Administracinė byla Nr. I-172-422/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 11.2; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Laimai Pušinskienei,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno pedagogų kvalifikacijos centro atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos prašymą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno pedagogų kvalifikacijos centrui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja Lietuvos stačiatikių arkivyskupija patikslintu prašymu Kauno apygardos administracinio teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – pastatą (duomenys neskelbtini) , atkūrimo ir turto grąžinimo bei atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę į šį pastatą patvirtinančius dokumentus ( b.l. 135-138).
Nurodė, jog 1990-02-14 LR įstatymo Nr.XI-3697 „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms" 2 str. suteikė teisę religinėms bendruomenėms susigrąžinti nacionalizuotus maldos namus bei kitus pastatus. 1991 m. Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapija (pareiškėja yra jos teisių perėmėja) kreipėsi į Kauno m. savivaldybę dėl pastatų (duomenys neskelbtini), grąžinimo. 1992-01-09 Kauno m. taryba sprendimu Nr.5 grąžino stačiatikių Blagoveščenijos katedros religinei bendruomenei (pavadinimas pakeistas 1996 02 08 Kauno Apreiškimo katedros klebono įsakymu) 226,21 kv.m. bendrojo naudingo ploto 1-o aukšto medinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) . 1993 04 05 raštu Nr.31-475 dėl kito pastato (duomenys neskelbtini) grąžinimo Kauno m. valdyba informavo bendruomenę, kad 2-jų aukštų mūrinį rusų gimnazijos namą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), 1925m. pastatė Kultūros draugija „Mokslas-Šviesa", todėl grąžinti jį pareiškėjui nėra teisinio pagrindo. 1995-03-21 LR Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo Nr.I-822 2str. įtvirtino teisę susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą tik religinėms bendrijoms. Šio įstatymo 15str. 3d. reglamentuoja, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sprendimai dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo arba lėšų kompensavimo religinėms bendruomenėms pagal 1990 02 14 LR įstatymą „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms" nepriimami, o pareiškimai dėl turto grąžinimo arba jo išpirkimo nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis šia įstatymo nuostata pastato nuosavybių teisių atkūrimo procesą tęsia stačiatikių religinė bendrija - Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, į kurios sudėtį įeina Kauno m. stačiatikių Apreiškimo parapija (religinė bendruomenė).
Nurodė, jog 2006 metais tvarkant šalia parapijos esančią cerkvę, jos rūsyje buvo rasti dokumentai - 1939m. balandžio 18d. Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Tarybos žurnalas Nr. 1709, kurio archyve nebuvo, jame užfiksuota, kad gimnazijos pastatas yra parapijos nuosavybė nuo jo pastatymo momento ir sutartiniu terminu yra naudojamas Draugijos „Mokslas-Šviesa". Nurodė, jog pareiškėja 2007 m. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl pastato Vytauto pr. 44 valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau byla buvo nutraukta dėl to, kad pareiškėja praleido Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. 2d. nustatytą terminą minėtiems dokumentams pateikti.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tik 2006 metais parapijos cerkvės rūsyje buvo surasti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1991 m., 2012-06-19 Konstitucinio teismo nutarimo nuostatos nepaneigia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, remiantis bendrais teisės aktų pagrindais, teisingumo ir protingumo principais. Pažymėjo, jog 2008-10-08 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas adm. byloje Nr.A(575)-1285-08 analogišku atveju terminą yra atnaujinęs.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su prašymu nesutinka. Atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, jog pareiškėja praleido Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. 2d. nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, šis terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas, tai konstatavo Konstitucinis teismas 2012-06-19 nutarime, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti turi būti atmestas, o prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – pastatą Vytauto pr. 44, Kaune, buvo pateiktas 1991m., todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Be to, pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nes teismui nepateikta įrodymų, jog pareiškėja būtų ėmusis aktyvių veiksmų dokumentams surasti.
Suinteresuoto asmens Kauno pedagogų kvalifikacijos centro atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Prašymas netenkinamas.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja yra Kauno m. stačiatikių apreiškimo parapijos teisių perėmėja ( b.l. 141-144). Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus Kauno m. stačiatikių apreiškimo parapija Kauno m. savivaldybei pateikė 1991 m. vasario 15 d. ( b.l. 69-70), galiojant 1990 m. vasario 14 d. įstatymui „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“. Šis įstatymas nereglamentavo prašymų ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminų. 1992 m. sausio 9 d. Kauno m. tarybos sprendimu Nr. 5 buvo grąžintas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , žymimas šifru 3C1/m, turintis 226,21 kv. m. bendro naudingo ploto ( b.l. 92). 1993 m. balandžio 5 d. Kauno m. valdyba raštu Nr. 31-475 informavo pareiškėją apie tai, kad 2-jų aukštų mūrinį rusų gimnazijos namą (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ) 1925 m. pastatė kultūros draugija „Mokslas-šviesa“, todėl nėra teisinio pagrindo jį grąžinti religinei bendruomenei ( b.l. 11).
1995 m. kovo 21 d. Seimo priimto Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo Nr. I-822, įsigaliojusio 1995 m. kovo 29 d., 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo turi pateikti turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Straipsnio antroji dalis nustatė, jog nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos. Prašymai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turėjo būti papildomi pagal šio įstatymo nuostatas ( 6 straipsnio 3 dalis). Kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno miesto stačiatikių Apreiškimo parapija pateikė 1991 metais ir iki 1995 m. kovo 21d. įstatymo Nr. I-822 priėmimo buvo informuota apie negalimumą atkurti nuosavybės teises į mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) pastatą, nesant jo nuosavybės dokumentų, nuosavybės teisę į šį pastatą patvirtinančius dokumentus ji turėjo pateikti per vienerius metus nuo 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo.
Pareiškėja pripažįsta, jog terminą pateikti nuosavybės teisę į šį pastatą patvirtinančius yra praleidusi ir prašo jį atnaujinti.
Konstitucinis teismas, ištyręs Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (toliau –ir Įstatymo) 5 straipsnio 1dalies atitiktį Konstitucijai, 2012 m. birželio 19 d. nutarimu“ Dėl Lietuvos Respublikos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog minėta teisės akto nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja, šiuo nutarimu buvo konstatuota, jog Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas pakankamas (protingas) terminas religinių bendrijų prašymams atkurti nuosavybės teisę pateikti, joje nustatytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos užtikrinti, kad religinių bendrijų nuosavybės teisės atkūrimo terminai neiškreiptų paties nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo instituto, nėra paneigiami konstituciniai asmenų lygybės ir teisinės valstybės principai, nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos garantijos. Pažymėjo, jog vien tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas piliečių nuosavybės teisių atkūrimą ir įgyvendindamas savo diskreciją nustato galimybę teismams atnaujinti prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą tiems piliečiams, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra jį praleidę, savaime nereiškia, kad tapatų teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas pagal Konstituciją privalo įtvirtinti ir tame įstatyme, pagal kurį atkuriamos religinių bendrijų – juridinių asmenų, kurie pagal galimybes įgyvendinti savo teises iš esmės skiriasi nuo piliečių, – nuosavybės teisės. Iš Konstitucijos, inter alia jos 23, 29 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo, nekyla įstatymų leidėjo pareigos expressis verbis nustatyti tokį religinių bendrijų nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reguliavimą, inter alia religinių bendrijų prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą, kuris atitiktų nustatytą piliečių nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reguliavimą, inter alia piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą (ir galimybę jį atnaujinti) ( Nutarimo 8-10 punktai).
Taigi, vien tuo pagrindu, jog Įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos dėl prašyme nurodomo termino atnaujinimo, pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo turtą buvo pateiktas Kauno m. savivaldybei 1991 m. vasario 15 d. (b.l. 69-70), todėl nebėra pagrindo kreiptis iš naujo, prašant atnaujinti Įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – pastatą (duomenys neskelbtini) , pateikti, nes minėtas terminas nėra praleistas, todėl šis pareiškėjos prašymas kaip nepagrįstas taip pat atmestinas.
Net ir svarstant pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo klausimą, remiantis bendraisiais teisės aktų pagrindais, reglamentuojančiais termino atnaujinimo galimybę ( ABTĮ 4 str. 6d., ABTĮ 5 str., CPK 3 str.) pagal esamus administracinėje byloje duomenis spręstina, jog nėra pagrindo jo atnaujinimui.
Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009, 2012m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A444-20404/2012). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., administracinė byla Nr. A525-18/2010).
Nežinojimas apie egzistavimą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleidimą grindžia nežinojimu iki 2006 m. apie 1939m. dokumentą- Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Tarybos žurnalą Nr. 1709. Pareiškėjos teigimu, minėtas dokumentas buvo atsitiktinai rastas tvarkant cerkvės rūsį, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvius veiksmus, laikotarpiu nuo Kauno miesto valdybos oficialaus atsisakymo (1993-04-05) grąžinti ginčo pastatą iki 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. 2d. nustatyto termino, teismui nepateikta. Nėra įrodymų, jog pareiškėja būtų nurodytu terminu papildomai kreipusis į archyvus, kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę nustatymo (į teismą šiuo tikslu buvo kreiptasi tik 2007 m.), ar kitokiu būdu ieškojusi dokumentų, todėl jos nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis, kurios sudarytų pagrindą termino atnaujinimui.
Be to, teismo nuomone, net ir atnaujinus terminą prašomiems dokumentams pateikti, pagal dokumentų turinį spręstina, jog nuosavybės teises atkurianti institucija negalės jų pagrindu atkurti nuosavybės teisių. Sistemiškai aiškinant Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatas, galima teigti, jog šis įstatymas nuosavybės teisių atkūrimą sieja ne su bet kokių dokumentų pateikimu. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti turto nacionalizacijos aktai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai. Pareiškėjos nurodomas dokumentas Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Tarybos žurnalas Nr. 1709 nepatenka į įstatymo 7 str. išvardintų dokumentų sąrašą, terminą kreiptis dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo pareiškėja yra praleidusi be svarbios priežasties, todėl kreipimasis iš naujo į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo teisinių pasekmių nebesukurs.
Pareiškėjo minima 2008-10-08 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A(575)-1285-08 buvo priimta iki 2012 m. birželio 19 d. Konstitucinio teismo nutarimo, teisėjų kolegija nesutinka, jog nurodytos bylos aplinkybės yra analogiškos šiai bylai, todėl ja remtis, konkrečiu atveju nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos prašymas kaip nepagrįstas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Janina Vitunskienė
Daina Kukalienė
Rimantas Giedraitis