| Administracinė byla Nr. I-1488-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00146-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) |

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. V. 2018-01-12 teismui paštu pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
Paaiškino, kad 2017-09-01 užbaigus pareiškėjo gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) pareiškėjas turėjo būti etapuotas tolimesniam bausmės atlikimui tiesiogiai į Alytaus pataisos namus. Nepaisant to, dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių, jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur turėjo praleisti beveik 4 dienas, iki kol bus etapuotas į Alytaus pataisos namus. Teigia, kad VST, planuodama maršrutą iš LAVL, iš anksto numatė pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K, o ne Alytaus pataisos namuose, nors VST, tvirtindama planinio konvojaus maršrutus, galėjo ir privalėjo numatyti tiesioginį planinį konvojaus maršrutą iš LAVL į Alytaus pataisos namus. Tokiais veiksmais VST pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį, atsirado papildomos kratos, pažeminimas, negalėjimas žiūrėti televizoriaus bei didesni laisvės atėmimo bausmės apribojimai. Nurodo, kad etapavus pareiškėją iš LAVL į Lukiškių TI-K, jis Alytaus pataisos namuose negalėjo lankyti užsiėmimų, buvo suvaržytas jo bendravimas, nes Lukiškių TI-K kameroje buvo laikomas vienas. Dėl tiesioginio planinio konvojaus maršruto nenumatymo pareiškėjas jam paskirtą bausmę keturias paras atliko Lukiškių TI-K, t. y. griežtesnėmis sąlygomis, nei būtų atlikęs Alytaus pataisos namuose. Būtent atsakovo neveikimas taip kaip turėjo veikti, t. y. tiesioginių konvojaus maršrutų iš LAVL į Alytaus pataisos namus neužtikrinimas, yra laikytini neteisėtais veiksmais, sukėlusiais pareiškėjui neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo pažeistas pareiškėjo orumas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–12).
Paaiškino, kad VST pareigūnai veikė teisėtai, pagal gautus sprendimus iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, konvojavo pareiškėją planiniais konvojais: 2017-09-06 į Alytaus PN nurodytą paskirties punktą – LAVL; 2017-10-06 į LAVL nurodytą paskirties punktą – Lukiškių TI-K. Pretenzijų ar skundų dėl šių konvojavimų iš pareiškėjo negauta. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos priėmė sprendimus dėl asmens konvojavimo: kada, kokiu būdu ir į kokius paskirties punktus konvojuoti pareiškėją, užtikrinant apsaugą. Nurodė, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, priėmusios sprendimus dėl asmens konvojavimo ir įforminusios nustatytus dokumentus, pateikia VST konvojavimo paraišką, kurioje nurodyta asmens konvojavimo data, asmens buvimo vieta ir siunčianti įstaiga, paskirties punktas ir konvojaus rūšis. VST, gavusi paraišką konvojuoti pareiškėją planiniu konvojumi, LAVL priėmus sprendimą bei tinkamai suforminus dokumentus, privalėjo neatšaukiamai vykdyti minėtą sprendimą.
Teigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas planiniu konvojumi pagal iš anksto nustatytą maršrutą, kurio keisti pagal konvojuojamųjų prašymus konvojaus pareigūnai neturi nei teisės, nei pareigos. VST pareigūnai pareiškėją priėmė konvojuoti, remdamiesi pataisos įstaigos užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas turi būti konvojuotas planiniu konvojumi į nustatytą paskirties punktą. Duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės negalėjo būti konvojuotas planiniu konvojumi ar būtų pareiškęs pageidavimus ar pretenzijas prieš konvojavimą, konvojavimo metu ar atvykęs į paskirties punktą perdavimo metu, nėra. Nurodo, kad VST nepažeidė pareiškėjo teisių, gavusi tinkamai užpildytus pareiškėjo konvojavimo dokumentus ir neturėdami sveikatos priežiūros specialisto išvados, kad pareiškėjas negali būti konvojuojamas planine tvarka, pareigūnai neturėjo teisės atsisakyti konvojuoti pareiškėją iš LAVL į Lukiškių TI-K. Duomenų, kad būtų prašęs jį konvojuoti neplanine tvarka, o VST būtų atsisakiusi tai daryti, pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad esant poreikiui konvojuoti pareiškėją į LAVL, LAVL administracija turėjo galimybę savo pajėgomis organizuoti tiesioginį pareiškėjo konvojavimą neplaniniu konvojumi ir savo turimais ištekliais (automobiliais ir pareigūnais). Taip pat LAVL administracija galėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo konvojavimo, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 4 ir 5 punktais, ir kreiptis į VST su paraiška dėl pareiškėjo neplaninio konvojavimo į tiesiogiai į (iš) LAVL. Atkreipė dėmesį, kad VST, pagal kompetenciją organizuodama planinio konvojaus vykdymą ir atlikdama lydėjimą konvojuojamųjų į paskirties punktą, tik užtikrina apsaugą. Be to, pareiškėjas manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau to nepadarė.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atstovai nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo konvojavimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pareiškėjo teigimu, 2017-09-01 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jis turėjo būti konvojuotas tolimesniam bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namus, todėl konvojavus jį į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą VST pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01).
Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo pateikia rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus. Konvojavimo paraiškoje turi būti nurodyta: planiniam konvojui – konvojuojamųjų skaičius, jų charakteristikos (lytis, kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis, liudytojas, nukentėjusysis) ir kiti duomenys, jei asmenis būtina konvojuoti laikantis šių taisyklių 103 punkte nurodytų reikalavimų (Konvojavimo taisyklių 15 punktas). Planinis konvojus tai konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (Konvojavimo taisyklių 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima Departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai, o pati VST tokių funkcijų nevykdo.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017-09-01 buvo etapuojamas maršrutu Pravieniškės (LAVL) – Vilnius (Lukiškių TI-K) (b. l. 16, 22). Šis konvojavimas buvo vykdomas pagal 2017-08-31 konvojavimo paraišką Nr. S-4122 (b. l. 23). Tuo tarpu 2017-09-04 pareiškėjas etapuotas iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus (b. l. 19). Nurodytas konvojavimas vykdytas pagal 2017-08-14 konvojavimo paraišką Nr. 8-8565 (b. l. 24).
Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas planiniu konvojumi. VST pareigūnai pareiškėją į konvojų priėmė remdamiesi Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Alytaus pataisos namų užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai nurodytas paskirties punktas. Duomenų, kad pareiškėjas, dėl savo sveikatos būklės negalėjo būti konvojuotas planiniu konvojumi, byloje nėra, pareiškėjas šios aplinkybės skunde taip pat nenurodo. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad gavę tinkamai užpildytus konvojavimo dokumentus ir neturėdami sveikatos priežiūros specialisto išvados, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali būti konvojuojamas planine tvarka, VST pareigūnai neturėjo teisės atsisakyti konvojuoti pareiškėją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs jį konvojuoti neplanine tvarka, o VST būtų atsisakiusi tai daryti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad VST, konvojuodama pareiškėją iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K, pažeidė pareiškėjo teises.
Byloje nenustačius aplinkybių, kad VST darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė