Civilinė byla Nr. e2S-1220-459/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08557-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,
veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovams L. Š., S. Š., R. N. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. D. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovams L. Š., S. Š., R. N. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
2. 2025 m. birželio 3 d. gauta ieškovo ir atsakovės R. N. pasirašyta taikos sutartis.
3. 2025 m. birželio 6 d. gauta ieškovo ir atsakovės S. Š. pasirašyta taikos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarčių patvirtinimo tenkino, patvirtino ieškovo ir atsakovių sudarytas taikos sutartis šiomis sąlygomis:
1. Atsakovė R. N. sutinka su 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslinto ieškinio reikalavimu, kad teismas pripažintų ieškovo J. D. teisę įregistruoti VĮ Registrų centre vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
2. Atsakovė R. N. sutinka su 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslinto ieškinio reikalavimu, kad teismas patvirtintų vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėtus patalpų (rūsio, pirmo ir antro aukštų, pastogės) planus:
2.1. J. D., kuriam priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis 1-16 (2,71 kv. m), 1-17 (8,34 kv. m), 1-18 (14,14 kv. m), 1-19 (11,51 kv. m), 1-20 (10,62 kv. m), iš viso 47,32 kv. m., kas sudaro 87/500 dalis Pastato;
2.2. E. D., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis R-1 (15,19 kv. m), R-2 (15,09 kv. m), R-3 (1,50 kv. m), R-4 (10,38 kv. m), R-5 (3,02 kv. m), iš viso 45,18 kv. m, kas sudaro 83/500 dalis patalpų Pastato;
2.3. L. Š., kuriam priklauso 1/3 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis 1-9 (1,59 kv. m), 1-10 (0,84 kv. m), 1-11 (28,68 kv. m), 1-12 (2,48 kv. m), 1-13 (9,71 kv. m), 1-14 (12,99 kv. m), 1-15 (17,25 kv. m), R-7 (5,72 kv. m), R-8 (5,64 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,71 kv. m), iš viso 86,61 kv. m., kas sudaro 159/500 dalis Pastato;
2.4. R. N., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi 1/2 dalimi 1-1 (iš 1,60 kv. m, iš viso 0,80 kv. m), 1/2 dalimi 1-2 (iš 0,87 kv. m, iš viso 0,44 kv. m), 1/2 dalimi 1-3 (iš 9,97 kv. m, iš viso 4,99 kv. m), 1/2 dalimi 1-4 (iš 2,50 kv. m, iš viso 1,25 kv. m), 1/2 dalimi 1-5 (iš 9,62 kv. m, iš viso 4,81 kv. m), 1/2 dalimi 1-6 (iš 12,80 kv. m, iš viso 6,40 kv. m), 1/2 dalimi 1-7 (iš 19,74 kv. m, iš viso 9,87 kv. m), 1/2 dalimi 1-8 (iš 16,07 kv. m, iš viso 8,04 kv. m), 1/2 dalimi R-6 (iš 5,72 kv. m, iš viso 2,86 kv. m), 1/2 dalimi R-9 (iš 10,91 kv. m, iš viso 5,45 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,70 kv. m), iš viso 46,61 kv. m, kas sudaro 171/1000 dalį Pastato;
2.5. S. Š., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi 1/2 dalimi 1-1 (iš 1,60 kv. m, iš viso 0,80 kv. m), 1/2 dalimi 1-2 (iš 0,87 kv. m, iš viso 0,43 kv. m), 1/2 dalimi 1-3 (iš 9,97 kv. m, iš viso 4,98 kv. m), 1/2 dalimi 1-4 (iš 2,50 kv. m, iš viso 1,25 kv. m), 1/2 dalimi 1-5 (iš 9,62 kv. m, iš viso 4,81 kv. m), 1/2 dalimi 1-6 (iš 12,80 kv. m, iš viso 6,40 kv. m), 1/2 dalimi 1-7 (iš 19,74 kv. m, iš viso 9,87 kv. m), 1/2 dalimi 1-8 (iš 16,07 kv. m, iš viso 8,03 kv. m), 1/2 dalimi R-6 (iš 5,72 kv. m, iš viso 2,86 kv. m), 1/2 dalimi R-9 (iš 10,91 kv. m, iš viso 5,46 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,71 kv. m), iš viso 46,60 kv. m, kas sudaro 171/1000 dalį pastato.
3. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme pasekmės: teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas), bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis); vykdytini dokumentai yra teismo patvirtintos taikos sutartys (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
4. Šalys neatlygina viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visas teismo išlaidas valstybei atlygina ieškovas.
5. Šią taikos sutartį teismui turi teisę pateikti bet kuri jos šalis.
6. Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos.
7. Sutartis sudaryta 1 egzemplioriumi, kuris yra pateikiamas teismui, – po vieną egzempliorių tenka šalims ir vienas taikos sutartį tvirtinančiam teismui.
Patvirtino ieškovo ir atsakovės S. Š. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Atsakovė S. Š. sutinka su 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslinto ieškinio reikalavimu, kad teismas pripažintų ieškovo J. D. teisę įregistruoti VĮ Registrų centre vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
2. Atsakovė S. Š. sutinka su 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslinto ieškinio reikalavimu, kad teismas patvirtintų vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėtus patalpų (rūsio, pirmo ir antro aukštų, pastogės) planus:
2.1. J. D., kuriam priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis 1-16 (2,71 kv. m), 1-17 (8,34 kv. m), 1-18 (14,14 kv. m), 1-19 (11,51 kv. m), 1-20 (10,62 kv. m), iš viso 47,32 kv. m kas sudaro 87/500 dalis Pastato;
2.2. E. D., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis R-1 (15,19 kv. m), R-2 (15,09 kv. m), R-3 (1,50 kv. m), R-4 (10,38 kv. m), R-5 (3,02 kv. m), iš viso 45,18 kv. m, kas sudaro 83/500 dalis patalpų Pastato;
2.3. L. Š., kuriam priklauso 1/3 dalis patalpų, naudotųsi patalpomis, pažymėtomis 1-9 (1,59 kv. m), 1-10 (0,84 kv. m), 1-11 (28,68 kv. m), 1-12 (2,48 kv. m), 1-13 (9,71 kv. m), 1-14 (12,99 kv. m), 1-15 (17,25 kv. m), R-7 (5,72 kv. m), R-8 (5,64 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,71 kv. m), iš viso 86,61 kv. m, kas sudaro 159/500 dalis Pastato;
2.4. R. N., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi 1/2 dalimi 1-1 (iš 1,60 kv. m, iš viso 0,80 kv. m), 1/2 dalimi 1-2 (iš 0,87 kv. m, iš viso 0,44 kv. m), 1/2 dalimi 1-3 (iš 9,97 kv. m, iš viso 4,99 kv. m), 1/2 dalimi 1-4 (iš 2,50 kv. m, iš viso 1,25 kv. m), 1/2 dalimi 1-5 (iš 9,62 kv. m, iš viso 4,81 kv. m), 1/2 dalimi 1-6 (iš 12,80 kv. m, iš viso 6,40 kv. m), 1/2 dalimi 1-7 (iš 19,74 kv. m, iš viso 9,87 kv. m), 1/2 dalimi 1-8 (iš 16,07 kv. m, iš viso 8,04 kv. m), 1/2 dalimi R-6 (iš 5,72 kv. m, iš viso 2,86 kv. m), 1/2 dalimi R-9 (iš 10,91 kv. m, iš viso 5,45 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,70 kv. m), iš viso 46,61 kv. m, kas sudaro 171/1000 dalį Pastato;
2.5. S. Š., kuriai priklauso 1/6 dalis patalpų, naudotųsi 1/2 dalimi 1-1 (iš 1,60 kv. m, iš viso 0,80 kv. m), 1/2 dalimi 1-2 (iš 0,87 kv. m, iš viso 0,43 kv. m), 1/2 dalimi 1-3 (iš 9,97 kv. m, iš viso 4,98 kv. m), 1/2 dalimi 1-4 (iš 2,50 kv. m, iš viso 1,25 kv. m), 1/2 dalimi 1-5 (iš 9,62 kv. m, iš viso 4,81 kv. m), 1/2 dalimi 1-6 (iš 12,80 kv. m, iš viso 6,40 kv. m), 1/2 dalimi 1-7 (iš 19,74 kv. m, iš viso 9,87 kv. m), 1/2 dalimi 1-8 (iš 16,07 kv. m, iš viso 8,03 kv. m), 1/2 dalimi R-6 (iš 5,72 kv. m, iš viso 2,86 kv. m), 1/2 dalimi R-9 (iš 10,91 kv. m, iš viso 5,46 kv. m), 1/3 dalimi R-10 (iš 5,12 kv. m, iš viso 1,71 kv. m), iš viso 46,60 kv. m, kas sudaro 171/1000 dalį Pastato.
3. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme pasekmės: teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas), bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis); vykdytini dokumentai yra teismo patvirtintos taikos sutartys (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
4. Šalys neatlygina viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visas teismo išlaidas valstybei atlygina ieškovas.
5. Šią taikos sutartį teismui turi teisę pateikti bet kuri jos šalis.
6. Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuriuo ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos.
7. Sutartis sudaryta 1 egzemplioriumi, kuris yra pateikiamas teismui, – po vieną egzempliorių tenka šalims ir vienas taikos sutartį tvirtinančiam teismui.
Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad šalys ginčą išsprendė taikiai, pretenzijų neliko, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl šalių prašymas dėl bylos užbaigimo taikiai ir taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas, civilinė byla Nr. e2-634-1052/2025 atsakovės R. N. ir atsakovės S. Š. atžvilgiu nutraukiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas L. Š. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir išėjo priimti procesinio sprendimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2025 m. gegužės 29 d., tačiau teismas gavęs 2025 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu atsakovių atsiliepimą į ieškinį nepagrįstai 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinimo ir priėmė atsakovių procesinį dokumentą.
5.2. Nurodo, jog atsakovių pateiktas procesinis dokumentas negalėjo būti priimtas, nes jis neatitinka atsiliepimui į ieškinį keliamų reikalavimų, kuriuos numato CPK 142 straipsnis. Negana to, teismas neturėjo jokio pagrindo priimti atsiliepimo į ieškinį, kadangi jo pateikimo terminas jau buvo gerokai praleistas, o prašymas pratęsti terminą nebuvo pateiktas, byla buvo išnagrinėta.
5.3. Prašo ieškovui ir atsakovėms taikyti nuobaudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. Ieškovas J. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodo, kad atskirajame skunde pasisakoma išimtinai dėl 2025 m. gegužės 29 d. nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą teisėtumo, kuri neskundžiama, taip pat nagrinėjama 2025 m. gegužės 9 d. atsakovių atsiliepimo atitiktis įstatymo keliamiems reikalavimas.
6.2. Pažymi, kad apeliantas nenurodo, kaip skundžiama nutartis, kuria patvirtintos taikos sutartys, pažeidžia atsakovo teises.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintos taikos sutartys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. 2025 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-634-1052/2025. 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti atsakovių S. Š. ir R. N. atsiliepimus. 2025 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino šalių ieškovo J. D. bei atsakovių S. Š. ir R. N. prašymus dėl taikos sutarčių patvirtinimo ir patvirtino 2025 m. gegužės 30 d. sudarytas taikos sutartis. 2025 m. birželio 17 d. atskiruoju skundu atsakovas L. Š. prašo panaikinti 2025 m. birželio 12 d. nutartį, kuria patvirtintos ieškovo J. D. bei atsakovių S. Š. ir R. N. sudarytos taikos sutartys.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus atskirojo skundo argumentus ir dėstomas aplinkybes, matyti, kad skunde nėra pateikta nė vieno argumento, kodėl ginčijama pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis, kuria patvirtintos ieškovo su atsakovėmis sudarytos taikos sutartys, yra nepagrįsta ar neteisėta.
12. Sutiktina su atsiliepime nurodomais argumentais, jog apeliantas pasisako išimtinai tik dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir 2025 m. gegužės 9 d. atsakovių atsiliepimo atitikties įstatymo keliamiems reikalavimas, tačiau nėra pateikta argumentų, kodėl skundžiama 2025 m. birželio 12 d. nutartis yra nepagrįsta.
13. Pažymėtina, kad CPK 256 straipsnis reglamentuoja bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenumatyta, jog nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties negali būti paduodamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas negali būti apeliacijos objektu. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtą 13 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, kad teismo nutartis, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, nes jos apskundimas nėra numatytas CPK ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su neskundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi, nepasisako ir plačiau jų nevertina.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog yra įprasta, kad procesinio pobūdžio klausimai sprendžiami pagal byloje tuo metu surinktą informaciją, kuri vėliau procese gali pakisti ir būti papildyta. Įstatymas, proceso operatyvumo ir koncentracijos, teismo vadovavimo procesui ir bendradarbiavimo principai lemia, kad teismas paprastai turi priimti sprendimą dėl byloje iškilusio procesinio klausimo greitai, nelaukdamas, kol bus baigta rengtis bylos nagrinėjimui, surinkta visa klausimui galinti turėti reikšmės medžiaga ar teismo posėdžio metu ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Visa tai lemia, kad teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017). Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto bylos atnaujinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
16. Apeliantas atskiruoju skundu prašo skirti atsakovėms ir ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis už tyčinį, sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas laiku ir yra neatitinkantis procesinio dokumento formos, be to, šalys pateikė taikos sutartis, kurios galėjo būti pateiktos iki priimant procesinį sprendimą byloje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimu į ieškinį, o atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės sudarė taikos sutartis su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) pateikimas ir procesinių teisių įgyvendinimas, nepaisant to, kad dokumentas (atsiliepimas į ieškinį) neatitinka formos ir turinio reikalavimų, ir taikos sutarčių sudarymas patys savaime negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi tiek atsakovės, tiek ieškovas, naudodamiesi savo procesine teise sudaryti taiką byloje, ją gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Taikos sutarčių sudarymo negalima laikyti ieškovo ir atsakovių nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu naudojimusi procesine teise ne pagal jos paskirtį, todėl apelianto prašymas skirti ieškovui ir atsakovėms baudą netenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Raimonda Andrulienė