Administracinė byla Nr. I-1377-609/2007
Bylos kategorija 1.9
Teismo procesinio sprendimo kategorija 61
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodis 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams Rūtai Baškytei, Ievai Gavelytei – Kalytienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Vytautui Breimeliui, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovams Sergej Juzik, Aurelijai Stancikienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., J. B. ir jos atsovei advokatei Virginijai Limantienei, A. K., trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir A. K. atstovui advokatui Povilui Jegorovui, trečiojo suinteresuoto asmens AB „VST“ atstovui advokatui Eduardui Antonenko, trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, trečiojo suinteresuoto asmens J. N. projektavimo firmos „Rokas“ atstovei J. N. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, L. G., K. K., M. Š., R. Č., V. Č., Z. A., J. Z., A. V., I. S., E. K., P. K., K. A., V. V., G. T., V. D., A. G., L. Z., V. T., V. A., J. B., R. K., A. K., I. B., M. M., J. M., P. M., M. J., Antanui A. A., I. A., R. R. – Markovienei, G. L., M. S., L. G., A. B., AB „VST“, UAB „Viremidos investicijos“, A. Venckienės individualiai įmonei, AB SEB Vilniaus lizingas, J. N. projektavimo firmai „Rokas“ dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimo Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 2002-12-24 išduoto R. K., A. K. projektavimo sąlygų sąvado valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 2003-02-10 išduoto J. B. projektavimo sąlygų sąvado valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), 2003-02-10 išduoto V. V., L. V. projektavimo sąlygų sąvado valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo:
1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimą Nr.151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“;
2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002-12-24 išduotą R. K., A. K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003-02-10 išduotą J. B. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);
4) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003-02-10 išduotą V. V., L. V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė E. Mikalainienė nurodė, jog 2006 11 29 Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006-11-24 raštu Nr. 6-648 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu. 2006-12-28 gavo papildomų duomenų, o 2007-01-04 iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-12-28 raštu Nr. V3-8.5-3046 gavo patikslintus duomenis bei medžiagą apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimu Nr. l51 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje žemės sklypas, pažymėtas Nr. 1-F, adresu (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas L. G. ir K. K., sklype yra joms nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 2-G, adresu (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas M. S., R. Č., V. Č. ir Z. A., , sklype yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 3-H, adresu (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas J. Z., suformuotame sklype yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Suformuotame žemės sklype, pažymėtame Nr. 4-J, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su A. V., suformuotame sklype yra jai, UAB „Viremidos investicijos“, I. S., E. K., P. K., K. A., G. T., V. D., A. G., L. Z., V. T., V. A., A.Venckienės individualiai įmonei ir UAB „SEB VB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklype, pažymėtame Nr. 5-1, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 6-L, adresu (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas J. B., V. V., R. K. ir A. K., suformuotame sklype yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausantis pastatas. Suformuoto žemės sklypo, pažymėto Nr. 7-R, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, sklype yra AB „VST“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 8-M, adresu (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas V. Č., suformuotame sklype yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypo, pažymėto Nr. 9-N, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartys nesudarytos. Suformuotame sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra P. M., J. M., M. M. ir I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypo, pažymėto Nr. 10-P, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartys nesudarytos, suformuotame žemės sklype yra A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., A. A. A., I. A., M. J. ir Neringos savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantys pastatai.
Taip pat nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimu Nr. l51 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad sklype Nr. 1-F (plotas 0,1240 ha) paliekamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas-gyvenamųjų statinių teritorija. Žemės naudojimo pobūdis – teritorija mažaaukščiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, numatant esamų statinių restauravimą, sklypo ribų keitimą, į sklypą patenkančio pastato griovimą, naujų statinių statybą. Sklype Nr. 4-J (plotas 0,2523 ha) žemės naudojimo būdas nekeičiamas – paliekama rekreacinės paskirties (esamų poilsio įstaigų) objektų teritorija, numatant esamą statinį restauruoti. Prie pietinės sklypo ribos esančios dirbtuvės rekonstruotinos. Sklypo vakarinėje dalyje numatoma statyti naują pastatą. Sklype Nr. 5-1 (plotas 0,0419 ha ) naujai formuojamam žemės sklypui nustatomas žemės sklypo komercinis naudojimo būdas, komerciniams objektams (wc, dušai, pirtis) statyti, įrengti ir eksploatuoti. Sklypas formuojamas gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų bei apsauginių želdynų teritorijos sąskaita. Sklype Nr. 6-L (plotas 0,1327 ha) žemės sklypo naudojimo būdas keičiamas iš esamų poilsio įstaigų teritorijų į gyvenamųjų statinių teritorijos naudojimo būdą. Žemės naudojimo pobūdis - teritorija mažaaukščiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, numatant esamų statinių rekonstravimą.
Pareiškėjo atstovė teigia, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244, teritorijoje ir yra konservacinėje (urbanistinio draustinio) funkcinėje zonoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą nustato 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Teigia, jog šie norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.
Pareiškėjo atstovė nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Šio nutarimo l0 punkte nustatyta, kad urbanistiniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalų planą. Mano, jog detalusis planas turėjo būti rengiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu.
Pareiškėjo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu detaliuoju planu visa planuojama teritorija pateko į urbanistinį draustinį, kurio ribos pažymėtos Juodkrantės ir pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje, o teritorijos reglamentas (tekstiniai sprendiniai) nurodytas Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente - Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrinėje - planinėje dalyje. Šiame reglamente teritorija įvardinta kaip urbanistikos paminklo teritorija, kuriai turi būti parengtas visos teritorijos detalus regeneracijos projektas, todėl mano, kad detalusis planas, apimantis tik dalį aprašytos teritorijos, negalėjo būti rengiamas.
Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais nesant parengto visai urbanistikos paminklo teritorijai detaliojo tvarkymo plano nagrinėjamoje teritorijoje numatyta naujų pastatų statyba, sklypuose 1-F ir 4-J, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į gyvenamojo naudojimo būdo statinių teritoriją sklype 6-L; plėtimas aptarnavimo įstaigų teritorijos, suformuojant naują komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypą su numatoma komercinio pastato statyba esamų gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų sąskaita, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 10, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrinio erdvinio tvarkymo reglamento II ir IV zonos nuostatoms.
Pareiškėjo atstovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. l269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Mano, kad detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius galima tik patvirtinus visos urbanistikos paminklo teritorijos regeneracijos projektą, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Taip pat mano, kad pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-19 ginčijamo sprendimo priėmimo metu,) nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais (13 straipsnio 3 dalis). Teigia, jog neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, Neringos savivaldybės tarybos sprendimas naikintinas.
Pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu statiniui, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybės administracija 2002-12-24 R. K., A. K. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą; 2003-02-10 V. V., L. V. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2003-02-10 J. B. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, jog turi būti panaikintos ir ginčijamo sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.
Pareiškėjo atstovė teigia, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą, Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos atstovas A. Ivancius su prašymo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad prašymas teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, nes paduotas praėjus daugiau negu penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, kadangi bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas ir pareiškėjas neprašo atnaujinti prašymo padavimo termino, todėl bylą reikėtų nutraukti. Nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis schema (generaliniu planu). Nurodo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl mano, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Rūta Bakšytė prašo prašymą patenkinti. Nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės - planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis - Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentas) nustatyta, jog visai urbanistikos paminklo teritorijai (į kurią patenka detaliuoju planu suplanuota teritorija) turi būti parengtas detalus regeneracijos projektas. Todėl mano, kad detalusis planas, apimantis tik dalį šios teritorijos, nesant tokio regeneracijos projekto, negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas. Teigia, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kuriais nesant visai urbanistikos paminklo teritorijai parengto detaliojo regeneracijos projekto, teritorijoje numatyta naujų pastatų statyba sklypuose 1-F ir 4-J; pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdo keitimas - iš esamos poilsio įstaigų paskirties teritorijos į gyvenamojo naudojimo būdo statinių teritoriją sklype 6-L; aptarnavimo įstaigų teritorijos plėtimas suformuojant naują komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypą su numatoma komercinio pastato statyba esamų gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų sąskaita, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) schemos sprendiniams. Taip pat teigia, kad turi būti panaikinti ir pareiškėjo nurodyti 2002-12-24 ir 2003-02-10 išduoti projektavimo sąlygų sąvadai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė I. Gavelytė-Kalytienė prašymo reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas A. U. prašo prašymą patenkinti. Jis paaiškino, kad ginčijamu detaliuoju planu visa planuojama teritorija patenka į urbanistinį draustinį. Šios teritorijos tvarkymo reglamente įtvirtinta nuostata, kad turi būti parengtas visos teritorijos detalus regeneracijos projektas, todėl detalusis planas, apimantis tik dalį nurodytos teritorijos, negalėjo būti rengiamas. Kadangi Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjamoje teritorijoje nenumatytas aptarnavimo įstaigų teritorijų plėtimas, sklypas 5-1 neatitinka šių nuostatų reikalavimų. Ginčijamame planavimo dokumente sklypų Nr. 1-F, 9-N detaliojo plano sprendiniuose nėra išsamių istorinių, archeologinių tyrimų medžiagos apie sunaikintą apstatymą. Nauja statyba šiuose sklypuose galėjo būti numatyta tik buvusių pastatų vietoje (atkuriant sunaikintą apstatymą), jei jie kultūros paveldo respektavimo požiūriu būtų priskirti prie atstatytinų. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametruose šiuose sklypuose numatyta reglamentuota nauja statyba. Vertinant sklypų Nr. 1-F, 4-J, 9-N sprendinius, darytina išvada, kad turėjo būti atlikta išsami sunaikinto apstatymo analizė ir jos vertinimas, tik tada galėjo būti numatyta nauja statyba bei pastatų atstatymas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas V. Breimelis sprendimą palieka teismo nuožiūrai.
Trečiojo suinteresuotos asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai S. Juzik ir A. Stancikienė prašo prašymą patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė A. Stancikienė paaiškino, jog atsižvelgiant į parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, vertę valstybei ir visuomenei, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodo, jog 2002-03-01 jis įsigijo 41/100 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o 2002-06-21 išsinuomojo dalį valstybinės žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto indeksu 6-L. Teigia, jog nuomojamos žemės paskirtis buvo gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti, o pastatą rekonstruojant ir eksploatuojant nurodyta laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų ir paminklotvarkinio režimo reikalavimų. Teigia, jog jam nebuvo žinomi prokuroro prašyme nurodyti pažeidimai nei perkant pastato dalį, nei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog 2002-03-01 įsigijo 30/100 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo dalį valstybinės žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto indeksu 6-L. Teigia, jog nuomojamos žemės paskirtis buvo gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti, o pastatą rekonstruojant ir eksploatuojant nurodyta laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų ir paminklotvarkinio režimo reikalavimų. Teigia, jog jam nebuvo žinomi prokuroro prašyme nurodyti pažeidimai nei perkant pastato dalį, nei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „VST“, atstovas Eduardas Antonenko prašo prašymo netenkinti. Teigia, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes pateiktas teismui praleidus prašymo padavimo terminą, t.y. praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat pažymi, kad Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), tačiau nutarimo 1 punktu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Mano, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra negaliojanti ir negali būti taikoma, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo prašyti panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimą Nr. 151. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo pateiktame prašyme nurodoma tik dėl dalies teritorijos detalaus plano sprendinių neatitikimo norminių teisės aktų reikalavimams, t.y. dėl sprendinių žemės sklypuose 1-F, 4-J, 5-1, 6-L, ir mano, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimas Nr. 151 gali būti panaikintas tik dalyje dėl detaliojo plano sprendinių minėtuose žemės sklypuose. Teigia, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti visą detalųjį planą, pažeidžia teisėtus interesus, nes taip yra sudaromos prielaidos atsirasti kliūtims įgyvendinti teisę laisvai disponuoti savo turtu, esančiu sklype 7-R.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovas R. Kersnauskas prašo prašymo netenkinti. Nurodė, jog prašyme išdėstyti reikalavimai pažeidžia A. Venckienės teises ir Juodkrantės bendruomenės interesus, nes detalusis planas buvo parengtas pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir suderintas su valstybės institucijomis. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė, kaip detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Taip pat mano, kad viešasis interesas nėra pažeistas, nes pareiškėjas nepateikė jo teiginių įrodymų. Teigia, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštuose teigiama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos naudojimo reglamentams ir pažymi, kad šios zonos reikalavimai neapima teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), o yra numatyti buvusios pionierių stovyklos teritorijai, kuriai buvo parengtas visiškai atskiras detalus planas. Taip pat nurodo, kad Inspekcijos raštuose nurodyta, jog sklype Nr. 1-F, 4-J numatyta nauja statyba. Teigia, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, nes detaliajame plane numatoma regeneruoti buvusį užstatymą(istoriniais duomenimis į rytus nuo esančios „Bachman“ vilos prieš karą stovėjo vila „Lily“).
Trečiojo suinteresuoto asmens J. N. projektavimo fimos „Rokas“ atstovė J. N. prašo prašymo netenkinti. Nurodė, kad teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, nes atliekant teritorijos planavimą, buvo remtasi LR Saugomų teritorijų įstatymo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.
ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras.
2007 10 24 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pažymėjo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Ten pat nurodoma, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Lietuvos vyriausiasis teismas yra pasisakęs (2007 11 05 nutartis administracinėje byloje Nr. A(17)-742/2007), kad sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.
Ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2001 09 05. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2006 11 29 raštu (T.I, b.l. 18,19) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl priemonių Neringos savivaldybės tarybos 2001 09 05 sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano sprendiniams panaikinti siekiant apginti viešąjį interesą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 12 18 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos nusiuntė prašymą dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo (t. I, b.l. 20,21). Paskutinis raštas dėl duomenų pateikimo ir patikslinimo (t.I, b.l. 22) Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 12 28, po kurio 2007 01 12 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo ir projektavimo sąlygų sąvadų panaikinimo (T I, b.l. 9-17). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Kadangi nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuroras apie ginčijamą sprendimą sužinojo anksčiau, esant nustatytai aplinkybei, jog po 2006 12 28 galutinio duomenų pateikimo ir patikslinimo prokuroras į teismą prašymą pateikė 2007 01 12, laikytina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui paduoti nebuvo praleistas.
Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 09 05 sprendimu Nr. 151 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio pagrindu buvo formuojami atskiri žemės sklypai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., o 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Šio Vyriausybės nutarimo 1 punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 punktu nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" ir ja remiantis parengtus bei nustatytaja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre (t. I, b.l.80), o Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nustatyta, jog 1998 12 21 detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – atlikus procedūrinius veiksmus, nustatyti planuojamos teritorijos (duomenys neskelbtini) esamų bei naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius-urbanistinius apribojimus, paskirtį, esamų pastatų rekonstravimo būdus ir galimybes.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 32 punktą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi planavimo sąlygomis. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija.
Ginčo teritorijai išduotose planavimo sąlygose buvo numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau-KNNP) nuostatų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir Detaliųjų planų taisyklių reikalavimai.
Nustatyta, jog pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinį brėžinį ginčo teritorija yra konservacinėje (urbanistinis draustinis) funkcinėje zonoje.
1994 12 19 Vyriausybės nutarimo Nr. 1269 10 punkte nurodyta, jog urbanistiniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Todėl matyti, jog detalusis planas turėjo būti rengiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu.
Byloje esančiame KNNP kompleksinio generalinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente (t.I, b.l. 26) nurodoma, kad urbanistikos paminklo teritorijoje pastatai gali būti tik restauruojami, jokia nauja statyba neleidžiama, teritorijos ir pastatų sutvarkymui turi būti parengtas specialus regeneracijos projektas, nedidinamas pastatų aukštingumas, valgyklos-restorano pastatas rekonstruojamas.
Nors KNNP kompleksinio generalinio plano architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento II dalyje nurodyta, kad turi būti parengtas visos urbanistikos paminklo teritorijos detalus regeneracijos projektas, nustatyta, jog 2001 09 05 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 151 buvo patvirtintas tik dalies nurodytos teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-I, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas.
Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 09 05 sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano sprendiniu keičiamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties naudojimo būdas- iš esamų poilsio įstaigų paskirties teritorijos į gyvenamojo naudojimo būdo teritoriją (sklypas 6-L).
Detaliojo plano sprendiniais sklypo 9-N gyvenamojo naudojimo būdo teritorijoje numatoma formuoti naują sklypą, sklype 1-F vietoje demontuotų ūkinių pastatų numatoma statyti naują vieno aukšto ūkinį pastatą, o rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje (sklypas 4-J) numatoma regeneruoti buvusį užstatymą, remiantis istoriniais duomenimis.
