Civilinė byla Nr. e2A-362-883/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03091-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.1.7.6 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės- Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ ieškinį atsakovui V. Y. dėl reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste - UAB) „S. N.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 6971/2022 ir prašydama pripažinti atsakovo V. Y. reikalavimą priteisti jam iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas (2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir/ar dienpinigių bei 4116,29 Eur netesybų) neteisėtu bei priteisti ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Y. nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2022 m. sausio 11 d. UAB „S. N.“ dirbo (duomenys neskelbtini), darbo funkcijas atlikdamas besikartojančiu ciklu (grafiku). Visos atsakovui pagal darbo sutartį priklausančios sumos būdavo išmokamos laiku ir tinkamai, atsakovas pretenzijų ieškovei dėl galimai nepilnų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo ar vėlavimo atsiskaityti nereikšdavo. Ieškovė pripažino, kad dėl buhalterinės skaičiavimo klaidos, atsakovo atleidimo iš darbo dieną buvo nesumokėjusi šiam 162,85 Eur (ši suma, sutikrinus mokėjimo dokumentus, atsakovui buvo sumokėta 2022-06-01), tačiau tai nesudarė pagrindo priteisti 2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybas.
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbdavio nurodomos ginčo sumos nėra įtrauktos kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimas į atsakovo sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo suvestines. Atsakovas sutiko su darbo ginčų komisijos išvada, jog galimoms komandiruočių išlaidoms padengti mokėjimai darbuotojui buvo atlikti 2019-2020 m. Jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl išskaitų darymo darbo santykių pabaigoje, ar kad darbuotojas būtų sutikęs su išskaitų darymu, nepateikta. Įvertinus kitų 2019-2020 m. mėnesių priskaičiuotas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas bei atliktus mokėjimus, akivaizdu, jog darbdavys DK 150 straipsnio nustatyta tvarka išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio ar dienpinigių neatliko. Darbdavys neturėjo teisės vienašališkai atlikti išskaitų iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių darbo santykių pabaigoje ar nutraukus darbo santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės UAB „S. N.“ ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui V. Y. iš ieškovės UAB „S. N.“ 2103 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių bei 4116,29 Eur netesybas; priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės UAB „S. N.“ 1400,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės UAB „S. N.“ valstybės naudai 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, atleidžiant jį iš darbo. Teismas akcentavo, kad darbdavys yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl turi prisiimti iš savo aplaidaus, neatsakingo elgesio kylančias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė iki šios dienos, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
6. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas įvertino darbuotojo darbo įmonėje laiką, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavio neapdairumą tvarkant dokumentaciją, ir sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavio darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 4116,29 Eur (atskaičius mokesčius).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „S. N.“ teikia alternatyvius reikalavimus:1) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „S. N.“ ieškinį tenkinti visiškai arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą; 2) tuo atveju, jei skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir iš ieškovės atsakovui priteista 2103 Eur skola, apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistą, apeliantė prašo sumažinti priteistas 4116,29 Eur netesybas kaip aiškiai per dideles ir neatitinkančias savo įstatyminės paskirties; 3) jei skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo atmestas ir iš ieškovės atsakovui priteista 2103 Eur skola bei 4116,29 Eur netesybos, apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistą, prašoma perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovo atstovei profsąjungai iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 1 400,25 Eur bent iki 1050 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisti 562,50 Eur ieškovės patirtų šių išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė neteisėtų išskaitų iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ar dienpinigių nedarė niekada, nei darbo santykių pabaigoje ar juos nutraukus. Dėl atsakovo darbo specifikos (paprastai net du mėnesiai komandiruotėje užsienyje) su atsakovu buvo susitarta, jog sąskaitomis ar čekiais nepagrįsta išlaidoms buvusi skirta suma bus automatiškai užskaitoma kaip atsakovui priklausantis darbo užmokestis ir / ar dienpinigiai. Jei ieškovė komandiruotės pradžioje ar jos eigoje į atsakovo sąskaitą įmokėdavo kažkokią sumą pinigų, kurią jis galėtų išleisti įmonės vardu įvairioms su darbu susijusioms reikmėms, tačiau tokių išlaidų nepatirdavo, šie pinigai tapdavo atsakovo nuosavybe kaip jam sumokėtas darbo užmokestis ar dienpinigiai. Tokį susitarimą ir atitinkamą tikrąją šalių valią patvirtina tai, jog atsakovas tokių pinigų ieškovei negrąžino, sutikdamas, kad šie pinigai yra jam sumokėtas darbo užmokestis/dienpinigiai, ir juos išleisdavo savo asmeninėms reikmėms, o ieškovė, savo ruožtu, niekada nereikalavo atsakovo jų grąžinti, nors tai būtų reikalinga iš esmės vien tam, kad tokią pačią pinigų sumą, ją atgavusi iš atsakovo, ieškovė galėtų dar kartą jam atgal sumokėti, tik nurodydama kitokią mokėjimo paskirtį. Ieškovė, atsakovui šių pinigų jai negrąžinus (nes jis ir neturėjo jų grąžinti), jokių išskaitų iš vėliau atsakovui mokėtino darbo užmokesčio nedarė niekada. Tokiu būdu su atsakovu ieškovė visuomet atsiskaitydavo laiku ir tinkamai. Šiai dienai, įtraukus ir dėl buhalterinės klaidos buvusį nesumokėtą nežymų 162,85 Eur likutį, atsakovui per visą jo darbo ieškovėje laikotarpį yra sumokėta lygiai tiek, kiek ir priklausė pagal įstatymą – visas darbo užmokestis ir visi nesumažinti dienpinigiai.
7.2. Tokį šalių susitarimą patvirtina ir paties atsakovo paaiškinimai 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas patvirtino, kad visi darbdavio sumokėti pinigai yra jo nuosavybė, jie laikomi jo darbo užmokesčiu ir dienpinigiais nepriklausomai nuo įmokos paskirties/pavadinimo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad išlaidų komandiruotėse nepatirdavo ir iš ieškovės gautais pinigais jų nedengdavo (išskyrus už techninę apžiūrą, už kurią jam ieškovė buvo pervedusi 250 Eur prieš kelerius metus). Atsakovas paaiškino iš darbdavio gautų pinigų sumų grąžinti neprivaląs, kadangi visi pinigai yra jo uždirbti ir gauti į sąskaitą (kortelę) kaip darbo užmokestis ar dienpinigiai. Atsakovas patvirtino buvusį tokį konkretų susitarimą su ieškovės vadovu, ką ieškovė buvo nurodžiusi teismui dar ieškinyje ir akcentavo viso bylos nagrinėjimo metu. Teismas atsakovo paaiškinimų, patvirtinančių ieškinio pagrindą, netyrė ir neanalizavo. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, tariamą ieškovės skolą jam kildino iš menamų iškaitų dėl jo gautų baudų (900 Eur), už remontą (650 Eur), parkavimą (keli kartai po 15 – 25 Eur), pokalbius telefonu (keli eurai) bei dėl tariamo dienpinigių sumažinimo (neįvardijama suma). Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais –atsakovo konkrečiai nurodytų išskaitų ieškovė nedarė, dienpinigius visuomet mokėjo maksimalius. Teismas atsakovui nė nepasiūlė kokių nors tokių įrodymų į bylą pateikti, o tokio pobūdžio byloje būdamas aktyvus, pats savo iniciatyva jų nerinko taip pat.
7.3. Teismas rėmėsi darbo ginčų komisijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, reikiamose vietose jį nukopijuodamas ir įkeldamas į savo paties skundžiamą sprendimą. Naujos motyvacijos dėl tariamų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio darymo klausimu teismas nepateikė. Teismas be reikalo sprendime analizavo liudytojų parodymus apie tai, buvo ar nebuvo dalis atlyginimo ieškovės vairuotojams mokama grynaisiais pinigais, tačiau nevykdė pareigos tinkamai atskleisti ir išsiaiškinti svarbiais aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir tik formaliai pritarė darbo ginčų komisijos sprendimui.
7.4. Nors ieškovės ieškinys atmestas ir iš jos atsakovo atstovui priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, tačiau 350 Eur iš šių išlaidų buvo patirta už nepagrįstą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, kurio atsakovas atsisakė. Tuo tarpu ieškovės gynybai nuo minėto atsakovo prašymo buvo sunaudotos 7,5 valandos ieškovės atstovo darbo laiko, kas, taikant sutartą 75 Eur/val. įkainį, sudaro iš viso 562,50 Eur. Ieškovė taip pat nesutinka su 0,25 Eur sumos priteisimu, nes ši suma nėra laikytina bylinėjimosi išlaidomis, nes ši suma profesinės sąjungos sumokėta komercines tarpininkavimo paslaugas teikiančiai UAB „Paysera“, užuot tiesiogiai nemokamai sumokėjus į advokato sąskaitą apmokant bankiniu mokėjimo nurodymu.
7.5. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė 2022 m. lapkričio 16 d. atsiliepime ieškovės išdėstyto reikalavimo skirti atsakovui baudą, jos dydį parenkant teismo nuožiūra, pusę šios baudos skiriant ieškovės naudai.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Y. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pagal darbdavio pateiktus dokumentus per visą darbo laikotarpį darbdavys atsakovui priskaičiavo 16647,35 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas atsakovui yra neišmokėjęs 2265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Po darbo ginčo išsprendimo, darbdavys 2022 m. birželio 1 d. pervedė 162,85 Eur atsakovui, todėl priteista suma sumažinta šiai sumai.
8.2. Atsiliepime teigiama, kad sugalvotais susitarimais dėl išskaitų ieškovė pateisina su darbo santykiais susijusių sumų nepriemoką atsakovui. Ginčo sumos nėra įtrauktos kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimas į atsakovo sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo suvestines, kas patvirtina, kad ieškovės sugalvotais susitarimais dėl išskaitų ieškovė pateisina su darbo santykiais susijusių sumų nepriemoką atsakovui.
8.3. Galimoms komandiruočių išlaidoms padengti mokėjimai atsakovui buvo atlikti 2019-2020 m. Ieškovas pats ne kartą atsiliepime akcentavo, kad su atsakovu buvo tinkamai ir pilnai atsiskaitoma po kiekvienos komandiruotės, taigi ir apie tariamai atsakovui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas pinigų sumas ieškovas turėjo atitinkamai sužinoti 2019- 2020 metais. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, atsakovas teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą galėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nurodytų datų, o kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl permokos išieškojimo galėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nurodytų datų. Teigiama, kad nebuvo jokių susitarimų dėl ieškinyje nurodytų išskaitų.
8.4. Nesutinkama dėl priteistų netesybų dydžio mažinimo, vertinant, kad jos paskaičiuotos laikantis įstatymo reikalavimų.
8.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad procese įprasta teikti įvairaus pobūdžio prašymus, tai darė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu nebepalaikė pats atsakovas po to, kai dar kartą išsiaiškino realią padėtį dėl atsakovo (ne)gyvenimo Lietuvos Respublikoje – išaiškėjo, kad atsakovas gyvena Lietuvoje. Šio prašymo teismas nesprendė, nes atsakovo atstovai šio prašymo nebepalaikė. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. ieškovė UAB „S. N.“ ir atsakovas V. Y. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini), nustatant jam darbo užmokestį: 725 Eur (neatskaičius mokesčių) plius dienpinigiai, numatyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nustatyta mėnesinė darbo valandų norma ir darbo sutartimi numatyta, kad atlyginimas ir dienpinigiai mokami vieną kartą mėnesį iki 25 dienos ir yra mokami bankiniu pavedimu arba grynais pinigais. Darbo sutartis pasibaigė 2022 m. sausio 11 d. darbuotojo iniciatyva. Atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 27648,12 Eur (neto) sumą, susidedančią iš darbo užmokesčio ir dienpinigių, bei priteisti iš ieškovės netesybas. Ginčo eigoje atsakovo reikalavimai buvo patikslinti ir prašoma priteisti 2268,85 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu atsakovo prašymą tenkino, Nusprendė išieškoti V. Y. iš UAB „S. N.“ 2 265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių ir 4116,29 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; nurodė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršiančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1112,51 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai.
Dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju
12. Konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl paskaičiuoto atsakovo darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas) dydžio atskaičius mokesčius per visą darbo laiką (56419,35 Eur). Taip pat nėra ginčo, kad atsakovui ieškovė išmokėjo iš viso 54316,35 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Tačiau ieškovė mano, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi visiškai, todėl neturi būti priteistos jokios su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos.
13. Ieškovės teigimu, ieškovės atsakovui pervestos 2103,00 Eur lėšos (mokėjimo paskirtyse nurodytos kaip „Išlaidom. Avansinė apyskaita“) turėtų būti vertinamos ir skaičiuojamos kaip atsakovui išmokėtas darbo užmokestis, nes toks buvo darbdavės ir paties darbuotojo susitarimas. Ieškovė teigia, kad šios sumos buvo pervedamos iš anksto būsimoms atsakovo išlaidoms, ir kurios, atsakovui jų neišleidus, buvo užskaitomi kaip darbo užmokestis ir (ar) dienpinigiai.
14. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis).
15. Pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
16. Apeliantei teigiant, kad dėl darbo specifikos tarp jos ir darbuotojo buvo susitarimas dėl ieškovės nurodyto darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet mokamos ir atsakovo nepanaudotos sumos pagal avansinę apyskaitą (galimoms išlaidoms) užskaitomos kaip atsakovo darbo užmokestis, ieškovei tenka procesinė pareiga šiuos savo teiginius įrodyti. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tokio susitarimo tarp šalių egzistavimą. Savo teiginius apeliantė iš esmės įrodinėja atsakovo V. Y. paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuotais atsakovo paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas paaiškinimų metu nepatvirtino egzistavus apeliantės nurodytam susitarimui. Vien tai, kad atsakovas jam pervestas lėšas laikė savo nuosavybe ir išleidęs jas savo reikmėms ar nurodė nepatyręs komandiruotėse išlaidų, niekaip nepatvirtina egzistavus darbuotojui aiškiai suprantamam susitarimui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet jam pervestos lėšos (pavedime nurodytos kaip „išlaidom. Avansinė apyskaita“) būtų vėliau užskaitomos kaip darbo užmokestis arba išskaitomos iš darbo užmokesčio. Svarbu ir tai, kad atsakovas paaiškino į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą kreipęsis dėl pagalbos ir jam priklausančių sumų apskaičiavimo, nurodė nesuprantantis lietuvių kalbos, pasitikintis savo atstovo (profesinės sąjungos) skaičiavimais, kas tik papildomai patvirtina, kad atsakovui iš esmės trūksta žinių darbo santykių srityje, darbo santykių, darbo užmokesčio turinio bei jo mokėjimo tvarkos niuansų tinkamai nesupranta, tad jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip patvirtinantys apeliantės nurodytą susitarimą dėl darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos, nes atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Tai, kad į asmeninę banko sąskaitą pervestas lėšas atsakovas laikė savo nuosavybe, nepagrindžia ieškovės teiginių apie tinkamą ir visišką atsiskaitymą. Apeliantei byloje nepateikus jokių įrodymų egzistavus darbuotojui aiškiai suprantamam susitarimui dėl ieškovės nurodytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, laikytina, kad šie teiginiai neįrodyti.
17. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia ir tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.). Už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas subjekto (šiuo atveju įmonės) vadovas, t. y. darbdavys (darbo santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymo ir jį pakeitusio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14, 21 straipsniai). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent ji, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus.
18. Nesant įrodymų apie tarp ieškovės ir darbuotojo buvusį susitarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo apeliantės nurodytu būdu, apeliantės nurodyti veiksmai dėl atsakovui pervestų ir atsakovo nepanaudotų lėšų įskaitymo į darbo užmokestį galėjo būti atlikti remiantis DK 150 straipsnio nuostatomis, kaip išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, sprendimą dėl išskaitos per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti išskaitos pagrindą, priima darbdavys, veikiantis per savo teisėtą atstovą (DK 21 straipsnio 5 dalis). Į bylą surinkti įrodymai neleidžia spręsti, kad aptariama teise ieškovė tinkamai pasinaudojo. Nors apeliantė ir teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 18 d. atsakovui pervesta 235 Eur suma (paskirtis „Išlaidoms“), 2020 m. sausio 27 d. 15,00 Eur suma, 2020 m. sausio 21 d. 118,00 Eur suma, 2020 m. vasario 27 d. 350 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. 1385,00 Eur (paskirtys „išlaidom. Avansinė apyskaita“, „avansinė apyskaita“) atsakovui būsimoms išlaidoms pervestos lėšos buvo užskaitomos kaip darbo užmokestis, tačiau ieškovė šių sumų nėra įtraukusi kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių į pačios ieškovės sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo suvestines. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovės įsakymuose dėl tarnybinės komandiruotės ir yra nurodytas pavedimas darbuotojui pateikti buhalterijai išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau nėra informacijos, kad to nepadarius ar tokių išlaidų nepatyrus, pervestos sumos bus įskaitomos į darbo užmokestį/išskaitomos iš darbo užmokesčio.
19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad toks aiškinimas taikytinas ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkai, t. y. darbuotojas turi aiškiai suvokti, kokios sumos jam pervedamos kaip darbo užmokestis, kokios sumos pervedamos kaip dienpinigiai, jam turi būti žinoma ir suprantama, kokiu pagrindu gali būti ar yra atliekamos išskaitos iš jo darbo užmokesčio. Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-545/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip atsakovo darbdavė, neįrodė, kad ginčo suma (2103 Eur) atsakovui buvo pervesta kaip darbo užmokesčio dalis, neįrodė buvus tarp šalių susitarimui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet darbuotojo nepanaudotos išlaidos būtų užskaitomos kaip darbo užmokestis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nebuvo visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju jo atleidimo dieną, yra pagrįsta ir apeliacinio skundo dalis dėl šio reikalavimo atmestina.
Dėl netesybų dydžio
21. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su iš jos priteistu netesybų dydžiu, kuris, ieškovės nuomone, yra neproporcingai didelis ir turėtų būti mažintinas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4116,29 Eur netesybas, nurodė, kad toks dydis nustatytas įvertinus darbuotojo darbo įmonėje laiką, darbdavio neapdairumą tvarkant dokumentaciją. Detalesni motyvai dėl netesybų dydžio pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikti.
22. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovui darbo santykių pasibaigimo dieną buvo neišmokėta tik santykinai nedidelė su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dalis, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta paties darbuotojo iniciatyva bei į tai, kad į darbo ginčų komisiją pats atsakovas kreipėsi praleidęs įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą (DK 220 straipsnio 1, 2 dalis), mano kad pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis nebūtų proporcingas darbdavio padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu ne visiškai atsiskaityta buvo ne dėl piktybiškų ieškovės veiksmų, o, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavio neapdairumo tvarkant dokumentaciją, iš ieškovės priteistinas netesybų dydis turėtų būti dviejų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių suma, t. y. 2225,02 Eur (neatskaičius mokesčių) (1112,51 Eur x 2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia netesybų suma užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija atsakovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.
Dėl neišspręstų reikalavimų
26. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimą procesu skyrimo, kurį ieškovė teikė su 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimu į ieškinį.
27. Iš ieškovės atsiliepimo į ieškinį (I t. 169-173 b. l.) matyti, kad ieškovė prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jos dydį parenkant teismo nuožiūra ir pusę šios baudos skiriant ieškovės naudai. Byloje nėra duomenų, kad šis ieškovės prašymas būtų išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ieškovės pateiktą prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo, tačiau vien šio prašymo neišsprendimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šiuo atveju sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
28. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Siekiant nustatyti aplinkybes, įrodančias, kad byloje dalyvaujantis asmuo procesine teise piktnaudžiauja ir tokiu būdu sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, turi būti nurodyti ir įvertinti atsakovo konkretūs veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, o 2022 m. spalio 3 d. teikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu (I t. 40-43 b. l.). Nors ir sutiktina su apeliantės argumentu, kad proceso eigoje paaiškėjo, jog prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nepagrįstas, tačiau vien toks procesinės teisės įgyvendinimas negali būti vertintinas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Nors atsakovo atstovas atsisakė prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau tai buvo padaryta nedelsiant gavus visą informaciją, pagrindžiančią ieškinio teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sistemingai piktybiškai vengęs bylos nagrinėjimo teisme, nėra pagrindo konstatuoti, kad toks prašymas būtų sukliudęs bylos nagrinėjimui,
30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog savo procesinėmis teisėmis atsakovas naudojosi sąmoningai nesąžiningai, siekdamas vilkinti procesą, todėl prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai sprendė klausimą dėl iš ieškovės priteistinų netesybų dydžio, todėl yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį pakeisti ir perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, o būtent su 0,25 Eur sumos priteisimu, kuri atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos buvo sumokėta UAB „Paysera“ kaip tarpininkavimo mokestis atliekant pavedimą atstovui advokatui. Taip pat nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, sprendžiant klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, bei prašoma perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos rezultatą apeliacinės instancijos teisme.
