Civilinė byla Nr. 2-438-544/2014
Proceso Nr. 2-59-3-00093-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 35.6.1; 49; 114.4; 126.3; 126.5;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovui V. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-438-544/2014 pagal ieškovės BUAB „Ekrano“ ekspedicija ieškinį atsakovams V. U., J. U., trečiajam asmeniui J. U., dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
NUSTATĖ:
Ieškovė BUAB „Ekrano“ ekspedicija ieškiniu CK 6.66 str. pagrindu prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą 2012-02-22 tarp V. U. ir J. U., kuriuo V. U. dovanojo savo dukrai 359 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, grąžinti butą V. U. ir nukreipti į jį išieškojimą. Nurodo, kad byloje nustatytos visos LR CK 6.66 str. įtvirtintos Actio Pauliana taikymo sąlygos pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2013-06-13 sprendimu iš atsakovo V. U. ieškovei priteista 100 000 Lt žalai atlyginti, todėl BUAB „Ekrano“ ekspedicija turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčijamas buto dovanojimo sandoris pažeidė kreditorių teises, nes atsakovas neteko vertingo turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą. Minėtoje žalos atlyginimo byloje Panevėžio apygardos teismas 2014-03-04 nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nutartis nebuvo pateikta antstoliui, todėl per 14 dienų turto arešto aktas buvo išregistruotas. Nors atsakovas ir tuo metu, ir šiuo metu asmeninės nuosavybės teise bei su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus ar jų dalis, tačiau daugumą jų yra įkeisti bankui, priklauso keliems savininkams, yra per mažos ir realaus išieškojimo neužtikrinančios vertės. Todėl antstolio M. A. vykdant apeliacinio teismo 2014-03-04 nutartį minėtoje žalos atlyginimo byloje Nr. 2A-664/2014 2014-03-14 turto apyraše aprašyto turto neužteks reikalavimo patenkinimui arba išieškojimas iš jo bus apsunkintas. Nuo to momento, kai paaiškėjo, kad reikalavimai iš likusio skolininko turto nebus patenkinti, vienerių metų terminas nėra suėjęs. Atsakovas sandorio sudaryti neprivalėjo ir buvo nesąžiningas, nes butą padovanojo dukrai, žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises (b. l. 3-6).
Atsakovas V. U. prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-241-278/2013 iš jo ieškovei žalai atlyginti priteista 100 000 Lt. Byloje nėra CK 6.66 str. numatytų būtinų sąlygų dovanojimo sandoriui pripažinti negaliojančiu. Teismų sprendimais priteistos skolos išieškojimas yra pilnai užtikrintas antstoliui M. A. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2014-03-14 turto apyrašu aprašius 501 523,82 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Apie jam iškeltą minėtą bylą dėl žalos atlyginimo sužinojo 2012-04-13, o buto dovanojimo sutartis sudaryta 2012-02-22, t. y. likus daugiau nei vienam mėnesiui iki ieškinio pareiškimo. Todėl ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių, o ieškovė jo sudarymo metu pretenzijų ar reikalavimų jam pareiškusi nebuvo. Sutarties sudarymo metu nebuvo ieškovės kreditorius ir nežinojo apie jos ketinimą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Minėtas ieškinys iš dalies buvo patenkintas tik 2013-06-13, kas reiškia, kad sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Kadangi jis turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti, be to, žada atsiskaityti su ieškove ir be priverstinio turto pardavimo, ginčijamos sutarties sudarymas nepakenkė ieškovės kreditorių interesams. Ieškovė praleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, nes rekomendacija kreiptis į teismą surašyta 2012-04-02, ir nuo šios dienos turi būti pradėtas skaičiuoti senaties terminas, nes ieškovei atsirado pareiga aktyviai domėtis atsakovo turtu ir jos interesus pažeidžiančiu sandoriu. Ieškinys minėtoje byloje dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012-04-12, o šioje byloje - 2014-03-03, t. y. praleidus CK 6.66 str. numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Nors sutartis neatlygintinė bei sudaryta tarp tėvų ir dukters, tačiau šiuo atveju tai negali būti pagrindu konstatuoti nesąžiningumą, nes jos sudarymo metu neturėjo žinių apie galimą ieškovės ir jos kreditorių interesų pažeidimą, ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas praėjus 2 metams po ginčijamos sutarties sudarymo, praktika, kai tėvai savo vaikams dovanoja turtą, yra įprasta.
Atsakovė J. U. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai jos atsiliepime nurodytu adresu, neatvyko (b. l. 97, 150, CPK 121 str.). Atsiliepime prašė ieškinį atmesti tais pačiais motyvais ir argumentais kaip ir atsakovas V. U. (b. l. 97-102).
Trečiasis asmuo J. U. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, į posėdį neatvyko (b. l. 146). Atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pritaria atsakovų argumentams (b. l. 125)
Ieškinys atmestinas.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; kt.). Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, nei kad dėl ginčijamo sandorio atsakovas (skolininkas) V. U. tapo nemokus, nei kad po ginčijamo sandorio jo turto faktiškai sumažėjo tiek, kad likusio turto nebepakanka nukreipti ieškovės reikalavimą dėl 100 000 Lt išieškojimo (CPK 178 str.). Byloje esančių įrodymų ir teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Ekrano“ ekspedicija Panevėžio apygardos teismo 2008-03-30 nutartimi iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas D.Bardišauskas. Administratoriaus ieškinys atsakovams pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestą pareigą imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-241-278/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-644/2014 iš atsakovo V. U. ieškovės BUAB „Ekrano“ ekspedicija naudai priteista 100 000 Lt žalai atlyginti. Šioje byloje teismai konstatavo, kad iš atsakovo V. U. priteista žala buvo padaryta UAB „Lagiva“ ir UAB „Ekrano“ ekspedicija laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-02-21 sudarius pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Lagiva“ už 277 853,25 Lt mažesnę kainą negu buvo didžiausia rinkos vertė, pardavė 43 UAB „Ekrano“ ekspedicija priklausiusios transporto priemonės, kas formaliai ir sudarytų neteisėtais veiksmais atsakovo V. U. ieškovei padarytą žalą, bet jos dydį teismas sumažino iki 100 000 Lt (b. l. 9-14, 132-139). CK 6.66 str. pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. U. savo dukrai J. U. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012-02-22 (b. l. 15-16, 113-116). Siekiant užtikrinti ieškinį byloje dėl žalos atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-04 priėmė nutartį areštuoti atsakovo V. U. turtą, vertybinius popierius ar pinigines lėšas ne didesnei kaip 450 000 Lt sumai. Vykdant šią nutartį antstolis 2014-03-14 sudarė turto aprašą ir aprašė atsakovui V. U. priklausantį 501 523,82 Lt vertės turtą (b. l. 159-164). 2014-04-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš atsakovo V. U. priteistą žalos atlyginimą sumažinus iki 100 000 Lt, iki šios sumos buvo sumažintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (b. l. 132-139).
Kadangi minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo V. U. ieškovei BUAB „Ekrano“ ekspedicija priteista 100 000 Lt žala padaryta laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-02-21 ir ji kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatomas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 str. 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 str. 1 d. nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad žalos atlyginimo prievolė V. U. atsirado tik nuo žalos konstatavimo teismo sprendimu momento, nes tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Vadovaujantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau išdėstytais teisiniais argumentais daroma išvada, kad byloje nustatyta actio Pauliana sąlyga – galiojančios ir neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas.
Atsakovas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą CK 6.66 str. 1 d. sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovai turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius, nes to nenumatė įstatymas, teismo sprendimas ar sutartis.
Tačiau, kaip jau minėta, ieškiniui, pareikštam actio Pauliana pagrindu, tenkinti būtina nustatyti visas pirmiau nurodytas minėto instituto sąlygas. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nėra nustatytas ginčijamu dovanojimo sandoriu padarytas kreditorės (ieškovės) BUAB „Ekrano ekspedicija“ teisių pažeidimas, nes jos kaip kreditorės galimybė nukreipti išieškojimą iš atsakovo (skolininko) V. U. turto iš esmės nesumenko. Kaip jau minėta, siekiant užtikrinti ieškovės BUAB „Ekrano ekspedicija“ ieškinį Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-04 pagrindu antstolis M. A. yra areštavęs atsakovo V. U. 501 523,82 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (b. l. 57-60, 61-79, 80-81, 82-85, 82-87, 88-90, 159-164). Nors, kaip teisingai nurodo ieškovė, dalis antstolio aprašyto ir atsakovo nuosavybės teise valdomo turto yra įgyta santuokoje su sutuoktine J. U., dalis atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, dalis turto yra įkeista, tačiau atsakovo V. U. mokumą ir galėjimą atsiskaityti su ieškove patvirtina tai, kad antstolio aprašyto turto vertė yra beveik penkis kartus didesnė nei priteista žalai atlyginti suma. Šalys neįrodinėja, kad antstolis areštavo ne atsakovo turtą ar neteisingai nustatė jo rinkos vertę (b. l. 159-163). Dėl ginčijamo sandorio skolininko turto nesumažėjo tiek, kad jo akivaizdžiai neužtektų nukreipti išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą. Ginčijamu sandoriu dukrai dovanotas butas, kaip ir antstolio aprašytas turtas, taip pat buvo bendroji jungtinė V. U. ir J. U. nuosavybė (b. l. 113-116). Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, iš kurių būtų pagrįstas pagrindas manyti, kad kreditoriaus interesai bus labiau ar esminiai pažeisti, jei žalos atlyginimo išieškojimas bus nukreiptas į antstolio apraše nurodytą kurį nors turtą, o ne į ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Nenustačius kreditoriaus teisių pažeidimo skolininko sudarytu sandoriu, kaip vienos iš būtinų sąlygų actio Pauliana tenkinti, šiuo pagrindu pareikštas ieškinys netenkintinas.
Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi atsakovo V. U., sudariusios dovanojimo sandorį su savo dukra J. U., nesąžiningumas preziumuojamas. Šiuo atveju nėra būtinybės nustatinėti ar paneiginėti šalių nesąžiningumo, nes pagal CK 6.66 str. 2 dalies nuostatas neatlygintinio sandorio atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas teisiškai nereikšmingas.
Atsakovai ieškinį prašė atmesti ir dėl to, kad jis teismui pateiktas pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovai, teigdami, jog bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį ir savo teisių galimą pažeidimą turėjo sužinoti ar sužinojo prieš ilgesnį terminą negu vieneri metai iki kreipimosi į teismą, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, bet neįrodė (CPK 178 str.). CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Teismo nuomone, šiuo atveju spręsti, ar yra pagrindas ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo iki ieškinio pareiškimo teisme, nėra pagrindo, nes ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, kas reiškia, jog nebuvo ieškovo teisių pažeidimo, apie kuris jis sužinojo ar turėjo sužinoti, ir senaties terminas neprasidėjo (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti minėtam sandoriui CK 6.66 str. pagrindu turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-04-02, kada advokatas ieškovei suteikė konsultaciją apie galimybes išieškoti žalą iš administracijos vadovo (vadovų) (b. l. 111). Minėtoje konsultacijoje nėra nurodoma apie šioje byloje ginčijamą sandorį ir jo galimą neteisėtumą bei reikalingumą ginčyti. Tuo metu žalos atlyginimas iš atsakovo V. U. ieškovei nebuvo priteistas (ieškinys surašytas 2012-04-10), todėl ieškovė neturtėjo pagrindo tikrinti atsakovo turtinę padėtį ir jo sudarytus sandorius (b. l. 105-110). Be to, vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Pažymėtina, kad net ir gavus tokią informaciją, ji galėjo būti nepakankama nuspręsti, kad sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių interesus, kadangi atsakovas turėjo ir turi kitokio vertingo turto (b. l. 17-90).
Atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Kadangi ieškinys atmetamas, tai iš ieškovės, neatleistos nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas, valstybei priteisiama 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.), o ieškovui – 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 93 str. 1 d., atskirojo skundo medžiaga, b. l. 88).
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios UAB „Ekrano“ ekspedicija (į. k. 148184746):
-atsakovui V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio;
-į valstybės biudžetą 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė