Civilinė byla Nr. e2-1289-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „RDMx“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo R. G. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
2. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti jį į BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių sąrašą su 1 238 704,74 Eur finansiniu reikalavimu.
3. Pareiškėjas finansinį reikalavimą kildina iš išradėjo ir patento „Priešgaisrinės durys“ (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išduoto patento Nr. 5557; Europos patento Nr. EP2146043) (toliau – ir patentas) savininko teisės reikalauti atlyginimo už jam priklausančio patento naudojimą atsakovės veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 9 d. jis kreipėsi į UAB „Plieninis skydas“ dėl išradimo naudojimo nutraukimo. Pareiškėjas žinodamas apie savo, kaip patento savininko, teisių pažeidimą, bendrovei nereaguojant į raginimus nutraukti patento naudojimą, už patento naudojimą išrašydavo bendrovei sąskaitas. Sąskaitos buvo teikiamos asmeniškai bendrovės vadovui R. G., tačiau jis atsisakydavo jas priimti, teigdamas, kad nenaudoja patentuotų gaminių gamyboje ir prekyboje. 2015-2020 m. atlyginimas pareiškėjui sudarė 1 238 704,74 Eur (po 235 943,76 Eur/m.; 19 661,98/mėn.).
4. Pareiškėjo teigimu, nors terminas finansiniams reikalavimams bendrovės bankroto byloje pateikti suėjo 2020 m. gruodžio 14 d., tačiau šiuo atveju terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-812-580/2021, kur buvo sprendžiama dėl patento naudojimo/nenaudojimo bendrovės veikloje, sprendimas priimtas 2021 m. kovo 4 d. Jis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., todėl tik sužinojęs apie pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir įsitikinęs, kad minėtas sprendimas nebus skundžiamas, pareiškėjas galėjo kreiptis su pagrįstu reikalavimu bankroto byloje. Be to, pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl, nepaisant šiuolaikinių komunikacijos priemonių, susižinojimas ir sprendimų priėmimas yra lėtesnis, nei gyvenant Lietuvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje patvirtinimo tenkino iš dalies ir patvirtino pareiškėjo 707 831,28 Eur finansinį reikalavimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, nustatė, kad terminas finansiniams reikalavimams pareikšti suėjo 2020 m. gruodžio 14 d. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-812-580/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl patento savininko (R. G.) teisių gynimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu BUAB „Plieninis skydas“ buvo įpareigotas nutraukti išradimo „Priešgaisrinės durys“ naudojimą be pareiškėjo leidimo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d. Tik esant išspręstam šiam ginčui ir įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti tinkamai išspręstas.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus ir iš anksto informavo atsakovės nemokumo administratorių, jog iš patento naudojimo bendrovės veikloje kildinamas finansinis reikalavimas galimai bus pareikštas pasibaigus civilinei bylai Nr. e2-812-580/2021. Nemokumo administratorius apie tai bankroto bylą nagrinėjantį teismą informavo 2021 m. kovo 2 d. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjo nurodytas priežastis dėl praleisto termino pateikti finansinį reikalavimą laikė svarbiomis, todėl sprendė atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
8. Vertindamas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB „Plieninis skydas“ neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris nebegali būti kvestionuojamas ir nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią. Esant nustatytiems BUAB „Plieninis skydas“ neteisėtiems veiksmams, jo kaltė preziumuojama. Atsakomybės vengimas ir patento/išradimo naudojimas nesant patento savininko sutikimo negali būti vertinamas kaip „sąžininga klaida“, todėl šiuo atveju bendrovės kaltės prezumpcija nėra paneigta. BUAB „Plieninis skydas“ neteisėti veiksmai, t. y. neatlygintinis naudojimasis patentu be išradėjo sutikimo, turėjo sukelti padarinius – žalą patento savininkui. Tai, kad dėl žalos ir jos dydžio nebuvo pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendime, teismo manymu, nereiškia, kad ji nebuvo patirta.
9. Nustatinėdamas pareiškėjui padarytos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriais, pareiškusiais prieštaravimus dėl pareiškėjo prašymo, kad pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų apie patirtą žalą (pavyzdžiui, šalių sudarytos sutarties dėl patento, kurioje būtų nustatyta naudojimosi patentu tvarka ir kaina), iš kurių būtų akivaizdu, jog pareiškėjo nurodomas žalos dydis yra pagrįstas. Tačiau tokių įrodymų pareiškėjas ir negalėjo pateikti, nes kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendime, patentas buvo naudojamas be jo išradėjo, t. y. pareiškėjo leidimo. Bendrovei neigiant patento naudojimo savo veikloje faktą, visiškai suprantama situacija, kad pareiškėjo teikiamos sąskaitos už patento naudojimą bendrovėje nebuvo priimtos (pasirašytos vadovo) ir buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotos.
10. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų 2006-2008 m. autorinių licencinių sutarčių matyti, jog pareiškėją, kaip išradėją, ir BUAB „Plieninis skydas“ siejo sutartiniai santykiai dėl patento Nr. 4961 naudojimo. Dėl šio išradimo naudojimo buvo sudarytos iš viso keturios licencinės sutartys 2 444 000 Lt/707 831,33 Eur. Todėl vidutinis mėnesinis licencinis atlyginimas už išradimo naudojimą buvo 19 661,98 Eur. Kaip nurodė pareiškėjas, būtent vadovaudamasis šia ankstesne tarp šalių susiklosčiusia praktika, jis ir išrašė 2015-2020 m. sąskaitas faktūras už patento naudojimąsi. Teismas pažymėjo, kad nors išradimai „Durų apsaugos įrenginys“ (patentas Nr. 4961), dėl kurių 2006-2008 m. šalys sudarė sutartis, ir „Priešgaisrinės durys“ nėra vienodi, tačiau panašaus pobūdžio, t. y. abu išradimai yra susiję su durų technologijomis, todėl tikėtina, jog kainos už naudojimąsi patentais turėtų būti panašios. Be to, pareiškėjo pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinė pažyma taip pat patvirtina, kad dėl BUAB „Plieninis skydas“ neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio žalą.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl BUAB „Plieninis skydas“ neteisėtų veiksmų (naudojimosi patentu be patento savininko leidimo), t. y. esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (negautų pajamų už patento naudojimą), todėl prašymas patvirtinti 1 238 704,74 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje yra pagrįstas.
12. Pasisakydamas dėl kreditoriaus D. O. prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pareiškė 2021 m. balandžio 27 d., kas reiškia, jog bylos nagrinėjimo ribos laiko požiūriu bet kuriuo atveju gali apimti trejų metų iki reikalavimo pareiškimo laikotarpį ir siekti anksčiausiai 2018 m. balandžio 27 d. Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad BUAB „Plieninis skydas“ daromas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. BUAB „Plieninis skydas“ naudojosi patentu be pareiškėjo leidimo ir tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu BUAB „Plieninis skydas“ buvo įpareigota nutraukti patentu apsaugoto išradimo „Priešgaisrinės durys“ naudojimą. Tokiu atveju pareiškėjui žala gali būti atlyginama už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 27 d., o bendrovės atliktiems veiksmams iki 2018 m. balandžio 27 d. taikytina ieškinio senatis. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisę į 707 831,28 Eur (19 661,98 Eur x 36 mėn.) žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkino iš dalies.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta tvirtinti 530 873,46 Eur finansinį reikalavimą, ir įtraukti pareiškėją į BUAB „Plieninis skydas“ kreditorių sąrašą su 1 238 704,74 Eur finansiniu reikalavimu; jeigu teismas vertintų, kad reikalavimui dėl atsiskaitymo už patentuoto išradimo naudojimą atsakovės veikloje yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti – kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra dėl skolos priteisimo, kuriam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
14.2. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo finansinis reikalavimas būtų traktuojamas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pareiškėjas neginčija ir pats byloje nurodė, kad į atsakovę dėl išradimo naudojimo nutraukimo jis kreipėsi 2015 m. balandžio 9 d. Tačiau bendrovė pareiškėjui priklausančio išradimo naudojimą nuosekliai neigė, susijusią informaciją slėpė. Taigi, reikalaudamas nutraukti išradimo naudojimą, pareiškėjas rėmėsi tiktai savo įtarimais. Pareiškėjui priklausančio patento naudojimo bendrovės veikloje faktas buvo patvirtintas tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-580/2021, kuris įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d. Būtent ši data turėtų būti laikoma faktinio pareiškėjo suvokimo apie teisės pažeidimą momentu ir senaties termino eigos pradžia.
14.3. Pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas bei pagrįstai nesikreipė dėl skolos priteisimo, kol nebuvo aiškiai žinomas ir teismine tvarka neginčijamai įrodytas jo teisių pažeidimo faktas.
15. Kreditorė UAB „RDMx“ teismui pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Ši kreditorė nurodė, kad:
15.1. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu buvo konstatuoti bendrovės neteisėti veiksmai, nesudaro pagrindo jos civilinei atsakomybei taikyti pareiškėjui neįrodžius žalos ir priežastinio ryšio sąlygų, taip pat neegzistuojant bendrovės kaltei.
15.2. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas ir atsakovė buvo sudarę sutartis dėl patento naudojimo. Todėl sutartinė civilinė atsakomybė byloje negalėjo kilti. Teismas turėjo spręsti tik dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Tačiau taikant deliktinę atsakomybę, paties pareiškėjo vienašališkai išrašytos sąskaitos faktūros nėra objektyvus įrodymas realiai žalai pagrįsti.
15.3. Deliktinės atsakomybės taikymo atveju negalimos analogijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors išradimai „Durų apsaugos įrenginys“ (patentas Nr. 4961), dėl kurių 2006-2008 m. šalys sudarė sutartis, ir „Priešgaisrinės durys“ nėra vienodi, tačiau panašaus pobūdžio, t. y. abu išradimai yra susiję su durų technologijomis, todėl tikėtina, jog kainos už naudojimąsi patentais turėtų būti panašios.
15.4. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie panašių patentų naudojimo licencijos mokestį rinkoje. Byloje nebuvo nustatyta, kokią naudą atsakovė gavo iš durų „Premium“ ir „Premium Plius“, kuriose buvo naudojamas patentas. Be to, ne visos pajamos, o tik grynasis pelnas gali būti laikomas žala.
15.5. Teismas klaidingai preziumavo faktinį priežastinį ryšį. Pareiškėjas į bylą nepateikė objektyvaus įrodymo, kad patento teisėtas naudojimas galėjo būti tik atlygintinis, nes ne kiekvienas patentas yra komerciškai vertingas.
15.6. Jeigu pareiškėjas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl savo pažeidžiamų teisių gynybos, tariamos žalos jis galėjo išvengti.
15.7. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, inicijuotoje pareiškėjo, buvo nustatyta, kad bendrovė, gavusi pareiškėjo pretenziją dėl jo patento naudojimo, iškart atliko gamybinius pakeitimus, t. y. išreiškė aiškią valią nepažeisti pareiškėjo teisių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo išvados rodo, kad pareiškėjo, kaip patento savininko, teisių pažeidimas buvo padarytas nesant bendrovės kaltės, t. y. tyčios ar neatsargumo, o nulemtas sąžiningo bendrovės ir jos darbuotojų suklydimo manant, kad pareiškėjo patentas nėra naudojamas. Visa tai leidžia teigti, kad bendrovės veiksmuose nebuvo kaltės, o pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškė sąžiningu suklydimu.
15.8. Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo veiksmų sprendžiant bendrovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo klausimą. Pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad žinodamas apie galimą savo, kaip patento savininko, teisių pažeidimą, jis nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė teisinės gynybos priemonių, kad toks pažeidimas būtų nutrauktas ir galima žala neatsirastų (nedidėtų).
15.9. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros neįrodo žalos dydžio, kadangi jos nėra pasirašytos gavėjo, neaišku, ar jos buvo įtrauktos į jo buhalterinę apskaitą, jos nėra pagrįstos sutartiniais dokumentais.
15.10. UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinė pažyma yra ydinga ir nepagrindžia pareiškėjo patirtos žalos dydžio. Ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos), ją rengiant nesivadovauta galiojančiais teisės aktais. Nėra aiški ją parengusio asmens kompetencija. Konsultacinė pažymoje buvo taikomas vienas vertinimo metodas, t. y. pajamų, kuris taip pat nėra tinkamas nagrinėjamu atveju.
15.11. Neegzistuoja svarūs pagrindai atnaujinti praleistą įstatyme numatytą naikinamąjį terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atsakovės nemokumo bylą, joje dalyvavo, todėl, privalėdamas elgtis protingai ir apdairiai, turėjo pareigą domėtis nemokumo bylos eiga ir tinkamai įgyvendinti savo teises, įskaitant teisę pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo laiku. Pareiškėjas šioje bankroto byloje veikia ne asmeniškai, o yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, kurie privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pateiktas tinkamai ir laiku.
16. Pareiškėjas atsiliepime į kreditorės UAB „RDMx“ atskirąjį skundą su juo nesutiko. Pareiškėjas nurodė, kad:
16.1. Jo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo turėtų būti nagrinėjimas kaip ieškinys dėl civilinės atsakomybės, nes tai yra reikalavimas dėl skolos priteisimo.
16.2. Žalos faktas yra akivaizdus, nes neatlygintinis išradimo naudojimas komercinėje veikloje be patento savininko sutikimo (jam prieštaraujant) negali būti pateisinamas ir gali būti traktuojamas tik vienu būdu – kaip sukeliantis žalą atitinkamų licencinių pajamų negavusiam patento savininkui.
16.3. Licencijos kaina nebuvo siejama su gamybos apimtimis, todėl nėra pagrindo ją susieti su šia aplinkybe, kurios dėl prastos bendrovės buhalterinės apskaitos būklės nėra galimybės nustatyti.
16.4. Pareiškėjas neteko jam priklausančio atlyginimo dėl to, kad bendrovė, gaudama komercinę naudą iš patentuoto išradimo naudojimo, ignoravo pareiškėjo prašymus mokėti licencinį mokestį.
16.5. Pareiškėjo veiksmai savo teisių gynybos srityje buvo nuoseklūs ir nuolatiniai, ką patvirtina byloje surinkti duomenys.
16.6. Atskirajame skunde cituojama teismų praktika bei pasvarstymai apie tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie atsakovės nemokumo bylą ir yra atstovaujamas advokatų, nepaneigia to, jog termino praleidimo priežastys buvo svarbios, ir terminas atnaujintas pagrįstai.
17. Atsiliepime į atskiruosius skundus kreditorius D. O. nurodė pritariantis kreditorės UAB „RDMx“ atskirajam skundui, o pareiškėjo atskirasis skundas nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Finansinį reikalavimą kildinant iš sutartinių prievolinių teisinių santykių, teisinės įtakos neturi pareiškėjo inicijuota byla dėl uždraudimo naudotis patentu, kadangi laikoma, kad UAB „Plieninis skydas“ turi pareigą atsiskaityti pagal pareiškėjo išrašytas sąskaitas faktūras.
17.2. Vertinant pareiškėjo finansinio reikalavimo, grindžiamo išimtinai tik paties pareiškėjo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pagrįstumą, abejonių kelia tai, kad šios sąskaitos niekada nebuvo priimtos ir įtrauktos į UAB „Plieninis skydas“ buhalterinę apskaitą. Be to, įmonei atsisakant priimti PVM sąskaitas faktūras ir jas apmokėti, ilgiau nei 6 metus pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teisminiame procese dėl uždraudimo naudotis patentu šios sąskaitos nebuvo paminėtos.
17.3. Teismas apskųstoje nutartyje padarė esminį pažeidimą sulyginęs pareiškėjo iš UAB „Plieninis skydas“ gautas pajamas pagal visiškai kitą patentą, dėl kurio naudojimo buvo sudaryta sutartis.
17.4. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo galimai gautą grynąjį pelną iš kitų subjektų už ginčo patento naudojimą. Nebuvo pateikta įrodymų apie galimus lyginamuosius pavyzdžius. Nebuvo nustatoma net tai, kokia apimtimi galimai buvo pažeistas patentas, t. y. kiek durų UAB „Plieninis skydas“ pagamino panaudodamas patentą, kokį grynąjį pelną gavo iš šios veiklos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi iš dalies (707 831,28 Eur) tenkino pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirųjų skundų argumentus, vertina, ar tokia teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti ir jo atnaujinimo
20. Termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šį reikalavimą, todėl šioje nutartyje pirmiausia pasisakoma dėl kreditorės UAB „RDMx“ atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui pateikti.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „Plieninis skydas“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 12 d. Šia nutartimi, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) JANĮ 41 straipsnio 1 dalis, buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus. Vadinasi, terminas kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus UAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje suėjo 2020 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas į nemokumo administratorių su prašymu atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo 1 238 704,74 Eur finansinį reikalavimą kreipėsi 2021 m. balandžio 27 d.
22. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
23. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuluota šiuo klausimu galiojant šiam teisės aktui.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo terminas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme tiesiogiai numatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė (CPK 78 straipsnio 6 dalis), o pats nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017). Motyvai dėl teismo nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi ne tik išspręstas termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimas, bet ir patvirtintas finansinis reikalavimas, ir į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininko bankroto byloje išsprendimas iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą, spręstina, kad šioje byloje paduotas atskirasis skundas gali būti prilyginamas apeliaciniam skundui, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su nepagrįstu termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimu, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami iš esmės kartu su kitais atskirojo skundo argumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-827-370/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-870-241/2019).
25. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio
1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).
26. Pareiškėjas, 2021 m. balandžio 27 d. nemokumo administratoriui pateikęs prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir jį patvirtinti, JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą praleido keturiais mėnesiais. Pareiškėjas šio fakto neginčija, tačiau teigia, kad byloje egzistuoja objektyvios priežastys praleisto termino atnaujinimui.
27. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, todėl apskųsta nutartimi atnaujino praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Kreditorė UAB „RDMx“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu ir teigia, kad pareiškėjui apie atsakovės bankroto bylą buvo žinoma jau 2020 m. birželio 18 d., jis yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, o Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-812-580/2021, kurioje buvo nustatytas atsakovės naudojimosi patentu faktas, nėra susijusi su reiškiamu reikalavimu.
28. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 9 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl patento naudojimo. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, kurie byloje nepaneigti, atsakovė į jo įspėjimą nereagavo, su pareiškėju nebendradarbiavo, neteikė jam informacijos. Sutiktina su pareiškėju, kad tokioje situacijoje jis nedisponavo patikima informacija, ar atsakovė savo veikloje naudojasi patentu. Šis faktas buvo konstatuotas tik Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 6 d. ir turinčiu nagrinėjamam ginčui prejudicinę galią, kas lėmė pareiškėjo kreipimąsi į BUAB „Plieninis skydas“ nemokumo administratorių dėl įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą.
29. Svarbu pažymėti ir pareiškėjo aktyvumą reiškiant prašymus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Teismui pateiktas pareiškėją atstovaujančio teisininko 2021 m. vasario 1 d. elektroninis laiškas patvirtina siekį jau tuo metu inicijuoti finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūrą. Tačiau tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu patvirtinus pareiškėjo įrodinėjamą faktą apie patento naudojimą atsakovės veikloje, pareiškėjas įgijo teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo.
30. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos teismą dėl patento savininko teisių gynimo kreipėsi 2020 m. sausio 31 d., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatinėjant pareiškėjo pretenzijos UAB „Plieninis skydas“ dėl patento naudojimo pagrįstumą, pareiškėjo sprendimas prieš kreipiantis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo susilaukti inicijuotos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato yra logiškas ir racionalus.
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjo praleistą terminą finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje pateikti.
Dėl nagrinėjamo ginčo teisinio kvalifikavimo ir ieškinio senaties termino nustatymo
32. Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, keliamas ieškinio senaties termino klausimas, kadangi dalinį pareiškėjo prašymo tenkinimą sąlygojo trejų metų senaties termino finansiniam reikalavimui taikymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino pripažinęs, kad jo reiškiamas reikalavimas grindžiamas civilinės atsakomybės pagrindu kaip žalos atlyginimas. Pareiškėjas atskirajame skunde kritikuoja tokią apskųstoje nutartyje išdėstytą išvadą ir prašo jo finansinį reikalavimą traktuoti kaip pareikštą dėl skolos priteisimo bei taikyti bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.
34. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Viena iš bendrojo termino išimčių numatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos/nuostolių atlyginimo.
35. Pritartina pareiškėjui, kad ieškinio senaties terminas priklauso nuo to, kokios rūšies reikalavimas yra pareikštas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
36. Ginčytiną reikalavimą pareiškėjas kildina iš atsakovės neteisėto naudojimosi jo patentuotu išradimu, kas suponuoja, pareiškėjo manymu, jo teisę reikalauti žalos atlyginimo.
37. Byloje nustatyta, kad šalių dėl patento nesiejo sutartiniai santykiai, taip pat nenustatyta aplinkybių, sudarančių prielaidą spręsti buvus šalių susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigotų mokėti pareiškėjui tam tikrą sumą už naudojimąsi patentu. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai – 2015 m. rugpjūčio mėn. patento licencinė sutartis, 2008 m. sausio 2 d. autorinė licencinė sutartis – nepagrindžia pareiškėjo ir atsakovės abipusių sutartinių įsipareigojimų, buvusių būtent dėl patento, kadangi šiose sutartyse yra nurodytas kitas, nei nagrinėjamu atveju, patentas – Nr. 4961 „Durų apsaugos įrenginys“.
38. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl civilinės atsakomybės ir skolinės prievolės atskyrimo, pažymi, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje nenustačius pareiškėjo ir atsakovės sutartinių santykių egzistavimo, tačiau prejudicinę galią turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu konstatavus UAB „Plieninis skydas“ neteisėtus veiksmus – naudojimąsi pareiškėjo išradimu – spręstina dėl tikslingumo atsakovės atžvilgiu taikyti būtent civilinę atsakomybę, o ne pripažinti, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas kildinamas iš sutartinės prievolės atlyginti skolą. Kaip šios išvados patvirtinimas nurodytinas ir Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 57 straipsnis, pagal kurį pareiškėjas, patento savininkas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.
39. Priėjusi tokią išvadą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl jo turtinėms teisėms padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminas nustatytinas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi (treji metai).
40. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
41. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
42. Tačiau tęstinio pažeidimo atveju, t. y. jei pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
43. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ginant naudojimosi daiktu teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo netekimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kiekvienai tokių pažeidimų dienai iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002; 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007).
44. Aptariamoje situacijoje pareiškėjui reiškiant reikalavimą tęstinio pažeidimo pagrindu, reiškiamam reikalavimui ieškinio senaties terminas prasideda tą kiekvieną konkrečią dieną, kai atsakovė neteisėtai naudojosi patentu tuo pažeidžiant patento savininko teises ir darant jam žalą.
45. Kaip buvo pažymėta anksčiau, pareiškėjas jau 2015 m. balandžio 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl neteisėto patentuoto išradimo naudojimo. Vadovaudamasi pareiškėjo paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 23 d., t. y. po pareiškėjo kreipimosi, inicijavo ieškinį pareiškėjui dėl patento pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė rėmėsi argumentais, kad išradimas, kuriam apsaugoti yra išduotas patentas „Priešgaisrinės durys“, neatitinka išradimo patentabilumo kriterijų: jis nėra naujas ir neatitinka išradimo lygio. Produktas, kuris yra gaminamas pagal patentuotąjį išradimą, yra iš esmės identiškas ieškovės ankstesniems produktams durims „Skydas 1“ ir „Skydas 2“, bei jų pagrindu gaminamam ir platinamam produktui – durims „Skydas Premium“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-4638-585/2015). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-519-823/2016). Teismų buvo nustatyta, kad atsakovės gaminamose duryse „Skydas Premium“ realizuotas ginčijamas pareiškėjui priklausantis išradimas.
46. Pirmiau minėta, kad tik Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu BUAB „Plieninis skydas“ buvo įpareigotas nutraukti patentu apsaugoto išradimo naudojimą. Taigi, realiai atsakovė iki 2021 m. balandžio 6 d. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo įsiteisėjimas) naudojosi pareiškėjo išradimu, nepaisydama išradimo savininko raginimo nutraukti tokius veiksmus ir teisme išnagrinėtoje byloje dėl patento pripažinimo negaliojančiu nustatytų aplinkybių bei rezultato. Iki 2021 m. balandžio 6 d. tęsiantis pažeidimui, pareiškėjui ir toliau buvo daroma žala.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus neteisėtų veiksmų tęstinumą, trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo neteisėtų veiksmų pabaigos, o ne sietinas su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Pareiškėjas su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kildinamą iš padarytos žalos, kreipėsi 2021 m. balandžio 27 d. Atsakovės neteisėtų veiksmų pabaiga laikant 2021 m. balandžio 6 d., trejų metų ieškinio senatis pareiškėjui pasikreipus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo praleista. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atliktiems veiksmams iki 2018 m. balandžio 27 d. (treji metai nuo kreipimosi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo) taikytina ieškinio senatis, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles.
48. Dėl nurodyto nėra tikslinga analizuoti pareiškėjo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumu.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
49. Byloje dalyvaujantiems asmenims nesutariant dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų.
50. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.625 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Kvalifikuojant šalių santykius buvo pažymėta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
51. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tik esant visų šių sąlygų visetui, bus galima reikalauti, kad asmuo padaręs žalą, ją atlygintu.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
52. Viena iš būtinųjų sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai, kurie šiuo atveju sietini su neteisėtu naudojimuisi patentu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendime šią sąlygą buvo nustatęs. Vadinasi, BUAB „Plieninis skydas“ neteisėti veiksmai nustatyti galutine ir neskundžiama teismo nutartimi ir yra akivaizdūs. Atskiruosiuose skunduose šis faktas nėra ginčijamas.
Dėl kaltės atsakovės veiksmuose
53. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 1, 2 dalys).
54. Teisėjų kolegija nesutinka su kreditorės UAB „RDMx“ teiginiu, kad atsakovės pažeidimas buvo padarytas nesant kaltės, o nulemtas sąžiningo atsakovės darbuotojų suklydimo manant, kad patentas nėra naudojamas.
55. Motyvuojant šią išvadą, pirmiausia nurodytina, kad patento naudojimas durims „Skydas Premium“ patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-519-823/2016. Po pareiškėjo pretenzijos dėl jo patento naudojimo ir po civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės reikalavimas pripažinti patentą negaliojančiu, išnagrinėjimo, atsakovė turėjo būti ypač atsargi ir atidi gamindama produkciją, ir turėjo preciziškai kontroliuoti, kad pareiškėjo išradimas nebūtų naudojamas jos veikloje. Šios pareigos tinkamo įvykdymo atveju, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-812-580/2021) negalėtų konstatuoti, kad atsakovė iki sprendimo priėmimo naudojosi pareiškėjo patentu. Kreditorės UAB „RDMx“ nuoroda į civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus apie skirtingų durų gamybą po pareiškėjo pretenzijos pateikimo nepatvirtina atsakovės sąžiningą suklydimą dėl patento naudojimo. Durų modelio ar tam tikros konstrukcijos modifikavimas, nepatikrinus, ar jis nėra susietas su patentu, negali pateisinti atsakovės neatidumo. Dar daugiau, kreditorė UAB „RDMx“ atskirajame skunde nepaminėjo liudytojo V. K., dirbusio Jungtinės Karalystės bendrovės „Shield security doors“, pagrindinio BUAB „Plieninis skydas“ produkcijos platintojo vadybininku, paaiškinimų, kad duryse viskas liko taip pat, tik įmonė pardavinėjo ne patentuotą produktą, o naują, kuris liudytojo akimis nepasikeitė. Svarbu ir tai, kad atsakovė nepateikė bendradarbiavimo su pareiškėju, reagavimo į jo pretenzijas, pastangas taikiai reguliuoti nesusipratimus, įrodymų, o tikslingai siekė nuslėpti informaciją apie patento naudojimą.
56. Šių argumentų visuma leidžia nesutikti su kreditorės UAB „RDMx“ teiginiais apie atsakovės sąžiningą klaidą naudojantis patentu, bet lemia atsakovės tyčinių neteisėtų veiksmų naudojantis pareiškėjui priklausančiu patentu pripažinimą.
Dėl žalos kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, jos dydžio nustatymo
57. Kreditorės UAB „RDMx“ vertinimu, ne kiekvienas neteisėtas veiksmas sukelia žalą. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto, o pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje klaidingai nurodė, kad tai, jog dėl žalos ir jos dydžio nebuvo pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendime, nereiškia, kad ji nebuvo patirta.
58. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).
59. Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vietoje žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs išradimą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
60. Sprendžiant iš šios nuostatos, galiojantis teisinis reglamentavimas numato du alternatyvius turtinės žalos patento savininkui atlyginimo būdus. Įstatymas suteikia teisę patento savininkui reikalauti iš patentu besinaudojančio asmens žalos (nuostolių) ar atlyginimo, mokamo už teisėtą naudojimąsi patentu, priteisimo. Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai – jo išrašytos ir vienašališkai pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, UAB „Vertinimo partneriai“ parengta konsultacinė pažyma dėl patento licencinio mokesčio metinio dydžio, 2006-2008 m. autorinės licencinės sutartys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas savo reikalavimą atsakovei sieja su atlyginimu, kuris turėjo būti jam sumokėtas, jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi išradimą. Tokio pobūdžio žalos dydžio nustatymą apsunkina tai, kad šalys nebuvo susietos konkrečiais susitarimais dėl atlyginimo už ginčo patento naudojimą, atsakovė nebuvo prisiėmusi prievolės išmokėti atlyginimą pareiškėjui už jo sukurtą išradimą pagal patentą. Žala pareiškėjui kilo iš neteisėto naudojimosi pareiškėjo išradimu.
61. Pareiškėjas, apskaičiuodamas finansinio reikalavimo sumą, vadovavosi 2006-2008 m. autorinių licencinių sutarčių, sudarytų su atsakove sąlygomis, apibrėžiančiomis pareiškėjui mokamą autorinį atlyginimą dėl patento Nr. 4961 „Durų apsaugos įrenginys“. Anot pareiškėjo, taikant analogiją su šiuo patentu, jo finansinis reikalavimas, kilęs iš atsakovės naudojimosi patentu ir susiformavęs 2015-2020 m., sudaro 1 238 704,74 Eur (po 235 943,76 Eur/m.; 19 661,98/mėn.). Būtent už tokią sumą – 235 943,76 Eur – pareiškėjas kasmet išrašydavo PVM sąskaitas faktūras atsakovei, tačiau atsakovė jų neakceptuodavo. Taip pat pareiškėjo užsakymu UAB „Vertinimo partneriai“ atliko ir autorinių atlyginimų, mokamų panašiose veiklos srityse, analizę, kuria pareiškėjas taip pat įrodinėja jam priklausančio atlyginimo apimtį.
62. Kreditorė UAB „RDMx“ atskirajame skunde kritikuoja UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą kaip nesuteikiančią patikimų duomenų apie galimą pareiškėjo atlyginimą pagal patentą. Teisėjų kolegija taip pat nustatė šios konsultacinės pažymos trūkumus. Visų pirma, išvada dėl licencinio mokesčio buvo suformuota disponuojant ribota informacija apie atsakovės veiklą, apskaičiavimai joje padaryti vadovaujantis paties pareiškėjo teiginiais, prielaidomis, neturint tam objektyvaus patvirtinimo (pvz. nustatant pardavimo pajamas iš produkcijos, gaminamos pagal patentą, tokios produkcijos mastą). Antra, licencinio mokesčio metinio dydžio skaičiavimas susietas su pardavimo pajamomis, kas akivaizdžiai neteisinga, kadangi privalu atsižvelgti ir į sąnaudas, patirtas gaminat pačią produkciją. Trečia, išvada padaryta prielaidos forma, panaudojus tik vieną tyrimo metodą ir aptariant ne analogišką, o tik artimą licencijavimo patentui sritį – mašinos ir įrengimai.
63. Tačiau pažymėtina, kad šios konsultacinės pažymos išvados nelėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti pareiškėjo apskaičiuotą žalos dydį pagrįstu, todėl jos trūkumai nevertintini kaip turintys įtakos galutiniam rezultatui. Nustatydamas finansinio reikalavimo apimtį, pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo taikytu aplyginimo apskaičiavimo metodu.
64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria kreditorės UAB „RDMx“ argumentui, kad nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra tiesiogiai įrodantis finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau byloje nesant galimybių tiksliai apibrėžti pareiškėjui už atsakovės naudojimąsi patentu priklausančio atlygio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiam atvejui taikyti analogiją su pareiškėjo gaunamu atlyginimu pagal susitarimą dėl patento Nr. 4961 „Durų apsaugos įrenginys“. Tokią išvadą sąlygojo tai, kad bet koks byloje atliekamas vertinimas (ekspertizė), nesant konkretaus šalių susitarimo dėl atlyginimo, negalės preciziškai jį nustatyti. Tokios tyrimuose bus privalu vadovautis lyginamaisiais metodais, analizuoti artimas atsakovės veiklos sritis, kas iš esmės reikštų tos pačios analogijos taikymą.
65. Reziumuodama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už išradimą „Durų apsaugos įrenginys“ pareiškėjui mokamą atlyginimą taikyti apskaičiuojant pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį už patento „Priešgaisrinės durys“ naudojimą, yra priimtas atsižvelgiant į nagrinėjamo dalyko įrodinėjimo sudėtingumą, ir yra teisėtas bei pagrįstas.
66. Teisėjų kolegija šios nutarties 48 punkte pripažino, kad pareiškėjas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pareiškėjo teisė į 1 238 704,74 Eur finansinį reikalavimą.
Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos
67. Kreditorė UAB „RDMx“, neigdama priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir pareiškėjo nuostolių, mano, kad byloje nesant įrodymų apie atlygintinį naudojimąsi patentu, neteisėtas patento naudojimas negali sukelti realios žalos.
68. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
69. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
70. Nustatant, ar atsakovės veiksmai sąlygojo pareiškėjo žalą, svarbu pažymėti, kad ir pareiškėjas, realizuodamas išradimą, ir atsakovė, neteisėtai besinaudojanti patentu, siekė ekonominės naudos. Tokią praktiką patvirtina ankstesni šalių susitarimai dėl kito patento naudojimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinus neteisėtą patento atsakovės veikloje naudojimą, tačiau pareiškėjui iš to negavus jokios naudos, jo teisiniai interesai nebuvo įgyvendinti. Atsakovė, be pareiškėjo leidimo naudodamasi patentu, suprato veiksmų neteisėtumą bei tai, kad pareiškėjas dėl to negauna turtinės naudos, priešingai nei ji pati. Vadinasi, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti nuostolių atsiradimą.
71. Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo suteiktą leidimą atsakovei neatlygintinai naudotis patentu, šalims dėl naudojimosi kitu patentu susitarus mokėti pareiškėjui atlygį, konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus patentą naudojant savo veikloje, nėra prielaidų spręsti dėl neatlygintino naudojimosi pareiškėjo išradimu.
72. Išdėstyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos (negautų pajamų) yra priežastinis ryšys, o neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.
Dėl pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės
73. Šia nutartimi nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės būtinas sąlygas (tik nesant tiksliai apskaičiuoto žalos dydžio), atsakovė privalo atlyginti pareiškėjo patirtą žalą. Tačiau kreditorė UAB „RDMx“ atskirajame skunde apeliuoja į paties pareiškėjo, nuo 2015 m., t. y. ilgą laiką delsusio ginti savo pažeistas teises, veiksmus, kaip suponuojančius atsakovės atleidimą nuo civilinės atsakomybės.
74. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
75. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
76. Atsakovės patento patentabilumo neigimas, bandymas įvairiais būdais nuginčyti jo naujumą, durų pagal šį patentą gaminimo metodiką priskiriant pačios seniai naudojamam metodui, informacijos pareiškėjui neteikimas, neabejotinai apsunkino pareiškėjo galimybę patikrinti, ar atsakovė nustojo naudotis jo išradimu po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties priėmimo. Pasibaigus minėtos bylos nagrinėjimui, pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovė nesinaudos pareiškėjo išradimu. Neturėdamas objektyvaus patvirtinimo, ar atsakovė ir toliau gamina produkciją pagal jo patentą, pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą šiam faktui nustatyti ar paneigti.
77. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta byloje nesant įrodymų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl pareiškėjo delsimo reikalauti žalos atlyginimo, o pareiškėjo pasyvumas buvo sąlygotas pagrįstu manymu atsakovei nustojus pažeidinėti pareiškėjo teises.
Dėl bylos procesinės baigties
78. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti, padidinant pareiškėjo patvirtintą papildomą finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje iki 1 238 704,74 Eur (CPK 330, 338 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
79. Patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, jam grąžinamas 41 Eur žyminis mokestis, kuris sumokėtas pateikiant atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
80. Byloje nėra duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį dėl pareiškėjo R. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. G. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje tenkinti visiškai.
Patvirtinti kreditoriaus R. G. antrosios eilės papildomą finansinį reikalavimą 1 238 704,74 Eur sumai BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje.“
Grąžinti pareiškėjui R. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimais sumokėtą už atskirąjį skundą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Jūratė Varanauskaitė