Civilinė byla Nr. e2A-239-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00081-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.2.1; 2.6.8.6; 2.6.8.11.2; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. K. dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo ūkininko D. K. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,AVA statyba“, atsakovams pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Garliavos statyba“, G. G. ir V. R. dėl nuostolių atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,AVA statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.       priteisti iš atsakovo ūkininko D. K. 65 537,86 Eur skolą, 7 078,09 Eur delspinigius, 915,45 Eur metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.       pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. 2019.02/01 ir 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. 2019.02/01-2;

1.3.       pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį „Skyrius Karkaso montavimas“ (lentelės eil. Nr. 34, 35) ir dalį dėl kainos (lentelės dalys: Kaina, Darbo jėga, Medžiagos, Mechanizmai, Viso);

1.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. su atsakovu ūkininku D. K. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti karvidės ir skysto mėšlo rezervuaro statybos darbus, o atsakovas – už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti 1 105 150 Eur be PVM atlyginimą. Ieškovė, atlikusi dalį darbų, surašė 2019 m. balandžio mėn. darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą AVA Nr. 1930, joje nurodžiusi 286 832,58 Eur be PVM mokėtiną sumą. Atliktų darbų aktai ir jų pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui buvo įteikti 2019 m. gegužės 7 d. Atsakovas dalį šioje sąskaitoje nurodytos sumos (t. y. 76 095,51 Eur) sumokėjo, o dalis jos (19 926,14 Eur) buvo užskaityta, tarp šalių vykusių derybų metu pastebėjus, kad akte nurodyti neteisingi karkaso montavimo darbų ir statybinių darbų kiekiai, t. y. už juos mokėtina ne 174 821,79 Eur, o 125 273,07 Eur mažesnė suma, atitinkamai, atsakovo įsipareigojimų suma buvo sumažinta 125 273,07 Eur. Daugiau mokėjimų atsakovas nėra atlikęs, taigi jo skola ieškovei yra 65 537,86 Eur (286 832,58 Eur – 76 095,51 Eur – 19 926,14 Eur – 125 273,07 Eur).

3.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2019 m. vasario 1 d. sudarė dar dvi rangos sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo, dėl kurių šalys jau buvo susitarusios 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartimi.  Rangos sutartimi Nr. 2019.02/01 buvo susitarta dėl karvidės statybos darbų, o  sutartimi Nr. 2019.02/01-2 – dėl srutų rezervuaro statybos. Abejose šiose sutartyse nurodyta bendra statybos darbų kaina sutampa su 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties kaina. Ieškovės teigimu, abi šios 2019 m. vasario 1 d. sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių padarinių. Sutartis ji sudarė atsakovo prašymu, kuris nurodė, kad tik po 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties sudarymo jam tapo žinoma, jog ši neatitinka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) reikalavimų paramai pagal finansavimo projektus gauti. Todėl atsakovas, siekdamas dalyvauti NMA projekte bei gauti paramą statybos rangos darbams, paprašė ieškovės pasirašyti dvi atskiras sutartis, dirbtinai sumažinant statybos rangos darbų įkainius, o kainų skirtumą kompensuojant sutartimi, kuri nebuvo NMA projekto dalimi.

4.       Dėl tos pačios priežasties atsakovas paprašė ieškovės mažesniais įkainiais parengti ir atliktų darbų aktus, nei kad šalys buvo susitarusios, todėl pagal dėl akių sudarytos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 įkainius ieškovė parengė 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1. Ieškovė, atsakovo D. K. prašymu, 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, skyriuje ,,Karkaso montavimas“, neteisingai nurodė metalinių konstrukcijų bei jų montavimo kiekius (akto eilelės Nr. 34 ir Nr. 35) bei nurodė neteisingus, realių rinkos kainų neatitinkančius statybos rangos darbų įkainius. Todėl ieškovė prašo 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02/01-2 bei jų pagrindu išrašyto 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalis, kuriose nurodyti atlikti karkaso montavimo darbai ir jų kaina, pripažinti negaliojančiais kaip sandorius, sudarytus tik dėl akių.

5.       Atsakovas ūkininkas D. K. pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

5.1.       priteisti solidariai iš ieškovės BUAB ,,AVA statyba“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Garliavos statyba“, V. R. ir G. G. 58 987,01 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5.2.       pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „AVA statyba“ 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2;

5.3.       pripažinti niekine ir negaliojančia BUAB „AVA statyba“ 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AVA Nr. 1930, kurioje nurodyta mokėtina suma – 286 832,58 Eur;   

5.4.       skirti ieškovei BUAB ,,AVA statyba“ 5 000 Eur baudą, 40 proc. jos priteisiant atsakovui;

5.5.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad visi priešieškinyje atsakovais nurodyti asmenys, t. y. ieškovė BUAB ,,AVA statyba“ ir jos vadovas V. R. bei techninę priežiūrą vykdžiusi UAB ,,Garliavos statyba“ ir jos vadovas G. G., kaip statybų proceso dalyviai ir jų atstovai, yra solidariai atsakingi už ūkininko D. K. patirtą žalą, susijusią su netinkamai vykdytais statybos darbais. Ieškovė sutartais terminais darbų nevykdė, o vėliau jam tapo žinoma, kad ieškovė BUAB ,,AVA statyba“ yra nemoki ir neketina toliau vykdyti darbų, 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu nutraukusi visas tris rangos sutartis (2018 m. rugsėjo 17 d. ir abi 2019 m. vasario 1 d. sutartis). Tos pačios dienos pranešimu buvo nutraukta ir 2019 m. vasario 12 d. su UAB ,,Garliavos statyba“ sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis.

7.       Atsakovo ūkininko D. K. vertinimu, rangos sutartys buvo nutrauktos dėl pačios rangovės, techninės prižiūrėtojos ir jų atstovų kaltės, atsakovas buvo priverstas ieškoti naujo rangovo, techninio prižiūrėtojo bei su jais sudaryti naujas sutartis. Todėl ieškovė BUAB ,,AVA statyba“ ir kiti atsakovai pagal priešieškinį turėtų solidariai atlyginti visus jo nuostolius, patirtus sudarius pakeičiančias sutartis. Taip pat pripažintini negaliojančiais ieškovės išrašyta 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija AVA Nr. 1930, 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi juose nurodytų darbų ieškovė tinkamai neatliko, o atsakovas jų nėra priėmęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   

8.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,AVA statyba“ ieškinį patenkino: (1) priteisė iš atsakovo ūkininko D. K. 65 537,28 Eur skolą, 7 078 Eur palūkanas, 915,45 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, 8 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; (2) pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. 2019.02/01 ir 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. 2019.02/01-1; (3) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį ,,Skyrius Karkaso montavimas“ (lentelės eil. Nr. 34, 35) ir dalį dėl šių darbų kainos (lentelės dalys: Kaina, Darbo jėga, Medžiagos, Mechanizmai, Viso); (4) ūkininko D. K. priešieškinį atmetė; (5) priteisė iš ūkininko D. K. atsakovams pagal priešieškinį G. G. 500 Eur, o UAB ,,Garliavos statyba“ – 300 Eur bylinėjimosi išlaidas; (6) priteisė iš ūkininko D. K. valstybei 2 246 Eur bylinėjimosi išlaidas; (6) grąžino ieškovei BUAB ,,AVA statyba“ už ekspertizę sumokėtus 100 Eur; (7) atmetė atsakovo ūkininko D. K. prašymą skirti baudą.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė darbus objekte pradėjo vykdyti 2018 m. spalio mėn., t. y. iš karto po to, kai buvo sudaryta pati pirma 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartis dėl karvidės ir skysto mėšlo rezervuaro statybos darbų. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs atsakovo ūkininko D. K. veiksmus, be jokių pastabų pasirašiusio 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, kurio pagrindu ieškovė 2019 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, joje nurodžiusi 181 729,31 Eur su PVM mokėtiną sumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ir pats pripažino, kad darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. vasario 28 d.

10.       Teismas aptarė kiekvienos šalies argumentus, kuriais buvo grindžiamas paskesnių susitarimų dėl rangos sudarymo poreikis. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo ūkininko D. K. sumanymas buvo dalyvauti NMA projekte bei gauti NMA paramą daliai atliekamų statybos darbų, tačiau parama pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. pasirašytą sutartį negalėjo būti teikiama, kadangi šios sutarties kaina buvo didesnė nei numatyta projekto sąlygose. Dėl šios priežasties 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 buvo nurodytos sumažintos atliktų darbų kainos, o 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi sulygti darbai buvo paskirstyti į dvi dalis ir kiekvienai iš šių dalių surašyta atskira rangos sutartis – 2019 m. vasario 1 d. Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02/01-2, nors bendra darbų kaina nepasikeitė, lyginant su 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutarties kaina. Ieškovės teigimu, tęsiant atsakovo ūkininko D. K. pasiūlytą planą (padalinti darbus į dvi dalis ir vienai iš dalių prašyti NMA finansavimo), 2019 metų balandžio mėn. ieškovė surašė du atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose ankstesniame, t. y.  2019 m. vasario mėn. akte Nr. 1 įvardyti darbai buvo išskaidyti į dvi dalis, nurodyti faktiškai atlikti darbai bei jų vertė pagal 2018 m. sutarties įkainius, kurių bendra suma pagal abu aktus yra 286 832 Eur be PVM.

11.       Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas D. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje dalį ieškovės teiginių patvirtino, t. y. pripažino, jog NMA nesutiko finansuoti visų 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje nurodytų statybos darbų, tačiau sutiko finansuoti dalį jų – dėl karvidės statybos, ir todėl tie patys darbai tais pačiais įkainiais buvo išskaidyti į dvi atskiras 2019 m. vasario 1 d. sutartis, teismas padarė išvadą, kad šalys 2019 m. vasario 1 d. sutarčių neketino vykdyti. Todėl abi 2019 m. vasario 1 d. sutartis pripažino negaliojančiomis ab initio ( nuo sudarymo momento) kaip tariamus sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.    

12.       Teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 34 ir 35 eilutes, kuriose nurodyti metalinių cinkuotų konstrukcijų montavimo darbai ir pačios metalinės konstrukcijos, kaip panaudota medžiaga, bei dalį, kurioje nurodyta šių atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos. Ieškovės argumentus, kad 2019 m. vasario mėn. akte Nr. 1 įrašyta 94 426,21 Eur darbų kaina yra per didelė, faktiškai ji buvo mažesnė – 49 548,72 Eur, teismas įvertino kaip ieškovės teisės mažinti savo reikalavimus realizavimą.

13.       Ieškovė, pareiškusi reikalavimą priteisti 65 537,28 Eur skolą už jos atliktus statybos darbus, ją grindė 2019 m. balandžio mėn. aktais Nr. 1 ir Nr. 2, iš kuriuose nurodytos bendros 286 832 Eur sumos buvo atimtos atsakovo sumokėtos ir (arba) užskaitytos sumos (96 021,65 Eur), neteisingai įrašyta metalinių konstrukcijų ir darbų kaina (174 821,79 Eur) bei pridėta faktinė šių darbų kaina (49 548,72 Eur).

14.       Abi šalys teikė į bylą įrodymus dėl atliktų rangos darbų vertės – ją yra apskaičiavę specialistai ir teismo ekspertas. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atliktų darbų vertė – 238 197,62 Eur, o teismo ekspertas D. Kalibatas pateikė išvadą, kad pagal atsakovo D. K. nurodomus kaip atliktus darbų kiekius bendra vidutinė šių darbų vertė 2018 m. spalio mėn. kainomis yra  215 016,81 Eur. Pagrindo abejoti teismo eksperto išvadomis ir jomis nesiremti teismas nenustatė. Tačiau atsakovo D. K. į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2019 m. rugpjūčio 8 d. specialisto V. Kudzmano išvados ir 2020 m. lapkričio 24 d. Z. Beržienės išvados, patikimumu teismas suabejojo bei juos vertino kritiškai, nusprendęs tokiais įrodymais nesiremti. Specialistas V. Kudzmanas tyrimą atliko nedalyvaujant ieškovės atstovams, taigi nebuvo užtikrintas proceso nešališkumas, matavimai atlikti praėjus 6 mėn. nuo darbų atlikimo, į darbų kainą įtraukė projektavimo ir kitus su ginču nesusijusius darbus, o specialistės Z. Beržienės išvadoje nurodyta, kad ji pateikta remiantis specialisto V. Kudzmano atliktais matavimais, kurių teisingumas teismui ir sukėlė abejones.

15.       Atsakovo ūkininko D. K. priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė neįrodžius sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, papildomai pažymėdamas, kad už  darbuotojų veiksmus atsako jo darbdavys, todėl tiek ieškovės tuometinis vadovas, tiek ir techninio prižiūrėtojo vadovas byloje nėra tinkamais atsakovais.

16.       Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą AVA Nr. 1930, teismas nurodė, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta sąskaita faktūra pati savaime nėra sutartis ir sutarties nepakeičia, ji yra tik sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Klaidingai išrašyta PVM sąskaita faktūra nesudaro pagrindo nemokėti už gautas prekes ar paslaugas. Kadangi šalys 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį, darbai buvo pradėti ir dalis jų iki 2019 m. vasario mėn. atlikti, jų kiekis nurodytas 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, kurį pasirašė pats atsakovas, teismas konstatavo, kad atsakovo ginčijama PVM sąskaita faktūra yra išrašyta pagrįstai. Ir nors joje nurodytas sumas ieškovė vėliau patikslino, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo sąskaitą faktūrą  pripažinti negaliojančia.    

17.       Teismas nenustatė pagrindo pripažinti negaliojančiais ir 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2. Teismo vertinimu, darbų kainos šiuose aktuose nurodytos tos pačios, kaip ir 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, t. y. pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartį, o kartu su 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktu Nr. 1, kuris yra pasirašytas atsakovo, visi šie dokumentai sudaro bendrą visumą atliktų darbų akto: viename akte yra pasirašęs ir darbus priėmęs atsakovas D. K., kituose aktuose išdėstytos realios šalių sutartos darbų kainos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Atsakovas ūkininkas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis dėl 2019 m. vasario mėn. darbų akto Nr. 1 dalies ,,Skyrius Karkaso montavimas“ (lentelės eil. Nr. 34–35) pripažinimo negaliojančia, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, išskyrus tą dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 65 537,28 Eur nuostolių atlyginimo, ir šioje  dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

18.1.       Teismas, nustatydamas darbų įkainius pagal rinkos kainas, kurias nurodė teismo ekspertas D. Kalibatas, bet nesivadovaudamas 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartyse sulygtais darbų įkainiais, neleistinai ir neteisėtai įsikišo į privačių verslo subjektų santykius, pažeidė sutarties laisvės, teisėtų lūkesčių principus, apribodamas galimybę patiems asmenims susitarti dėl konkrečių kainų, pažeidė sutarties privalomumo principą,     

18.2.       Jokiais bylos įrodymais ir duomenimis nepagrįsta teismo išvada, kad šalys susitarė darbų aktuose nurodyti mažesnes darbų kainas. Rangos sutarčių, sudarytų 2019 m. vasario 1 d., bendra kaina yra lygi 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje nurodytai kainai, tik pradinėje 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje nebuvo numatyta darbų sąmata. Taigi nebuvo ir jokio poreikio darbų priėmimo aktuose mažinti faktiškai sulygtas kainas.

18.3.       Teismo eksperto D. Kalibato išvada yra nepatikima ir nepagrįsta, todėl teismas nepagrįstai ja vadovavosi. Ekspertas statybos darbų rinkos kainą skaičiavo pagal šalių nepasirašytus ir atsakovo ginčijamus 2019 m. balandžio mėn. darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, o ne pagal jų pasirašytą 2019 m. vasario mėn. aktą Nr. 1. Tik atlikus objekto faktinę apžiūrą, o ne ginčijamų aktų pagrindu galėjo būti nustatyta darbų kaina, tačiau ekspertas į objektą nevyko ir jo net neapžiūrėjo. Be to, ekspertas darbų kainą nustatė naudodamas ,,Sistela“ programa, kuri naudojama tik tais atvejais, kai darbų įkainiai nenumatyti sutartyje. Šiuo atveju lokalinė sąmata buvo sudaryta.

18.4.       Kadangi aktualus būtent šalių pasirašytas 2019 m. vasario mėn. darbų aktas Nr. 1, kuriame nurodyta mokėtina suma 105 312,02 Eur, o atsakovas yra sumokėjęs 96 021,65 Eur, jo skola negali būti didesnė nei 9 290,37 Eur.

18.5.       Pripažindamas 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis apsimestiniais sandoriais, teismas visiškai nevertino rangos sutarčių visumos, jų sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad pradinė sutartis buvo pakeista, ją išskaidžius į dvi atskiras sutartis, nėra pakankama sandoriams pripažinti tariamais. Šių sutarčių sudarymą lėmė ir kitos objektyvios aplinkybės, t. y. siekis ištaisyti pirmosios sutarties trūkumus, dėl kurių darbai negalėjo būti pradėti ir vykdomi. Tik sudarius 2019 m. vasario 1 d. sutartis buvo susitarta dėl lokalinių sąmatų, užregistruota statybos darbų pradžia, sudaryta techninės priežiūros sutartis.   

18.6.       Teismas neįvertino ir tokios faktinės aplinkybės, kad darbai buvo vykdomi pagal 2019 m. vasario 1 d. sutartis ir pagal jas būtų buvę vykdomi toliau, jeigu ne ieškovės bankrotas. Be to, ir su nauja rangove atsakovas susitarė dėl darbų pagal dvi atskiras rangos sutartis vykdymo.

18.7.       Teismo sprendimo dalis, kuria 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalis dėl darbų kainos pripažinta negaliojančia, nemotyvuota. Pagrindo ją pripažinti negaliojančia nebuvo, nes kaina nurodyta pagal šalių sudarytą 2019 m. vasario 1 d. sutartį ir jos lokalinę sąmatą.

18.8.       Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 bei jų pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Konkrečius darbus perduoti ir priimti galima tik vieną kartą, o atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė pasirašydamas 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1. Todėl pakartotinis tų pačių darbų priėmimas nebūtų teisėtas. Be to, atsakovo ginčijami aktai turi esminių trūkumų – juose nurodytos darbų kainos yra žymiai didesnės, nei nurodytos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartyse.   

19.       Ieškovė BUAB ,,AVA statyba“ atsiliepime į atsakovo ūkininko D. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

19.1.       Teismas pagrįstai 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis pripažino negaliojančiomis. Šių sutarčių šalys nevykdė, jokia nauja dokumentacija ieškovei nebuvo perduota, statybos darbai nebuvo pradėti vykdyti, o 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartis, pagal kurią ir buvo vykdomai darbai, nenutraukta. Pagal ginčijamas sutartis darbai turėjo būti pradėti vykdyti 2019 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė nuo 2019 m. vasario 28 d. jokių darbų objekte nebevykdė.

19.2.       Ieškovė neturėjo jokio tikslo bei valios atlikti statybos rangos darbus pagal 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 įkainius, kadangi jie nurodyti fiktyviai, tik dėl akių, nesiekiant tuo jokių pasekmių ir tik atsakovui prašant. Nurodyti statybos rangos darbų įkainiai neatitiko tuo metu buvusių statybos rangos rinkos kainų.   

19.3.       Atsakovo teiginiai, kad teismo eksperto D. Kalibato parengtas ekspertizės aktas turi trūkumų, neįrodyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių ekspertizės išvados trūkumų atsakovas ir neįrodinėjo. Todėl nauji argumentai dėl teismo eksperto akto trūkumų negali būti vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.     

19.4.       Priešingai nei teigia atsakovas, skolą teismas priteisė pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartį bei objektinėje sąmatoje nurodytus įkainius. Tiek ieškovės objektinė sąmata, tiek joje nurodytos lokalinės sąmatos buvo skaičiuotos naudojantis sąmatų sudarymo programa „Sistela“. Be to, ta pačia sistema naudojosi ir atsakovo pasitelkti specialistai V. Kudzmanas ir Z. Beržienė. Todėl visi atsakovo nurodyti argumentai, kad ginčo atveju negalima statybos rangos darbų įkainių patikrinti pagal sąmatų sudarymo programą „Sistela“, yra nepagrįsti.    

19.5.       Atsakovo reikalavimas pripažinti 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia nepagrįstas, kadangi sąskaita atlieka tik ūkinės operacijos įforminimo funkciją, ji yra apskaitos dokumentas, o jos išrašymas nesukelia teisinių pasekmių kitai pusei.   

19.6.       Teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 1 buvo tik patikslintas kainos dalyje  2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas Nr. 1, kurį yra pasirašęs pats atsakovas, o 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 2 buvo perduoti likę ieškovės atlikti ir atsakovo faktiškai priimti statybos rangos darbai.     

20.       Atsakovas V. R. atsiliepime į atsakovo ūkininko D. K. apeliacinį skundą su juo visiškai nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas ūkininkas D. K. neginčija teismo sprendimo dalies, kuria jo priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, be kita ko, ir atsakovo V. R. atžvilgiu, yra atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių sudarytų sandorių kvalifikavimo ir jų dalies pripažinimo negaliojančiais

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB ,,AVA statyba“ ir apelianto ūkininko D. K. ginčas kilo iš rangos teisinių santykių, įformintų keliomis sutartimis, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi Nr. 2018.09/17 (žr. ieškinio priedą Nr. 1) ir 2019 m. vasario 1 d. sudarytomis dviem rangos sutartimis – Nr. 2019.02/01 (2 t., b. l. 14–21) ir Nr. 2019.02/01-2 (4 t., b. l. 93–98), keliant neatsiskaitymo už darbus, kai kurių susitarimo sąlygų, susijusių su darbų kiekiu bei darbų kaina, aiškinimo ir susitarimo vykdymo, taip pat dviejų paskesnių sutarčių galiojimo klausimus. Ieškovė 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis teigdama, kad jos buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant jų vykdyti, todėl ir sprendžiant dėl skolos už apeliantui suteiktus rangos darbus priteisimo būtina vadovautis 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties nuostatomis bei jos pagrindu 2019 m. balandžio mėn. išrašytais atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 2. Apeliantas įrodinėjo, kad tik 2019 m. vasario 1 d. sutartimis buvo galutinai sulygta dėl šalių ginčo objektu tapusių darbų kainos bei faktinių darbų kiekių, prašydamas 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pripažinti negaliojančiais, o šalių susitarimo turinį vertinti pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, kuris yra išrašytas remiantis 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartimis.    

22.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčijamos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartys Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02-01-2 buvo sudarytos tik dėl akių, siekiant gauti iš NMA finansavimą statybos darbams atlikti, faktiškai jos nebuvo vykdomos, nes visi su statyba susiję klausimai buvo įtvirtinti ankstesnėje, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytoje sutartyje. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad tokia teismo išvada, padaryta neįvertinus visų trijų sutarčių sąsajų, derybų dėl jų sudarymo, jų turinio bei vykdymo aplinkybių, stokoja pagrįstumo.

23.       Byloje nėra ginčo, kad abi šalys turėjo tikslą kuo palankiausiomis joms sąlygomis susitarti dėl fermų paskirties pastato (karvidės) ir skysto mėšlo rezervuaro statybos darbų atlikimo. Apeliantas turėjo tikslą gauti tinkamos kokybės statybos darbų rezultatą, o ieškovės – atlygį už atliktą darbą. Pradėjus vykdyti susitarimą dėl statybos darbų atlikimo, šalys bendru sutarimu 2019 m. vasario 1 d. sutartimis modifikavo 2018 m. rugsėjo 17 d. jų sudarytą sandorį – jame įvardyti darbai, kuriuos turėjusi atlikti ieškovė, buvo įforminti dviem atskiromis sutartimis.    

24.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, susitarimo dėl rangos darbų modifikavimas, nulemtas apelianto siekio gauti iš NMA kuo didesnę dalį Europos sąjungos skiriamos paramos, atitiko abiejų rangos sutarties šalių interesus. Apeliantas neginčija, kad siekė gauti tokį finansavimą, be to, jo teigimu, 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartimi buvo aptartos tik bendros nuostatos, kurios sukonkretintos pasirašius 2019 m. vasario 1 d. sutartis. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. gruodžio 10 d. gavusi iš apelianto 40 000 Eur avansą pagal išankstinę sąskaitą faktūrą, o 2019 m. sausio 30 d. gavusi 12 000 Eur avansą ir jau pradėjusi vykdyti 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartį, dalyvavo NMA sistemoje apelianto viešai paskelbtame statybos rangos darbų pirkimo konkurse ir tapo šio pirkimo laimėtoja bei 2019 m. vasario 1 d. pasirašė abi dabar jos kvestionuojamas kaip tariamus sandorius sutartis (žr., pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 30 d. jos direktoriaus V. R. pasirašytą atsakymą ūkininkui D. K. ir jį atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai (priedas Nr. 7); 2 t., b. l. 32–33). Visgi taip ir neatlikusi sulygtų darbų ieškovė bankrutavo (bankroto byla jai buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi), o darbus apelianto objekte užbaigė kita rangovė. Klausimas dėl sutarčių ir, jas vykdant, kitų surašytų dokumentų (ne)galiojimo kilo tik atsiradus ginčui dėl apelianto (ne)atsiskaitymo ir, jo reikalavimu, dėl netesybų mokėjimo už ieškovės vėlavimą atlikti darbus bei sutarčių nutraukimo (žr., pavyzdžiui, apelianto atstovų 2019 m. balandžio 19 d. pareiškimą dėl sutarčių nutraukimo (priedas Nr. 5); 1 t., b. l. 31).   

