Pranešėja A. Romanovienė                                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-112-163/2014

Teisėja D. Zimantienė                                                                                                  (Proceso Nr. 2-43-3-01122-2013-4)

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                     110.1; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

kreditorius T. P. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, juo prašė priteisti iš skolininko V. M. 75 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 562 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius pareiškimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą: 0,1698 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 59,03 kv. m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,00 kv. m užstatyto ploto pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, slapstosi, gali paslėpti savo turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

              Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-06-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1698 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,03 kv. m bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,00 kv. m užstatyto ploto pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

              Šilutės rajono apylinkės teismas, gavęs kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2013-07-30 nutartimi papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias finansų įstaigose, vertybinius popierius ir turtines teises, neviršijant 67 130 Lt sumos, uždraudė skolininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriam nuosavybės teisės bus atkurtos pagal 1998-12-01 Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, 2012-01-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 1 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo, 2012-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 3 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo.

              Šilutės rajono apylinkės teismas, gavęs skolininko atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutarties, 2013-09-05 nutartimi atskirąjį skundą tenkino, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutartį, kuria papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad 2013-06-26 nutartimi areštuoto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra didesnė, negu kreditoriaus reikalaujama priteisti skola, todėl padarė išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutartimi papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netikslingos ir jas panaikino.

Kreditorius pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo    2013-09-05 nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo nurodytus motyvus bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri nėra objektyvi, neatitinka tikrovės, prieštarauja oficialiems viešojo registro duomenims. Teismas neįvertino, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovo namų valda – gyvenamoji vieta, o pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas į gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas tik penktąja eile, todėl teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkės. Be to, ieškiniu prašoma priteisti ne tik 75 000 Lt skola, bet ir bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą būtina taikyti atsakovo turtinių teisių areštą, uždraudžiant  skolininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriam nuosavybės teisės bus atkurtos pagal 1998-12-01 Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, 2012-01-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 1 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo, 2012-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės žemėtvarkos skyriaus protokolą Nr. 3 dėl Katyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 8 eilės pretendentų žemės sklypų projektavimo, kadangi būtent dėl šio žemės sklypo tarp šalių ir kilo ginčas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti baudą, jos dydį parenkant teismo nuožiūra, įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumą – nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią nedelsiant būtų pervesta neginčijama suma, numerį. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai savo reikalavimo įvykdymui užtikrinti reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klaidina teismą ir nepagrįstai siekia suvaržyti kiek įmanoma daugiau jo turtinių teisių ir turto. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl turto vertinimo išvados nepagrįstumo. 

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.). Šios bylos apeliacijos dalyką sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutarties, kuria teismas panaikino 2013-07-30 nutartį, kuria buvo papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir paliko galioti 2013-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo principais. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). 

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2013-07-30 nutartimi taikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir paliko galioti 2013-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes areštuoto konkretus atsakovui priklausančio turto vertė yra per maža ir neužtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Bylos duomenimis, ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 75 000 Lt skolos priteisimo, šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti teismo 2013-06-26 nutartimi areštuotas atsakovui priklausantis turtas: 0,1698 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 59,03 kv. m bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,00 kv. m užstatyto ploto pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Antstolis vykdydamas teismo nutartį 2013-07-19 aprašė teismo areštuotą atsakovo turtą ir nurodė, kad jo vertė – 7870 Lt (b. l. 22), tokia pati turto vertė nustatyta ir Nekilnojamojo turto registro duomenyse (b. l. 7–9). Šilutės rajono apylinkės teismas gavęs ieškovo prašymą 2013-07-30 nutartimi papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turto ir turtinių teisių už 67 130 Lt sumą (b. l. 34–35). Atsakovo užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko nekilnojamojo turto: 0,1698 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr (duomenys neskelbtini) , vertinimą ir nustatė, kad šio turto vertė 2013-08-06 yra 78 000 Lt (b. l. 58). Atsakovui priklausiančio areštuoto turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas, turto vertė nustatyta lyginamuoju turto vertinimo metodu, vertinimas atliktas detaliai, atsižvelgiant į turto savybes, jo buvimo vietą. Teismo nuomone, atliktas vertinimas yra objektyvus, nustatyta turto rinkos vertė yra artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta areštuoto turo rinkos verte. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto  registre turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, o ne nustatant konkretaus turto vertę, neatsižvelgiant į konkretaus to turto savybes, be to, turto vertinimas atliktas 1996–1997 metais, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta 7870 Lt turto vertė akivaizdžiai neatitinka šiuo metu šio turto rinkos vertės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo nustatytą areštuoto turto rinkos vertę bei patvirtintų, kad realiai turto vertė yra mažesnė (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad skolininkui priklausančio didelės vertės nekilnojamo turto užtenka ieškovo, jeigu bus priimtas jam palankus teismo sprendimas, tiek materialinio teisinio (dėl skolos priteisimo), tiek procesinio teisinio (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) pobūdžio reikalavimams užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti konkrečiu atsakovui priklausančio turto, kurio vertė yra didesnė nei pareikštų reikalavimų suma, areštu, o papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržytų bei pažeistų atsakovo turtines teises, todėl pagrįstai panaikino 2013-07-30 nutartį, kuria papildomai buvo areštuotas atsakovo turtas. Tai, kad, ieškovo teigimu, areštuotas turtas yra atsakovo gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo papildomai areštuoti atsakovo turto, nes tuomet būtų nepagrįstai areštuota turto daugiau, nei būtina ieškinio reikalavimui užtikrinti. Pažymėtina, kad šiame bylos nagrinėjimo etape sprendžiamas klausimas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, o ne vykdomas teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo tvarkos.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, ieškovui nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi (CPK 263 str. 1 d.), todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl baudos

Atsakovas pareiškė prašymą paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą grindžia argumentais, kad ieškovas pareiškė neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus ir siekia nepagrįstai suvaržyti jo turtines teises.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. CPK 334 straipsnis numato galimybę šaliai pateikti atskirąjį skundą, jeigu ji mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, o šiam ieškiniui užtikrinti prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien šalies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 str. prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovo V. M. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui T. P..

Teisėja                                                                                                                               Alona Romanovienė