Detaliojo plano sprendiniuose nėra išsamių istorinių, archeologinių tyrimų apie sunaikintą apstatymą, todėl nauja statyba galėjo būti numatyta tik buvusių pastatų vietoje, jei jie kultūros paveldo respektavimo požiūriu būtų priskirti prie atstatytinų. Detaliajame plane duomenų apie sunaikintą apstatymą nėra ir detaliau planuojamoje teritorijoje buvęs apstatymas nenagrinėtas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2007 08 14 rašte Nr. V3-8.5-1721 pažymėta, kad tik atlikus išsamią sunaikinto apstatymo analizę ir jos vertinimą, galėjo būti numatyta nauja statyba.
Darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą ((duomenys neskelbtini)), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą ((duomenys neskelbtini)) akivaizdžiai prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo plečiamos aptarnavimo įstaigų teritorijos ((duomenys neskelbtini)), nes naujai suformuotas komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypas su numatoma komercinio pastato statyba, prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams. (duomenys neskelbtini)
KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teisinių Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymas skyriaus 7 ir 8 punkto nuostatose įtvirtinta, kad turi būti rengtini atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai urbanistinių ir etnokultūrinių draustinių teritorijose draudžiami. Nurodoma, kad draudžiama keisti teritorijų apstatymo tankumą ir jo pobūdį kitaip, negu numato atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai.
KNNP scemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuotina, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai neatitinka išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštarauja planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams aktams.
Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, nes pažeista šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, kurioje imperatyviai nurodyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus. Detalaus plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatoms, impertayviai nurodančioms, kad nekilnojamosiosms kultūros vertybėms taikomas tvarkymo režimas: konservavimo, konservavimo-restauravimo, restauravimo, restauravimo-atkūrimo, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 11 15 įsakymu Nr. 159 “Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo” patvirtintiems privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms, 1999 12 16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento nuostatoms, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatoms, numatančioms, kad savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, prieštaraujančio bendrajam planui.
Atsakovo atstovas nurodė, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbta viešai ir jo sprendiniai nebuvo žinomi, todėl jų nebuvo galima realizuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be to, kaip nustatyta iš detaliojo plano turinio, jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tame tarpe ir Juodkrantės perspektyvinis teritorijų zonavimo planas. Todėl akivaizdu, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal kuriuos parengtos planavimo sąlygos, buvo žinomi, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese, todėl jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų.
Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą.
Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui, visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad detalusis planas neatitiko, neatitinka ir šiuo metu negali atitikti to teisinio režimo kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos XIV kompleksinės teritorijų tvarkymo programos, t. y. tikslo naudoti dalį teritorijos ir pastatų pagal numatytą paskirtį poilsio įstaigų paskirčiai, žemės naudojimo būdas poilsio įstaigų teritorijos rekreacinei paskirčiai. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo skaidyti sklypus, keisti patalpų paskirtį ir esamo sklypo naudojimo būdo paskirtį. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006, biuletenis “Administracinių teismų praktika Nr. 9“ psl.216-226).
Visapusiškai išnagrinėjus faktinių duomenų visetą, darytina išvada, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimas priimtas pažeidžiant galiojusių norminių aktų reikalavimus, todėl naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Nors nustatyta, kad 2001 09 05 sprendimu Nr. 151 patvirtintu detaliuoju planu keičiama dalies teritorijos paskirties naudojimo būdas, tačiau tai padaryta vientisu teritorijų planavimo dokumentu, apimančiu visą tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantėje, Neringoje, esančią teritoriją, todėl laikytina, jog detalusis planas prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui visa apimtimi, o ne jos dalimi.
Susidariusią situaciją vertinant tik formaliai, nepanaikinant skundžiamu sprendimu patvirtinto teritorijos detaliojo plano, teismas, nors ir turėdamas duomenų apie nesąžiningus, neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą teise, turėtų visą tai toleruoti, o tai nėra suderinama nei su viešuoju interesu, nei su pačia teisės paskirtimi ir pagrindiniais jos principais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami, neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.
Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., A. K., J. B., V. V. ir L. V., nurodyti projektavimo sąlygų sąvadai naikintini.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
prašymą patenkinti pilnutinai.
Neringos savivaldybės tarybos 2001-09-05 sprendimą Nr.151 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti.
Neringos savivaldybės administracijos 2002-12-24 išduotą R. K., A. K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Neringos savivaldybės administracijos 2003-02-10 išduotą J. B. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Neringos savivaldybės administracijos 2003-02-10 išduotą V. V., L. V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Teisėjai Eglė Kiaurakytė
Alona Romanovienė
Laimutė Jokubauskaitė