33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šiuo konkrečiu atveju pripažįstama, kad 0,25 Eur komisinis mokestis už pavedimą yra pagrįstas, toks mokėjimo būdas nelaikytinas neįprastu ar neadekvačiu jo pinigine išraiška, todėl pagrįstai įtrauktas į bendrą bylinėjimosi išlaidų mastą.
34. Apeliantė teigia, kad iš 1400 Eur atsakovo atstovės patirtų bylinėjimosi išlaidų 350 Eur buvo skirta už nepagrįsto prašymo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą teikimo, kurio proceso eigoje atsakovas atsisakė. Dėl tokio nepagrįsto prašymo teikimo ieškovė teigia patyrusi 562,50 Eur išlaidų, rengdama atsiliepimą į atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad kartu su prašymu palikti ieškinį nenagrinėtu atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovas advokatas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t. 66-68 b. l.), kurias sudaro 1050 Eur išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje ir 350 Eur išlaidos už prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu parengimą. Ieškovė savo ruožtu teikė atsiliepimą į prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (I t. 169-173 b. l.). ir pateikė duomenis, kad dėl to patyrė 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (I t. 193-195 b. l.). 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovo atstovės atstovas advokatas pateikė teismui duomenis, kad prašymo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą nebepalaiko ir atsiima (II t. 12 b. l.).
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
37. Byloje nenustatyta, kad prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu būtų sukliudęs bylos nagrinėjimui, o abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo klausimu laikytinos neišvengiamomis esant teisminiam nagrinėjimui ir abejoms šalims aktyviai ginant savo ginčo pozicijas. Nenustačius atsakovo nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis teikiant prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
38. Ieškovė byloje pateikė rašytinius duomenis apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 140 Eur žyminis mokestis (I t. 6 b.l.), 300 Eur (III t. 51-52 b. l. sąsk. Nr. ŽB-485), 450 Eur (III t. 18-20 b.l. sąsk. Nr. ŽB-476), 1800 Eur (I t. 191-194 b.l.) (iš viso: 2690 Eur).
39. Šioje byloje atsakovui buvo suteiktos advokato teisinės paslaugos ir šias paslaugas apmokėjo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos skėtinė organizacija – Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, kurio vienas pagrindinių tikslų – ginti savo narių profesines, ekonomines ir socialines teises ir teisėtus interesus, teikti teisinę pagalbą savo nariams. Atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas pateikė duomenis apie patirtas 1400,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (I t. 118-120 b. l.).
40. Ieškiniu pirmosios instancijos teisme ieškovė siekė, kad jai neatsirastų prievolė mokėti atsakovui 2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio/dienpinigių bei 4166,29 Eur netesybų (bendros 6269,29 Eur sumos) Apeliacinės instancijos teismui nusprendus sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistiną netesybų dydį iki 2225,02 Eur ir iš viso priteisiant bendrą 4328,02 Eur sumą, laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 31 proc. Atsižvelgiant į šias reikalavimų patenkinimo proporcijas ieškovė atsakovo atstovei turėtų atlyginti 69 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 966,17 Eur (1400,25 x 69 proc.), o atsakovas ieškovei turėtų atlyginti 31 proc. išlaidų, t.y. 833,90 Eur (2690 x 31 proc.).
41. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas šaliai, o ne jos atstovui; tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023 38 punktas). Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovė atsakovui turi atlyginti 132,27 Eur pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų.
42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur), iš šalių nepriteistinos, nes paskirsčius jas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos būtų mažesnes už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė apeliaciniame skunde teikia keturis alternatyvius reikalavimus, nuosekliai mažindama reikalavimus, apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal esminį apeliantės reikalavimą: panaikinti sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti taip pat 31 proc.
44. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 140 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur išlaidas už apeliacinį skundą (viso 1040 Eur). Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus 31 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 322,40 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.
45. Atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas advokatas pateikė duomenis, kad atsakovo atstovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1400,25 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistina 69 proc. apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų (966,17 Eur). Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovė atsakovui turi atlyginti 643,77 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl netesybų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovui V. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2103 Eur (du tūkstančius šimtą tris eurus) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir dienpinigius ir 2225,02 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 2 ct) netesybas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,27 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „S. N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 643,77 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Irena Stasiūnienė