25.       CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 27 punktas).

26.       Sutarties laisvės principas, išskyrus įstatymo leidėjo nustatytus ribojimus (CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis), lemia taip pat sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, ją papildyti arba bendru susitarimu  ją pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). 

27.       Pažymėtina, kad asmenų sudaryta konkreti sutartis gali turėti sąlygų, kurios yra būdingos ne vienai, o keletui įstatymuose nurodytų sutarčių, arba turėti sąlygų, kurios nėra nustatytos įstatymais, bet jiems neprieštarauja. Svarbu, kad sutartys ar jų sąlygos, nors įstatymais nenustatytos, nebūtų niekinės, t. y. nepažeistų įstatymuose nustatytų draudimų ar imperatyvų, su kuriais siejamas sandorių negaliojimas. Kelių sutarčių nuostatas atitinkanti konkreti sutartis apibūdinama kaip mišri. Prievolės atsiranda iš sandorių (CK 6.2 straipsnis), todėl sprendžiant dėl teisių ir pareigų pagal sutartį, dėl atsiradusių prievolių ar atsakomybės, dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir kitų klausimų teisiškai yra svarbios ir turi būti įvertinamos visos sutarties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-698/2018).         

28.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.165 straipsnyje yra pateikta preliminariosios sutarties samprata – tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinį šalių elgesį iki ir po kiekvienos sutarties sudarymo, sutarčių esmę ir jų sudarymo tikslą, visų jų sudarymo aplinkybes, kvalifikuoja visas tris šalių sudarytas sutartis kaip vieną tęstinį mišraus pobūdžio susitarimą dėl statybos rangos darbų atlikimo, kuriame yra ir preliminariajai, ir pakeičiančiajai pradinei sutarčiai būdingų elementų.

29.       Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. rugsėjo 28 d., apeliantas nurodė, kad pateikus paraišką NMA prasidėjo derybos su ieškove dėl būsimų statybos darbų, ieškovė įsipareigojo ir atliko projektavimo darbus bei pasiūlė pasirašyti 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartį kaip garantiją, kad ir po paraiškos įvertinimo bei finansavimo gavimo statybos darbai bus pavesti būtent ieškovei. Tokie apelianto įvardyti ieškovės pasiūlymo pasirašyti pirmąją sutartį kaip garantą, nelaukiant viešo konkurso dėl jų pirkimo baigties, motyvai yra labai tikėtini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Juo labiau kad jokių duomenų, kad ne pati ieškovė, o apeliantas būtų inicijavęs 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties pasirašymą, nagrinėjamoje byloje nėra.

30.       Apelianto teigimu, jis negali tiksliai paaiškinti visų procedūrų, susijusių su paraiškų NMA teikimu, kadangi visus su tuo susijus veiksmus atliko jo pasitelktas specialistas – konsultantas R. M. (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:25:54). Kaip liudytojas apklaustas R. M. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pirmiausia yra teikiama paraiška, o tik po to skelbiamas konkursas, kuris baigiamas sudarius sutartį su laimėtoju, tuomet sutartis teikiama NMA, paraiškos teikimo metu sutartis nėra teikiama. Liudytojas nurodė, kad šiuo atveju paraiška NMA buvo pateikta 2018 m. balandžio mėn., o pagal paskelbto konkurso sąlygas NMA įsipareigojo kompensuoti 50 proc. projekto vertės, bet ne daugiau kaip 400 000 Eur, todėl maksimali sutarties kaina galėjo būti 800 000 Eur, kurios 50 proc. (400 000 Eur) kompensuotų NMA (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03:24:20; nuo 03:30:55). Be to, šis liudytojas paaiškino, kad pats apeliantas jokių dokumentų NMA neteikė, tą darė būtent liudytojas, kuriam apeliantas išdavė įgaliojimą. Tačiau 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartis NMA nebuvo teikiama, apie šią sutartį liudytojui nieko nebuvo žinoma (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 03:32:00).

31.       Apelianto bei liudytojo paaiškinimų teisingumu leidžia įsitikinti ir bylos rašytinių įrodymų visuma. Iš byloje esančio NMA rašto (žr. DOK-21334 priedus Nr. 4–5) matyti, kad apeliantas dar 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į NMA su paraiška gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kuri 2018 m. rugpjūčio 10 d. (t. y. dar iki pirmosios rangos sutarties pasirašymo 2018 m. rugsėjo 17 d.) buvo patenkinta, skiriant 379 987 Eur projekto ,,D. K. pieno ūkio modernizavimas“ įgyvendinimui. Ieškovė, dalyvaudama NMA sistemoje apelianto viešai paskelbtame statybos rangos darbų pirkimo konkurse, 2019 m. sausio 10 d. pateikė pasiūlymą dėl kitos (fermų) paskirties pastatų (karvidės) statybos darbų atlikimo (3 t., b. l. 151–152), kuriame nurodė galinti darbus atlikti už 1 051 459,56 Eur su PVM kainą, ir tapo šio pirkimo laimėtoja.  

32.       Apeliantas 2019 m. sausio 18 d. išsiuntė ieškovei kvietimą į karvidės statybos darbų kainos derybas (2 t., b. l. 13), kurių baigtis užfiksuota 2019 m. sausio 24 d. karvidės statybos darbų konkurso derybų protokole (2 t., b. l. 26–27), t. y. pasiektas susitarimas, kad darbai bus atlikti už 724 748,22 Eur su PVM kainą. Pirkimo procedūra užbaigta sudarius ieškovės nagrinėjamoje byloje užginčytas kaip tariamus sandorius 2018 m. vasario 1 d. rangos sutartis.    

33.       Taigi, priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovė, jai su apeliantui sudarant 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartį jau buvo žinoma, kad NMA sutiko skirti 379 987 Eur finansavimą projekto ,,D. K. pieno ūkio modernizavimas“ įgyvendinimui. Vadinasi, ir tokie ieškovės paaiškinimai, kad tik po 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties sudarymo tapo aišku, kad finansavimas pagal sutartį, kurioje nurodyta darbų kaina yra 1 337 231,50 Eur, negalės būti gautas, pripažintini nepagrįstais, nes šios sutarties sudarymo metu jau buvo žinoma, kad maksimali sutarties vykdymo kaina negalėtų viršyti 759 974 Eur sumos. 

34.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovei, kuri viešai yra deklaravusi turinti itin didelę žemės ūkio paskirties statinių projektavimo ir statybos patirtį, sėkmingai įgyvendinusi ne vieną projektą (http://www.agrozinios.lt/portal/categories/126/0/0/1/company/565789/ava-statyba-uab), turėjo ir galėjo būti žinoma finansavimo iš NMA fondų tvarka ir visos procedūros. Kitaip tariant, jai turėjo ir galėjo būti žinoma, kad apeliantas turės skelbti konkursą sutarčiai sudaryti ir kad 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartis buvo sudaryta ne pagal NMA nustatytus reikalavimus ir priimtą sprendimą dėl finansavimo skyrimo. Tai, kad ieškovei, kaip ūkio paskirties pastatų statytojai, buvo žinomos paramos teikimo sąlygos ir procedūros, patvirtina ir jos pačios faktinis elgesys, pateikus savo pasiūlymą dėl darbų kainos.

35.       Pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai, kad apeliantas dar iki 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties sudarymo buvo pateikęs paraišką paramai gauti ir kad ji buvo patenkinta, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties sudarymas pačiam apeliantui nebuvo nei būtinas, nei naudingas. Todėl, kaip minėta pirmiau, yra labiau tikėtina aplinkybė, kad ši sutartis buvo sudaryta būtent ieškovės pageidavimu bei jos interesais, tikintis, kad ateityje sudarys su apeliantu sutartį dėl statybos darbų pagal konkurso, kuriame ji dalyvavo ir laimėjo, sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių galutinio susitarimo sąlygomis buvo detalizuotos 2019 m. vasario 1 d. sutartyse.

36.       Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2019 m. vasario 1 d. sutartyse tik perrašytos 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties nuostatos, atskiriant karvidžių ir skysto mėšlo rezervuaro statybos darbus į atskiras sutartis, stokoja pagrįstumo. Apelianto teiginius, kad šalys 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartimi aptarė bendras rangos sutarties sąlygas, kurios 2019 m. vasario 1 d. sutartimis buvo patikslintos, jau nurodant konkrečius atliktinų darbų kiekius bei jų kainas, patvirtina šių sutarčių turinys ir šalių elgesys jas vykdant.

37.       Šalių 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarytos sutarties 1.1, 4.1 papunkčiuose nurodyta, kad ieškovė per sutartyje nustatytą terminą, pagal pateiktą techninį projektą įsipareigojo atlikti kitos (fermų) paskirties pastato (karvidės) ir 3 500 kub. m tūrio skysto mėšlo rezervuaro statybos darbus, o apeliantas įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą 1 337 231,50 Eur su PVM (be PVM – 1 105 150 Eur) kainą. Sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti tokius darbus: grunto nukasimo iki reikiamos atitudės, pagrindų užpylimo 300 mm, skersinio kanalo su siurbline įrengimo, pamatų įrengimo, konstrukcijų sumontavimo, vartų, langų, durų sumontavimo, fasadų ir stogo įrengimo, ventiliacijos kanalo įrengimo, grindų įrengimo, spaudiminės linijos į lagūną ir (ar) rezervuarą įrengimo (iki 40 m), visų statinio vidaus inžinerinių sistemų (elektrotechnikos, vandentiekio-nuotekų, šildymo-vėdinimo, elektroninių ryšių ir kt.) įrengimo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo (lietloviai, lietvamzdžiai iki pamatų sijų), nuogrindos 500 mm pločio išilgai pastato įrengimo, pandusų (įvažiavimų) 6 000 mm pločio pastato galuose įrengimo, rezervuaro statybos.

38.       Šios sutarties 5.1 papunktyje nurodyta, kad neatskiriama sutarties dalimi yra objektinė sąmata (priedas Nr. 1) ir darbų vykdymo kalendorinis grafikas (priedas Nr. 2), kurį ieškovė įsipareigojo pateikti iki 2018 m. spalio 31 d. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad bendra darbų kaina su PVM yra 1 337 231,50 Eur (be PVM – 1 105 150 Eur), bei įvardytos 9 skirtingos darbų pozicijos ir jų kainos su PVM, t. y. konstruktyvo darbai, kurių kaina yra 657 500,55 Eur, architektūros darbai, kurių kaina – 393 500,01 Eur, gerbūvio (nuogrindos) darbai, kurių kaina – 1 765,63 Eur, elektrotechnikos darbai, kurių kaina – 57 547,43 Eur, gaisrinės signalizacijos darbai, kurių kaina – 9 124,95 Eur, apsauginės signalizacijos įrengimo darbai, kurių kaina –3 776,75 Eur, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbai, kurių kaina – 2 620,98 Eur, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo įrengimo darbai, kurių kaina – 62 573,20 Eur, srutų rezervuaras, kurio vertė – 118 822 Eur. Sutarties priedas Nr. 2, kuriame būtų nurodytas darbų vykdymo kalendorinis grafikas, nebuvo pateiktas, tačiau jo nepateikimo klausimas nekeliamas ir teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako. Taigi, 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartimi šalys sutarė tik dėl atliktinų darbų grupių, neišskirdami, kokie darbai į jas įeina, bei dėl bendros visų darbų kainos, neišskiriant kiekvienos grupės atskirų darbų kiekių ir jų kainų.  

39.       Kita vertus, dėl kiekvienoje darbų grupėje nurodytų konkrečių darbų apimties ir jų kainos buvo sulygta būtent 2019 m. vasario 1 d. sutartyse. Ginčijamos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 1.1 ir 4.1 papunkčiuose nurodyta, kad ieškovė pagal šią sutartį įsipareigoja atlikti projekte ir sąmatose numatytus objekto ,,Kitos (fermų) paskirties pastato (karvidė)“ statybos darbus, kurių kaina yra 724 748,22 Eur su PVM (be PVM – 598 965,47 Eur). Šios sutarties 5.1 papunktyje nurodyta, kad neatskiriama sutarties dalimi yra jos priedas Nr. 1 – objektinė ir lokalinės sąmatos. Sutarties dalimi esančioje objektinėje sąmatoje nurodyti bendrieji konstruktyvo ir architektūros darbai detalizuoti lokalinėse sąmatose (4 t., b. l. 22–25), iš kurių turinio matyti, kad šiuos darbus iš esmės apėmė karvidės ir robotų patalpos grunto paruošimas, pamatų, sienų, pertvarų, lubų, durų, langų, stogo, latakų, lietvamzdžių įrengimo darbai bei nurodyti kiekvieno jų kiekiai ir kainos. Be to, iš šios sutarties turinio aiškiai matyti, kad faktiškai šalys susitarė dėl karvidės ir roboto pastatų konstrukcijų įrengimo darbų. 

40.       Antrosios 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01-2 1.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė pagal šią sutartį įsipareigoja pagal pateiktą projektą atlikti statybos darbus projekte ,,Kitos (fermų) paskirties pastatas (karvidė)“ ir 3 500 kub. m tūrio srutų rezervuaro, o jos atliktini darbai visiškai sutampa su tais, kurie buvo nurodyti 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties 1.1 papunktyje. Šios sutarties neatskiriamoje dalyje, jos priedu Nr. 1 (4 t., b. l. 99–105) esančioje objektinėje sąmatoje įvardyta, kad darbai, kurių bendra kaina 612 483,29 Eur, tai gerbūvio (nuogrindos), elektrotechnikos, gaisrinės, apsaugos signalizacijų, vaizdo stebėjimo sistemos, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo ir srutų rezervuaro įrengimo darbai, kurių konkretūs kiekiai ir kainos yra nurodyti šios sutarties dalimi esančiose lokalinėse sąmatose. Be to, iš lokalinių sąmatų matyti, kad darbus apėmė ne tik skysto mėšlo rezervuaro įrengimo darbai, bet ir karvidės bei robotų patalpų inžinerinių tinklų, komunikacijų įrengimo darbai.  

41.       Taigi, aptartų sutarčių nuostatos iš dalies leidžia sutikti su ieškovės pozicija, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje nurodyti karvidės ir skysto mėšlo rezervuaro statybos darbai, kurių bendra vertė su PVM 1 337 231,50 Eur, buvo išskirti į dvi atskiras sutartis, atskiriant kiekvieno objekto statybos darbų kainas. Visgi, priešingai nei tvirtina ieškovė, 2019 m. vasario 1 d. sutartyse šie darbai nebuvo padalinti išimtinai pagal objektą (karvidės ar skysto mėšlo rezervuaro statybos darbai), nes tik dalis karvidės statybos darbų perkelta į 2019 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 2019.02/01 (pamatai, sienos, pertvaros stogas), o likusi dalis, kuri apėmė karvidės vidaus įrengimo darbus bei skysto mėšlo rezervuaro statybos darbus, perkelta į sutartį Nr. 2019.02/01-2, nurodant, kokie konkrečiai darbų kiekiai ir už kokią kainą turi būti atlikti. Be to, 2019 m. vasario 1 d. sutartyse, kitaip nei 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje, yra nurodytos konkrečios kiekvienos objektinėje sąmatoje nurodytos pozicijos darbai, jų kiekis ir įkainiai.

42.       Kitaip tariant, 2019 m. vasario 1 d. sutartimis, iš esmės nekeičiant 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties bendros darbų kainos, buvo nustatyti kiekvieno atliktino darbo kiekiai bei jų kaina, t. y. galutinai susitarta dėl tokių sutarčių sąlygų. Tai, kad ir pačios šalys 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties nevertino kaip galutinio ir nemodifikuotino susitarimo, patvirtina ir jų faktinis elgesys, vykdant susitarimą dėl rangos darbų. Iš ieškovės į bylą pateiktų jai laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. sausio10 d. tiekėjų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (žr. DOK-27007) matyti, kad ieškovė įsigijo darbams atlikti būtinas medžiagas – smėlį gruntui, armatūrą, sijas, vamzdžius, montavimo juostas ir kt., pirko žemės kasimo ir gręžimo, savivarčio, ekskavatoriaus paslaugas, o po 2019 m. vasario 1 d. pasirašytų sutarčių ieškovė papildomai įsigijo vamzdžių, sijų, metalinių plokščių, išsinuomojo krautuvą, atliko betonavimo, konstrukcijų montavimo darbus.

43.       Aplinkybę, kad abi šalys vienodai interpretavo 2019 m. vasario 1 d. sutarčių teisinę galią ir jų privalomumą šalims, patvirtina ir kiti tik po šių sutarčių sudarymo, bet ne anksčiau (2018 m. rugsėjo 17 d.) jų atlikti veiksmai. Statybos techninės priežiūros sutartį apeliantas su UAB ,,Garliavos statyba“ pasirašė tik 2019 m. vasario 12 d., (1 t., b. l. 42–43), o ieškovės tuometinis vadovas V. R. tik 2019 m. vasario 28 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikė pranešime apie statybos pradžią (2 t., b. l. 10–12).     

44.       Įvertinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šalių tikroji valia ir visi jų ketinimai bei susitarimai buvo įtvirtinti aptartose sutartyse, tik jas kartu vertinant galėjo būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Be to, kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02/01-2 pripažinti sudarytomis tik dėl akių, neketinant jų faktiškai vykdyti. 

45.       CK 1.86 straipsnyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 38 punktas).

46.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos nustatytos ir pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartys nebuvo sudarytos tik dėl akių ar, juo labiau, neketinant jų vykdyti. Šalys ne tik siekė sudaryti ir sudarė ginčo sutartis, bet ir faktiškai jas vykdė, o kartu su 2018 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi jos buvo nutrauktos tik todėl, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir visų sulygtų darbų neatliko, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 7 d., jai iškėlus nemokumo bylą. Nekyla pagrįstų abejonių, kad tuo atveju, jeigu ieškovei nebūtų iškelta nemokumo byla, jai mokėjimai būtų atlikti pagal 2019 m. vasario 1 d. sutartis, kadangi jų pagrindu buvo gauta ir Europos Sąjungos parama darbams finansuoti.

47.       Net jei būtų nustatyta kitaip (ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi ir argumentus apie savo sutikimą su apelianto prašymu sudaryti naujas sutartis neteisėtai, vien siekiant pasinaudoti parama), ieškovės ieškinio šioje dalyje nebūtų galima patenkinti dėl draudimo piktnaudžiauti subjektine teise pažeidimo – teismas negina nesąžiningų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis).

48.       Tai konstatavus, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarčių Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02/01-2 pripažinimo negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu, pakeičiama, šią ieškinio dalį atmetant kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 

Dėl darbų priėmimo perdavimo aktų ir PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiais

49.       Apeliacinės instancijos teisme liko šalių ginčas dėl sutarčių pagrindu išrašyto 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 (žr. dubliko priedą Nr. 1), kuriame nurodyta, kad ieškovė atliko konstruktyvo darbus, kuriuos sudaro pamatų įrengimo, skysto mėšlo kanalo grindyse įrengimo, karkaso montavimo ir robotų patalpos įrengimo darbai, kurių vertė 150 189,51 Eur be PVM, dalies ,,Skyrius Karkaso montavimas“ (lentelės eil. Nr. 34–35) teisėtumo, taip pat dėl 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto Nr. 1, kuriame nurodyti tie patys, kaip ir 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, darbai, tik nurodyta didesnė jų kaina – 272 961,57 Eur be PVM, dėl tos pačios dienos atliktų darbų akto Nr. 2, kuriame nurodyti slėginių vandentiekio vamzdžių įrengimo darbai, kurių vertė be PVM 13 871,01 Eur, bei šių aktų pagrindu ieškovės apeliantui išrašytos 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros teisėtumo (žr. ieškinio priedo Nr. 1 12–14 lapus).

50.       Ieškovė teigė, kad 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1, kurį yra pasirašiusios abi rangos sutarties šalys, dalyje ,,Skyrius Karkaso montavimas“ neteisingai nurodyta, kad ji (rangovė) sumontavo 45 t metalinių cinkuotų konstrukcijų, kolonų ir sijų bei 59 t metalinių konstrukcijų (t. y. pripažino, kad faktiškai šių darbų yra atlikusi mažiau), faktiškai buvo sumontuota, atitinkamai, 22,24 t ir 25,39 t šių konstrukcijų, kartu įrodinėdama ir tai, kad šiame akte neteisingai nurodyti (įrašyti mažesni), nei šalių buvo susitarta 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje, šių ginčo darbų įkainiai.

51.       Apeliantas prašė pripažinti negaliojančiais vėlesnius – 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl tų pačių darbų priėmimo bei jų pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuriuos, pažymėtina, ieškovė parengė jau prasidėjus teisminiam jos bankroto procesui (bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi), o apeliantui jie įteikti įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą – 2019 m. gegužės 7 d., įrodinėdamas naujo susitarimo dėl konkrečiai šių darbų įkainių sudarymą bei tvirtindamas, kad jo ginčijamuose dokumentuose nurodytos didesni, nei 2019 m. vasario 1 d. sutartimis galutinai buvo sulygta, ginčo darbų įkainiai bei jų galutinė kaina, todėl apeliantas šių darbų aktų nepasirašė.

52.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkindamas ieškovės reikalavimą, o apelianto argumentus bei reikalavimus visiškai atmesdamas, ir šią ginčo dalį išsprendė neteisingai.

53.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

54.       Taigi, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

55.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

56.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantas pagrįstai atsisakė pasirašyti 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja teisinis pagrindas šiuos ieškovės vienašališkai pasirašytus aktus pripažinti negaliojančiais.

57.       Pirmiau šioje nutartyje jau nurodžius, kad šalių galutinis susitarimas dėl konkrečių darbų kiekių bei jų kainos buvo pasiektas tik po viešo konkurso, o įtvirtintas pasirašius 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis, kuriomis iš dalies pakeistas (modifikuotas) 2018 m. rugsėjo 17 d. susitarimas, darytina išvada, kad ieškovė galėjo reikalauti tik tose sutartyse sulygto dydžio atlygio už darbus. Todėl ir 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose, ieškovės teigimu, nurodyti darbų kiekiai bei kainos pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. sutarties nuostatas, yra neteisėti ir neatitinkantys šalių buvusios valios. 

58.       Kaip minėta, 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartyje ir jos priedu esančioje objektinėje sąmatoje nurodyta, kad konstruktyvo darbų kaina be PVM yra 543 388,88 Eur, architektūros darbų – 325 206,62 Eur, gerbūvio – 1 459,20 Eur, iš viso šių darbų kaina – 870 054,70 Eur. Ją pakeičiančios 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 dalimi esančioje objektinėje sąmatoje nurodyta, kad konstruktyvo darbų kaina be PVM yra 386 894,01 Eur, architektūros – 212 071,46 Eur, atitinkamai, 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01-2 objektinėje sąmatoje nurodyta, kad gerbūvio darbų kainą yra 2 920,02 Eur be PVM, iš viso – 601 885,49 Eur. Taigi, nors faktiškai galutinė visų rangos darbų kaina pagal abi 2019 m. vasario 1 d. sutartis (jų suminę išraišką), lyginant ją su 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarytoje sutartyje nurodyta galutine visų darbų kaina ir nepasikeitė, visgi konkretūs darbai, jų kiekiai bei šių darbų įkainiai buvo nurodyti lokalinėse sąmatose, kurios yra neatskiriamomis 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarčių dalimis. Kitaip tariant, šalys galutinai dėl konkrečių darbų, t. y. jų kiekių ir įkainių, susitarė tik pasirašydamos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis, todėl su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti.

59.       Teisėjų kolegijai pagrindą abejoti 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų duomenų teisingumu sudaro ir ieškovės dėstoma pozicija, kad tiek 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, tiek 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 yra nurodyti neteisingi karkaso montavimo darbų kiekiai, t. y. buvo sumontuota ne 146,91 t, o 47,63 t įvairių konstrukcijų. Tai, kad ieškovė faktiškai atliko mažiau ginčo objektu tapusių darbų ir už mažesnę kainą, nei nurodyta 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktuose, patvirtina taip pat ir tokia aplinkybė, kad apelianto ir naujos rangovės UAB ,,Argensta“ 2019 m. liepos 11 d. sudarytos kitos (fermų) paskirties pastato (karvidės) rangos darbų sutarties, kurios objektas pagal sąmatas sutampa su 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 objektu, kaina be PVM yra 598 000 Eur. Kadangi naujos sutarties kaina yra tik 965,47 Eur mažesnė nei 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 kaina, tai leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad faktiškai darbų galėjo būti atlikta mažiau nei nurodyta 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, ir tokią išvadą, kad 2019 m. vasario 1 d. sutartimis nebuvo dirbtinai sumažintos darbų kainos, kaip teigia ieškovė.

60.       Tokioje situacijoje ir šalių pateikti įrodymai – jų pasitelktų specialistų bei teismo eksperto atlikti ginčo darbų kainos apskaičiavimai, iš esmės paremti vien šalių ginčijamų aktų turiniu, nebuvus galimybės patiems specialistams patikrinti faktiškai atliktų darbų kiekių (rangos darbus apeliantui jau yra atlikusi kita rangovė), nėra aktualūs, o jų įrodomoji vertė menka.    

61.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, pripažįsta, kad apeliantas pagrįstai atsisakė pasirašyti 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, nes, viena vertus, neatitiko juose nurodyt darbų kiekiai, kita vertus, nurodyti ginčo darbų įkainiai (pagal juos apskaičiuotos kainos) neatitiko šalių nauju susitarimu, įtvirtintu 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartimis Nr. 2019.02/01 ir Nr. 2019.02/01-2, sulygtų kainų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą kaip nepagrįstą, suklydo, todėl ir ši teismo sprendimo dalis pakeičiama – 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 pripažįstami negaliojančiais (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).     

62.       Visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto reikalavimas pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

63.       PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ), kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1 dalis) – PVMĮ nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Vadovaujantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo, komiso ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).  

64.       Kitaip tariant, PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertinamos tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, juo labiau kad pripažinus negaliojančiais atliktų darbų aktus, kurių pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, ji jokių materialinių teisinių padarinių šalims automatiškai nesukurs ir jos galiojimo klausimas nebėra aktualus.

65.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir pripažinta negaliojančia 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalis ,,Skyrius Karkaso montavimas“ (žr. šio akto 34–35 eilutes), pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė sutinkantis su teismo sprendimo dalimi, kuria akto dalis dėl šių darbų kiekio pripažinta negaliojančia. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta negaliojančia šio akto dalis dėl kainos, o dėl kitos dalies, t. y. atliktų darbų kiekių, teisėtumo nepasisako, kadangi nė viena bylos šalis šios teismo sprendimo dalies neskundžia. 

66.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį, kurioje nurodyta karkaso montavimo darbų kaina, pripažino negaliojančia konstatavęs, kad joje nurodyti fiktyvūs įkainiai pagal fiktyvias 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis. Pirmiau šioje nutartyje jau konstatavus, kad nėra įrodytas pagrindas 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes šiomis sutartimis buvo įformintas šalių galutinis susitarimas dėl konkrečių darbų įkainių (bendra rangos sutarties vykdymo kaina nepasikeitė), pagrįstais ir teisingais pripažintini būtent 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1, kurį, be kita ko, yra pasirašiusios abi rangos sutarties šalys, nurodyti ginčo darbų įkainiai. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančia 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį, kurioje skyriuje Karkaso montavimas 34 ir 35 punktuose įvardyti darbų įkainiai ir pagal juos apskaičiuota darbų kaina. Todėl ir ši teismo sprendimo dalis  pakeičiama, aptariamą ieškovės ieškinio reikalavimo dalį atmetant kaip nepagrįstą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 

Dėl skolos už atliktus darbus

67.       Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas, užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.   

68.       Kaip minėta, apeliantas nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų sumų už 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus darbus, tačiau iš esmės neginčijo, kad jam atitinkama pareiga kyla pagal 2019 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 27), kuri išrašyta pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1. Ieškovės 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinus negaliojančiais apelianto ieškovei mokėtinos skolos dydis nustatytinas pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 duomenis. Kadangi šiame akte nurodyti darbai, dėl kurių šalys galutinai sutarė 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartimi Nr. 2019.02/01, sprendžiant skolos ir delspinigių priteisimo klausimus aktualios būtent šios sutarties nuostatos.

69.       Šalių sudarytos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 11.1 papunktyje nurodyta, kad užsakovui (apeliantui) priėmus rangovės (ieškovės) atliktus darbus, rangovė išrašo ir pateikia užsakovui PVM sąskaitą faktūrą, kurią užsakovas apmoka ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvieno mėnesio PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Užsakovui šioje sutartyje numatytais terminais nesumokėjus priklausančių mokėti pinigų sumų, jis moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (11.3 papunktis).

70.       Taigi, 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta ieškovės atliktų darbų be PVM kaina – 150 189,51 Eur. Nors šio akto dalis, kurioje nurodyti atliktų darbų kiekiai, neskundžiama teismo sprendimo dalimi pripažinta negaliojančia, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra konstatuota, kad akte nurodyti šių darbų įkainiai yra teisingi ir atitinka šalių 2019 m. vasario 1 d. susitarimo sąlygas. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, kad faktiškai yra sumontavusi 22,248242 t metalinių cinkuotų konstrukcijų, sijų bei 25,39504 t metalinių konstrukcijų, o šių darbų kaina pagal 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 dalimi esančias lokalines sąmatas atitinkamai buvo 189,530 Eur už 1 t ir 1 455,887 Eur už 1 t. Vadinasi, pagal šalių susitarimą šių faktiškai atliktų darbų kaina yra 4 216,71 Eur (22,248242 t x 189,530 Eur) ir 36 972,31 Eur (25,39504 t x 1 455,887 Eur), o iš viso šių darbų kaina yra 41 189,02 Eur (4 216,71 Eur + 36 972,31 Eur).

71.       Iš 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 nurodytos 150 189,51 Eur darbų bendros vertės atėmus neteisingai nurodytą karkaso konstrukcijų darbų kainą – 94 426,21 Eur bei pridėjus faktinę šių darbų kainą – 41 189,02 Eur, faktinė darbų kaina pagal šį aktą yra 96 952,32 Eur (150 189,51 Eur - 94 426,21 Eur + 41 189,02 Eur). Ieškovė nurodė, kad apeliantas už darbus yra sumokėjęs 96 021,65 Eur, o apeliantas šios aplinkybės neginčija. Todėl iš nustatytos 96 952,32 Eur darbų kainos atėmus apelianto sumokėtus 96 021,65 Eur, gaunamas 930,67 Eur skirtumas pripažintinas apelianto skola ieškovei. 

72.       Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde, viena vertus, teigė, kad jo skola pagal 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, atsižvelgiant į tikruosius atliktų darbų kiekius, jų sutartinius įkainius  bei jau sumokėtą sumą, galėtų būti ne didesnė nei 9 290,37 Eur, kita vertus, prašo teismo spendimo dalį, kuria iš jo buvo priteista skola, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei iš apelianto priteistina 930,67 Eur skola už darbus. 

73.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš apelianto delspinigius, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bei procesines palūkanas. Nustačius, kad apelianto skola yra mažesnė nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas, iš naujo apskaičiuojamos ir netesybos bei palūkanos.

74.       Pagal 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. 2019.02/01 nuostatas 2019 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 29 d. Kadangi nei iki nustatyto termino, nei iki ieškinio pateikimo apeliantas šios sumos nėra sumokėjęs, ieškovei iš apelianto priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai už neapmokėtą 930,67 Eur sąskaitos dalį už180 dienų, atsižvelgiant į tokį ieškovės prašymą (žr. patikslinto ieškinio 26.2 papunktį), iš viso –  33,50 Eur ([930,67 Eur x 0,02 proc.] / 365 d. x 180 d.).

75.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.  To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Ginčo, kad rangos sutartimi dėl palūkanų nebuvo sutarta, byloje nėra, todėl ir šis ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu

76.       Kadangi 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2019 m. kovo 29 d., taikytina 2019 m. liepos 1 d. buvusi dieną Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo 0 proc. Tai reiškia, kad minėtos sąskaitos neapmokėjus laiku, iš apelianto pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas priteistinos 8 proc. metinės palūkanos nuo pradelstos sumos už ieškovės prašomas 85 dienas. Atitinkamai, palūkanų suma šiuo atveju yra 17,34 Eur (930,67 Eur x 8 proc. / 365 d. x 85 d.).

77.       Be to, ieškovei iš apelianto priteisiamos ir 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 981,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

78.       Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo buvo patenkinta, pakeičiama, patenkinant šį reikalavimą iš dalies – priteisiant ieškovei iš apelianto 930,67 Eur skolą, 33,50 Eur delspinigius, 17,34 Eur palūkanas ir procesines palūkanas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis )

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

79.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

80.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

81.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir vietoje ieškovės prašytos priteisti 73 531,40 Eur sumos priteisus 981,51 Eur skolą, yra patenkintas 1 proc. šio reikalavimo, atmesti jo 99 proc. (981,51 Eur / 73 531,40 Eur x 100 proc.); atmetus reikalavimus dėl 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, patenkinta 0 proc. šių reikalavimų, atmesta – 100 proc.; pripažinus negaliojančia tik 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį dėl darbų kiekių, o dėl kainų dalies negaliojimo ieškinį atmetus, patenkinta 50 proc. šio reikalavimo, atmesta – 50 proc. Taigi, 17 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų buvo patenkinta, o 83 proc. jų atmesta ([1 proc. + 0 proc. + 50 proc.] / 3; [99 proc. + 100 proc. + 50 proc.] / 3).   

82.       Apelianto reikalavimas dėl 58 987,01 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo buvo atmestas, t. y. patenkinta 0 proc. šio reikalavimo, atmesta – 100 proc.; reikalavimas pripažinti 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 patenkintas visiškai, t. y. patenkinta 100 proc. šio reikalavimo ir atmesta 0 proc.; reikalavimas pripažinti negaliojančia PVM sąskaitą faktūrą atmestas, t. y. patenkinta 0 proc. šio reikalavimo ir atmesta 100 proc. Taigi, 33 proc. apelianto priešieškinio reikalavimo buvo patenkinta, o 67 proc. atmesta ([0 proc. + 100 pro. + 0 proc.] / 3; [100 proc. + 0 proc. + 100 proc.] / 3).

83.       Įvertinusi aptartas ieškovės ir apelianto patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija sprendžia, kad 42 proc. (17 proc. patenkinto ieškinio + 67 proc. atmesto priešieškinio / 2) bylos buvo išspręsta ieškovės naudai, o 58 proc. (83 proc. atmesto ieškinio + 33 proc. patenkinto priešieškinio / 2) – apelianto naudai. Vadovaujantis šia proporcija paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos.

84.       Ieškovės prašomos priteisti 7 100 Eur išlaidos, patirtos advokato padėjėjai rengiant ieškinį, patikslintą ieškinį, dubliką, atsiliepimą į priešieškinį bei atstovaujant teismo posėdžiuose neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis pirmiau aparta proporcija, pagrįstomis laikytina 2 982 Eur šių išlaidų dalis (7 100 Eur x 42 proc.). Be to, iškovei atlygintina ir 672 Eur ekspertizės išlaidų dalis (1 600 Eur x 42 proc.). Iš viso ieškovei iš apelianto priteistina 3 654 Eur (2 982 Eur + 672 Eur) jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.   

85.       Apelianto prašomos priteisti 9 539,99 Eur išlaidos, patirtos rengiantis ginčo nagrinėjimui teisme, viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius, už šias paslaugas maksimali galima priteisti suma yra 3 788,10 Eur ([1 262,70 Eur x 0,1] x 30 val.). Kitos 8 000 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos rengiat atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį bei už atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir jų apskaičiavimo kriterijų. Atitinkamai, pagrįstomis pripažintinos iš viso 11 788,10 Eur (3 788,10 Eur + 8 000 Eur) apelianto išlaidos, o atlygintina jų dalis sudaro 6 837,10 Eur (11 788,10 Eur x 58 proc.). Be to, apeliantui atlygintinos ir 1 403,60 Eur (2 420 Eur x 58 proc.) specialistų išvadų parengimo išlaidos. Iš viso apeliantui iš ieškovės priteistina 8 240,70 Eur (6 837,10 Eur + 1 403,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

86.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (8 240,70 Eur – 3 654 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 586,70 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos.

87.       Be to, apeliantui kyla pareiga atlyginti atsakovų G. G. ir UAB ,,Garliavos statyba“ patirtas išlaidas, rengiant atsikirtimus į priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, kuri buvo atmesta kaip nepagrįsta. Kadangi nei atsakovo G. G. patirtos 500 Eur, nei UAB ,,Garliavos statyba“ patirtos 300 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, šios jų išlaidos priteisiamos iš apelianto.   

88.       Ieškovės 2022 m. sausio 26 d. į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 100 Eur eksperto išlaidoms atlyginti, kurie nebuvo panaudoti, grąžinami ieškovei.

89.       Iš apelianto valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. 22 Eur už turtinį reikalavimą ir 107 Eur už neturtinį, iš viso – 129 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai bei šio straipsnio 8 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).

90.       Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 834 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, kitą dalį – 500 Eur, apeliantas sumokėjo 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 959.  Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už priešieškinį, kuris pareikštas, be kita ko, ir bankrutavusiam subjektui (ieškovei), mokėjimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014 pateiktus išaiškinimus, kurioje kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, ar ieškinį pareiškusi ieškovė turi pareigą mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kai tik viena iš atsakovių toje byloje yra bankrutavusi bendrovė, pripažinęs, kad tokios pareigos ieškovė neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės, kurių kontekste buvo suformuota minėta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, yra labai panašios, t. y. žyminio mokesčio mokėjimo pareiga vertintina atsakovų daugeto, iš kurių tik vienas yra bankrutavęs, kontekste, o skiriasi tik procesinis dokumentas, dėl kurio apmokestinimo žyminiu mokesčiu yra pasisakyta. Panašiai šiuo procesiniu klausimu jau buvo spręsta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-464/2018).    

91.       Vadinasi, apeliantas žyminio mokesčio už priešieškinį neturėjo mokėti, todėl jo atlyginimo klausimas nekyla. Apeliantui grąžintina už priešieškinį sumokėta žyminio mokesčio dalis t. y. 500 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 5 dalis).

92.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, iš naujo turi būti paskirstytos ir 84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jų dalį – 48,72 Eur (84 Eur x 58 proc.) – priteisiant iš ieškovės, o kitą dalį – 35,28 Eur (84 Eur x 42 proc.) – iš apelianto.

93.       Kadangi iš apelianto valstybei priteistinas 129 Eur žyminis mokestis už patenkintą ieškinio reikalavimų dalį  ir 35,28 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, o valstybė turėtų jam grąžinti 500 Eur žyminio mokesčio permoką, atliktinas šių sumų įskaitymas ir apeliantui grąžintinas žyminis mokestis sumažintinas jo prievolių valstybei suma, t. y. apeliantui grąžintina 335,72 Eur žyminio mokesčio permoka (500 Eur – 129 Eur – 35,28 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo   

94.       Apeliantas prašė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti visiškai, tačiau šį jo reikalavimą apeliacinės instancijos teismas patenkino iš dalies, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą 73 530,73 Eur sumą iki 981,51 Eur. Taigi, šioje ginčo dalyje patenkinta 99 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Visiškai, t. y. 100 proc., patenkinti apelianto reikalavimai dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažintos negaliojančiomis 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartys ir 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalis, susijusi su karkaso montavimo darbų įkainiais bei kaina, o atmestas apeliacinis skundas, t. y. patenkinta 0 proc., dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad patenkinta iš viso 75 proc. apeliacinio skundo ([99 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 0 proc.] / 4), atitinkamai, atmesta 25 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

95.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nei apelianto prašomos atlyginti 3 025 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos, nei ieškovės prašomos priteisti 1 000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti atlyginimo bei atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, daro išvadą, kad apeliantui atlygintina 2 268,75 Eur (3 025 Eur x 75 proc.), o ieškovei – 250 Eur (1 000 Eur x 25 proc.) šių išlaidų.

96.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2 268,75 Eur – 250 Eur), apeliantui iš ieškovės priteisiamos 2 018,75 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

97.       Apeliantas už apeliacinį skundą 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1218 sumokėjo 225 Eur žyminį, nors tokios pareigos neturėjo. Apeliantas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 5 dalis). Apeliantui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba“ ieškinį patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,AVA statyba“ (juridinio asmens kodas 134963680) iš atsakovo ūkininko D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 930,67 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų ir 67 centus) skolos, 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus ir 50 centų) delspinigių, 17,34 Eur (septyniolika eurų ir 34 centus) palūkanų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (981,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Pripažinti negaliojančia 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 dalį ,,Skyrius Karkaso montavimas“ (lentelės eil. Nr. 34, 35), kurioje nustatyti šių darbų kiekiai.

        Kitą ieškinio dalį atmesti. 

        Atsakovo ūkininko D. K. priešieškinį patenkinti iš dalies.

        Pripažinti negaliojančiais ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba (juridinio asmens kodas 134963680) 2019 m. balandžio 30 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2.

        Kitą priešieškinio dalį atmesti.

        Priteisti atsakovui ūkininkui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba (juridinio asmens kodas 134963680) administravimui skirtų lėšų 4 586,70 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.         

        Priteisti atsakovui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ūkininko D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garliavos statyba“ (įmonės kodas 159808015) iš atsakovo ūkininko D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.       

        Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba (juridinio asmens kodas 134963680) administravimui skirtų lėšų 48,82 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 82 centus) dokumentų įteikimo išlaidų.

        Grąžinti atsakovui ūkininkui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 959 kredito unijoje ,,Prienų taupa“ sumokėtus 335,72 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 72 centus) žyminio mokesčio už priešieškinį.

        Grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,AVA statyba“ (juridinio asmens kodas 134963680) iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur (vieną šimtą eurų), sumokėtus 2022 m. sausio 26 d.“

Priteisti atsakovui ūkininkui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba (juridinio asmens kodas 134963680) administravimui skirtų lėšų 2 018,75 Eur (du tūkstančius aštuoniolika eurų ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui ūkininkui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1218 kredito unijoje ,,Prienų taupa“ sumokėtus 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.  

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Dalia Kačinskienė

                                                Žilvinas Terebeiza