Civilinė byla Nr. e2YT-1233-819/2019

Proceso Nr. 2-68-3-25994-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1. 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai A. N., jos atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovei Rūtai Kurienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl nuolatinio turto administratoriaus skyrimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys I. Š., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Teisėja

nustatė:

pareiškėja pateiktu pareiškimu  (b. l. 1-2) prašo 1994 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-94 pripažinto nežinia kur esančiu I. Š., gimusio 1922 m. liepos 5 d., turtui skirti nuolatinį turto administratorių, o juo skirti suinteresuotą asmenį VĮ „Turto bankas“.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad ji yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), bendraturtė. Jai priklauso (duomenys neskelbtini) jo dalys. (duomenys neskelbtini) Namo dalys priklauso B. L.-L., o (duomenys neskelbtini) Namo dalis – I. Š.. I. Š. 1994 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-94 buvo pripažintas nežinia kur esančiu, tačiau pastarojo turto administratorius paskirtas nebuvo. Nuo to laiko I. Š. Namo dalį prižiūri ir tvarko pareiškėja, tačiau tai daro neoficialiai, nes siekia išsaugoti savo turtą. Tuo labiau, kad žemės sklypo, kuriame stovi Namas, naudojimo klausimas iki šiol neišspręstas. Todėl, atsižvelgdama į sunkumus, kylančius pareiškėjai naudojant ir valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Namą, pareiškėja prašo skirti I. Š. turto administratorių. Kadangi duomenų apie I. Š. giminaičius pareiškėja neturi, I. Š. turto administratoriumi ji prašo skirtį VĮ „Turto bankas“.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos žiniomis I. Š. nuskendo. Jokių giminių jis neturėjo. B. L.-L., kurio prašymu jis pripažintas nežinia kur esančiu, yra miręs, o jo sutuoktinė išvykusi nuolat gyventi į Vokietiją. Paaiškino, kad dėl I. Š. turimos Namo dalies ji neturi galimybės sutvarkyti žemės sklypo, skirto Namui, naudojimo klausimo. Tam būtina nustatyti I. Š. turto administravimo faktą, paskirti jo turto administratorių. Pati pareiškėja juo būti nesutinka. Mano, kad tai turėtų daryti VĮ „Turto bankas“, nes ji yra valstybės institucija, kuri tvarko valstybės paveldėto, bešeimininkio turto klausimus.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė byloje atsiliepimą (b. l. 16-17), kuriame nurodė su prašymu nesutinkantis. Paaiškino, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus, ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įkaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą I. Š. palikimo perėjimą valstybei. Be to, neaišku ar minėtas asmuo yra miręs. Tik nustačius, kad minėtas asmuo yra miręs ir nėra jo turto paveldėtojų, valstybei atsirastų pareiga paveldėti mirusiojo asmens turtą bei rūpintis juo. Administruoti privataus asmens turtą VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio pagrindo ir to daryti nesutinka.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad praktikoje VĮ „Turto bankas“ tokios funkcijos nevykdo, ji VĮ „Turto bankas“ nėra priskirta ir įstatymu.

Prašymas netenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota pareiškėjos, B. L.-L. ir I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 41-43). Pareiškėjos Namo dalis lygi (duomenys neskelbtini), B. L.-L. dalis – (duomenys neskelbtini), o I. Š. dalis – (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad B. L.-L. yra miręs (duomenys neskelbtini), jo palikimą yra priėmusi sutuoktinė M. L.-L. (b. l. 64-65, 76), kuri pagal Gyventojų registro duomenis yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją. Duomenų apie I. Š. mirtį byloje nėra, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. Š. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-70-94, buvo pripažintas nežinia kur esančiu (b. l. 12). Duomenų apie jo buvimo vietą, kitų duomenų apie jo asmenį (artimuosius giminaičius, sutuoktinį, kt.) byloje nėra (b. l. 13).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. vasario 4 d. teikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė įsigyti žemės sklypą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11). Šio prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius netenkino, nes ši pareiškėjos žemės sklypo dalis yra priskirta I. Š. (b. l. 11). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai 1995 m. gegužės 9 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-7727 pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis B. L.-L. 1995 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-4497 pagrindu nuosavybės teise iki 1997 m. rugpjūčio 7 d. priklausė kitas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-47), į kurį VĮ „Registrų centras“ duomenimis pagal 1992 m. rugpjūčio 13 d. užfiksuotus nekilnojamojo turto kadastro duomenis pateko ir Namas (jo dalis) (b. l. 48, 51).

Nežinia kur esančio fizinio asmens turto apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.29 straipsnis. Jame nustatyta, kad suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių, o kai teismo sprendimu asmuo yra pripažintas nežinia kur esančiu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius (1, 4 dalys). Šiame straipsnyje be to, kad laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą (1 dalis), yra imperatyviai nurodyta ir tai, kad turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu (5 dalis).

Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad I. Š., kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu, turi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga priežiūra. Todėl nesant duomenų apie I. Š. turimo nekilnojamojo turto apsaugos klausimo išsprendimą 1994 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-70-94 pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 19 straipsnį, šis klausimas svarstytinas šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Byloje surinktos aplinkybės patvirtina taip pat pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji kaip Namo, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklausančio pareiškėjai, I. Š. ir B. L.-L. bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturtė yra suinteresuota I. Š. turto administratoriaus paskyrimu, kas leidžia jai teikti tokį prašymą pačiai teismui pagal CK 2.29 straipsnį (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, CK 4.75 straipsnis). Tačiau šių nustatytų aplinkybių nepakanka tenkinti pareiškėjos prašymą, nes pareiškėja I. Š. turto administratoriumi prašo skirti VĮ „Turto bankas“, kuris juo būti nesutinka. Būtent ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą, nes, kaip minėta, pagal CK 2.29 straipsnio 5 dalį turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu. Šią bylai teisingai išnagrinėti aplinkybę teismas nurodė pareiškėjai ir 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 23-24), išaiškindamas teisę keisti pareiškimo pagrindą ar dalyką. Nurodyta teise pareiškėja nepasinaudojo, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Kita vertus, teismas sutinka su pareiškėja, kad tokia situacija, kai dar 1994 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-70-94, paskelbto nežinia kur esančio asmens turimam nekilnojamajam turtui apsaugoti nėra paskirtas turto administratorius, yra ne tik ydinga, bet ir neatitinka pripažinto nežinia kur esančio I. Š. teisių ir įstatymo saugomų interesų. Todėl teismas, įvertinęs CPK 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią prokuroro teisę pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti, CK 2.29 straipsnio 1 dalį, mano esant pagrindą šios nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tikslu užtikrinti teismo sprendimu nežinia kur esančiu pripažinto I. Š. teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugą.

Kartu pareiškėjai išaiškintina, kad šio jos prašymo atmetimas netrukdo pareiškėjai teikti pareiškimą kitu pagrindu ir/ar dalyku, prašant paskirtį tokį I. Š. turto administratorių, kuris atlygintinai sutinka administruoti jo turimą turtą, teikti pareiškimą dėl I. Š. pripažinimo mirusiu ar kt. Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal CK 2.31 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, - jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Tokį pareiškimą pagal CPK 449 straipsnio 2 dalį gali paduoti ne tik prokuroras, bet kiekvienas suinteresuotas asmuo. CPK 451 straipsnio 1 dalis numato, kad priėmęs pareiškimą, teismas pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva gali skirti asmens, kurį prašoma paskelbti mirusiu, turto laikinąjį administratorių ir imtis kitų priemonių dingusio turtui apsaugoti ir tvarkyti, taip pat prireikus duoti iš to turto lėšų dingusio išlaikytiniams. Dingusio asmens turto laikinasis administravimas tokiu atveju skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Jeigu tokį prašymą teikia pats pareiškimą teikiantis asmuo, jis turi nurodyti siūlomą administratorių (CPK 450 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktais, 445 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 458 straipsnio 2 dalimi, teisėja

n u t a r ė:

        pareiškėjos A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymo dėl nuolatinio turto administratoriaus skyrimo netenkinti.

        Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai žiniai, siekiant užtikrinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-70-94, pripažinto nežinia kur esančio I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugą.

        Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Asta Misiūnaitė-Bashir