Civilinė byla Nr. 3K-3-353/2014

       Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00460-2012-9

              Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį ir atsakovės I. N. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti jam priklausančią 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. N. ir priteisti jam namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 1 pažymėtą verandą, kurios plotas 3,41 kv. m; Nr. 2 pažymėtą kambarį, kurio plotas 10,79 kv. m; Nr. 5 pažymėtą kambarį, kurio plotas 16,02 kv. m; antrame aukšte (mansardoje) Nr.1-10 pažymėtą kambarį, kurio plotas 9,58 kv. m; Nr.1-9 pažymėto koridoriaus dalį, kurios plotas 2.3 kv. m; pagalbinį pastatą–  ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1p, kurio plotas 13 kv. m; priteisti I. N. namo plane pažymėtas patalpas: pirmame aukšte: Nr. 3 pažymėtą kambarį, kurios plotas 10,77 kv. m; Nr. 4 pažymėtą virtuvę, kurios plotas 9,85 kv. m; Nr. 6 pažymėtą vonią, kurios plotas 4,37 kv. m; Nr. 7 pažymėtą priestatą, kurio plotas 2,56 kv. m; antrame aukšte (mansardoje) Nr.1-8 pažymėtą kambarį, kurio plotas 13,22 kv. m; Nr.1-11 pažymėtą koridorių, kurio plotas 3,20 kv. m; Nr.1-9 pažymėto koridoriaus dalį, kurios plotas 1.31 kv. m; pagalbinius pastatus: garažą, plane pažymėtą 3G1p, kurio plotas 16 kv. m; ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4I1p, kurio plotas 12 kv. m; ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, kurio plotas 8 kv. m; pripažinti bendrojo naudojimo statiniais: kiemo statinius–šulinį, tvorą, rūkyklą, takus, kurių unikalus Nr. 7295-4003-0060.

              Ieškovas nurodė, kad motina jam ir jo broliui J. N. nupirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Po brolio J. N. mirties 2010 m. jo dalį paveldėjo brolio duktė I. N. Su broliu buvo žodžiu pasidaliję namą ir kitus statinius, taip ir naudojosi. Ieškovas šiuo metu gyvena savo žmonos name. Tarp jo ir atsakovės jokių asmeninių konfliktų nėra, tačiau ginčo name gyvena atsakovės I. N. motina V. L., kuri neleidžia ieškovui naudotis savo nuosavybe. Su priešieškiniu ieškovas nesutinka, nes atsakovės siūloma 13 000 Lt kompensacija jam yra aiškiai per maža. Jis galėtų svarstyti dėl namo dalies kainos, vadovaujantis VĮ Registrų centro atliktu vidutinės rinkos kainos nustatymu, tai sudarytų apie 40 000 Lt, tačiau atsakovė I. N. su tokia suma nesutinka. Taip pat ieškovas nurodo, kad faktiškai turtas jau yra pasidalytas, juo taip ir naudojamasi.

              Atsakovė I. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalyti jos 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su R. N.: priteisti natūra I. N. gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, garažą ir kitus (inžinerinius) statinius, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš jos R. N. 13 000 Lt kompensaciją už jam priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų, garažo, kitų statinių.

              Atsakovė nurodė, kad atidalijamo turto vertę nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Ji         13 000 Lt kompensaciją R. N. siūlo išmokėti tokia tvarka: padengiamas įsiskolinimas antstolio A. B. kontoroje vykdomojoje byloje ir po to likusi suma pervedama į R. N. sąskaitą. Teigiama, kad J. N. ieškinio ir patikslinto ieškinio negalima tenkinti dėl to, kad atsakovei tektų mažiau kambarių negu ieškovui ir tai pažeistų jos teises. Be to, padalijus namą taip, kaip prašo ieškovas, jis neturėtų namo šildymo, taip pat sanitarinio mazgo, o tai patalpas paverstų negyvenamomis. Atsakovė yra išsipirkusi 1/2 dalį namų valdos žemės sklypo, o ieškovas nėra net sudaręs žemės nuomos sutarties ir tai trukdytų naudotis nuosavybe. Atsakovė mano, kad be neproporcingos žalos turto paskirčiai neįmanoma padalyti ginčo turto natūra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo R. N. patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Ieškovo R. N. 2012 m. balandžio 17 d. ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad ieškovas R. N. ir atsakovė I. N. šiuo metu ginčo name negyvena, ieškovas nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų neturi, namo bendraturčiai žodiniu susitarimu seniai yra pasidaliję patalpas, atsakovės naudojamose patalpose gyvena atsakovės motina V. L., kuri ir trukdo ieškovui naudotis savo nuosavybe, ieškovo dukteriai yra reikalingos patalpos gyventi su šeima, ieškovas sutinka įsirengti laiptus iš verandos į antrąjį namo aukštą, jo materialinė padėtis yra sunki ir jis negali įsigyti kitos gyvenamosios patalpos. Teismas pripažino, kad ieškovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra labai svarbus, o atsakovės – nelabai svarbus. Vertinta, kad atsakovė neįrodė, jog dėl netinkamo ieškovo elgesio nėra galimybės naudotis bendru turtu ir turtas negali būti padalytas natūra. Teismas nustatė, kad turtą galima atidalyti natūra, tačiau atsakovė I. N. atsisakė pateikti atidalijimo planą, o ieškovas R. N., prašydamas atidalyti konkrečias patalpas, nenurodė, kurioje vietoje yra jo prašoma koridoriaus dalis (2,3 kv. m), kaip bei kieno lėšomis bus izoliuota ši patalpa, kaip ketina patekti į antrojo aukšto patalpas, kur planuoja įsirengti laiptus, kam jam reikalinga priteisti koridoriaus dalį antrame namo aukšte. Be to, ieškovas prašė jam paskirti 3 kambarius (36,39 kv. m) iš penkių kambarių, taip pat 13 kv. m ūkiniuose pastatuose, o atsakovei prašo priteisti tik 2 kambarius (23,99 kv. m ploto) ir 36 kv. m ploto ūkiniuose pastatuose. Teismas pažymėjo, kad priskyrimas atsakovei didesnės dalies nelygiaverčių negyvenamųjų patalpų negali būti vertinamas kaip teisinga turto kompensacija, o ieškovas jokios piniginės kompensacijos ieškovei taip pat nepasiūlė.

Teismas nurodė, kad piniginė kompensacija už jam tenkantį turtą ieškovui galėtų būti priteista tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau tokių atsakovė neįrodė. Be to, atsakovės siūloma 13 000 Lt kompensacija pripažinta akivaizdžiai per maža, nes dalijamo turto rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis ir „masinį turto vertinimą“ yra apie 77 734 Lt, todėl teismas priešieškinį atmetė kaip iš esmės pažeidžiantį svarbiausius ieškovo ir jo šeimos narių interesus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodė, kad turtas tarp bendraturčių gali būti padalytas tik natūra, todėl ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą laikė pagrįstu, tačiau sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą variantą gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos negali būti padalijamos, o kitų turto padalijimo variantų proceso dalyviai nepasiūlė, o teismas savo iniciatyva to padaryti negali, todėl ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovo R. N. patikslintą ieškinį atmetė, atsakovės I. N. priešieškinį dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto atidalijimo išmokant piniginę kompensaciją patenkino iš dalies ir atidalijo bendraturčiams R. N. ir I. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) valdomą nekilnojamąjį turtą taip: atsakovei I. N. nuosavybės teise paskyrė natūra gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus statinius (šulinys, tvora, rūkykla, takai); įpareigojo atsakovę I. N. už ieškovui R. N. priklausančio turto 1/2 dalį sumokėti 20 000 Lt kompensaciją; atsakovės I. N. reikalavimą nustatyti piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui tvarką pirmiausiai padengiant jo turimas skolas – atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2013 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas R. N. nurodė, jog sutiktų už savo turto dalį gauti piniginę kompensaciją, tačiau ji turi būti teisingai nustatyta, todėl prašė teismo paskirti ekspertizę teisingam turto įvertinimui. Dėl to padaryta išvada, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš esmės liko ginčas dėl atidalytino turto vertės.

Teismas turto vertei nustatyti paskyrė teismo ekspertizę, kuri ginčo turtą įvertino 28 000 Lt. Panašią pastatų ir statinių rinkos vertę (26 000 Lt) 2012 m. balandžio 27 d. buvo nustatęs ir atsakovės I. N. pasamdytas turto vertintojas. R. N. iš esmės sutikus, kad už jam tenkančią turto dalį būtų sumokėta „teisinga“ piniginė kompensacija, ir atsakovei I. N. reikalaujant taikyti turto atidalijimo būdą, kai jai atitenka turtas natūra, o ieškovui išmokama piniginė kompensacija, teisėjų kolegija sprendė, jog taikytinas toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas ir ieškovui piniginė kompensacija nustatyta 20 000 Lt.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs R. N. patikslintą ieškinį, faktiškai patenkino jo reikalavimą pakeisti ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnis), ir šioje civilinėje byloje toliau nagrinėjo tik patikslinto ieškinio reikalavimą (dalyką), todėl skirtingai spręsti dėl to paties ieškinio dalyko neturėjo pagrindo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. N. prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti ir padidinti jam paskirtą piniginę kompensaciją iki 40 000 Lt.

1. Dėl piniginės kompensacijos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atidalijamo turto vertė pagal Registrų centro duomenis yra 77 734 Lt, kaip teisingą piniginę kompensaciją ieškovas nurodė                    40 000 Lt. Ekspertizė įvertino turtą 28 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas priteisė tik 20 000 Lt, todėl tokia kompensacija negali būti laikoma teisinga.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. N. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 20 000 Lt kompensacija panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl piniginės kompensacijos dydžio ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Registruose vidutinė turto vertė buvo nustatyta ne 1988–1989 m. kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, bet 2011 m. vasario 1 d. Atsakovės užsakymu atlikto V. Š. vertinimu turto vertė buvo            26 000 Lt, o teismo ekspertizės – 28 000 Lt, tai kasatoriui turėtų tekti tik pusė šios sumos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai neargumentuodamas kasatoriui priteisė ne 14 000 Lt, bet         20 000 Lt kompensaciją. Teismas nepaaiškino, kodėl nesutiko su eksperto išvada dėl turto vertės ir priteisė didesnę kompensaciją, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas neanalizavo teismo eksperto V. L. išvados ir nenurodė jokių nesutikimo su ja motyvų. Be to, teismas piniginės kompensacijos kasatoriui dydį nustatė ne pagal esamą bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje, o pagal tikėtiną būsimą turto rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas turtą įvertino 40 000 Lt neva rinkos kaina, atsižvelgęs į neva visiems žinomą aplinkybę, kad pastaraisiais metais dėl nesibaigiančios ekonominės krizės yra labai sumažėjusi perkamoji galia, taip pat nekilnojamojo turto kaina, kuri turi tendenciją ateityje didėti. Į teismo posėdį teismo ekspertas nebuvo kviečiamas, nors jam būtų galima užduoti klausimą dėl konkretaus turto rinkos kainos pokyčio perspektyvų. Kasatoriui turėjo būti priteisiama piniginė kompensacija už jam atidalijimo metu priklausančią turto dalį, kuri apskaičiuojama pagal atidalijimo metu esančią turto rinkos vertę. Kadangi turto rinkos vertės nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas, kurio kasacinės instancijos teismas nesprendžia, tai ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo.
2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai įvertinti turtą daug didesne nei nustatė teismo ekspertai suma. Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008, pateiktais išaiškinimais, nes joje buvo sprendžiama daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių ginčas dėl bendraturčio teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Teismo ekspertas konstatavo, kad R. Nekrošiaus dalies gyvenamojo namo būklė yra labai bloga, reikalingas kapitalinis remontas, tačiau teismas šio įrodymo neištyrė ir neįvertino. Nuo 1990 m. kasatorius ginčo turte negyvena, jo neremontuoja, neapmoka komunalinių mokesčių. Būtent atsakovės šeima suremontavo ir įsirengė ginčo gyvenamojo namo dalį, ji sukūrė didesnę ginčo gyvenamojo namo vertę. Teismas neatsižvelgė į turto individualias savybes. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas negali lemti išvadų, kurios visiškai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir jiems akivaizdžiai prieštarautų.         

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus ribų             

              Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bylą nagrinėję teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas vertino ir dėl to priėmė skirtingus procesinius sprendimus, kasacinis teismas pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

              Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, akcentavo, kad daikto atidalijimas natūra yra prioritetinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos būdas, tačiau tinkamas, abiejų šalių interesus pakankamai užtikrinantis atidalijimo variantas nagrinėjamoje byloje nepateiktas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pasikeitusią ieškovo teisinę poziciją dėl ginčo dalyko ir pagrįstai sprendė dėl galimybės nutraukti šalių bendrąją dalinę nuosavybę vienam iš bendraturčių (bylos atveju ieškovui) priteisiant atitinkamą, atitinkančią jo turto vertę, kompensaciją pinigais. Kasaciniu skundu nekeliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo nusprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos būdo, t. y. atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją – kasatorius akcentuoja tik neproporcingą, jo manymu, neatitinkančios atidalijamo daikto vertės piniginės kompensacijos už jam priklausančią nuosavybės dalį nustatymą. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, tačiau kartu formuluoja ir savarankišką reikalavimą – nesutinka su kasatoriui priteistos piniginės kompensacijos už jam priklausantį turtą dydžiu, mano, kad priteista suma per didelė ir prašo šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Kadangi ši kasacinė byla neturi viešojo intereso elementų, sprendžiamas privataus pobūdžio ginčas, pradėta tik ieškovo kasacinio skundo pagrindu, nagrinėdama šį skundą kolegija privalo atsižvelgti į CPK 353 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl draudimo priimti blogesnį sprendimą dėl kasatoriaus. Kolegija nevertins tų atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, kuriais keliami kasaciniam skundui būdingi reikalavimai, t. y. argumentų, kuriais išreiškiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nustatyta ieškovui priteistina kompensacijos pinigais suma ir reiškiamas prašymas šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 347 straipsnis 1 dalis, 351 straipsnis). Nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl kompensacijos pinigais dydžio nustatymo, atsakovė turėjo teisę paduoti kasacinį skundą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino.

              Dėl savininko teisių apsaugos sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju toks bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutarimo nebeliko bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kasaciniu skundu taip pat sutinkama su nustatytu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu. Pagal nustatytas, pirmiau kolegijos paaiškintas bylos nagrinėjimo ribas, kasacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl kompensacijos pinigais už atidalijamą turtą dydžio. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nustatytu 20 000 Lt kompensacijos dydžiu, savo reikalavimą priteisti 40 000 Lt kompensaciją grindžia VĮ Registrų centro nustatyta vidutine atidalijamos nuosavybės – gyvenamojo namo ir ūkinių statinių  rinkos verte, t. y. 77 734 Lt. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Pirmiau minėtais, kasacinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirtos atidalijamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas vertintinas tikslesniu turto vertės įrodymu už Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis būtent šiame akte užfiksuotais duomenimis dėl atidalijamo turto vertės ir nesiremti VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta verte. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, atitinkamai motyvavęs, teismas gali nesutikti ir su eksperto išvada (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas kaip vienu pagrindinių įrodymų remdamasis 2013 m. birželio 28 d. ekspertizės aktu ir ieškodamas protingos proporcijos tarp ieškovo reikalavimų ir atsakovės pasiūlymų dėl atidalijamo turto vertės, nurodė argumentus, dėl kurių didinimo linkme nukrypsta nuo ekspertizės akte pateikto atidalijamo turto rinkos vertės, buvusios turto vertinimo dieną. Pripažinti, kad dėl to yra esmingai pažeidžiami kažkurios iš šalių teisės ir teisėti interesai, pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis).             

              Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą sprendimą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 20 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 24,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. N. (duomenys neskelbtini) 24,50 Lt (dvidešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas             

                                                                                                                                              Egidijus Laužikas

                                                                                                                                   Gediminas Sagatys