Civilinė byla Nr. e2-329-470/2019

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03365-2018-7

                                                        Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                        2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.5.; 2.2.3.2.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 19 d.

Alytus

        Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,

atsakovei L. M., jos atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

trečiajam asmeniui notarei Rasytei Gudienei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. M. su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje notare Rasyte Gudiene dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, ir atsakovės priešieškinio ieškovui dėl įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu. 

        Teismas

n u s t a t ė :        

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 30 000 Eur  lėšų už parduotą pagal jo atsakovei L. M. išduotą įgaliojimą žemės sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Jis paaiškino, kad 2015 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus  išvados Nr. 2IP-40 (toliau – Išvada) pagrindu įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. S. 3,9200 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), iš kurio 2,2483 ha dalį sudarė valstybės išperkama žemė, t. y. nuosavybės teisė į šią žemę (duomenys neskelbtini) negalėjo būti atkurta. Jis kaip kompensavimo būdą pasirinko teisę gauti lygiavertį laisvą žemės sklypą kitoje vietovėje. Pats būdamas pagyvenęs ir neturėdamas reikiamų žinių nuosavybės atkūrimo reikaluose, kreipėsi į L. M., kurią pažinojo nuo 2005 metų, kai ji tuomet jam tarpininkavo parduodant kitą žemės sklypą. L. M. apsiėmė padėti jam pagal gautą Išvadą atkurti nuosavybės teises į žemę kitoje vietovėje ir realizuoti ją. Nors tuo metu jis jau turėjo kitą asmenį, pageidaujantį iš jo pirkti Išvadą, tačiau to asmens pasiūlyta kaina net nesiekė Išvadoje įrašytos kainos, todėl jis parduoti Išvados nesutiko, nes buvo paskaitęs skelbimus ir žinojo, kad tuo metu 1 ha žemės galėjo kainuoti apie 10 000 Eur. Tuo tarpu su L. M. sutarė, kad ji pasirūpins visais nuosavybės atkūrimo reikalais, suras gerą kainą mokantį pirkėją, o jis pardavus žemę iš gautų pinigų jai atsilygins už paslaugas. L. M. pasiūlė įforminti jos paslaugas įgaliojimu. Tuo tikslu jie abu 2015-07-15 nuvyko į Lazdijų rajono 2-ąjį notarų biurą, kur jis pasirašė įgaliojimą L. M. veikti jo vardu žemės atkūrimo reikaluose. Po įgaliojimo sudarymo L. M. daugiau su juo nekontaktavo, neatsiliepė telefonu, todėl neturėdamas informacijos, kaip sekasi žemės nuosavybės atkūrimo ir padavimo reikalai, nuėjo pas ją į darbą (duomenys neskelbtini). Čia L. M. jam pasakiusi, kad nuosavybė atstatyta, sklypas parduotas, tačiau pardavimo kainos neatskleidė, liepė ateiti vėliau. Tačiau vėliau bendravimo ji vengė. Matydamas, kad L. M. vengia bendrauti, jis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pasidomėjo savo sklypo pardavimo klausimu ir sužinojo, kad jo miškas, į kurį buvo atkurta nuosavybė, yra parduotas. Taip pat jam tapo žinomos kitos sandorio detalės - jo įgaliotas asmuo atsakovė L. M. pardavė jam priklausantį žemės sklypą, kurio unikalaus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2015-09-14 Vilniaus miesto 45 – ame notarų biure už 35 000 Eur, pirkėjas lėšas sumokėjo į L. M. banko sąskaitą, pervesdamas visą pirkimo kainą 35 000 Eur. Kadangi L. M. neperdavė jam kaip teisėtam sklypo savininkui gautų lėšų, o anksčiau iš L. M. jis yra gavęs 5 000 Eur, kreipėsi teisminės gynybos į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dabar į teismą. 

Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutinka, pateikė priešieškinį kuriuo prašo pripažinti 2015-07-15 ieškovo išduotą jai įgaliojimą dėl žemės nuosavybės reikalų tvarkymo apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad juo buvo dengiamas A. S. teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, lygiavertį turėtam 2,2483 ha žemės plotui pagal Išvadą pirkimo – pardavimo sandoriu, sudarytu tarp A. S. kaip pardavėjo ir L. M. kaip pirkėjos. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,9200 ha žemės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, priskirtoje iki 1991-07-31, valstybės išperkamai žemei priskirta 2,2483 ha. Dėl šios valstybės išperkamos žemės perkėlimo į kitą vietovę ieškovas kreipėsi į ją. Jo pageidavimu ji užsiėmė žemės perkėlimo į kitą vietovę reikalų tvarkymu, tuo tikslu kartu su A. S. buvo nuvykusi į NŽT Alytaus skyrių, vėliau surado laisvą miško paskirties sklypą Lazdijų rajone, tuomet Alytaus žemėtvarkos skyrius persiuntė į Lazdijų rajono savivaldybę Išvadą dėl žemės grąžinimo. Ji kartu su A. S. buvo nuvykusi į Lazdijų rajono savivaldybę, kur A. S. parašė prašymą atkurti jam nuosavybę pagal Išvadą Lazdijų rajone (perkelti atkuriamą nuosavybę). Visus šiuos veiksmus A. S. naudai ji atliko iš geros valios, nereikalaudama jokio užmokesčio, siekdama padėti pagyvenusiam žmogui. Po kurio laiko A. S. su ja susisiekė telefonu ir paaiškino, kad pablogėjus sveikatai jam gydymui reikalingi pinigai, todėl jis nusprendęs Išvadą parduoti. Ji sutiko Išvadą (teisę į atkuriamą nuosavybę į žemę) pirkti už 5 000 Eur, nors nežinojo, kiek lėšų galima būtų gauti atstačius nuosavybę vietoje ir žemę realizavus. Kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą Išvados negalėjo būti perkamos, o šią aplinkybę jie kartu su A. S. sužinojo iš trečiojo asmens, ketinusio pirkti iš A. S. Išvadą, jie, patarti šio asmens, nusprendė veikti ieškovo jai išduoto įgaliojimo pagrindu ir todėl pirkimo – pardavimo sandorį įformino ieškovo jai išduotu įgaliojimu. Toks susitarimas buvo įformintas 2015-07-15 Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure, kur notarė Rasytė Gudienė patvirtino A. S. įgaliojimą jai veikti jo vardu, suteikiant jai plačias teises atstovauti ieškovą visose privačiose ir valstybinėse įstaigose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į ieškovui priklausančią žemę (mišką) pagal Išvadą. Po įgaliojimo gavimo ir galutinio atsiskaitymo su ieškovu (ji keliais mokėjimais iš viso  ieškovui sumokėjo 5 000 Eur) ji daugiau su A. S. nebendravo, veikė kaip teisėta būsimo žemės sklypo (miško) savininkė ir toliau atsiskaitinėti A. S. apie savo atliekamus veiksmus nuosavybės įforminimo tikslu neturėjo pagrindo ir to nedarė, o išoriniuose santykiuose ji veikė pagal įgaliojimą: ieškojo tinkamo perkelti žemės sklypo, suradusi tinkamą sklypą (duomenys neskelbtini), pasirūpino gauti sprendimą dėl šio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai ieškovo vardu jo nuosavybėn, tokį sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba priėmė 2015-07-29, jos rūpesčiu buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, ji surado gretimų sklypų savininkus, oficialiai jiems pasiūlė įsigyti sklypą arba atsisakyti įsigyti, įregistravo žemės nuosavybę A. S. vardu nekilnojamojo turto registre. Sklypo pirkimui ji rado pirkėją, tai buvo uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos mediena“, su kuria 2015-09-14 Vilniaus miesto 45 – ojo notarų biure sudarė pirkimo - pardavimo sandorį. Pinigus už parduotą sklypą 35 000 Eur iš pirkėjo ji gavo į savo banko sąskaitą. Jokio atsiskaitymo iš šių lėšų su ieškovu negali būti, nes ji po Išvados pirkimo tapo pilnateisė atkurtinos, o vėliau atkurtos nuosavybės savininkė. 

Trečiasis asmuo notarė Rasytė Gudienė pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad įgaliojimo tvirtinimo aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebeprisimenanti, tačiau patikrinusi įrašus notarinių veiksmų registravimo knygoje nustatė, kad ji nėra suteikusi konsultacijos ieškovui A. S. ar L. M., kaip ieškinyje nurodo A. S., bet yra patvirtinusi 2015-07-15 A. S. įgaliojimą L. M. veikti jo vardu žemės nuosavybės atstatymo klausimais. Dėl įgaliojimo patvirtinimo jos biure iš anksto telefonu registravosi L. M. kelios dienos prieš notarinį veiksmą. Įgaliojimo apimtį ji nustatė pagal įgaliotojo pageidavimą ir jo valią. Įgaliojimo turinį įgaliotojui ji perskaitė, nes tai įeina į jos pareigas ir taip elgiasi visuomet, įgaliotojas jo turinį suprato. Ar kartu dalyvavo L. M., ji neprisimenanti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje nustatyta, kad 2015-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus Išvados pagrindu ieškovas A. S. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. S. 3,9200 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Iš šios žemės 2,2483 ha (vertė 16229,06 litų, dabar 4700,26 eurai) pateko į valstybės išperkamos žemės kategoriją t. y. sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis ji negalėjo būti grąžinta natūra, bet už ją nuosavybės įgijėjo pasirinkimu galėjo būti atlyginama pinigine kompensacija arba lygiaverčiu žemės sklypu kaimo teritorijoje arba mišku arba vandens telkiniu. A. S. pasirinko kompensavimo būdą lygiaverčiu sklypu kitoje vietovėje. 2015-07-15 ieškovas A. S. įgaliojimo, patvirtinto Lazdijų rajono 2-o notarų biuro notarės Rasytės Gudienės, pagrindu pavedė savo pažįstamai L. M. tvarkyti visus reikalus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į jam pagal Išvadą priklausančią valstybės išperkamą žemę (mišką), perkeliant ją į bet kurią kadastrinę vietovę Lietuvoje, atstovauti jį naudojant žemę (mišką), atliekant Topo ir geodezinius (kadastrinius) matavimus, atstovauti pasirašant planus ir sutikimus dėl kaimyninių žemės sklypų ribų derinimo ...atstovauti VĮ Registrų centre registruojant nuosavybę, gauti nuosavybės dokumentus, gavus dokumentus tvarkyti ir valdyti, pilnai disponuoti minėta žeme (mišku)....pasirašyti visas įstatymų leidžiamas sutartis, pardavimo – pirkimo aktus notarų biure, gauti pinigus... Įgaliojimas L. M. išduotas penkeriems metams numatant, kad ji veikia neatlygintinai be teisės perįgalioti. Pagal išduotą įgaliojimą toliau žemės grąžinimo klausimus tvarkė L. M.. Ji surado laisvą lygiavertį sklypą (duomenys neskelbtini), jos rūpesčiu buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas, duomenis ji pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kuri 2015-07-29 priėmė sprendimą Nr. 4S-112-(14.4.3.) perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (duomenys neskelbtini) turėtam 4,6428 ha (vertė 4700 Eur) sklypui miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. M. nuosavybės teisę į miško sklypą A. S. vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Toliau veikdama jai išduoto įgaliojimo pagrindu ji surado gretimų žemės sklypų savininkus ir pasiūlė jiems sklypą pirkti, gavo jų atsisakymus, o vėliau surado tinkamą pirkėją - UAB „Dzūkijos mediena“ ir 2015-09-14 Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure minėtą miško sklypą šiai bendrovei pardavė už 35 000 Eur. Ieškovas iš atsakovės dar iki sklypo pardavimo gavo bankiniais mokėjimo pavedimais iš viso 5 000 Eur, kurių paskirtį šalys aiškina skirtingai – atsakovė teigia, kad ji sumokėjo ieškovui visą jųdviejų sutartą kainą už Išvadą kaip pirkimo – pardavimo objektą, suteikiantį jai teisę į būsimą (atkuriamą) A. S. nuosavybę, o ieškovas A. S. nurodo aiškiai nežinantis šių pinigų paskirties, bet supratęs, kad atsakovė jam sumoka avansu dalį gautinų už ateityje parduotiną jo mišką lėšų.  

Byloje keliamas ginčas dėl įgaliojimo sampratos ir apsimestinio sandorio, kuriuo dengiamas teisės į būsimą žemės sklypą pirkimo – pardavimo sandoris.

Šios bylos atveju pirmiausia reikia išnagrinėti atsakovės nurodomas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, nes nuo to priklauso ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Civilinio proceso normos numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu

Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios išorinė išraiška, o sandoris yra šios asmens valios ir jo išorinės išraiškos būdo vienovė. Tam, kad sandoris galiotų, jį sudarančių asmenų valia turi atitikti jų vidinę valią.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Priešieškiniu pašomas pripažinti apsimestiniu sandoris šiuo atveju anot atsakovės įformintas notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu. Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, t y. notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Taigi, šios bylos atveju atsakovė turi pareigą įrodyti, kad oficialus notaro patvirtintas dokumentas - įgaliojimas savo turiniu yra ydingas ir neatskleidžia tikrosios įgaliotojo valios. 

Vertinant įgaliojimą visų pirma atsižvelgiama į tai, kad ieškovas tvirtina išduodamas jį neturėjęs jokių kitų tikslų kaip tik šiuo dokumentu pavesti atsakovei atlikti už jį tam tikrus veiksmus žemės nuosavybės grąžinimo srityje, todėl jis nesutinka pripažinti įgaliojimą apsimestiniu sandoriu, dengiančiu kitą sandorį.

Kaip matyti iš bylos duomenų, išduodant ginčo įgaliojimą dalyvavo A. S. ir L. M., jo išdavimo ir notarinio tvirtinimo metu nebuvo kalbama, kokiu tikslu išduodamas įgaliojimas. Kaip matyti iš šalių parodymų, įgaliojimo išdavimo iniciatorė buvo L. M., ji telefonu kreipėsi į Lazdijų rajono 2-ąjį notarų biurą, rezervavo laiką notarų biure būtent įgaliojimo tvirtinimo notariniam veiksmui. Notarės Rasytės Gudienės paaiškinimu šalys jokių teisinių konsultacijų jos biure nepageidavo, ji konsultacijų tokiu atveju neteikė, iš suteiktų jai paaiškinimų ji aiškiai suprato, kad atvykęs įgaliotojas siekia įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu tvarkant nuosavybės į žemę atstatymo ir realizavimo klausimus. Notarės paaiškinimu įgaliojimo apimtį ji nustatė pagal įgaliotojo nurodymus. Kad įgaliojimo turinys iki jį tvirtinant buvo notarės perskaitytas ir suprastas, patvirtino abi šalys, tą patį patvirtino notarė Rasytė Gudienė. Iš šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad pagrindinis A. S. tikslas buvo ne pavesti atsakovei atkurti nuosavybės teises į kitą, ne (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą (nuosavybės į 2,2483 ha natūra (duomenys neskelbtini) atkurti nebuvo galima), bet perleisti įgaliotinei teisę į nuosavybę.  

Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad nuosavybės atkūrimo tikslas abiem šalims buvo kaip galima greičiau atkurti nuosavybės teisę į žemę ir kaip galima pelningiau ją parduoti. Nuo gauto pelno dydžio anot ieškovo priklausė kaina, kurią jis buvo pasiryžęs sumokėti L. M.. Taigi, vertinant ieškovo ir atsakovės ryšį su ginčijamo sandorio objektu – teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, akivaizdu, kad objektas šiuo atveju nebuvo individualizuotas, šalims nebuvo svarbu, kur bus atkurta nuosavybė, kokiomis sąlygomis tai bus padaryta, svarbi buvo tik jo pelningumo ir realizavimo galimybė. Atsakovės paaiškinimu ji iš anksto nežinojo, kokia galėtų būti atkuriamo turto vertė, ar ji gaus už parduotą sklypą pelno, ar pardavimas nebus jai nuostolingas. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė  iš anksto negalėjo žinoti, kad jai pavyks surasti tokį laisvą valstybinį žemės ar miško sklypą, kuris atitiktų pageidaujamus pelningumo kriterijus, kad į surastą laisvą sklypą tikrai bus atkurtos nuosavybės teisės būtent A. S. vardu, nes tokie sprendimai priklausė ne tiek nuo subjektyvių atsakovės pageidavimų ar norų, kiek nuo valstybinių institucijų, šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos, sprendimo, t. y. labiausiai priklausė nuo objektyvių priežasčių. Visa tai kelia abejones atsakovės paaiškinimu, jog jos valia buvo įsigyti nuosavybėn būtent Išvadą, nes toks sprendimas atsakovei būtų buvęs itin rizikingas, iš pirkimo ji galėjo turėti sau nuostolio. Taip pat neįtikinamas atsakovės argumentas, kad ji veikė norėdama padėti pagyvenusiam asmeniui susitvarkyti nuosavybės reikalus. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė būtų bent artimai pažįstami asmenys, jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Visa tai kelia pagrįstas abejones atsakovės sąžiningumu duodant parodymus teisme dėl siekio padėti kitam asmeniui, nes akivaizdu, kad  Išvada šiuo atveju jos atžvilgiu negali būti laikoma ypač patraukliu ir besąlygiškai pelną atnešiančiu pirkimo objektu, kas labiau verčia tikėti, jog atsakovė nerizikavo pirkdama Išvadą, bet prisiėmė pavedimą pasirūpinti ieškovo nuosavybės atstatymo reikalais su tikslu vėliau kaip galima pelningiau realizuoti nuosavybę bei tikėtis iš ieškovo pažadėto atlygio, kurio dydis pagal susitarimą priklausė nuo pardavimo sėkmės. Ta aplinkybė, kad šalys iš anksto nesusitarė dėl konkretaus atlygio dydžio šiuo atveju neturi reikšmės, nes visais atvejais, esant pelningam pardavimui, ieškovas žadėjo atsakovei atsilyginti.

Pirkimo – pardavimo sandorio vienas iš elementų yra jo objekto kaina. Sutarties kaina paprastai nustatoma šalių susitarimu. Sutartyje ji nurodoma pinigais. Šalys gali nustatyti tiek konkrečią pirkimo – pardavimo sutarties kainą, tiek jos nustatymo tvarką. Tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 str. 2 d.). Tokios pačios taisyklės turi būti taikomos ir esant paslėptai pirkimo – pardavimo sutarčiai. Kaip matyti iš pateikto įgaliojimo, jame nei tiesiogiai, nei paslėptai neįtvirtinta jokia objekto kaina, bet priešingai – įgaliojime įrašyta, kad įgaliotojas atstovauja neatlygintinai.

Nustatant objekto kainą, o tuo pačiu įgaliojimo (ne)ydingumą, būtina įvertinti A. S. parodymus, kad jis iki įgaliojimo išdavimo pasidomėjo viešuose skelbimuose nurodytomis žemės kainomis, žinojo žemės vertes. Tokie jo parodymai byloje esančiais įrodymais nepaneigti. Atsakovė tvirtina nusipirkusi iš ieškovo Išvadą už 5 000 Eur. Pagal 2015-09-14 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas matoma, kad už vėliau parduotą miško sklypą UAB „Dzūkijos miškas“ sumokėjo L. M. 35 000 Eur. Pastebėtina, jog nuo įgaliojimo patvirtinimo iki miško sklypo faktinio pardavimo praėjo nepilni du mėnesiai, taigi, kainų skirtumas rinkoje negalėjo tiek pasikeisti, kad jis būtų toks didelis. Akivaizdu, kad atidus ir protingas asmuo, nesant jokio būtino neatidėliotino poreikio piniginėms lėšoms gauti, nebūtų sudaręs pirkimo – pardavimo sutarties, kai skirtumas tarp numatomos gauti kainos ir realios pardavimo kainos yra net 7 kartus mažesnis, skirtumas sudaro tūkstantines sumas. Bylos duomenys nepatvirtina atsakovės teiginio, kad tuo metu ieškovui buvo reikalingos lėšos gydymuisi. Taigi, mažai tikėtina, kad ieškovas kaip protingas ir atidus asmuo būtų pardavęs Išvadą atsakovei už 5 000 Eur, kas  realios vertės visiškai neatitinka.

Be to, aplinkybės dėl sumokėtos 5 000 Eur kainos už Išvadą kaip pirkimo – pardavimo objektą nepatvirtina nė atsakovės įrašai 2015-07-14 ir 2015-07-15 mokėjimo pavedimuose, kuriais ji ieškovui iš viso pervedė 5 000 Eur. Kaip matyti iš įrašų pavedimų paskirtyje, juose atsakovė įrašė „sąskaitos papildymas“, nors šiuo atveju jai niekas nedraudė pinigų pervedimo momentu nurodyti tikrosios pinigų paskirties įrašant, kad tai mokėjimai už būsimą žemės ar miško sklypą, įsigyjamą nuosavybėn po jos atstatymo. Kodėl nurodė būtent tokią mokėjimo paskirtį, atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti. Teismo vertinimu bet kuris rūpestingas ir apdairus asmuo mokėjimo paskirtyje privalo nurodyti, už ką moka, nes tai yra pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis piniginių lėšų pervedimo paskirtį. Kokie buvo atsakovės motyvai ir tikslai neįrašyti banko pavedimuose lėšų paskirties, nenustatyta.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji neturėjusi laisvų piniginių lėšų sumokėti A. S. už perkamą Išvadą, todėl lėšas šiam tikslui skolinosi iš trečiojo asmens ir tam patvirtinti į bylą pateikė paskolos sutartį, niekaip nepatvirtina, kad skolintas lėšas atsakovė panaudojo pirkimo – pardavimo sandoriui apmokėti. Dėl į sąskaitą pervestų 5 000 Eur lėšų ieškovas paaiškino, kad savo banko sąskaitos numerį jis dar iki įgaliojimo surašymo buvo nurodęs atsakovei, kad pardavusi mišką ji galėtų pervesti gautus už pardavimą pinigus jam. Šiuo atveju neatmetamas ieškovo paaiškinimas, kad tikrosios gautų pinigų paskirties jis nesupratęs, palaikęs juos daliniu atsakovės atsiskaitymu (avansu) už būsimą miško pardavimą.

Šio ginčo atveju yra reikšminga, dėl kokių priežasčių reikėjo sudaryti apsimestinį sandorį, kodėl atsakovė negalėjo normaliu pirkimo – pardavimo sandoriu įforminti teisių perleidimo, kodėl abi šalys anot atsakovės simuliavo sandorį, t. y. trečiųjų asmenų atžvilgiu abu su A. S. veikė meluodami. Atsakovė paaiškino, kad ji pasirinko sandorio formą įgaliojimu, nes esą taip jai bei ieškovui patarė trečiasis asmuo, su kuriuo ieškovas ir ji konsultavosi dėl žemės nuosavybės atstatymo ir pardavimo klausimų Alytuje kavinėje „Prie parko“. Anot atsakovės tas asmuo jai ir ieškovui paaiškino, kad išvados, kurių pagrindu atstatoma nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, notarine tvarka negali būti parduodamos, nes to neleidžia įstatymas, todėl paprastai šis veiksmas įforminamas įgaliojimu. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl paklausė jai nepažįstamo asmens patarimo įforminti pirkimą – pardavimą ir kodėl, būdama pakankamo išsilavinimo (turi aukštąjį išsilavinimą) nesikreipė nei į teisininkus, nei nesiteiravo įgaliojimą tvirtinusios notarės, kaip teisingai reikėtų įforminti tikrąją jos ir ieškovo valią parduoti Išvadą. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai buvo visiškai suprantama įgaliojimu prisiimama rizika, ji aiškiai supratusi, kad įgaliojimas gali būti atšauktas bet kuriuo metu. Teismo vertinimu nesant objektyvių kliūčių sudaryti nekilnojamojo daikto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės argumentai dėl apsimestinio sandorio tampa dar mažiau įtikinami.

Išdavęs atsakovei įgaliojimą A. S. domėjosi pavedimo pagrindu atsakovės atliekamais veiksmais, skambino jai telefonu, vėliau apsilankė atsakovės darbo vietoje, ko neneigia atsakovė, kilus įtarimų dėl atsakovės nesąžiningumo tuojau pat apsilankė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur gavo informaciją, jog jo sklypas parduotas, taip pat sužinojo pardavimo kainą. Supratęs, kad atsakovė už parduotą mišką neketina su juo atsiskaityti, 2015-10-12 panaikino išduotą įgaliojimą, kreipėsi į atsakovę raštu 2016-11-28 su pretenzija, kas įrodyta registruotos siuntos įteikimo pranešimu, o 2017-03-13 kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad atsakovės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį dėl turto pasisavinimo, kas patvirtinama ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-03-00446-17 medžiaga. Tam tikras ilgesnis laiko tarpas nuo įgaliojimo panaikinimo iki kreipimosi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo visiškai pateisinamas itin bloga ieškovo sveikata. Jis nurodė, kad po įgaliojimo sudarymo ir atsakovės nesąžiningumo paaiškėjimo jam sušlubavo sveikata. Ši aplinkybė pilnai įrodyta ieškovo pateiktais į bylą medicininių dokumentų išrašais, kurie patvirtina, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio asmuo dėl širdies ligų susirgimų, klubo sąnario keitimo, širdies implanto dėjimo nuolatos buvo gydomas ambulatoriškai ir stacionariai. Aktyvūs ieškovo veiksmai domintis jam priklausančios nuosavybės atstatymo reikalais paneigia atsakovės teiginį, kad nuosavybę jis buvo perleidęs jai.

Savo pozicijai pagrįsti ieškovas prašė prijungti prie civilinės bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje yra jo ir L. M. pokalbio garso įrašas. Kaip matyti iš Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00446-17 ieškovas garso įrašą padarė neinformuodamas apie tai atsakovės, slapta, jų pokalbis yra privatus, todėl sprendžiama, kad ieškovas civiliniame įrodinėjimo procese siekia pateikti informaciją, gautą neteisėtu būdu. Įrodymai procese turi atitikti leistinumo kriterijų, o jų neatitinkantys neturi įrodomosios galios, todėl teismas šiame civiliniame procese garso įrašu nesiremia. 

Teismo vertinimu atsakovės išsakyti argumentai nėra įtikinami, o jos priešieškinį patvirtinančių įrodymų iš viso nepateikta, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės reikalavimu. Teismo procese nustatytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad anot atsakovės tarp šalių susiklostė teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pirkimo – pardavimo santykiai. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kad jame atspindėta tikroji ieškovo valia, nėra paneigta. Sudarius įgaliojimą, tarp A. S. ir L. M. susiklostė teisiniai atstovavimo santykiai, kurių pagrindu L. M. A. S. pavedimu turėjo teisę veikti ir veikė jo vardu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, vėliau pardavimo procese. Šalių atsiskaitymo klausimai už pavedimo pagrindu atliktus veiksmus šioje civilinėje byloje nekeliami ir nenagrinėjami.

Nors įgaliojime įrašyta atsakovės L. M. teisė gauti pinigus už parduotą pareiškėjo turtą, tačiau tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip įgaliotinės teisė pasisavinti gautas lėšas. Pagal įgaliojimo esmę L. M. ieškovo žemę turėjo parduoti ir už tai gautas lėšas tvarkyti vadovaudamasi ne savo, bet įgaliojimą išdavusio A. S. interesais ir jo naudai, įvykdžiusi pavedimą ir gavusi lėšas privalėjo su juo atsiskaityti. Kaip minėta, atsakovė yra perdavusi ieškovui 5 000 Eur sumą, kai bendra gauta iš pardavimo žemės kaina yra 35 000 Eur (ikiteisminio tyrimo byla Nr. M-2-03-00446-17, b. l. 111), taigi likusi neperduota ieškovui suma sudaro 30 000 Eur, ji priteistina (CK 6.760 str. 5 d.).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 713 Eur žyminio mokesčio išlaidas, jis priteistinas iš atsakovės, duomenų apie atstovavimo išlaidas ieškovas nepateikė.

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 19,46 Eur, kadangi ši suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis LR CPK 185, 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotą miško sklypą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 19,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                Snaigė Juknevičienė