VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos
Švedienės,
kolegijos
teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,
dalyvaujant atsakovui I. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. R. ir D.
R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m.
gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1190-520/2009 pagal
ieškovo Bankrutuojančios UAB „Vevira“ ieškinį atsakovams D. R. ir I. R. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB
„Vevira“ 2008-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš
atsakovų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt skolos, kaip
be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos
sumos, t. y. 2145,80 Lt, nuo to momento, kai atsakovai sužinojo apie nepagrįstą
praturtėjimą, t. y. nuo 2006-02-15, 5 proc. dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad jis 2006 m. pradžioje perėmė daugelio kreditorių finansinius
reikalavimus UAB „Revi“ bankroto byloje, apmokėjo visų trečios eilės
kreditorių, iš jų ir advokatų kontoros „Rhetor R&R“ finansinius
reikalavimus, pasirašė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis, išskyrus
advokatų kontoros „Rhetor R&R“ advokatus D. R. ir I. R.. Atsakovams, kaip ir visiems kreditoriams, 2006-02-15
buvo pateiktas prašymas perleisti kreditorinį reikalavimą, pridėta reikalavimo
perleidimo sutartis, tačiau atsakovai advokatų kontoros „Rhetor R&R“ advokatai
perleisti reikalavimą atsisakė. Jis pakartotinai 2006-02-28, 2006-03-08
kreipėsi į advokatų kontorą „Rhetor R&R“ dėl reikalavimo perleidimo
sutarties, tačiau atsakovai sudaryti sutartį vengė, į atsiskaitomąją sąskaitą
2006-02-10 pervestų pinigų negrąžino. Nei advokatų kontora „Rhetor R&R“,
nei atsakovai su juo jokių tarpusavio santykių niekada nėra turėję, todėl jis
neturi ir negali turėti advokatų kontorai „Rhetor R&R“ ar atsakovams jokių
finansinių įsipareigojimų. Dėl to konstatuotina, kad advokatų kontoros „Rhetor
R&R“ advokatai atsakovai iš jo yra be jokio teisinio pagrindo gavę 20931,74
Lt ir ši suma priteistina jam. Asmuo, turintis grąžinti be pagrindo įgytą
pinigų sumą, yra advokatų kontoros „Rhetor R&R“ advokatai atsakovai,
veikiantys advokatų kontoroje „Rhetor R&R“ partnerystės pagrindais,
neįsteigus juridinio asmens, t. y. atsakovai yra savarankiški teisinių santykių
dalyviai ir savarankiški civilinės atsakomybės subjektai (CK 6.37 str. 2 d.,
6.210 str. 1 d., 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d., 6.975 str. 2 d.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-12
sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų
20931,74 Lt, 2145,80 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo
23077,54 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2008-03-07 iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovų - 1692,33 Lt bylinėjimosi
išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-03-17 nutartimi
UAB „Revi“ iškelta bankroto byla, trečios eilės kreditoriumi patvirtinta advokatų
kontora „Rhetor R&R“, kuriam ieškovas 2006-02-10 mokėjimo nurodymu pervedė
20931 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad mokama už UAB „Revi“ pagal kreditorių
ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2006-02-15 advokatų kontoroje „Rhetor
R&R“ įteiktas ieškovo prašymas pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį,
apmokėjimo nuorašas ir reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovai pripažįsta,
kad šią sumą gavo be įstatyminio ar sutartinio pagrindo. Teismas, įvertinęs
byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis CK 1.5, 6.158, 6.163 str., 6.242 str.
1 d., konstatavo, kad atsakovai ne pagal paskirtį gavę pinigus, sąžiningai ir
teisingai elgdamiesi privalėjo grąžinti lėšas ieškovui. Teismas, įvertinęs
įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-12-01 galutinį sprendimą,
konstatavo, kad nagrinėjama byla nėra tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu
kaip byla, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
2006-12-01 sprendimas, todėl netenkino atsakovų prašymo nutraukti bylą. Taip
pat teismas nustatė, kad advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitoje
esančiomis piniginėmis lėšomis, į kurią ieškovas pervedė pinigus, galėjo
disponuoti bet kuris atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą,
kad atsakovai nuo šių piniginių lėšų gavimo dienos turėjo galimybę žinoti apie
nepagrįstai gautas lėšas, todėl, vadovaudamasis CK 6.240 str. 1 d., priteisė iš
atsakovų solidariai ir 2145,80 palūkanų nuo prašymo įteikimo dienos bei 5 procentų
dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo purenimo visiško
įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovų 692,33 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt
išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsakovai D. R. ir I. R. apeliaciniu skundu
prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą ir
priimti naują sprendimą, kuriuo civilinė byla būtų nutraukta, o nenutraukus
civilinės bylos, ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad
teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė
neteisėtą ir naikintiną sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo sprendimas nebuvo
priimtas/surašytas, laikantis CPK XV skyriaus reikalavimų, ir yra be motyvų. 2009-05-12
sprendimas nebuvo priimtas/surašytas iki 2009-06-14. Atsakovai neturėjo
galimybės susipažinti su sprendimo turiniu per visą apskundimo laikotarpį,
teisėjas telefonu paaiškino, kad sprendimas surašytas ranka, tačiau susipažinti
su juo neleido, šio dokumento byloje nėra. Dėl to yra pagrindas teigti, kad
teisėjas I. Kasimovas 2009-05-12 neišnagrinėjo bylos, sprendimas yra niekinis –
klastotė, surašyta ne pagal įstatymus, ne dėl to, kas buvo 2009-05-12 nuspręsta
ir ne tuo laiku, kaip dokumente nurodoma.
2) Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties
teismas, kadangi teisėjui ir sekretorei buvo pareikštas nušalinimas, tačiau
pirmininkas jo nenagrinėjo, o teisėjas pats nenusišalino, nors buvo šališkas,
t. y. šalino iš bylos ieškovui nepalankius dokumentus, šiurkščiai pažeidė CPK
ir Teismų įstatymo normas dėl dokumentų priėmimo teisme ir jų įtraukimo į bylą
tvarką, dėl klaidingai nurodytos priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y.
2008-12-12, o ne 2008-12-11, kilo realios pasekmės – teismas atsisakė priimti
priešieškinį, buvo suklaidinta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija,
nagrinėjusi atskirąjį skundą. Dėl teisėjo I. Kasimovo neteisėtų veiksmų
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nenagrinėjo 2008-12-18 atskirojo
skundo dėl 2008-12-11 protokolinės nutarties. Apie nušalinimo pagrindą tapo
žinoma tik 2008-04-28 ir nors 2008-04-28 teismas baigė nagrinėti bylą, tačiau
sprendimas dar nebuvo priimtas ir nušalinimas teisėjui bei posėdžio sekretorei
galėjo būti reiškiamas CPK 68 str. 2 d. pagrindu. 3) Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus
ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. tvarka. Vilniaus apygardos teismas
2007-12-19 ir 2008-09-17 sprendimais nustatė, kad R. S. vienu metu buvo ieškovo ir UAB „Revi“
vadovas, sudarydamas sandorius, veikė UAB „Revi“ vardu UAB „Vevira“ interesais,
buvo abiejų įmonių akcininkas, neteisėtai perleido UAB „Revi“ turtą ir turtines
teises UAB „Vevira“, tyčia privedė UAB „Revi“ prie bankroto. R. S. 2002-06-14 sudarė teisinių paslaugų
sutartis UAB „Revi“ vardu, kuriomis įsipareigojo sumokėti 20371,52 Lt ir
16297,22 Lt už advokato paslaugas dėl Rusijos Federacijoje, Didžiojoje
Britanijoje, Šiaurės Airijos Karalystėje areštuotų UAB „Revi“ vardu registruotų
automobilių, tačiau iš jų atlikto darbo naudą gavo ieškovas. Pažymėtina, kad už
paslaugas apmokėdavo ne UAB „Revi“, bet ieškovas. Kadangi pagal advokato
paslaugų teikimo sutartis įvykdytos visos prievolės, yra teisė reikalauti
sumokėti atlyginimą už suteiktą darbą, ieškovas, kaip realus paslaugų gavėjas,
pagal sutartis yra skolingas 34098,74 Lt. Šiam ginčui taikytini CK 6.6 str. 3
d., 6.45 str., 6.233 str. 1, 4 d., 6.234 str. 2 d., 6.235 str. 1 d., 6.242 str. bei atitinkamai 6 knygos XXXV
nuostatos. Reikalaujant iš R. S. 34098,74
Lt, ši suma pripažintina nuostoliais, nes tokio dydžio žalą jis patyrė dėl R. S. neteisėtų veiksmų, t.
y. būdamas abiejų įmonių direktoriumi, sutartis, pagal kurias ketino
atsiskaityti, sudarydavo UAB „Vevira“ vardu, sutartis, pagal kurias neketino
atsiskaityti – UAB „Revi“ vardu, ieškovas, gavęs grąžintus automobilius, o R. S., įmonės, kurios savininku
yra, turtą, be pagrindo įgijo jo, kaip advokato, paslaugas. Kadangi 2006 m. UAB
„Vevira“ sumokėjo advokatų kontorai „Rhetor R&R“ pinigų sumą, kurią siekia
dabar prisiteisti, yra galimas priešinių reikalavimų nagrinėjimas ir jų
įskaitymas, todėl ieškinys ir priešieškinis nagrinėtinas vienoje byloje.
Teisėjas I. Kasimovas, nenorėdamas ginčo nagrinėti iš esmės, manipuliuodamas
pateiktų teismui posėdžio metu ir per raštinę priešieškiniu, inicijuodamas
dokumentų ir spaudų ant priešieškinio sukeitimą, suklaidino apeliacinės
instancijos teismą, kuris neteisėtą I. Kasimovo nutartį nepriimti priešieškinio
paliko nepakeistą.
4) Teismas išnagrinėjo ieškinį iš esmės
tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, koks buvo
išnagrinėtas civilinėje byloje Nr.2-3861-612/2006. Nors teismas prijungė
nurodytą bylą prie šios bylos, tačiau anoje byloje nustatytomis aplinkybėmis
nesivadovavo. Teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių jis sprendė, jog bylų
subjektai yra skirtingi, todėl teismas nepagrįstai revizavo jau įsiteisėjusį
teismo sprendimą. Teismas nepaisė teismo sprendimų ir nutarčių prejudicinės ir
įrodomosios galios, t. y. prijungtoje byloje yra aiškiai konstatuota, kad
skolininkas yra advokatų kontora „Rhetor R&R“, todėl ieškovas galėjo ginti
savo teises anoje byloje paduodamas prašymą atnaujinti procesą, o nepradėti
naują bylą. Teismas sudarė galimybę ieškovui neteisėtai praturtėti,
reikalaujant tais pačiais pagrindais pagal du vykdomuosius raštus. Be to,
teismas nustatė, kad ieškovo pervesti pinigai gauti ne atsakovų, bet kito
asmens. Teismas be teisinio ir faktinio pagrindo kildino atsakovų atsakomybę iš
neva tai jų turimos teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, melagingai
nurodė, kad atsakovai pripažino gavę ieškovo pervestus pinigus. Atsakovai
nurodė, kad pinigai buvo gauti advokatų kontoros sąskaitoje. Jie neatliko jokių
veiksmų, nuo kurių priklausytų priimti pinigus į sąskaitą ar jų atsisakyti.
Teismas netyrė sutarties su banku nuostatų, nenustatė, kas yra piniginių lėšų
savininkas, kad jie pinigus panaudojo savo reikmėms. Teismas painiojo savininko
teisę su disponavimo teise, atsakovai nėra piniginių lėšų ginčo sąskaitoje
savininkai ar disponuotojai. Kadangi sąskaita buvo ir yra advokatų kontoros, o
ne fizinių asmenų – prievolės kildintinos pagal Advokatūros įstatymą. Kadangi
teismas atsakomybei pagal banko sutartį apibrėžti neišreikalavo sutarties,
teismo argumentai dėl disponavimo ar savininko teisių į lėšas sąskaitoje yra
nepagrįsti ir ši sprendimo dalis yra be motyvų ir įrodymų. Melagingai yra nurodoma, kad tarp šalių neva buvo ikisutartiniai
santykiai, kadangi ieškovas reikalavo perleisti teises, o ne siūlė. Būtent
ieškovas elgėsi nesąžiningai, o ne atsakovai. Teismas, nenorėdamas suprasti
ginčo esmės, be pagrindo bylą pavertė dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, kai
ginčo esmė yra dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas ir advokatų kontoros,
kuri tas teisines paslaugas suteikė, lėšų sulaikymo iki bus išnagrinėtas jos
reikalavimas. Teismas turėjo suvokti ginčo esmę ir užtikrinti priešinių
reikalavimų reiškiamų teisių gynimą, būti vienodai teisingai ieškovui ir
atsakovams. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl palūkanų skaičiavimo ir
priteisimo, kadangi ne iš jų, bet iš advokatų kontoros buvo priteista, jie
neturėjo pagrindo galvoti, kad turi prievolę ieškovui. Dėl to I. Kasimovo
išvada, kad nuo ieškovo piniginių lėšų gavimo sąskaitoje jie turėjo žinoti apie
neva fizinių asmenų esamą prievolę ieškovui yra nepagrįsta. Nežinia, kokiu
būdu, už kiek dienų ir nuo kurios dienos teismas skaičiavo palūkanas bei kokių
skaičiavimų pagrindu buvo priteista būtent tokia suma. Be to, ieškovo pervestos
lėšos sulaikytos apmokėti už teisines paslaugas, suteiktas solidariai R. S., UAB „Revi“, UAB
„Vevira“.
5) Teismas išnagrinėjo bylą, nesant nei
vienam iš atsakovų, o D. R. apie
bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo pranešta, dėl ko ji negalėjo naudotis
procesinėmis teisėmis.
6) Nepagrįsta teismo išvada dėl
bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi ieškovas
nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio dokumentų, patvirtinančių
išlaidas, jos yra per didelės, neatitinka Teisingumo ministro nustatytų normatyvų.
Ieškovas BUAB „Vevira“ atsiliepime į
apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti
nepakeistą, skirti baudą apeliantams, įpareigojant ją sumokėti solidariai,
teismui parinkti baudos dydį. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovai,
būdami profesionalūs teisininkai, pagal advokato profesinę etiką elgiasi
neetiškai, kadangi nepagrįstai kaltina teisėją I. Kasimovą neteisėtu elgesiu.
Apelianto nurodyti argumentai dėl sprendimo surašymo terminų neturi įtakos
teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui iš esmės, nes teismo sprendimas
negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais. Be to, atsakovai turi teisę
priešieškinį nagrinėti kitoje byloje. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl
atsakovų, UAB „Revi“ ir jo teisinių santykių neturi jokios reikšmės bylai ir
sprendimo teisėtumui, kadangi nėra susijusios su ginču. Apeliantai tyčia nori
įvelti teismą į nereikšmingų ir painių faktinių aplinkybių nagrinėjimą. Apeliantai
nepagrįstai nurodo, kad civilinė byla turėjo būti nutraukta CPK 293 str. 3 p.
pagrindu, kadangi ši byla nagrinėjama ne tarp tų pačių šalių, kurios dalyvavo
sprendžiant ankstesnį ginčą. Apeliantams turi būti paskirta bauda, kadangi jie
tyčia veikia prieš teisingą ir sąžiningą procesą, pasitelkę teisinius
sugebėjimus, vengia grąžinti nepagrįstai gautus pinigus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies,
panaikinant skundžiamą teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukiant.
Teisėjų kolegija nesutinka su
apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei D. R. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą
nebuvo pranešta, dėl ko ji negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad atsakovei D.
R. adresuotas teismo šaukimas (b.l. 139-140) buvo siųstas atsakovės
nurodytu adresu (b.l. 30-32) (duomenys neskelbtini), ir įteiktas advokato
padėjėjai R. Vilčinskaitei 2009-03-12.
Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylą nagrinėti pirmosios instancijos
teismo posėdyje, nedalyvaujant abiems neatvykusiems atsakovams, nes jiems apie
teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b.l. 137-138) ir
ieškovas neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 246 str.).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų
argumentus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo
priimtas ir surašytas paskelbimo dieną ir yra be motyvų. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad byloje yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-12
sprendimas (b.l. 162-164), kurio turinys atitinka formaliuosius CPK 270 str.
reikalavimus. Tai, kad šio sprendimo nuorašas atsakovams, neatvykusiems į
pirmosios instancijos teismo posėdį, nebuvo išsiųstas per penkias dienas nuo
sprendimo paskelbimo dienos, yra formalus CPK 274 str. 1 d. pažeidimas,
neužkirtęs kelio atsakovams pasinaudoti apeliacijos teise ir patikrinti
pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Aplinkybės, kad į 2009-06-01 atsakovo I. R. prašymą (b.l. 165)
išsiųsti 2010-05-12 teismo sprendimo nuorašą, teisėjas uždėjo rezoliuciją dėl
išsiuntimo 2010-06-05 ir sprendimo nuorašas faktiška buvo išsiųstas 2009-06-19
(b.l. 166-169), neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir
pagrįstumui, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilines bylas
apeliacine tvarka, nevykdo teismų administracinės veiklos kontrolės.
Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių
pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumą ar šališkumą. Ta aplinkybė,
kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo
procesinio pobūdžio prašymų, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo
šališkumo, nes procesui vadovauja teismas, o ne proceso šalys (CPK 8 str., 158
str. – 160 str., 245 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinio
nepriėmimas neužkerta kelio atsakovams CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą
dėl teisminės gynybos (CPK 5 str.).
Teisėjų kolegija nevertina apeliantų
argumentų dėl, kad buvo pareikštas teisėjui ir sekretorei nušalinimas, tačiau teismo
pirmininkas jo nenagrinėjo, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
civilines bylas apeliacine tvarka, nevykdo teismų pirmininkų administracinės
veiklos kontrolės.
Byloje nėra duomenų dėl absoliučių
pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija
kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė
ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str.
2 d. tvarka, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Tuo atveju, kai atsakovai siekia
pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimus Bankrutuojančiai UAB „Vevira“, jie
turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos teismą, nagrinėjantį šios įmonės
bankroto bylą įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2007-04-06 nutartimi
Nr. 2a-365/2007 civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 pagal ieškovo UAB
„Vevira“ ieškinį atsakovui D. R.,
I. R. advokatų kontorai
„Rhetor R&R“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir palūkanų priteisimo buvo
paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-12-01 galutinis
sprendimas.
Išnagrinėtoje dokumentinio
proceso tvarka civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2006-12-01 galutiniu sprendimu buvo paliktas nepakeistas
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-05-02 preliminarus sprendimas priteisti CK
6.237 str. 1d., CK 6.240 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo D. R., I.
R. advokatų kontoros „Rhetor R&R“ ieškovui UAB „Vevira“ 20931,74 Lt, kaip be pagrindo
įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios pinigų
sumos už laikotarpį nuo 2006-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Vevira“, siekdamas sudaryti reikalavimo
perleidimo sutartį, 2006-02-15 pervedė į atsakovo D. R., I.
R. advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitą 20931,74 Lt sumą ir 2006-02-15
informavo apie 20931,74 Lt sumos pervedimą bei pasiūlė pasirašyti reikalavimo
perleidimo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad, atsisakęs pasirašyti
reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas turėjo suprasti ir suprato, kad
20931,74 Lt sumą įgijo be teisinio pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas antrą kartą
pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, remdamasis tomis
pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir anksčiau išnagrinėtoje byloje. Išsprendus
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3861-612/2006, atsakovo D. R., I. R. advokatų
kontoros „Rhetor R&R“ teisės ir pareigos tapo aiškios ir buvo gautas
procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo pats procesas, nes ieškovo subjektinė
teisė kreiptis į teismą buvo realizuota.
Tapačiais ieškiniais
pripažintini ieškiniai, kuriuose yra tapatūs visi trys elementai: šalys, ieškinio
dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.
Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 atsakovu yra D. R., I.
R. advokatų kontora „Rhetor R&R“, kuri su banku yra
sudariusi kliento aptaranavimo sutartį (b.l. 72, 73, 237-239) ir į kurios
sąskaitą yra buvo pervesta 20931,74 Lt. Byloje nėra duomenų, kad D. R., I. R. advokatų kontora „Rhetor R&R“ turi juridinio
asmens teises ir D. R., I. R., kaip fizinių asmenų,
atlikusių profesinę advokatų veiklą, turtas yra atribotas nuo minėtos advokatų
kontoros turto, todėl teisėjų kolegija konstatuoja teisinį šalių tapatumą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006, kurioje
atsakovu yra D. R., I. R. advokatų
kontora „Rhetor R&R“, ir nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad negalima ginčyti
nagrinėjamoje byloje jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais
nustatytų faktų ir teisinių santykių, nes būtų paneigtas Vilniaus apygardos teismo
2007-04-06 nutarties Nr. 2a-365/2007 ir Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismo 2006-12-01 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-3861-612/2006 privalomumas, nenuginčijamumas ir prejudicialumas (CPK 18 str.,
182 str. 2 p).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal
tapatų ieškinį iškeltą civilinę bylą pirmosios instancijos teismas turėjo
nutraukti (CPK 293 str. 3 p.), nes šiuo atveju yra teisinis šalių tapatumas,
bei tapatūs yra ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Darytina
išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas,
nutraukiant nagrinėjamą bylą, nes yra įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo 2007-04-06 nutartis
Nr. 2a-365/2007 ir Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2006-12-01 galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 (CPK 293 str. 3 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų
argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes skundžiamas
sprendimas naikinamas, nutraukiant civilinę bylą.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį
pagrindą apeliantams paskirti baudą CPK 95 str. pagrindu, nes neįrodyta, kad
atsakovai tyčia veikė prieš teisingą ir
sąžiningą procesą. Nutraukus civilinę bylą, byloje dalyvaujantiems asmenims
nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos CPK 326 str. 1
d. 5 p.,
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski