Byla Nr. 1S-37-627/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43970-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorui Jevgenijui Michailovskiui (Jevgenij Michailovskij),
kaltinamojo P. S. (P. S.) gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 26 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimų esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. L. (E. L.), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y.:
1.1. P. S., 2023 m. vasarą, tikslus laikas nenustatytas, E. L. pasiguodus dėl darbo neturėjimo ir pinigų stygiaus, pasiūlė E. L. automobiliu gabenti psichotropines medžiagas iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), sumokant po 300 Eur už kiekvieną gabenimą, o nugabentas medžiagas paslėpti greta minėtos autobusų stoties, nufotografuojant paslėpimo vietą ir pažymint paslėpimo vietos koordinates, kurias kartu su nuotraukomis E. L. turėjo persiųsti į P. S. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną. E. L. sutikus su P. S. pasiūlymu, iki 2023 m. lapkričio mėn. 15 d., E. L. ne mažiau kaip 2 kartus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį gabeno P. S. įgytą nenustatytą kiekį nenustatytos rūšies psichotropinių medžiagų, už tai P. S. sumokėjo E. L. ne mažiau kaip 600 Eur.
1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2023 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 10.35 val. P. S. tyrimo nenustatytoje vietoje iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, skolon už 3 500 Eur įgijo plastikiniame maišelyje buvusius šviesiai rudos spalvos kristalus, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 286,96 g mefedrono, kurį laikė tyrimo nenustatytoje vietoje iki kol tą pačią dieną apie 18 val. nurodytą plastikinį maišelį su labai dideliu kiekiu mefedrono atgabeno į su E. L. iš anksto sutartą vietą, esančią ties (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje P. S. kartu su ten atvykusiu E. L. plastikiniame maišelyje buvusią psichotropinę medžiagą padalino į dvi dalis, sudėdami ją į du plastikinius maišelius, kuriuos paslėpė E. L. vairuotame automobilyje „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės panelės apdailos detalėse.
1.3. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti nurodytą kiekį mefedrono už 4 750 Eur tyrimo nenustatytam asmeniui, iš kurių 300 Eur turėjo atitekti E. L., 2023 m. lapkričio mėn. 15 d. automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. vairuojant, atgabeno automobilyje paslėptus du plastikinius maišelius su minėtu labai dideliu kiekiu mefedrono iki kelio Kryžkalnis–Tauragė, kur tą pačią dieną minėto kelio 1 kilometre policijos pareigūnai sustabdė automobilį ir, atlikę jame kratą, apie 21.30 val. rado ir paėmė vieną plastikinį paketą su kristalais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 151,303 g psichotropinės medžiagos – mefedrono. Automobilį pristačius į Klaipėdos apskrities komisariatą, adresu Kauno g. 6, Klaipėdos m., tos pačios dienos vakare, tęsiant kratą, apie 22.55 val. automobilyje policijos pareigūnai rado ir paėmė antrą plastikinį paketą su kristalais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 135,657 g psichotropinės medžiagos – mefedrono.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka P. S. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. lapkričio 15 d. 21.08 val., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2023 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi suėmimo terminas P. S. pratęstas iki 2024 m. sausio 26 d.
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajam P. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę. Teismas padarė išvadą, kad, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo P. S. gynėja advokatė L. Guižauskienė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir paskirti P. S. švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Gynėjos vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, privalo įsitikinti, ar prokuroro pateiktoje medžiagoje yra faktinių duomenų, kurie pateisintų kaltinamojo teisių ir laisvių ribojimą, o vien P. S. pareikštas kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėja remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo klausimą, privalo nustatyti, ar ikiteisminių institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją).
4.2. Gynėja pažymi, kad apygardos teismo nurodyti P. S. suėmimo pratęsimo motyvai – jog kaltinamajam inkriminuotas labai sunkus nusikaltimas ir gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamojo pajamas galimai sudaro lėšos, gautos iš psichotropinių medžiagų platinimo, laikytini formaliais, neatitinkančiais objektyvios tiesos. Nurodo, kad P. S. praeityje nebuvo teistas, o tai, gynėjos vertinimu, rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Pažymi, kad P. S. savo kaltę pripažįsta, gailisi, yra pasiruošęs atlikti paskirtą bausmę, byla perduota nagrinėti teismui, kas patvirtina, jog visi duomenys, kuriais bus grindžiama jo kaltė, užfiksuoti. Nurodo, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį neatsirado duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog P. S. planavo pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar rengėsi daryti naujus nusikaltimus.
4.3. Gynėja nurodo, kad P. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo gyveno faktinėje santuokoje, ruošiasi ją artimiausiu metu įregistruoti, turi brolį ir tėvus. Pažymi, kad iki sulaikymo P. S. nedirbo vos kelis mėnesius, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „A.“ vadybininku, darbdavio buvo charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nurodo, kad P. S. mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 kurse, šių mokslo metų pabaigoje turi parašyti diplominį darbą. Gynėjos teigimu, P. S. turi rimtų sveikatos problemų su širdimi, jam yra atliktos penkios operacijos, nuolat reikia vartoti vaistus ir periodiškai atlikti tyrimus, jis turi neįgalumą, yra netekęs 55 proc. darbingumo. Nurodo, kad P. S. pajamas sudaro neįgalumo išmoka, pajamos iš ūkininkavimo bei jo draugės, su kuria veda bendrą ūkį, iš darbinės veiklos gaunamos pajamos.
4.4. Gynėja pažymi, kad pas P. S. nebuvo rasta didelė pinigų suma, kuri leistų manyti, jog jis vertėsi draudžiamų medžiagų prekyba. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie P. S. ryšius užsienyje, kuriais jis galėtų pasinaudoti siekdamas pasislėpti. Pažymi, kad kitam kaltinamajam E. L., kuris kaltinamas tokio paties nusikaltimo padarymu ir kuriam gresia analogiška laisvės atėmimo bausmė, nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Nurodo, kad teismas visiškai nesvarstė ir nutartyje nepasisakė, kodėl nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai skiriant kitą kardomąją priemonę – užstatą, ją taikant kartu su kitomis pakankamai griežtomis kardomosiomis priemonėmis. Pažymi, kad P. S. motina G. S. yra įnešusi į Lietuvos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 8 000 Eur dydžio užstatą, kurio iki šiol nėra susigražinusi.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo P. S. gynėja advokatė L. Guižauskienė prašė skundą tenkinti, o prokuroras J. M. – skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo P. S. gynėjos advokatės L. Guižauskienės skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo P. S. gynėjos advokatės L. Guižauskienės skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. S. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apygardos teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1, 3 dalyse numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindus (pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali vengti proceso arba daryti naujas nusikalstamas veikas) bei sąlygas, tinkamai laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju tokia griežta kardomoji priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą ir greitą bylos išnagrinėjimą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl laikytina, kad apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.
7. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos kaltinamojo P. S. atžvilgiu ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokią nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos medžiagą (kaltinamųjų E. L., P. S. apklausų protokolus, liudytojo J. V. apklausos protokolą, kratos kaltinamojo E. L. automobilyje protokolą, kaltinamųjų E. L. ir P. S. mobiliojo ryšio telefonuose rastų duomenų apžiūrų protokolus, 2023 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadą, pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kitą bylos medžiagą) darytina išvada – joje esantys objektyvūs faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis P. S. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
8. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą viena iš būtinų sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas, kuris yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant suėmimo paskyrimo klausimą nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, kadangi tai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas bylos duomenų pakankamumą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo P. S. atžvilgiu klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą manymui apie kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimą padarymą.
9. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo/kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam P. S. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.
10. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas jo terminas, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos kartu su kaltinamajam gresiančios bausmės dydžiu Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties turinio akivaizdu, jog spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo kaltinamojo P. S. atžvilgiu klausimą apygardos teismas įvertino ne tik P. S. galimai padarytą nusikaltimą bei jam gresiančią bausmę, tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų. Nustatant P. S. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso riziką apygardos teismas taip pat atsižvelgė į jo ekonominius ir socialinius ryšius, įvertino juos kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.
11. Šioje byloje P. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už jį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe, siekiant savanaudiškų tikslų (pasipelnyti). Turimais duomenimis P. S. nedirba, taigi neturi jokių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Kaltinamojo gynėja skunde pažymi, kad P. S. turi šeimą, sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą, studijuoja, vis dėlto, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios galėtų sulaikyti jį nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės taikyti jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėja skunde pažymi, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį neatsirado duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog P. S. planavo pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar rengėsi daryti naujus nusikaltimus, mano, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis tinkamai elgsis, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad P. S. iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, nepaneigia rizikos, kad tokie veiksmai būtų atlikti ateityje, jei jo atžvilgiu nebus taikomi apribojimai ir negali savaime būti pagrindu švelninti šiuo metu taikomą kardomąją priemonę.
12. Kaip ir nurodė apygardos teismas skundžiama nutartimi, turimų duomenų pagrindu vis dar išlieka grėsmė, jog paleidus kaltinamąjį P. S. į laisvę jis slėpsis ir sieks išvengti proceso arba galimai apsunkins jo sklandžią eigą. Baudžiamoji byla tik neseniai perduota į teismą, numatyti teismo posėdžiai, todėl kaltinamojo P. S. nepertraukiamas dalyvavimas, aukštesniojo teismo vertinimu, yra būtinas atlikti tolimesnius procesinius veiksmus, o tuo tikslu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas esant manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir pateisinama.
13. Apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
14. Kaip jau buvo minėta, P. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuri priklauso labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Turimais duomenimis kaltinamasis nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. nedirba, nėra patikimų duomenų apie jo gaunamas legalias pajamas, išskyrus išmokas ar kaltinamojo teiginius, jog jam finansiškai padeda sugyventinė, kas leidžia teigti, jog pajamos, galimai gautos iš nusikalstamos veikos, gali būti pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Pagal P. S. pareikštą kaltinimą jis psichotropines medžiagas gabeno ne vieną kartą („ne mažiau kaip du kartus“), tai aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, jog nusikalstama veika galimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis gali nusikalsti pakartotinai. Teismo manymą, jog P. S. būtina ir toliau taikyti suėmimą, sustiprina ir tai, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų disponavimu, gali būti įvykdomi ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, todėl nagrinėjamu atveju siekiant eliminuoti pakartotinio nusikalstamų veikų darymo riziką būtina P. S. laisvės kontrolė, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pratęsė pagrįstai.
15. Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad kitas kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje E. L. yra kaltinamas tokio paties nusikaltimo padarymu kaip ir P. S. ir jam gresia analogiška laisvės atėmimo bausmė, tačiau E. L. nėra taikomas suėmimas, o tai, gynėjos manymu, reiškia, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos gynėjos argumentus, pažymi, kad kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė yra individuali, skiriama pagal baudžiamojo proceso įstatyme numatytus suėmimo pagrindus, esant pagrindui manyti, kad konkretus kaltinamasis vengs proceso, jam trukdys ar darys naujus nusikaltimus, todėl vieniems kaltinamiesiems taikomos teisinio poveikio priemonės neturi jokios tiesioginės įtakos kitų kaltinamųjų teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad aplinkybė, jog kaltinamajam E. L. šiame procese nėra ribojama laisvė, negali savaime lemti švelnesnės kardomosios priemonės taikymo P. S..
16. Kaltinamojo gynėja skunde taip pat pažymi, kad P. S. turi rimtų sveikatos problemų su širdimi, jam yra atliktos penkios operacijos, nuolat reikia vartoti vaistus ir periodiškai atlikti tyrimus, jis turi neįgalumą, yra netekęs 55 proc. darbingumo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu kaltinamojo atžvilgiu švelninti taikomus laisvės ribojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė privalo užtikrinti, jog asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir būdas nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Antonov prieš Ukrainą). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos būklė, diagnozės ir gydymas būtų atliekami laiku, o priežiūra būtų reguliari ir sisteminga bei apimtų išsamią gydymo strategiją, siekiant išgydyti suimto asmens ligas arba užkirsti kelią jo būklės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos faktiškai laikytis paskirto gydymo (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Hummatov prieš Azerbaidžianą, Urbonavičius prieš Lietuvą).
17. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnis negali būti interpretuojamas kaip nustatantis bendrą įpareigojimą sveikatos problemų turintį įkalintą asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys būtų laikomi pagarbą žmogaus orumui užtikrinančiomis sąlygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė būtų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamą medicinos pagalbą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Normantowicz prieš Lenkiją, Cosovan prieš Moldovos Respubliką).
18. Suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti šias paslaugas. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiūrą pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos dalimi, kadangi šie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (Rekomendacija Nr. (2006)2).
19. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesniajam teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamasis P. S. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suimtas. Duomenų, jog kaltinamajam šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Be kita ko, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam P. S., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Manant, kad laisvės atėmimo įstaiga, kurioje yra laikomas suimtas kaltinamasis, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, kaltinamasis ir (ar) jo gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. S. turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jo izoliuoto nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad kaltinamajam turint sveikatos problemų, bylą nagrinėjantis teismas, kiekvieną kartą ateityje spręsdamas dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, panaikinimo ar pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (jų kompleksu), privalo būti aktyvus ir atidžiai vertinti ne tik aplinkybę, ar yra išlikę suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, bet taip pat patikrinti ir įvertinti, ar kaltinamajam sveikatos priežiūros paslaugos įkalinimo vietoje (ar kitoje įstaigoje, kurioje gali būti teikiamos suimtųjų sveikatos priežiūros paslaugos), yra teikiamos tinkamai, ar P. S. tolesnis kalinimas nesukels jam tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie viršija neišvengiamus nepatogumus įkalinimo metu, taip pat nustatyti, ar kaltinamojo sveikatos būklė leidžia jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
21. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, kitų pagrindų švelninti P. S. taikomą kardomąją priemonę nenustatyta, įvertinus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, šia kardomąja priemone siekiamus tikslus, laikytina, kad griežčiausi apribojimai jam taikomi pagrįstai. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo konkretaus kaltinamojo atžvilgiu tikslas yra ne vien palengvinti procesinių veiksmų atlikimą su asmeniu, bet ir užtikrinti tinkamą viso proceso eigą, jį pagreitinti, užkirsti kelią trukdžiams bei naujų nusikalstamų veikų darymui, todėl nesutiktina su kaltinamojo P. S. gynėjos išvadomis, kad kita kardomąja priemone būtų įmanoma užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
22. Tokiomis kardomosiomis priemonėmis, kaip intensyvi priežiūra ar namų areštas, kaltinamasis P. S. būtų kontroliuojamas, sekami jo judėjimo maršrutai, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tokios kardomosios priemonės neužtikrintų neabejotino kaltinamojo atvykimo į teismą, pavyzdžiui, siekiant atlikti neatidėliotinas, skubias apklausas ar kitus procesinius veiksmus, ar užkirsti kelią jo naujų teisės pažeidimų darymui. Skunde gynėjos nurodoma kita kardomoji priemonė – nurodyto dydžio užstatas, ar kitos galimos – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pan. taip pat negali užtikrinti, kad kaltinamasis P. S. nevengs proceso, nedarys naujų nusikalstamų veikų, kontroliuoti, su kokiais asmenimis jis bendrauja, kadangi vien kaltinamojo lokacijos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamojo P. S. gynėjos nurodomos švelnesnės kardomosios priemonės, tiek kiekviena atskirai, tiek kartu, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip pakankamos užtikrinant tinkamą šio baudžiamojo proceso eigą, jomis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
23. Nors suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo P. S. teises, tačiau, nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Klaipėdos apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam P. S. taikomos kardomosios priemonės terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Išnykus pagrindams suėmimas galės būti panaikintas arba pakeistas į švelnesnę priemonę, vis dėlto, šioje proceso stadijoje tokioms išvadoms pagrindo nėra, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo P. S. gynėjos skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajam P. S.(P. S.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Evaldas Gražys
Evaldas Pašilis