Civilinė byla Nr. e2S-401-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00601-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-146-876/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Registrų centras.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo, kuriuo jis prašo pripažinti jam teisę vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-23296), projekto rengėjas R. M., rengimo ir įgyvendinimo procedūras be atsakovo sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 6 d. gautas atsakovo V. K. priešieškinis, kuriuo jis prašo padalinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į tris dalis pagal civilinėje byloje esantį matininko V. S. pateiktą bei Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintą projektą ir priteisti jam iš ieškovo 450 000,00 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė dvidešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti; įpareigojo šalis netrukdyti rinkti būtinus įrodymus šiame civiliniame procese; šalims išaiškino, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; atsakovui ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovui išaiškino, jog jų dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu – kai gavę šaukimą jie be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, jiems gali būti skiriama bauda.
4. Teismas laikė, kad atsakovas, priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl sklypų vertės netolygumo, t. y., kad jam priskirtino sklypo vertė yra žymiai mažesnė, taip pat paskaičiuoto jam priteistinos kompensacijos dydžio, pagrįsti nėra pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų jas, pvz. žemės sklypo, jo dalių vertinimas, ar kiti duomenys, patvirtinantys atsakovo nurodomas aplinkybes.
5. Teismas dėl atsakovo finansinės padėties sudėtingumo nurodė, kad, asmeniui neturint pakankamai pajamų, jis gali kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jo sunkią finansinę padėtį, kas svarbu sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas nurodo, kad nutartis priimta nesilaikant galiojančių įstatymų, t. y. nutartis dėl trūkumų priimta dar net neišsprendus jo prašymo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Kol nėra išnagrinėtas jo prašymas dėl nušalinimo, teisėja negalėjo tęsti bylos nagrinėjimo iš esmės ir priimti joje įvairius sprendimus, kurie nėra neatidėliotini.
6.2. Teisėjos priimami sprendimai yra neįgyvendinami ir kelia sumaištį, nes prieštarauja tiek jos pačios, tiek jos kolegės teisėjos J. L. priimtiems toje pačioje byloje sprendimams, t. y. skundžiamoje nutartyje teisėja nurodo, kad niekas jam neturi trukdyti rinkti įrodymus, tačiau ta pati teisėja, nagrinėdama c/b Nr. 2-7-876/2012 ir priimdama 2012 m. vasario 7 d. nutartį neleido jam rinkti svarbių panašių duomenų jos nagrinėjamai bylai.
6.3. Teisėjos pasiūlymas įsigyti advokatą yra niekinis, nes šioje byloje jau yra pateikęs informaciją, kodėl advokatai atsisako jį ginti, negina ir nieko nedaro, kas yra paranku šališkiems teisėjams imituoti teisingumo vykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovo paduotas priešieškinis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o būtent: nepateikti objektyvus įrodymai, pagrindžiantys jo įrodinėjamas aplinkybes dėl sklypų vertės netolygumo bei prašomos priteisti kompensacijos dydžio, taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys atsakovo sunkią finansinę padėtį. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo argumentus, susijusius su bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumu, jos priimamų procesinių sprendimų dėl įrodymų rinkimo prieštaringumu. Taigi, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti priešieškinio trūkumai yra pagrįsti bei ar jie yra esminiai, trukdantys išspręsti bylą iš esmės.
12. Jau minėta, ieškovas ieškinyje (šiuo atveju atsakovas priešieškinyje) privalo nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą), ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas), taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 4 punktas; 2 dalis). Nagrinėjamu atveju priešieškinio dalykas suformuluotas pakankamai aiškiai – padalinti ginčo žemės sklypą į tris dalis pagal civilinėje byloje esantį matininko V. S. pateiktą bei Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintą projektą ir priteisti iš ieškovo 450 000,00 Eur kompensaciją, taip pat pakankamai aiškiai nurodytas ir priešieškinio faktinis pagrindas – atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu projektu, įrodinėdamas, kad pagal projektą jam atitenkančio ginčo žemės sklypo vertė bus mažesnė. Be to, šie trūkumai skundžiama nutartimi ir nebuvo nustatyti.
13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Skundžiama nutartimi atsakovas įpareigotas pateikti priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su sklypų verte ir prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, nustatyti objektyvius duomenis, pvz. žemės sklypo, jo dalių vertinimą, ar kitus duomenis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytu priešieškinio trūkumu atsakovas iš esmės jau pradinėje (priešieškinio priėmimo) stadijoje yra įpareigojamas įrodyti savo pareikštą reikalavimą dėl prašomo priteisti kompensacijos dydžio, susijusio su ginčo žemės sklypo verte. Atsakovas priešieškinyje turi nurodyti, bet ne įrodyti, priešieškinio pagrindą.
14. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
16. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
17. Nagrinėjamu atveju iš priešieškinio turinio matyti, kad apeliantas priešieškinyje nurodė esmines faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio. Tuo tarpu skundžiama nutartimi, nenustačius konkrečių dokumentų ir / ar kitų įrodymų, kuriais apeliantas būtų grindęs savo reikalavimus, trūkumų (nurodytų priešieškinyje, bet nepateiktų), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti trūkumai išimtinai susiję su priešieškinio įrodomąją reikšme, sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, neturėtų būti keliami. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiama nutartimi pareikalauti pateikti įrodymai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie priešieškinio trūkumai, dėl kurių atsakovo reikalavimas būtų išvis nesuprantamas ir / ar dėl to teismo procesas pagal priešieškinio reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, išvis negalėtų būti pradedamas. Priešingai, kaip jau ir minėta, įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį (šiuo atveju priešieškinį) atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.
18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas taip pat įpareigotas pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas priešieškinį ir prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikė teismui jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo reikalavimas pateikti atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus atitinka CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl įrodymų apie turtinę padėtį pateikimo privalomumo, be to, atsakovas atskiruoju skundu iš esmės nekvestionuoja šio skundžiama nutartimi nustatyto įpareigojimo, todėl išsamiau šiuo aspektu nepasisakytina.
19. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, iš esmės susijusiais su bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumu, akcentuodamas tai, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, neišsprendus jo teismui 2019 m. gruodžio 16 d. pateikto prašymo dėl teisėjos nušalinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo neanalizuoja, jų nevertina ir dėl jų nepasisako, nes, priešingai nei teigia atsakovas, teisėjos nušalinimo klausimas yra išspręstas Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, t. y. dieną prieš skundžiamos nutarties priėmimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti atsakovui V. K. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumus – pateikti teismui savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas