Civilinė byla Nr. 2-207-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-649-459/2020, kurioje išnagrinėtas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizuojamos įmonės administratoriumi paskirtas G. V.. 2020 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi vienam mėnesiui pratęstas terminas įmonės restruktūrizavimo planui pateikti.
2. Atsakovė RUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą.
3. Atsakovė nurodė, kad rengiant verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui prieita išvados, kad bendrovei prieinamomis priemonėmis nėra galimybių per ateinančius keturis metus gauti tokio dydžio pajamas ir pelną, kuris leistų ne tik išlikti konkurencingai rinkoje, tačiau ir (papildomai) grąžinti 16 879 496,46 Eur dydžio skolas. Bendrovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu vykdyti einamuosius įsipareigojimus, todėl vėluojama mokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kurių nepriemokos suma yra 118 431,25 Eur. Taip pat bendrovė nepajėgi mokėti banko Sberbank kredito aptarnavimo einamųjų mokesčių. 2020 m. rugsėjo 30 d. bendrovė yra nesumokėjusi Sberbank 146 133 Eur palūkanų. 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2019 m. bendrovė iš vykdomos veiklos gavo 11 626 401 Eur pajamų, bet patyrė 12 389 293 Eur išlaidų (įskaitant pardavimų savikainą), veiklos rezultatas prieš apmokestinimą sudarė 762 892 Eur nuostolį. 2020 m. rugsėjo 30 d. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2020 metais (iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) bendrovė iš vykdomos veiklos gavo 6 987 166 Eur pajamų, patyrė 6 234 844 Eur išlaidų (įskaitant pardavimų savikainą ir bendrąsias bei administracines sąnaudas), veiklos rezultatas prieš apmokestinimą sudarė 646 410 Eur pelną. Tačiau net ir esant panašiam veiklos pelningumui, bendrovė negalėtų per keturis metus padengti turimų skolų. Be to, dėl susidariusios situacijos rinkoje dėl Covid-19 pandemijos, dėl krintančio vartojimo pasaulinėse rinkose, bendrovė neturi galimybių didinti pajamų ir uždirbti daugiau pelno. Bendrovės produkcija – lydyti gyvūniniai taukai, parduodami kuro gamintojams, bet pastaruoju metu dėl daugumoje šalių įvesto karantino stipriai sumažėjo degalų naudojimas aviacijoje ir kitose transporto šakose. Bendrovės ilgalaikio turto vertė 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 4 938 324 Eur. 55 proc. ilgalaikio turto sudaro materialus turtas, 0,008 proc. nematerialus turtas ir 45 proc. finansinis turtas. Ilgalaikio turto vertė nėra pakankama skolų padengimui. Be to, pardavus ilgalaikį turtą nebebūtų galimybės tęsti vykdomos veiklos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dar restruktūrizavimo plano rengimo eigoje buvo konstatuota, kad nėra galimybės parengti verslo plano, tinkamo restruktūrizavimo byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų įvykdymui, taip pat nėra galimybės parengti ir įstatymo reikalavimus atitinkančio restruktūrizavimo plano, todėl nėra prasmės jo teikti svarstyti įmonės dalyvių susirinkimui, restruktūrizavimo administratoriui bei kreditoriams, dėl to bendrovės restruktūrizavimo planas nebus teikiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutraukė RUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą.
5. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu pagal 2020 m. vasario 29 d. įmonės balansą ir patikslintą kreditorių sąrašą bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 16 283 829,35 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai – 3 120 359,30 Eur, restruktūrizavimo byloje 2020 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudarė 16 879 496,50 Eur. Taip pat nustatė, kad minėta skola nėra sugrąžinta, todėl sprendė, kad aplinkybės nėra pasikeitusios ir akivaizdu, kad minėta skola viršija turimo ilgalaikio turto vertę.
6. Teismas nustatė, kad vien atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ir VMI) sudaro 118 431,25 Eur. Taip pat pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 19 461 568 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 938 041 Eur sumą, taigi bendrovės įsipareigojimai yra 16 938 041 Eur ir tai viršija ilgalaikio turto (4 938 324 Eur) vertę. Taip pat byloje nustatyta, kad trumpalaikis turtas įvertintas 14 483 813 Eur, tačiau pagal 2019 m. laikotarpio audito kompanijos UAB „BDO auditas ir apskaita“ atlikto bendrovės audito rezultatus, trumpalaikis turtas yra gerokai mažesnis – 2 657 009 Eur.
7. Vertindamas įmonės finansinę padėtį, teismas nustatė, kad buhalterinėje apskaitoje nėra įvertintos debitorinės skolos, kurios sudaro 11 826 804 Eur sumą, o galimybė jas atgauti yra abejotina. Atsižvelgus į tai, kad susidaro būtinybė formuoti šių skolų atidėjimą ir jas nurašyti, teismas sprendė, kad bendrovės finansinė atskaitomybė bei nuosavas kapitalas koreguotini ir 2020 m. rugsėjo 30 d. bendrovės finansiniai duomenys tampa neigiamais ir sudaro – 9 421 438 Eur, o įsipareigojimų suma – 16 938 041 Eur.
8. Dar daugiau, teismas nustatė, kad remiantis viešais duomenimis, 2020 m. gruodžio 10 d. bendrovėje dirbo 128 darbuotojai, o 2020 m. gruodžio 8 d. skola VMI sudarė 170 430,58 Eur.
9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, darė išvadą, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas nenustatė duomenų, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų pagerėti.
10. Teismas bendrovei iškeltą restruktūrizavimo bylą nutraukė bei nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad yra pagrindas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Kreditorė UAB „Belor“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria nuspręsta atsakovei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelti bankroto bylą, nutarties dalį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo paliekant nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo išvados dėl atsakovės nemokumo grindžiamos ne realaus turtinės padėties pasikeitimu, o aplinkybe, kad audito už 2019 metus išvadoje nurodoma mažesnė atsakovės turto vertė, nei jos ankstesniuose finansiniuose dokumentuose, nors reali turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Teismas, pripažinęs, kad 2020 m. balandžio 23 d. atsakovė nebuvo nemoki, atsižvelgdamas į 2019 metų duomenis, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė išvadą, kad, iš esmės remiantis to paties laikotarpio duomenimis, atsakovė yra nemoki. Tokios teismo išvados prieštarauja to paties teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties turiniui, kuriame nurodoma, kad atsakovė nelaikytina nemokia, tačiau patiria finansinių sunkumų.
11.2. Vienas pagrindinių kreditorių atsakovės nemokumo byloje yra jos kontroliuojama SIA RENETA, kuriai atsakovė skolinga 5 356 894,58 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovės valdoma dukterinė bendrovė privalėtų nedelsiant atlikti priverstinius vykdymo veiksmus motininės įmonės atžvilgiu, nėra pateikta. Dukterinė įmonė, įskaitant minėtą kreditorinį reikalavimą, sudaro atsakovės turto masės, kurią turi įgaliojimus kontroliuoti ir valdyti pati atsakovė, dalį. Be to, atsakovė, būdama vienintele SIA RENETA dalyve, turi visas galimybes atlikti šio skolinio įsipareigojimo kapitalizavimo veiksmus.
11.3. Taip pat skolos kapitalizavimo veiksmus turi galimybę atlikti atsakovę kontroliuojanti bei su ja asocijuotos bendrovės: UAB „ARVI“ ir Ko (vienintelis atsakovės akcininkas) – 503 860,91 Eur; JSC Biovast Lida (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko) – 277 530,42 Eur; UAB „Marijampolės LEZ valdymo bendrovė“ (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko) – 315 743,18 Eur. Taigi, atsakovė savo grupės bendrovėms yra skolinga 6 454 029,09 Eur sumą, t. y. atsakovės įsiskolinimas neasocijuotiems asmenims sudaro 9 829 800,26 Eur (16 283 829,35 Eur - 6 454 029,09 Eur).
11.4. Byloje nėra duomenų, kad pagrindinis atsakovės kreditorius (Sberbank Europe AG) reikalautų iškelti atsakovei bankroto bylą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiam kreditoriui yra pradelsta nedidelė einamųjų mokėjimų dalis.
11.5. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad atsakovė turi pradelstų skolų VMI, tačiau šis argumentas nepagrįstas. Pagal VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (Covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“, nuo COVID-19 asmenims, jų individualiu prašymu (nepriklausomai nuo to, ar jie pripažinti nukentėjusiais nuo pandemijos) gali būti taikomos pagalbos priemonės. Atsakovė nurodė, kad nukentėjimo nuo COVID-19. Šiuo atveju nepatikrinus duomenų, ar atsakovė buvo pripažinta nuo COVID-19 nukentėjusiu asmeniu pagal minėtą įsakymą, buvo padarytos paviršutiniškos ir nepagrįstos išvados dėl atsakovės pripažinimo nemokia.
11.6. 2020 metais atsakovė veikė pelningai, t. y. atėmus visas atsakovės veiklos sąnaudas ir mokėtinus mokesčius, per 10 mėnesių ji gavo 646 410 Eur pelną. Šiuo atveju nėra aišku kodėl pelną gaunantis juridinis asmuo vėluoja atlikti einamuosius mokėjimus, t. y. bylos duomenys apie pradelstus einamuosius mokėjimus prieštarauja duomenims apie veiklos pelningumą restruktūrizavimo metu, ir tokie duomenų prieštaravimai skundžiama nutartimi nepašalinti. Nors faktiniai atsakovės finansiniai duomenys iš esmės nepakito nuo įsiteisėjusios nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, teismas esant iš esmės tapatiems duomenims padarė priešingą anksčiau savo paties padarytai išvadai vertinant nemokumo kaip būtinos sąlygos kelti nemokumo bylą kriterijų.
12. Trečiasis asmuo Sberbank Europe AG atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 938 041 Eur. Atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė – 4 938 324 Eur, trumpalaikis turtas sudaro 2 657 009 Eur, neskaičiuojant 11 826 804 Eur debitorinių skolų, nes galimybė jas atgauti yra abejotina. Atsakovės restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai viršija jos turimo turto vertę, todėl atsakovė yra nemoki. Tuo atveju, jei atmetus apeliantės nurodytus su atsakove susijusių įmonių kreditorinių reikalavimų, kurie sudaro 6 454 029,09 Eur sumą, visų kitų atsakovės kreditorių patvirtinti reikalavimai sudaro 10 425 467,41 Eur sumą, t. y. taip pat viršija atsakovės turimo turto vertę.
12.2. Atsakovės nemokumą taip pat įrodo aplinkybės, kad ji negali vykdyti turtinių prievolių. Atsakovas vėluoja mokėti palūkanas trečiajam asmeniui pagal 2016 m. birželio 10 d. tarp trečiojo asmens, kaip paskolos davėjo, ir RVS bei SIA Reneta, kaip solidarių paskolos gavėjų, sudarytą paskolos sutartį.
12.3. Atmestinas skundo argumentas, kad atsakovė veikė pelningai. Jeigu atsakovė iš tikrųjų veiktų pelningai, nebūtų kilę sunkumų parengti restruktūrizavimo planą, taip pat ji būtų pajėgi vykdyti einamuosius mokėjimus trečiajam asmeniui.
12.4. Apeliantės teiginiai, kad skundžiama nutartis prieštarauja 2020 m. balandžio 23 d. nutarčiai, nes teismas, vertindamas neva tuos pačius 2019 metų finansinius duomenis, iškėlė restruktūrizavimo bylą, yra nepagrįsti. Teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi ir nėra šios apeliacijos objektas. Tiek juridinio asmens restruktūrizavimo procesas, tiek juridinio asmens bankroto procesas yra nemokumo procesai, reguliuojami vieno bendro įstatymo (JANĮ) nuostatomis. Juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos restruktūrizavimo ar bankroto būdu. Jei atsakovė nebūtų turėjusi finansinių sunkumų, jai nebūtų net iškelta ir restruktūrizavimo byla.
12.5. Apeliantė veikia ne kreditorių interesų naudai, o teikdama ši skundą piktnaudžiauja teise bei siekia kitų tikslų. Apeliantė, jei iš tikrųjų būtų atsakovės kreditorė, turėtų interesą kuo greičiau patenkinti savo reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsakovės restruktūrizavimo byloje, tarp jų ir UAB „Sileta“ antrosios eilės 240,79 Eur finansinis reikalavimas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi apeliantė iš UAB „Sileta“ perėmė 240,79 Eur dydžio finansinį reikalavimą vien tam, kad galėtų dalyvauti atsakovės restruktūrizavimo byloje bei nesąžiningais veiksmais kenkti procesui. Apeliantė, formaliai įgijusi kreditorinį reikalavimą, reiškia nepagrįstus skundus, o tai prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Tokiu būdu apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
13. Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo:
13.1. nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą;
13.2. skirti apeliantei UAB „Belor“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos paskiriant sumokėti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ naudai;
13.3. jeigu apeliacinis procesas būtų nenutrauktas – palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį.
14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundas yra paduotas tokios teisės neturinčio subjekto, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Byloje nėra ginčo, kad atskirąjį skundą gali paduoti atsakovės restruktūrizavimo byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, t. y. kreditoriai. Taip pat byloje nėra ginčo, kad vienintelis subjektas, padavęs atskirąjį skundą yra UAB „Belor“. Jokie kiti atsakovė kreditoriai atskirųjų skundų dėl nutarties neteikė. Trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimu apmokėjo visą UAB „Belor“ turėtą reikalavimo teisę, t. y. sumokėjęs UAB „Belor“ naudai visus jo siekiamus iš atsakovės atgauti 240,79 Eur. Taigi, UAB „Belor“ skundo pateikimo dieną jau buvo gavęs maksimalų savo reikalavimo patenkinimą, kokio galėtų tikėtis.
14.2. Trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ visiškai įvykdė skolininko (atsakovės) prievolę UAB „Belor“ naudai. Šiuo atveju nei šalių susitarimas, nei prievolės esmė nereikalavo, kad skolininkas (atsakovė) prievolę įvykdytų asmeniškai, kadangi prievolė buvo piniginio pobūdžio ir kildinama iš kreditorinio reikalavimo. Atsakovės prievolė kreditorei UAB „Belor“ buvo įvykdyta tinkamai. Skolininkas (atsakovė) nepranešė kreditorei UAB „Belor“ apie prieštaravimą tokiam įvykdymui, nes tokio prieštaravimo nėra – atsakovė yra suinteresuota, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti maksimalia apimtimi. Kreditorė UAB „Belor“ neturėjo pagrindo atsisakyti priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens UAB „Mens mentis“. Nors 2020 m. gruodžio 18 d. prašyme UAB „Belor“ nurodė, kad nesutinka atsisakyti savo reikalavimo, o visas UAB „Mens mentis“ sumokėtas sumas grąžino, tačiau toks nesutikimas bei sumokėtų lėšų grąžinimas yra nepagrįstas ir nedarantis įtakos tinkamam prievolės įvykdymui. Esant nuolatiniam ir piktybiniam UAB „Belor“ atsisakymui priimti teisėtai atliekamą prievolės įvykdymą, UAB „Mens mentis“ 2020 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 240,79 Eur į notaro depozitinę sąskaitą. UAB „Mens mentis“ jau trečią kartą tinkamai įvykdė prievolę už atsakovę UAB „Belor“ naudai, todėl UAB „Belor“ nėra atsakovės kreditore, nepriklausomai nuo to, kad anksčiau gautas lėšas UAB „Belor“ buvo grąžinusi.
14.3. Atsakovės prievolės įvykdymu UAB „Mens mentis“ nesiekia perimti kreditorės UAB „Belor“ reikalavimo be UAB „Belor“ sutikimo. Priešingai – UAB „Mens mentis“, pasinaudojęs CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta teise prievolę visiškai įvykdyti už atsakovę, tuo pat metu pasinaudojo ir CK 6.129 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atleisti skolininkę (atsakovę) nuo prievolės vykdymo savo atžvilgiu. Tokiu būdu UAB „Mens mentis“ neįgijo nei UAB „Belor“ turėto reikalavimo, nei naujo reikalavimo į atsakovę.
14.4. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, nesąžiningai pateikė šį procesinį dokumentą, sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliantei turėtų būti skiriama bauda, pusę šios baudos sumos skiriant atsakovės naudai. Jeigu apeliantė būtų sąžininga kreditorė, tai ji siektų kuo didesnio savo reikalavimų tenkinimo per trumpiausią laikotarpį. Kitaip tariant, būnant sąžiningu kreditoriumi, vienintelis atsakovės nemokumo procese priimamų nutarčių skundimo tikslas būtų užtikrinimas, kad nebus priimti jokie sprendimai, kurie darytų neigiamą įtaką UAB „Belor“ galimybei kuo greičiau atgauti kuo daugiau savo reikalavimo. Bylos duomenys rodo, kad UAB „Belor“, net ir gavusi savo finasinio reikalavimo patenkinimą, vis tiek nurodė, kad nesutinka atsisakyti savo reikalavimo, o visas UAB „Mens mentis“ sumokėtas sumas grąžino. Vadinasi, tikrieji UAB „Belor“ pateikto skundo tikslai yra kitokie, nei deklaruojama.
