Baudžiamoji byla Nr. 1S-49-593/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48532-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. 

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalį, 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, konfiskuojant turto už 615,24 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 2 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 4 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 10 mėnesių 28 dienos.

3.       Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi šį institucijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad šiuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Nuteistojo E. T. gynėja advokatė E. Liutvinskienė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nuteistojo gynėja advokatė E. Liutvinskienė pažymi, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės laiko ir pagal Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi teisę būti lygtinai paleistas.

4.2.                      Nuteistojo gynėja nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis laisvėje nesugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, nurodydama, jog Komisijos nutarime teigiama, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai sumažėjo (nuo 64 balų iki 45 balų), o pataisos namų administracija dėl tinkamo elgesio nuteistąjį pervedė į lengvą grupę. Pasak gynėjos, toks ženklus rizikos sumažėjimas parodo ne tik asmens norą, bet ir aktyvius veiksmus, siekiant pasitaisyti. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

4.3.                      Skunde teigiama, jog apylinkės teismas neteisingai vertino Komisijos išvadą apie tai, jog nuteistasis šiuo metu geba numatyti bendravimo su ankstesniais draugais pasekmes jo tolimesniam gyvenimui ir dar iki patenkant į įstaigą socialiai atsiskyrė nuo jų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis nesugebės laisvėje pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.

4.4.                      Pažymima, kad, nors nuteistojo darbo patirtis nėra didelė, tačiau jis, vos tik patekęs į pataisos namus, pateikė prašymą dėl įdarbinimo. Kadangi darbo vietų skaičius labai ribotas ir nuteistajam darbas ilgą laiką nebuvo suteiktas, todėl E. T. tiek būdamas pataisos įstaigoje, tiek laisvėje baigė dvejus mokymo kursus ir įgijo dvi profesijas – baldžiaus ir automechaniko. Pasak gynėjos, tai patvirtina E. T. norą integruotis į darbo rinką bei siekti teisėtų pajamų. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos nori išlaikyti finansiškai, be to, yra suinteresuotas atlyginti civilinį ieškinį. Nuteistasis E. T. pasiryžęs įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tik bus išleistas į laisvę.

4.5.                      Pasak gynėjos advokatės E. Liutvinskienės pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai vertino nuteistojo galimybes anksčiau laiko išeiti į laisvę, nurodydamas, kad E. T. bausmę atlieka ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kai tokios veikos jis nepadarė. 

4.6.                      Be to, skunde nurodoma, kad E. T. atitinka visus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus, todėl jam lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas. Nurodoma, jog ir įstatymais siekiama mažinti kalinių skaičių Lietuvos Respublikoje, todėl švelninamos bausmės, numatoma daugiau bausmės rūšių be izoliavimo nuo visuomenės bei nustatoma galimybė nuteistiesiems anksčiau laiko būti paleistiems iš įkalinimo įstaigos, o Probacijos tarnyba griežtai prižiūri lygtinai paleistus iš pataisos įstaigos asmenis ir, jei daromi pažeidimai ir nesilaikoma nustatytų įpareigojimų, asmuo yra gražinamas į pataisos įstaigą.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6.       Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės E. Liutvinskienės skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9.       Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra išsamiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl šią nutartį pakeisti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo, o nuteistojo E. T. gynėja advokatė aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

10.       Įvertinus nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, šiuo metu mokosi šaltkalvio programos, bausmės atlikimo metu nuo 2020 m. spalio 22 d. dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus. Per bausmės atlikimo laiką sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą 19 balų (buvo 64 balų), jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu yra pakankama.  

11.       Sutikti su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

12.       Kaip jau aukščiau minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju iš 2020 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 45 balai, tai yra, rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir dinaminiai (25 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam E. T. nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymo ir pajamų problemos (priteisti įsiskolinimai), išsilavinimo, galimybės įsidarbinti problemos (nedidelė darbinė patirtis), gyvenimo stiliaus ir draugų problemos (dalis nusikaltimų padaryti veikiant su kitais asmenimis) ir emocinė gerovė (praeityje pasireiškęs autoagresyvus elgesys). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. T. elgesio ir mąstymo pasikeitimą bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimą, išlikusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra.

13.       Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo E. T. tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip pakankamas, pokalbio metu jis nėra itin atviras, stebimas gynybiškumas, apie save pateikia ribotą kiekį informacijos. Analizuojant jo nusikalstamumo patirtį, išryškėjo pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, orientuotas į tiesioginę finansinę naudą sau ir aplinkiniams, minimalizuoja neigiamas to pasekmes. Stokoja nusikaltimų darymo priežasčių įvardijimo platesne prasme. Nors save apibūdina kaip nekonfliktišką ir draugišką, tačiau nusikaltimų istorijoje išryškėjo ir smurtinio elgesio patirtis. Smurtinių poelgių atžvilgiu stebima savo poelgių racionalizacija, atsakomybės perkėlimas kitiems. Nuteistasis E. T. nuteistas už narkotikų platinimą, jis pripažino, jog susitikdavo su organizuotos grupės nariu, iš jo įsigydavo narkotikų, kuriuos vėliau parduodavo juos vartojantiems asmenims, taigi, nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kuriai būdingas tam tikras elgsenos modelis, vertybių bei nuostatų sistema rodo šių nuostatų toleravimą praeityje. Iš Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiškai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, toleravo bendrininkų grupei būdingas nuostatas bei yra linkęs atsakomybę perkelti kitiems, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ir pats turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip pats pripažino, laisvėje bandęs vartoti amfetaminą, tačiau neigia priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu vieną kartą – 2019 m. spalio 15 d. – buvo baustas drausmine tvarka, ir nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, darytina išvada, kad vis tik jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas tik du kartus. Šios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibūdinančių veiksnių, yra reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Dėl šios priežasties šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

14.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. T. gynėjos advokatės E. Liutvinskienės skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis yra padaręs sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendžia, jog, nežiūrint to, jog nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, tai lemiamos reikšmės priimant sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo neturėjo. Darant šią išvadą, visų pirma, vertinama tai, jog nors E. T. ir nenuteistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau jis nuteistas už vieną labai sunkų, du sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikaltimų istorijoje nuteistasis turėjo ir smurtinio elgesio patirties, t. y. E. T. praeityje teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įvertinus tą aplinkybę, jog laisvėje, būdamas 37 metų amžiaus, nuteistasis turėjo tik minimalią darbinę patirtį (1 metai 6 mėnesiai), o pataisos namuose ilgą laiką dirbti taip pat nepageidavo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs  ir gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atsižvelgiant į formuojamą apeliacinės instancijos teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nėra teisiškai reikšminga. Taigi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pateikta pažyma negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, tuo labiau, kai jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių ir neleidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais.

16.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, jog sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis turi priteistą ir neatlygintą 2 280,26 Eur civilinį ieškinį, kurio savanoriškai nedengia, tuo tarpu per metus į asmeninę sąskaitą nuteistasis gavo 1 090,77 Eur ir juos išleido savo reikmėms. Atmestinas gynėjos skundo argumentas, kad nuteistasis yra suinteresuotas atlyginti civilinį ieškinį, kadangi nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo tam kokias nors pastangas. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu, kaip jau minėta, finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Įvertinus tai, kad nuteistasis vis dar turi didelius finansinius įsipareigojimus, laisvėje nuteistasis dirbo minimaliai, pataisos namuose dirbti pradėjo tik prieš pat klausimo dėl jo lygtinio paleidimą svarstymą (2020 m. spalio 22 d.), leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sieks įgyti pajamų tik teisėtais būdais, tuo labiau, kad lėšų tvarkymas ir pajamos pripažinti jo kriminogeniniu veiksniu. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes bausmę atlikti jis perkeltas į lengvąją grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2022 m. spalio 2 d.).  

17.       Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad E. T. atlieka bausmę už vieną labai sunkų, du sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, anksčiau buvo nuteistas du kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, siekdamas lengvai ir greitai gauti pinigų. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami E. T. elgesio bei mąstymo pokyčiai, tačiau šiuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant Socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Taigi įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

20.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, todėl spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus E. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Albinas Antanaitis

                Giedrius Endriukaitis

                Daiva Jankauskienė