VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja A. K. 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad ji NŽT užima (duomenys neskelbtini) pareigas. 2017 m. rugsėjo 21 d. jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi rengdama 2016 m. kovo 31 d. įsakymą ji pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014-11-06 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-415 (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.26 punktų nuostatas. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja nurodė, kad ji 2016 m. kovo 31 d. parengė įsakymą, kurį vizavo NŽT (duomenys neskelbtini) K. B. ir pasirašė (duomenys neskelbtini) J. L.. 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. pareiškėja parengė minėto įsakymo pakeitimus. Šiais įsakymais buvo sudarytas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus. Vienas iš šių asmenų buvo ir S. V., pateikusi prašymą dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvadoje nurodoma, kad pareiškėja, atlikdama veiksmus, susijusius su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miško ūkio paskirties žemės sklypą, atliko neteisėtus veiksmus; taip pat pareiškėja turėjo užtikrinti, jog S. V. į sąrašą būtų įtraukta tinkamai pagal pateiktą NŽT (duomenys neskelbtini) išvadą, o to nepadarius ji klaidingai į sąrašą įrašyta kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, bet ne jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas. Pareiškėja su tokia Komisijos išvada nesutinka. Teigia, kad ruošiant Žemėtvarkos projektą, NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 15 d. gavo NŽT (duomenys neskelbtini) paruoštą išvadą S. V., su kuria kartu buvo perduotas ir jos prašymas dėl išvados parengimo. Prašyme aiškiai išreikšta S. V. valia „parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje“. Pažymėjo, kad S. V. prašyme nurodytas pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės plotą negali būti aiškinamas plečiamai kaip pageidavimas gauti žemės arba miško sklypą; be to, S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. S. valdytą žemę, o buvęs savininkas nuosavybės teise neturėjo nei miško, nei vandens telkinių. Žemėtvarkos projekto rengimo metu 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvyko pretendentų susirinkimas, kuriame dalyvavo S. V. įgaliotas asmuo; jam buvo paaiškinta, kad pagal pateiktą prašymą gali būti projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės ūkio paskirties žemės nėra likę. Pažymėjo, kad S. V. Žemėtvarkos projekto rengimo metu iki viešo svarstymo, vykusio 2016 m. rugsėjo 20 d., ir jo metu pretenzijų ar pastabų dėl nesuprojektuoto miško sklypo nepateikė. Be to, S. V. nei 2016 m. kovo 31 d. įsakymo, nei vėlesnių jo pakeitimų taip pat neskundė. Parengtas Žemėtvarkos projektas buvo pateiktas NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriui, kuris 2017 m. balandžio 7 d. pritarė jo patvirtinimui. Kaip nurodo pareiškėja, nebuvo nustatyta jokių trūkumų, susijusių su žemės ar miško sklypų projektavimu S. V., todėl 2017 m. balandžio 28 d. Žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmai neužkirto kelio tinkamai įgyvendinti S. V. teises, kadangi Žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti 2016 m. kovo 2 d., pretendentų grupių sąrašai buvo parengti 2016 m. kovo 31 d., o vėliau (2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d.) patikslinti. Įsakymai ir sąrašas buvo paskelbti NŽT internetinėje svetainėje, kur visi pretendentai galėjo viešai su jais susipažinti. 2016 m. liepos 25 d. vykusio pretendentų susirinkimo metu S. V. atstovei buvo paaiškinta, kodėl jai nebus suprojektuotas žemės sklypas (nelikus laisvos žemės). Tad S. V. buvo žinomi visi veiksmai, atliekami vykdant jos prašymą dėl neatlyginto žemės suteikimo nuosavybėn, tačiau iki pat Žemėtvarkos projekto svarstymo pabaigos nebuvo gauta pretenzijų dėl neva neteisėtų veiksmų. Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos išvada, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga, atlikdama savo funkcijas, ir teigė, jog savo funkcijas vykdė tinkamai bei rūpestingai; įsakymai buvo parengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vertinant S. V. prašyme nurodytą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Be to, rengiant įsakymus nebuvo pagrindų, kodėl jie galėtų neatitikti teisės aktų nuostatų, todėl buvo pateikti vizavimui ir pasirašymui. Kaip teigia pareiškėja, tvirtinant Žemėtvarkos projektą nebuvo nustatyti jokie trūkumai ar neteisėti veiksmai, pareiškėja negavo jokių pastabų dėl netinkamai parengto sąrašo ar įsakymų, tačiau tiriant tarnybinį nusižengimą NŽT Komisija konstatavo neteisėtus veiksmus bei netinkamai sudarytą asmenų sąrašą. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Seimo kontrolieriaus 2017 m. liepos 4 d. pažymą, todėl pareiškėja nurodo, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta praleidus įstatyme nustatytą dviejų mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą; mano, kad tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta vien šiuo pagrindu. Taip pat pareiškėja prašo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė NŽT pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja A. K., eidama NŽT (duomenys neskelbtini) pareigas, 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. parengė įsakymus, kurių pagrindu buvo sudarytas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šių asmenų sąraše buvo ir S. V., pateikusi prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. S. V. įgaliotam asmeniui buvo paaiškinta, kad pagal jos prašymą gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės ūkio paskirties žemės sklypų nėra likę, todėl S. V. pasiūlyta laisva valia pasirinktinai perkelti jos parengtą NŽT (duomenys neskelbtini) išvadą į kitą kadastro vietovę. S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. NŽT pateikė paklausimą, prašydama informuoti apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą; jai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės poreikis yra didesnis nei esamos laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekis, todėl pasiūlyta pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, kurioje galėtų būti jai suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys. S. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo klausimų sprendimo; Seimo kontrolierius 2017 m. liepos 4 d. parengė pažymą dėl S. V. skundo, kurioje nustatė pažeidimus. NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl NŽT (duomenys neskelbtini) J. L., (duomenys neskelbtini) K. B. ir (duomenys neskelbtini) A. K. veiksmų. Tarnybiniams nusižengimams ištirti buvo sudaryta Komisija, kuri, be kita ko, konstatavo, kad A. K., rengdama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, turėjo įsitikinti ir užtikrinti šių įsakymų teisėtumą bei atitikimą teisės aktams, o pastebėjus, kad S. V. klaidingai įrašyta į sąrašą kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas, turėjo pataisyti įsakymus ir parengti tinkamai, tačiau to nepadarė. Komisijos išvadoje nurodoma, kad S. V. pageidavo gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, lygiavertį turėtajam 1,1245 ha žemės, kurio vertė 2 042,09 Eur; taip pat nurodyta, kad S. V. susipažino su NŽT (duomenys neskelbtini) išvada, su ja sutiko ir pageidavo gauti žemės ar miško sklypą. Taigi S. V. sąraše turėjo būti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės plotas, o jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas. Tokiais savo veiksmais pareiškėja A. K. pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.26 papunkčių reikalavimus bei padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Nurodo, kad dėl pareiškėjos nerūpestingumo ir neatidumo nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT funkcijų įgyvendinimas, be to, tai pakenkė įstaigos įvaizdžiui ir diskreditavo ją bei valstybės tarnautojo vardą visuomenės akyse. Mano, kad tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai, o skundžiamas Įsakymas priimtas išsamiai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo nuomone, terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir nėra praėjęs.

Teismas

konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo”, kuriuo pareiškėjai A. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad S. V. 2016 m. kovo 3 d. NŽT (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl išvados parengimo, kuriame prašė už jai nuosavybės teise priklausančią buvusio savininko J. S. J., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 1,1245 ha žemę, kurios vertė 2 042,09 Eur, parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 14 d. parengė išvadą Nr. 371P-4-(14.37.83) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad S. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,6950 ha žemės, vertė 4 894,12 Eur, (duomenys neskelbtini), kurią buvęs savininkas J. S. valdė nuosavybės teise (10,78 ha). Taip pat, išvadoje nurodė, kad pilietė S. V. pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, lygiavertį turėtajam 1,1245 ha žemės (vertė 2 042,09 Eur). S. V. įgaliota atstovė S. V. V. 2016 m. kovo 10 d. su išvada pasirašytinai supažindinta, taip pat patvirtindama, kad su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-639-(14.48.2) (toliau – 2016 m. kovo 31 d. įsakymas), 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1113-(14.48.2) (toliau – 2016 m. birželio 17 d. įsakymas), 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1213-(14.48.2) (toliau – 2016 m. liepos 7 d. įsakymas), kurių projektus rengė pareiškėja A. K., eidama NŽT (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Į šį sąrašą buvo įtraukta ir S. V. kaip pageidaujanti gauti tik žemę. 2016 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintame sąraše S. V. įrašyta 30 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 2 042,09 Eur vertės žemės plotą, 2016 m. birželio 17 d. įsakymu patvirtiname (pakeistame) sąraše S. V. įrašyta 38 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 1,1245 ha žemės plotą, kurio vertė – 2 042 Eur, o 2016 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtintame (pakeistame) sąraše S. V. taip pat įrašyta 38 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 1,1245 ha žemės plotą, kurio vertė – 2 042 Eur.

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs S. V. skundą dėl NŽT pareigūnų veiksmų, pažeidžiant teisę į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, 2017 m. liepos 4 d. surašė pažymą Nr. AD-2017/1-191, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. birželio 17 d. įsakymuose S. V. įrašius kaip pretendentę tik į lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo suprojektavimą, buvo pažeistas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas, teisėtumo bei atsakingo valdymo principai ir pareiškėjos teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat pripažinta, jog nagrinėjant S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimusis NŽT (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą pareiškėjams ir asmenų prašymų nagrinėjimą, reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius rekomendavo NŽT: inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl pareigūnų ((duomenys neskelbtini)), atsakingų už NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymais patvirtintų Pretendentų sąrašų parengimą ir patvirtinimą, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį sklypą, veiksmų; inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl NŽT (duomenys neskelbtini), atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimą, veiksmų; S. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą pagal išvadą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

6. NŽT direktorius, gavęs minėtą Seimo kontrolieriaus pažymą, 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1) sudarė Komisiją, kuriai pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl NŽT (duomenys neskelbtini) darbuotojų, įskaitant ir A. K., veiksmų teisėtumo.

7. Komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 29 d. surašė išvadą Nr. 1PS17-115-(2.30.) „Dėl <...> A. K. <...> tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau - Išvada), kurioje nustatė, kad pilietis, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam žemės, miško, vandens telkinio plotui, turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje kadastro vietoje. S. V. NŽT (duomenys neskelbtini) parengtoje išvadoje nurodyta, kad „Su išvada susipažinau 2016 m. kovo 10 d., su ja sutinku ir pageidauju gauti žemės, miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje”. Taigi pagal S. V. išvadą 2016 metais rengiant Žemėtvarkos projektą galėjo būti suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam tiek žemės ūkio paskirties, tiek miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Komisija konstatavo, kad pareiškėja A. K., nagrinėdama S. V. prašymą atkurti nuosavybės teises bei rengdama sąrašą, kuris buvo patvirtintas, o vėliau pakeistas įsakymais, turėjo užtikrinti, kad S. V. į jį bus įrašyta pagal jos išvadoje nurodytus duomenis, t. y. sąraše pilietę S. V. įrašant prie asmenų, turinčių teisę gauti „piliečio pasirinkimu – žemės arba miško plotą“, tačiau to nepadarė, ir S. V. įtraukė kaip turinčią teisę gauti „tik žemės plotą“. Komisija pažymėjo, kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėtų A. K. veiksmų kilo neigiamos pasekmės, kadangi, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas sudarant sąrašą, buvo užkirstas kelias S. V. tinkamai ir laiku įgyvendinti jos išvadą. Komisijos teigimu, A. K. tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, kadangi ji, žinodama teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, rengdama minėtų įsakymų projektus, turėjo užtikrinti, kad S. V. į sąrašą bus įtraukiama tinkamai pagal išvadą, tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai rūpestinga atlikdama savo funkcijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlė NŽT direktoriui pripažinti, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) A. K., rengdama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miško ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir siūlė skirti A. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

8. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) A. K., rengdama aukščiau minėtus 2016 m. kovos 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miško ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. NŽT už padarytą tarnybinį nusižengimą skyrė A. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

9. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

10. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Ginčo laikotarpiui aktuali VTĮ 2016-06-28 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Taigi, tuo metu galioję VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai nustatė, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. VTĮ 28 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos; viena iš jų – pastaba (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (29 straipsnio 2 dalis).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“; ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012-10-24 redakcija (nuo 2012-11-01 iki 2019-01-01).

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

Tačiau LVAT taip pat yra nurodęs, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui: vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu; kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šiuo metu tai ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., 2009-02-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-231/2009; ir kt.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-674-426/2018, nusprendė pareiškėjos A. K. skundą patenkinti ir panaikinti NŽT 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1PS1-888-(2.1) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“. Nurodė, kad įstatyme nustatytas imperatyvus dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo (2017 m. liepos 4 d.) yra akivaizdžiai praleistas, todėl laikė, kad tai yra esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1586-552/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LVAT padarė išvadą, kad NŽT, spręsdama klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo, turėjo vadovautis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, nes pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo įtartas gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadą. Be to, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Įsakymą vien tuo pagrindu, jog praleistas procedūrinis dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, kuris buvo skaičiuojamas nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos, ir nenagrinėjo faktinių bei teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiškėjai NŽT pagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudą už Išvadoje nurodytą pažeidimą.

13. VTĮ (bylai aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

14. Pareiškėja nurodė, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą buvo praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti. Tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta vėliausiai 2017 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu nuobauda jai skirta – 2017-09-21.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų pasirašymo diena, o jo paaiškėjimo diena – 2017 m. rugpjūčio 29 d. (Komisijos išvados surašymo diena). Todėl, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas ne dviejų mėnesių nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, o vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nuobaudos skyrimo terminas. Taigi, tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti skirta iki 2017 m. rugsėjo 29 d., tad terminas nebuvo pažeistas.

Tai, kad Seimo kontrolieriaus pažyma NŽT gauta 2017 m. liepos 4 d., nėra pagrindo nuo tada skaičiuoti dviejų mėnesių termino pradžią, per kurį pareiškėjai turėjo būti paskirta nuobauda. Seimo kontrolierius konkrečiai netyrė galimo pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, tik apskritai konstatavus NŽT padarytus neteisėtus veiksmus, susijusius su S. V. teisių pažeidimu.

Kita vertus, net ir laikant, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per dviejų mėnesių terminą nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos, byloje nustatytos aplinkybės dėl atlikto tarnybinio patikrinimo eigos neleidžia daryti išvados, jog NŽT padarė esminius procedūros pažeidimus, dėl kurių būtų galima naikinti Įsakymą. Šiuo atveju pripažintina, kad padaryti atsakovo pažeidimai buvo iš esmės sąlygoti objektyvių priežasčių. Tie pažeidimai neturėjo jokios įtakos objektyviam visų svarbių aplinkybių įvertinimui ir priimto sprendimo teisėtumui. Tad vien šiuo pagrindu skundžiamas Įsakymas negali būti panaikintas.  

15. Pareiškėja A. K. skunde nurodo, kad rengdama aukščiau minėtų 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, ji nepažeidė teisės aktų. Teigia, kad S. V., 2016 m. kovo 3 d. pateikusi NŽT (duomenys neskelbtini) prašymą dėl išvados parengimo, prašė už jai nuosavybės teise priklausančią buvusio savininko J. S. J. valdytą žemę parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Pareiškėjos nuomone, S. V. prašyme nurodytas pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės plotą negali būti aiškinamas plečiamai kaip pageidavimas gauti žemės arba miško sklypą. Be to, įstatymuose yra aiškus atskyrimas tarp sąvokų žemės sklypas, miško sklypas ir vandens telkinys. Pažymėjo, kad S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. S. valdytą žemę, o buvęs savininkas nuosavybės teise neturėjo nei miško, nei vandens telkinių.

16. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, kurio 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), 3 punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Taigi, jeigu pilietis prašyme išreiškė valią gauti nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies atitinkamus punktus). Pagal išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn formą, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2 priedas), pilietis, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam žemės, miško, vandens telkinio plotui, turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje kadastro vietovėje.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. kreipėsi su prašymu, kuriame nurodė pageidaujanti gauti žemės plotą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. NŽT (duomenys neskelbtini) išvadoje pažymėta, kad ji pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, lygiavertį turėtajam.

18. Teismas pažymi, kad nei Atkūrimo įstatyme, nei Tvarkoje, nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, nei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje žemės ploto apibrėžimas nėra pateikiamas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Taip pat šiame įstatyme žemė skirstoma pagal paskirtį: žemės ūkio paskirties žemė (25 straipsnis), miškų ūkio paskirties žemės (26 straipsnis), vandens ūkio paskirties žemė (27 straipsnis), konservacinės paskirties žemė (28 straipsnis) ir kitos paskirties žemė (29 straipsnis).

19. Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. V. 2016 metais rengto Žemėtvarkos projekto metu turėjo teisę pretenduoti gauti ne tik žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir miško sklypą. Todėl, remiantis NŽT (duomenys neskelbtini) išvada, ji turėjo būti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, o jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas, kaip ir nurodyta Išvadoje. Taigi, minėti įsakymai, kuriais buvo patvirtintas ir keičiamas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, buvo priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas.

20. Pareiškėja A. K. NŽT užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Rengdama aukščiau minėtus įsakymus, ji vykdė funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašyme. Remiantis Pareigybės aprašymo 7.1 punktu valstybės tarnautojas rengia sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus ir padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą, projektus. Taip pat pagal Pareigybės aprašymo 7.26 punktą, valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos.

Taigi, pareiškėja, rengdama minėtų įsakymų projektus, atsižvelgdama į gautą S. V. prašymą ir NŽT (duomenys neskelbtini) išvadą, turėjo užtikrinti šių įsakymų bei asmenų sąrašo teisėtumą ir atitikimą teisės aktams, t. y. turėjo užtikrinti, kad S. V. į sąrašą būtų įrašyta prie asmenų, turinčių teisę gauti „piliečio pasirinkimu – žemės arba miško plotą“. Pastebėjusi, kad S. V. klaidingai įrašyta į sąrašą kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas, pareiškėja turėjo pataisyti įsakymus ir parengti juos tinkamai, tačiau to nepadarė. Todėl šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.26 papunkčių nuostatas; tad konstatuotina, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

21. Pareiškėja NŽT dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. turi nemažai darbo patirties, yra išsilavinusi, preziumuojama, kad gerai išmano teisės aktus, o ypač tuos, kurie reikalingi vykdant jos Pareigybėje aprašymo numatytas funkcijas (reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą ir pan.), tad, teismo vertinimu, ji veikė nepakankamai rūpestingai ir nepakankamai apdairiai, ruošdama įsakymų projektus. Iš esmės pareiškėjos neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi byloje nėra duomenų, kad pati S. V. ar jos įgaliotas asmuo, t. y. dukra, būtų teisininkės, išmanančios sąvokas ir žinančios jų atskyrimo pasekmes, o priimant aukščiau minėtus įsakymus buvo pažeista S. V. teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. 

Be to, byloje nustatyta, kad 2016 metais rengiant Žemėtvarkos projektą pagal S. V. (duomenys neskelbtini) išvadą buvo galimybė už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, suprojektuoti lygiavertį turėtajam miško sklypą, kadangi rengiamame Žemėtvarkos projekte bendras patvirtintas miško naudmenų plotas laisvame žemės fonde sudarė 70,52 ha (bendras suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas sudarė 27,90 ha). Taigi akivaizdu, kad S. V. interesai, nagrinėjant jos prašymą, buvo pažeisti.

22. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, neatitiktų bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

23. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant pareiškėjai švelniausią VTĮ numatytą tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, vertinant aplinkybes ir padarinius.

Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta, be to, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati ir proporcinga pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjai skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti Įsakymą nėra jokio pagrindo; pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos  apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                            Saulius Jakaitis