14.5. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, susijusiais su aplinkybėmis, kad teismas vadovavosi audito už 2019 metus išvadomis. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant atsakovės turtinę padėtį ir ji buvo pagrįstai įvertinta skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutartyje paaiškino, kad atsakovės trumpalaikis turtas yra gerokai mažesnis, nei buvo manoma anksčiau, kadangi nebuvo įvertintos debitorinės skolos, kurių suma viršija 11 mln. Eur, nes galimybė jas atgauti yra abejotina.
14.6. Apeliantės kritika, esą reali atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes nei pareiškime iškelti bankroto bylą, nei teismo nutartyje nenurodoma, kad atsakovė perleido savo turto ar verslo dalį, ilgalaikį turtą ar finansinį turtą, yra nepagrįsta ir teisiškai ydinga. Tiek atsakovė, tiek teismas rėmėsi tiksliausia tuo metu prieinama informacija. Tačiau susipažinus su audito už 2019 metus išvada, tapo žinoma nauja teisiškai reikšminga informacija apie atsakovės finansinę būklę, todėl teismas privalėjo šią informaciją įvertinti ir priimti dėl jos atitinkamus sprendimus.
14.7. Aplinkybė, kad dalis atsakovės turimos skolos galėtų būti kapitalizuojama, nėra teisiškai reikšminga. Skolos kapitalizavimas nėra teisinė pareiga, kurią kreditorius ir skolininkas privalo atlikti, jei tik skola susidaro. Kiekvienas kreditorius, veikdamas kaip atskiras ir savarankiškas teisinis subjektas, turi pareigą priimti tokius sprendimus, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir konkretaus juridinio asmens interesus. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nepriėmė sprendimo nei kapitalizuoti skolą, nei atidėti jos mokėjimo terminus, nei suteikti kokias nors kitokias papildomas lengvatas skolininkui. Vien tai, kad teoriškai egzistuoja galimybė kapitalizuoti, sumažinti ar atidėti tam tikrus įsiskolinimus, neturi praktinės reikšmės.
14.8. Aplinkybė, kad šiuo metu nėra duomenų, jog vienas iš kreditorių Sberbank Europe AG reikalautų iškelti atsakovei bankroto bylą, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Vien tai, kad vienas kreditorius nereikalauja kelti bankroto bylos, nereiškia, kad nuo tokios pareigos yra atleisti kiti subjektai, tame tarpe atsakovės vadovas (JANĮ 13 straipsnis).
14.9. Dėl skunde nurodomo argumentų dėl atsakovės įsipareigojimų VMI ir atsakovės nukentėjimu nuo COVID-19, atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė turi prievolę valstybės biudžetui, kuriam nepriemokos suma viršija 118 tūkst. Eur. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija tik tai, esą šios nepriemokos mokėjimas galėtų būti tam tikram laikui atidėtas, argumentuojant COVID-19 pasekmėmis. Atsakovė nurodo, kad nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimas, jeigu toks teoriškai įvyktų, iš esmės neišspręstų susidariusios situacijos, nes dėl COVID-19 pandemijos yra kritęs vartojimas pasaulinėse rinkose ir atsakovė parduoda mažiau produkcijos, nei buvo tikėtasi. Tuo atveju, jei mokestinė nepriemoka būtų atidėta/išdėstyta, tai atsakovė vis tiek neturėtų realios galimybės gauti lėšų, kuriomis tokia nepriemoka galėtų būti sėkmingai padengta ateityje.
14.10. Atsakovė nesutinka su skundo argumentu, kad ji per 10 mėnesių gavo 646 410 Eur pelno. Tuo atveju, esant panašiam veiklos pelningumui, atsakovė vis tiek negalėtų per keturis metus padengti turimų skolų. Apeliantė šios aplinkybės iš esmės neginčija, o tik deklaratyviai implikuoja, esą tam tikras pelningumas savaime sudaro pagrindą nekelti bankroto bylos.
14.11. Skunde apeliantė prašo skundžiamą nutartį pakeisti, ir panaikinti nutarties dalį, kuria nuspręsta suinteresuotam asmeniui iškelti bankroto bylą, nutarties dalį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo paliekant nepakeistą. Toks skundo dalykas yra nelogiškas, prieštaringas, neteisėtas ir nepagrįstas.
14.12. Prašo priimti pateiktus naujus įrodymus. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Mens mentis“ atliko du mokėjimus UAB „Belor“, tačiau šie buvo grąžinti. Todėl UAB „Mens mentis“ 2020 m. gruodžio 28 d. atliko mokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą, bei atleido atsakovę nuo prievolės vykdymo. Taip pat teikiamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad VMI atsisakė atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta RUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Mens mentis“ atliko mokėjimus UAB „Belor“ naudai, tačiau šie buvo grąžinti, taip pat pareiškimą notarei ir mokėjimo nurodymą į notarės depozitinę sąskaitą; 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „Mens mentis“ pranešimą atsakovei apie atleidimą nuo prievolės; 2020 m. lapkričio 18 d. VMI atsakymą į prašymą, kuriuo VMI atsisakė atidėti / išdėstyti mokestinę nepriemoką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs nagrinėjamam klausimui išspręsti, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl proceso nutraukimo
19. Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Belor“ atskirąjį skundą, nes skundą pateikė tokios teisės neturintis subjektas. Nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimu apmokėjo visą UAB „Belor“ reikalavimo teisę, t. y. sumokėjo UAB „Belor“ naudai visus jo siekiamus iš atsakovės atgauti 240,79 Eur.
20. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Vadovaujantis šia norma bendrovei, kuriai iškelta nemokumo byla, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. CK 6.50 straipsnis reglamentuoja trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę. Ši bendroji teisės norma nustato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtinančiomis minėtą draudimą bendrovėms, kuris taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020).
22. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė UAB „Belor“ sutiko, kad jos naudai trečiasis asmuo UAB „Mens mentis“ įvykdytų prievolę už atsakovę ir sumokėtų 240,79 Eur reikalavimą, tai trečiojo asmens mokėjimų negalima pripažinti tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog skundą pateikė teisės neturintis subjektas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl atsakovės nemokumo
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės kontroliuojama (valdoma) pagrindinė jos kreditorė SIA RENETA (finansinis reikalavimas 5 356 894,58 Eur) turėtų atlikti ar atlieka priverstinius vykdymo veiksmus atsakovės atžvilgiu. Taip pat skolos kapitalizavimo veiksmus turi galimybę atlikti atsakovę kontroliuojančios bei su ja asocijuotos bendrovės: UAB „ARVI“ ir Ko (vienintelė atsakovės akcininkė) – 503 860,91 Eur; JSC Biovast Lida (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko) – 277 530,42 Eur; UAB „Marijampolės LEZ valdymo bendrovė“ (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko) – 315 743,18 Eur. Apeliantės teigimu, atsakovei neturi būti keliama bankroto byla, nes byloje nėra duomenų, kad pagrindinis atsakovė kreditorius Sberbank Europe AG reikalautų iškelti atsakovei bankroto bylą. Nors atsakovė turi pradelstų skolų VMI, tačiau ji nukentėjo nuo COVID-19, todėl pagal VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (Covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ ji gali būti atleista nuo mokestinės prievolės vykdymo, arba ši prievolė jai gali būti atidėta.
24. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio
7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
25. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
26. Nepaisant to, kad nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantei UAB „Belor“ tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais bei, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo bylą, apeliantė turi įrodyti, kad atsakovė turi galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo metmenyse numatytus tikslus.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė RUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, nes restruktūrizavimo planas nustatytu terminu nebuvo ir nebebus teikiamas, kadangi įmonė yra nemoki ir jos finansinė būklė negalės būti atstatyta restruktūrizavimo plane numatytomis priemonėmis.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad įmonės finansinė padėtis nuo jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepasikeitė (nepagėrėjo, skolos nesumažėjo), atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir nėra duomenų, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir vertinti jų priešingai nėra pagrindo.
29. Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovės balansą, įmonės turtą sudarė 19 461 568 Eur (ilgalaikis turtas – 4 938 324 Eur, trumpalaikis turtas – 14 483 813 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 938 041 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai – 10 792 308 Eur. Pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė gavo 646 410 Eur pelno. Įvertinęs nustatytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija jos turimo ilgalaikio turto vertę. Pagal 2020 m. vasario 29 d. įmonės balansą, kuriuo buvo remtasi keliant atsakovės restruktūrizavimo bylą, įmonės turtas sudarė 21 727 219 Eur (ilgalaikis turtas – 7 731 960 Eur, trumpalaikis turtas – 13 995 259 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 283 829,35 Eur. Kaip minėta, atsakovės restruktūrizavimo byla iškelta 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi, o jos kreditorių sąrašas patvirtintas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi ir bendra visų atsakovės kreditorių reikalavimų suma sudarė 16 879 496,46 Eur. Tarp atsakovės turimų skolų, įsiskolinimas VMI biudžetui sudaro 118 431,25 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondui – 286 718,51 Eur. Kaip matyti iš nustatytų duomenų, nuo atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, atsakovės turimo turto vertė sumažėjo, o įsipareigojimų dydis padidėjo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir jos finansinė padėtis negerėja.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės debitorinių skolų, kurių suma siekia 11 826 804 Eur, išieškojimo galimybės yra abejotinos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1249-381/2017). Nagrinėjamu atveju, atsakovės turimas debitorines skolas pripažinti atsakovės realiu turtu nėra pagrindo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo imtasi priemonių šioms skoloms išieškoti, todėl atsakovės debitorinės skolos laikytinos beviltiškomis ir į atsakovės turto masę neįtraukiamos.
31. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliantės skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorei SIA RENETA (finansinis reikalavimas sudaro 5 356 894,58 Eur), kurią valdo atsakovė, reikia nedelsiant grąžinti skolą, o, be to, skolos kapitalizavimo veiksmus turi galimybę atlikti atsakovę kontroliuojančios bei su ja asocijuotos bendrovės: UAB „ARVI“ ir Ko (vienintelis atsakovės akcininkas); JSC Biovast Lida (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko); UAB „Marijampolės LEZ valdymo bendrovė“ (netiesiogiai kontroliuojama UAB „ARVI“ ir Ko). Kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes skolos kapitalizavimas yra teisė, bet ne pareiga, kurią kreditorius ir skolininkas privalo atlikti, kadangi kiekvienas juridinis asmuo turi atlikti tokius, kurie atitiks jų veiklos interesus. Taigi, byloje nesant įrodymų, kad aukščiau nurodyti kreditoriai sutiko kapitalizuoti savo turimus reikalavimus, ar atidėti jų išieškojimą, nėra pagrindo šių skolų neįtraukti į atsakovės turimų įsipareigojimų sumą.
32. Apeliantės skundo argumentą, kad atsakovės turimas įsiskolinimas VMI biudžetui gali būti atidėtas, paneigia atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą 2020 m. lapkričio 18 d. VMI atsakymas į atsakovės prašymą. Atsakovė kreipėsi į VMI, prašydama atidėti / išdėstyti 119 673,50 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau pateiktame atsakyme nurodyta, kad nagrinėti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo nėra teisinio pagrindo. Be to, pritartina atsakovės atsiliepimo argumentui, kad turimos mokestinės nepriemokos atidėjimas neišspręstų susidariusios situacijos, nes jei mokestinė nepriemoka būtų atidėta / išdėstyta, tai atsakovė ateityje, pasibaigus pandemijai, vis tiek neturėtų realios galimybės apmokėti valstybės biudžetui turimo įsiskolinimo.
33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Aplinkybės, kad atsakovė nustatytu terminu neparengė restruktūrizavimo plano, nevykdo savo įsipareigojimų, skolos kreditoriams didėja, atsakovė nepasiekia restruktūrizavimo metmenyse numatytų tikslų, nėra pagrindo išvadai daryti, kad atsakovės turės galimybę grąžinti susidariusias virš 16 mln. Eur skolas.
34. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
35. Atsakovė prašo skirti apeliantei UAB „Belor“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos paskiriant UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ naudai. Pasak atsakovės, apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, nesąžiningai pateikė šį procesinį dokumentą, sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
36. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors apeliantės skundas šiuo atveju laikomas nepagrįstu, tačiau byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Trečiasis asmuo Sberbank Europe AG atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė