokėjimai ,,X K. B. AB“ (išlaidos). Akivaizdu, jog neteisėtu būdu įgijus kaltinime nurodytą techniką, kurios įgijimo teisėtumas buvo patvirtintas netikrais dokumentais, tame tarpe ir mokėjimo kvitais, tokių duomenų ir negalėjo būti.

21.       Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad nuteistasis Ž. Š. neabejotinai suprato, kad pagamino netikrus dokumentus, kuriuos laikė ir panaudojo, ir norėjo taip veikti. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Ž. Š. registravo atvežtą techniką tik pas konkrečius kelių savivaldybių darbuotojus, t. y. penkiolika kartų technika įregistruota Raseinių rajono savivaldybėje, vieną kartą – Kauno rajono savivaldybėje, du kartus – Mažeikių rajono savivaldybėje ir penkis kartus – Kelmės rajono savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog pagal minėtų Traktorių registravimo taisyklių 24 punktą, 25 punktą, savivaldybės darbuotojas, atliekantis traktoriaus registravimą, patikrinęs pateiktus technikai registruoti dokumentus ir prieš ją įregistruodamas, privalo vizualiai apžiūrėdamas, sutikrinti technikos techninius ir eksploatacinius duomenis. Be to, Traktorių registravimo taisyklių 26 punkte numatyta, kad įregistruojant kitos savivaldybės teritorijoje esantį traktorių arba keičiant jo registro duomenis, traktoriaus duomenis patikrina savivaldybės darbuotojas pagal traktoriaus buvimo vietą. Todėl, technikai esant viename mieste, tačiau norint ją registruoti kitoje savivaldybėje, ji galėjo būti pristatyta apžiūrai pagal jos buvimo vietą. Tačiau iš technikos registravimo dokumentų matyti, jog technika nebuvo pateikiama apžiūrai kitiems specialistams, išskyrus traktorių „John Deere 6430“. Nors laikantis minėtų Taisyklių reikalavimų registruojamą techniką reikėjo nugabenti į savivaldybę, kurioje atliekama jos registracija, po to pargabenti į laikymo vietą, nepriklausomai nuo technikos buvimo vietos, Ž. Š. važiavo registruoti techniką į minėtų rajonų savivaldybes. Antai neregistruotas traktorius „John Deere 5100R“ buvo laikomas Kauno rajone, tačiau buvo registruojamas Mažeikių rajono savivaldybėje, neregistruoti traktorius „John Deere 6150R“ ir krautuvas „Bobcat S205“ buvo laikomi Kauno rajone, tačiau buvo registruojami Raseinių rajono savivaldybėje, neregistruoti krautuvas „Caterpillar 906H2“ ir ekskavatorius „Caterpillar 305.5E2CR” buvo naudojami Kauno rajone, tačiau buvo registruojami Kelmės rajono savivaldybėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie Ž. Š. veiksmai rodo, jog jis vyko registruoti technikos tik pas pažįstamus savivaldybių specialistus, kur galėjo lengviau ir sklandžiau įgyvendinti savo nusikalstamus sumanymus.

22.       Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyti BK 300 straipsnio 1 dalies subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaip jau buvo minėta, pirmiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nelaikytinas BPK normų pažeidimu, teismo sprendimas motyvuotas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo Ž. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį

23.       Nuteistojo R. Š. gynėjas ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo atliktų veiksmų tikslą, nes Ž. Š. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Pasak gynėjo, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog technika buvo įgyjama (nuperkama), turint tikslą vėliau ją parduoti, dėl to buvo atliekamos ir privalomos procedūros (technikos priemonių apdraudimas, valstybinės rinkliavos sumokėjimas bei užregistravimas savivaldybėje). Be šių veiksmų yra neįmanomas turto (technikos priemonių) pardavimas, kuris nėra neteisėta veikla. Technika buvo registruojama teisės aktuose nustatyta tvarka, be to, šis turtas buvo įtrauktas į bendrovės UAB „X“ apskaitą, sumokėti mokesčiai. Dėl to, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiais veiksmais nuteistasis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, yra nepagrįsta. Šie gynėjo argumentai atmestini.

24.       BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Taigi, tiek BK 216 straipsnyje, tiek BK 189 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai yra gana panašūs. Tiek vienu, tiek kitu atveju disponuojama nusikalstamu būdu gautu turtu, tačiau esminis skirtumas, leidžiantis atriboti, aptariamas nusikalstamas veikas yra nusikalstamas tikslas ir jį apimanti tyčia. Kaip jau buvo nurodyta, BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis yra tikslas – siekis nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Šio nusikaltimo atveju tyčia apima ne tik suvokimą, jog finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, bet taip pat ir siekį tokiu būdu nuslėpti tikrąją tokių pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Nustačius minėtus subjektyviuosius požymius, veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, priešingu atveju – pagal BK 189 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

25.       Atribojant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą nuo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas, kai BK 189 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi tik į nuosavybę. Kriminalizavus šią veiką, įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai bei kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito įstaigų ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema.

26.       Byloje surinkta visuma įrodymų, kurie leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistojo Ž. Š., UAB ,,X“ bei R. K. vardu įregistruotos bei parduotos technikos identifikaciniai numeriai suklastoti, o tyrimo metu nustačius tikruosius identifikacinius numerius, nustatyta, jog technika vogta užsienio valstybėse, t. y. nagrinėjamoje byloje nusikalstama turto kilmė (vagystės) neginčytinai nustatyta, to iš dalies neneigia ir apeliantas. Nustatyta ir tai, kad kaltinimuose nurodytais atvejais Ž. Š. pasirašė iš nenustatyto asmens gautuose, žinomai netikruose dokumentuose: ,,X” sąskaitose, specifikacijų lapuose, atitikties deklaracijose, sumokėdavo valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, techniką apdrausdavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kreipdavosi į rajono savivaldybę dėl technikos įregistravimo. Nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad, įregistravus techniką ir gavus registraciją patvirtinančius dokumentus bei valstybinius numerius, nusikalstamu būdu įgyta technika buvo įregistruojama Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, tokiu būdu, suklaidinant pirkėjus, kad technika įgyta teisėtai, parduodama. Tai, kad nusikalstamu būdu įgyta technika buvo įregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka, parodo nuteistojo siekį nuslėpti tikrąją to turto kilmę, ją įteisinti ir parduoti už atitinkamą kainą. Baudžiamosios bylos duomenimis, Ž. Š. atliko visus Traktorių registravimo taisyklėse nurodytus veiksmus, tačiau, nustačius, kad registruojamo turto kilmė yra nusikalstamu būdu įgyta technika, šie nuteistojo veiksmai nesąlygoja sandorio teisėtumo. Todėl nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad nuteistojo veiksmai buvo teisėti, nes daiktų pirkimas-pardavimas nėra neteisėta veikla. Pažymėtina ir tai, kad technikos registravimo procedūros buvo atliekamos pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles, nes priešingu atveju, to turto nebūtų galima įregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, tokiu būdu tą turtą legalizuoti ir, suklaidinant pirkėjus, kad technika įgyta teisėtai, ją parduoti už rinkos kainą. Bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis Ž. Š. visa tai suvokė ir būtent to siekė. Iš bylos medžiagos matyti, jog pateiktos registruoti bei parduotos technikos identifikaciniai numeriai suklastoti, o, tyrimo metu nustačius tikruosius identifikacinius numerius, nustatyta, jog technika vogta užsienio valstybėse. Todėl technikos registravimas pagal teisės aktuose nustatytas procedūras buvo privalomas, siekiant nuslėpti nusikalstamu būdu įgytos technikos kilmę ir techniką įteisinti, po to ją parduodant. Nuteistojo Ž. Š. atliktų veiksmų visuma parodo, kad jo pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į nusikalstamu būdų įgyto turto (technikos) įteisinimą, jo veiksmais buvo pakeistas neteisėtai įgyto turto statusas – neteisėtai įgytas turtas tapo teisėtai įgytu, t. y. legalizuotas nusikalstamu būdu įgytas turtas, po to buvo juo disponuojama. Įvertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. Š. pripažino kaltu padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. 

27.       Atribojant nusikalstamas veikas – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą nuo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas, kai BK 189 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi tik į nuosavybę. BK 216 straipsnio dispozicijoje nustatytais veiksmais įgaliotoms institucijoms apsunkinamos galimybės kontroliuoti šalies finansų ir kredito sistemas, sudaromos prielaidos iškreipti realią jų padėtį. Ž. Š. pagaminant ir panaudojant netikrinus technikos įgijimo dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruojama technika, o po to parduodama, buvo keičiamas technikos teisinis statusas, iš esmės buvo apsunkintos technikos suradimo ir nusikalstamų veiklų atskleidimo galimybės. Akivaizdu, jog pagaminant netikrus technikos įgijimo dokumentus, juos panaudojant bei įregistruojant techniką Ž. Š., UAB ,,X” ar R. K. vardu, nuteistasis turėjo tikslą nuslėpti tikrąją technikos kilmę, taigi, tyčia padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

28.       Nuteistojo Ž. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo anksčiau priimtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Gynėjo nuomone, pastarosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės praktiškai analogiškos toms veikos, kurios buvo tiriamos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir yra svarbus teisės taikymo šaltinis. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

29.       Nuteistasis Ž. Š. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo traktorių „John Deere 6150R“ su suklastotu variklio numeriu ir identifikaciniu numeriu, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, traktorių „John Deere 6150R“, pasinaudodamas UAB „X“ įmonės vardu ir panaudodamas suklastotus dokumentus, pardavė ir taip jį realizavo. Vertinant minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytus nuteistojo Ž. Š. atliktus veiksmus, atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės skiriasi. Gynėjo cituojamame teismo nuosprendyje nustatyta, jog Ž. Š., žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo ir, pasinaudodamas UAB ,,X“ vardu bei panaudodamas suklastotus dokumentus, jį pardavė. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog minimu atveju pagrindinis Ž. Š. tikslas buvo nukreiptas į nusikalstamu būdu įgyto turto (traktoriaus „John Deere 6150R“) pardavimą (realizavimą), o ne jo įteisinimą. Todėl objektyviais duomenimis nustatytos nuteistojo veikos padarymo aplinkybės nėra tapačios toms veikoms, kurios yra nagrinėjamoje byloje.

Dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu

30.       Nuteistojo Ž. Š. gynėjas teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui. Gynėjo manymu, pagal nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes nėra aišku, ar tai buvo vienas ir tas pats asmuo, ar kiekvieną kartą vis kitas. Be to, teismo nustatytos aplinkybės leidžia abejoti buvus bent du vykdytojus. Pasak gynėjo, nei subjektyvūs, nei objektyvūs duomenys neduoda pagrindo spręsti, kad nenustatytas asmuo ar asmenys kas kartą suprato, jog kėsinasi į tą patį objektą, suvokė kitus klastojimo, kurie inkriminuoti Ž. Š., ar turto legalizavimo požymius. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

31.       Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji objektyvieji požymiai du ir daugiau pakaltinami ir sulaukę baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti asmenys, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Visų minėtų požymių buvimas yra būtinas, konstatuojant bendrininkavimą asmens veiksmuose.

32.       Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu. Kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Teismų praktika nagrinėjamu klausimu nevienoda, tačiau bendrininkų grupės aplinkybė tokiais atvejais dažnai šalinama iš kaltinimų ir teismų nuosprendžių. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje plenarinė sesijos 2009 m. sausio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Be to, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi tais atvejais, kai asmuo pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas iš kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

33.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (10 veikų) bei BK 216 straipsnio 1 dalį (12 vaikų), kurias jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tokia teismo išvada dėl bendrininkų grupės buvimo atitinka teismo praktiką dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu požymių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje netikrų dokumentų pagaminimas, jų panaudojimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir legalizavimas bei suklastoto dokumento laikymas buvo padarytos dalyvaujant dviem bendravykdytojams, vienas iš kurių – Ž. Š., o kitas bendravykdytojas tyrimo metu nebuvo nustatytas. Bylos duomenys patvirtina, jog nusikalstamos veikos mechanizmui įgyvendinti reikėjo kelių bendravykdytojų. Vienas iš jų, pristatęs nusikalstamu būdu įgytą techniką, kuriai buvo pagaminti netikri nuosavybės dokumentai, o atskirais atvejais ir perkalti technikos priemonių VIN numeriai, kitas (Ž. Š.) pasirašydavo pateiktus netikrus dokumentus, eksporto sąskaitas, sumokėdavo valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, techniką apdrausdavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kreipdavosi į rajono savivaldybę dėl technikos įregistravimo, o užregistravęs techniką ir gavęs registraciją patvirtinančius dokumentus, šią techniką parduodavo, pirkėjams melagingai nurodydamas, kad technika įgyta teisėtu būdu, iš teisėtos veiklos. Taigi akivaizdu, kad būtent bendrininkų buvimas, jų susitarimas, jungiamas jų tyčios veikti bendrai, lėmė ir palengvino nusikalstamų veikų darymą, sustiprino pasiryžimą veikti nusikalstamai. Be tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmų nebūtų įmanomi ir nuteistojo Ž. Š. veiksmai, gaminant netikrus dokumentus bei legalizuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, juo labiau iš nuteistojo Ž. Š. parodymų seka, kad su turtą pristačiusiu asmeniu buvo atsiskaitoma būtent po turto pardavimo (legalizavimo). Pagal nuteistojo Ž. Š. parodymus, tyrimo metu nenustatytas asmuo (jo įvardintas kaip pažįstamas T.) organizuodavo technikos pristatymą į Lietuvą, susitikimus su pirkėjais, atsiskaitymus. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistojo Ž. Š. ir nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų bendrumą, jo susitarimą su šiuo asmeniu ir tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo, pagrįstai pripažino, jog Ž. Š. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su tyrimo nenustatytu asmeniu. Pagrindo spręsti, jog byloje nenustatytas tyrimo metu nenustatyto asmens ryšys su Ž. Š. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nėra.

34.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nusikalstamų veikų epizoduose, kuriuose nenurodytas asmuo, pakeitęs technikos identifikacinius numerius, nesant nurodyta, kas, kur ir kada pakeitė numerius, lieka neaišku, ar tas asmuo turi ką nors bendra su nusikalstama veikla ir pan. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo argumentu, kad, nenustačius tikslių asmens, kuris pakeitė technikos identifikacinius numerius, duomenų, lieka nenustatyta jo bendrininkavimo su Ž. Š. apimtis. Baudžiamosios bylos įrodymai patvirtina, kad Ž. Š. įgytos technikos identifikaciniai numeriai buvo pakeisti – dalies – ši aplinkybė patvirtinta specialisto tyrimo metu, atstačius gamyklinius numerius, dalies – konstatuota, kad gamyklinių numerių vietoj suklastotųjų nėra galimybės atstatyti ar tyrimo metu negavus duomenų apie konkrečios technikos vagystę, bei aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Ž. Š. buvo žinoma, jog jo legalizuojama technika yra įgyta nusikalstamu būdu, jis, norėdamas įteisinti jos gavimą, prisideda prie netikrų dokumentų pagaminimo ir šiuos netikrus dokumentus panaudoja, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus, pagrįstai nurodė, kad jis veikė bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu. Pripažinus, kad Ž. Š. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl tęstinės veikos

35.       Nuteistojo Ž. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis yra skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (viso 22 veikos), kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad visos nusikalstamos veikos buvo daromos analogišku būdu, praktiškai tapačiomis aplinkybėmis, kas suponuoja išvadą, jog visas nusikalstamas veikas jungė vienas sumanymas ir tuo pačiu vieninga tyčia. Šis nuteistojo gynėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

36.       Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

37.       Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

38.       Nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

39.       Nagrinėjamoje byloje R. Š. nuteistas už atskirų pavienių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (10 veikų) bei BK 216 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (12 veikų) padarymą, teismui nustačius, jog jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (20-tos veikos atveju kartu ir su R. K.), atskirais laikotarpiais pagamino, pateikė, panaudojo (2 veikos atveju laikė) žinomai netikrus dokumentus bei pateikė žinomai netikrus dokumentus savivaldybių tarnautojams, tokiu būdu melagingai nurodydamas, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, o jį (turtą) įregistravus Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir gavus registraciją patvirtinančius dokumentus, šį turtą pardavė, taip turto pirkėjams melagingai nurodė, kad jis (turtas) gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – kaltinime nurodytas technikos priemones.

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. Š. nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku (kaltinimas apima laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. liepos 15 d.), taip pat skirtingomis aplinkybėmis (nenustatytu būdu gauta technika buvo pavogta skirtingose valstybėse (Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje), kuri buvo registruojama skirtingų miestų (Kelmės, Mažeikių, Raseinių) savivaldybėse, skirtingais vardais (Ž. Š., UAB ,,X“, R. K.)). Sutiktina su tuo, kad Ž. Š. nusikalstamos veikos padarytos tapačiais veiksmais (netikrų dokumentų pagaminimas ir pateikimas bei technikos registravimas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre), tačiau šiuos veiksmus lėmė nusikalstamu būdu įgyto turto specifika, kurią legalizuojant reikėjo atlikti tapačias Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse nustatytas procedūras.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatytas ir bendras nusikalstamas veikas jungiantis nuteistojo sumanymas, tuo pačiu vieninga tyčia. Byloje tokių duomenų, kad nuteistojo Ž. Š. padaryti nusikalstami veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios, kuriai būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, tai yra darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, nėra. Nuteistasis Ž. Š. dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, savo pozicijos dėl sumanymo padaryti nusikalstamas veikas nėra išsakęs. Bylos duomenimis, nuteistajam siekiant įteisinti vieną nusikalstamu būdu įgytą turtą, kitas turtas laiko prasme dar nebuvo įgytas. Akivaizdu, jog Ž. Š. tyčia legalizuoti turtą susiformuodavo, kas kartą įgijus nusikalstamu būdu gautą techniką, kurią lydėjo po to šiai nusikalstamai veikai realizuoti būtini atlikti veiksmai – netikrų dokumentų pagaminimas, panaudojimas, technikos legalizavimas ir galiausiai to turto pardavimas. Todėl visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika.

Dėl nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

42.       Nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimų, prieštarauja priimto nuosprendžio turiniui. Šioje nutartyje jau buvo minėta, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Kartu pažymėtina, kad nebuvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistųjų parodymus, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų nepažeidė. Tai, kad teismas surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis ar jo gynėjas, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

43.       Iš gynėjo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas ginčija nuteistojo R. K. kaltę, iš esmės remdamasis tik paties R. K. pozicija, kuri pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų įrodymų visuma nustatytomis aplinkybėmis buvo paneigta. Teismas nurodė, kad nuteistojo R. K. pozicija prieštarauja byloje surinktiems bei jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu dėl inkriminuojamos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

44.       Gynėjas, ginčydamas teismo nustatytą R. K. kaltę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigia, kad nuteistasis, pasirašydamas kaltinime nurodytus dokumentus, neturėjo tiesioginės tyčios prisidėti prie netikro dokumento pagaminimo: iš nuteistojo parodymų matyti, jog R. K. pasitikėjo Ž. Š. aiškinimu ir pasirašė pastarojo pateiktus dokumentus, nežinodamas, kad jie yra netikri, jis manė, kad veikia pardavėjo valia. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

45.       Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. K. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, ko iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, kad, pasirašydamas sąskaitą Nr. 707725, patvirtinančią, kad jis (R. K.) 2016 m. sausio 28 d. įsigijo iš „X K. B. AB“ (T. L.) traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini) bei kvitą Nr. 707725, patvirtinantį, kad 2016 m. sausio 28 d. sumokėjo „X K AB“ (T. L.) už traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini) 186 692 Švedijos kronų, surašydamas ir pasirašydamas paaiškinimą, kad traktorių įsigijo Švedijoje, bei pasirašydamas fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad jis (R. K.) parduoda UAB ,,X” už 20 000 Eur traktorių „John Deere“, VIN (duomenys neskelbtini) – jis suvokė, kad prisideda prie netikrų dokumentų pagaminimo. Paties nuteistojo teigimu, jis Švedijoje nebuvo, traktoriaus nepirko, traktorių savo vardu registravo Ž. Š. paprašytas. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis, puikiai suprasdamas, kad savo parašu patvirtina netikrus, žinomai melagingus duomenis – realiai neįvykusį sandorį, t. y. suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, kartu su Ž. Š. nuvyko į Raseinių rajono savivaldybę, kur pasirašė Ž. Š. jam pateiktus netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą ir kvitą, o vėliau pasirašė kitus aukščiau nurodytus juridinę reikšmę turinčius dokumentus.

46.       Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis R. K. pripažino kad suprato, jog pasirašė dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys (t. 18, b. l. 7-8, 19-20). Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde bando sumenkinti šią R. K. poziciją interpretuodamas, kad prisipažinimas yra neapibrėžtas, iš jo nėra aišku, ką R. K. laiko dokumentų suklastojimu, tačiau tokie gynėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Akivaizdu, jog, realiai neįgijęs traktoriaus, bet pasirašęs jo įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tuo patvirtinęs realiai neįvykusį traktoriaus pirkimo-pardavimo sandorį, nuteistasis suvokė, kad pagamino netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Aplinkybė, kad, pasak gynėjo, R. K. nežinojo, jog traktorius vogtas, kitaip Ž. Š. pateiktų dokumentų nebūtų pasirašęs, nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nešalina. Nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste traktoriaus kilmė šiuo atveju nuteistojo R. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

47.       Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nuteistųjų parodymai teisme patvirtina aiškią R. K. valią įgyti traktorių, už jį sumokant. Be to, objektyvūs įrodymai – traktoriaus įgijimo registracija, vėlesnis jo perdavimas bei pinigų už jį gavimas, patvirtina, jog sudaryti sandoriai yra realūs. Tokiu būdu, apeliantas neigia ginčijamų dokumentų netikrumą, nurodydamas, kad dėl nuteistojo veiksmų teisinėje apyvartoje nebuvo įtvirtinta jokia R. K. žinomai netikra informacija, todėl nuteistasis nepadarė veikos, už kurią yra nuteistas. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, kuri prieštarauja pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotiems byloje surinktiems ir nuteistojo R. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams.