Administracinė byla Nr. eA-3661-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Timana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinės bendrovė „Timana“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skerne“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 5 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą
Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo (pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė atsisakymą nuo šio reikalavimo); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad iš NŽT 2018 m. liepos 20 d. gavo 2018 m. liepos 18 d. raštą Nr. 1 SS-1439-(8.5.) „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad Sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Pareiškėjo nuomone, šis sprendimas pažeidžia jo interesus, nes jo valdomo žemės sklypo naudai nustatytas servitutinis kelias nuo 2017 m. balandžio 11 d. buvo išregistruotas, o naujas servitutinis kelias kitoje vietoje nebuvo įregistruotas. Be to, Sprendimu buvo panaikinta jo teisė naudoti ir eksploatuoti savo valdomą ir naudojamą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį, atimant galimybę naudoti rampą, prie kurios patenkama per žemės sklypą ir būtent jame buvusį nustatytą servitutą, dėl ko jis neteko galimybės tinkamai vykdyti veiklos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu servitutas panaikintas nesant nė vieno CK įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo keliami reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams administracinėje byloje Nr. eI-346-764/2018, nesutampa bylos šalys ir pagrindas, o ši byla ginčijamame sprendime nurodoma kaip priežastis, dėl kurios nebuvo nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą bei skundas. Pareiškėjo manymu, įsakymo dėl detaliojo plano koregavimo teisėtumo išsprendimas minėtoje byloje nelemia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes servitutai gali būti panaikinti tik egzistuojant CK nustatytiems servitutų pabaigos pagrindams, o ne remiantis teritorijų planavimo dokumentu. Be to, atsakymas buvo parengtas tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. po daugiau nei 2 mėn. nuo skundo gavimo dienos (2017 m. gruodžio 19 d.) NŽT, nors byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.

4.       Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo, jei teismas vertintų, kad išankstinis ginčo nagrinėjimas Sprendimui ginčyti nebuvo privalomas. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo privaloma. Tik įstojus į administracinę bylą trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjas sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, negaliojant pareiškėjo su UAB „Timana“ sudarytam susitarimui dėl servituto keitimo, nenugriovus ir neišregistravus pastato, kuris stovi skersai naująjį kelio servitutą per visą kelio servituto plotą, 2017 m. kovo 21 d. priėmė Sprendimą nustatyti atnaujintus kadastrinius duomenis, panaikinti esamą servitutą ir nustatyti naują. Sprendimo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. servitutas buvo išregistruotas, o naujas neįregistruotas. Pareiškėjas, žinodamas, kad susitarimas dėl servituto pakeitimo neįsigaliojo ir iki jo sudarymo buvusi padėtis lieka nepakitusi, naujo planuoto servituto vietoje stovi pastatas, neturėjo pareigos sekti viešųjų registrų duomenų.

5.       Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat turi būti įvertinta, kad Sprendimas buvo priimtas dėl neteisėtų UAB „Timana“ veiksmų. UAB „Timana“ žinodama, kad su pareiškėju sudaryta sutartis yra pasibaigusi, kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių nustatyti naują servitutą ir panaikinti senąjį bei patvirtinti kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo pavaizduotas naujas servitutinis kelias toje vietoje, kurioje buvo UAB „Timana“ nuosavybės teise priklausantis pastatas. Pareiškėjas po sužinojimo apie Sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, į NŽT direktorių kreipėsi nepraėjus nė 20 darbo dienų bei, nepraleisdamas nustatyto mėnesio termino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

6.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko iš dalies, prašė skundo dalį panaikinti 2018 m. kovo 5 d. sprendimą atmesti, o skundo dalį panaikinti Sprendimą tenkinti.

7.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta pagrįstai, nes teisme buvo nagrinėjamas tas pats klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalies nuostatą viešojo administravimo subjekto pradėta nagrinėti administracinė procedūra turi būti nutraukta, jeigu teismas ir viešasis administravimo subjektas nagrinėja tą patį klausimą, bet ne nagrinėja tą patį skundą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

8.       Atsakovo vertinimu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėjas neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintais detaliojo plano korektūros sprendimais, o šis įsakymas buvo paskelbtas viešai. Pareiškėjas, kaip atsakingas verslo subjektas, ar jo įgalioti asmenys galėjo ir turėjo teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo.

9.       Atsakovo įsitikinimu, Sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant
CK 4.130 straipsnio 1 dalies, 4.135 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas, todėl administraciniu aktu nebuvo galima nustatyti naujo servituto nepaisant to, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas, o nesant viešpataujančio daikto savininko sutikimo, nebuvo galima panaikinti anksčiau nustatytų servitutų. Išnuomotiems valstybinės žemės sklypams nustatyti servitutą administraciniu aktu galima tik tada, kai reikia prieiti, privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku prie kapinių ir bendro naudojimo teritorijų, gamtos bei kultūros paveldo objektų, kai reikia tiesti bendro naudojimo centralizuotus inžinierinius infrastruktūrinius tinklus. Šiuo atveju nebuvo pagrindų nustatyti žemės sklypo servituto administraciniu aktu, o naujas servitutas turėjo būti nustatomas sandoriu (viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimu).

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       UAB „Timana“ nuomone, 2017 m. kovo 21 d. sprendimas atitinka Žemės įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas bei CK normų reikalavimus, todėl nėra teisėto pagrindo jo naikinti. Šiuo sprendimu tvirtinami ne tik įsakymu dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo patvirtinti servitutų žemės sklype koregavimo sprendiniai, tačiau ir visi kiti detaliojo plano koregavimo sprendiniai, o pareiškėjas nepagrindė reikalavimo dėl viso Sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nors argumentus ir teiginius dėstė tik dėl Sprendimo dalies, kuria sprendžiamas kelio servituto patekimo į jos valdomą žemės sklypą klausimas. Sprendimo dalies, kuria panaikintas
43 kv. m ploto kelio servitutas transformatorinės pastotės priežiūrą atliekantiems asmenims, pareiškėjas apskritai negali ginčyti, nes šio servituto panaikinimas nesusijęs su jo teisėmis ar interesais.

12.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Sprendimu nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs servitutas, o tik keičiama jau anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7119-01 nustatyto kelio servituto konfigūracija. Nei Žemės įstatymo 23 straipsnio, nei jį detalizuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) normos nereglamentuoja jau nustatyto žemės servituto konfigūracijos pakeitimo. Esamo servituto konfigūracijos pakeitimas vertintinas tik kaip žemės sklypo kadastro duomenų keitimas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – detaliojo plano koregavimą. Nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčijo pačių detaliojo plano koregavimo sprendinių, be kita ko, servitutų žemės sklype konfigūracijos.

13.       Be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą Sprendimui ginčyti ir neprašė jo atnaujinti. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra nurodžiusi, jog ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl atsakovas negalėjo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 14 d. skundo bei prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl Sprendimo išnagrinėti iš naujo, nutraukė, o pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, atmetė.

15.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Skerne“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė - Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo UAB „Skerne“ skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Teismas nurodė, jog pareiškėjas po sužinojimo apie priimtą Sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, skundą NŽT pateikė 2017 m. gruodžio 14 d., gavęs atsakovo 2018 m. kovo 5 d. atsakymą, nepraleisdamas nustatyto mėnesio termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Byloje nesant jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise, teismas sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, buvo pakankamai aktyvus, todėl laikė, kad terminą Sprendimui apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui pateikti.

III.

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Skerne“ skundo dalį tenkino ir panaikino Sprendimą.

18.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius. Detaliuoju planu buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai Nr. 1 (4 042 kv. m), Nr. 2 (417 kv. m) ir Nr. 3 (582 kv. m) (šiuo metu adresai yra (duomenys neskelbtini)). Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 442 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti į žemės sklypus Nr. 2 (duomenys neskelbtini) ir Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir 43 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti prie transformatorinės pastotės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ patvirtino detaliojo plano koregavimą, kuriuo keičiama detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir servitutai (toliau – Detaliojo plano koregavimas). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 841.1.1.2.5 punktu, Taisyklėmis, ir atsižvelgdamas į Sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (reg. Nr. 1671), patvirtinto Vilniaus įmesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095, sprendinių koregavimą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“, UAB „Timana“ 2017 m. kovo 9 d. gautą prašymą bei veikdamas pagal NŽT direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įgaliojimą Nr. 1Į-61-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „G.INTEKA“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 2.3-7119-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo UAB „Leidybos centras“ A. S. audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei Smalsčio privačiai įmonei „Rosma“ 5 punkto 5.1 ir 5.2 papunkčiais nustatytus servitutus: 442 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas), 43 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų) (tarnaujantis daiktas), nustatė žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 314 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas).

19.       Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 dalimis bei Taisyklėmis, sprendė, jog NŽT, priimdama Sprendimą, pakeitė esamus servitutus, nesilaikydama Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytos servitutų nustatymo tvarkos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sprendimu išviešinti servitutai, kurių plotas 314 kv. m, suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kad iki jų patvirtinimo buvo gauta visų viešpataujančiojo daikto savininkų valia dėl servitutų reikalingumo. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad galiojančiais administraciniais aktais patvirtinti Žemės sklypo servitutai baigėsi vienu iš CK 4.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, ar yra kitų objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų esamų servitutų ploto sumažinimą (servitutų pakeitimą).

20.       Teismas pažymėjo, kad nustatytas norminis reglamentavimas neabejotinai pagrindžia, jog servitutų nustatymui yra būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų suprojektuotas servitutas. Be to, iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Priešingu atveju servitutas negali būti nustatomas. Sprendimu nustatyti servitutai nėra suplanuoti jokiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tokiu būdu buvo pažeista esminė ir būtina sąlyga juos nustatyti. Nors Sprendime remiamasi Detaliuoju planu, tačiau Detaliojo plano atveju yra nustatyti servitutai Žemės sklype, kurie yra tinkamai nustatyti bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sprendimu nustatytų servitutų plotas ir vieta nesutampa su esamų servitutų plotu ir vieta, todėl jų negalima laikyti tais pačiais servitutais. Nustatant servitutą be teritorijų planavimo dokumento, buvo panaikinta galimybė suinteresuotai visuomenei, įskaitant ir pareiškėją, kaip Žemės sklypo valdytoją, pareikšti nuomonę ir pastabas.

21.       Taip pat teismas nurodė, jog nustatant ginčo servitutus buvo pažeista ir
CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad nustatant servitutus visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Žemės sklypo savininkai iš viso yra septyni, o į NŽT kreipėsi tik UAB ,,Timana“.

22.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos esminės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų jo priėmimui aktualių objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl panaikino skundžiamą Sprendimą.

IV.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Skerne“ patikslintą skundą atmesti.

24.       Apelianto teigimu, Sprendimu servitutas nebuvo panaikintas. Sprendimo turinys ir dokumentų, kurių pagrindu jis priimtas visuma, vienareikšmiai patvirtina, kad Sprendimu iš esmės nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs servitutas, o tik keičiama jau anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7119-018 nustatyto kelio servituto konfigūracija. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant Sprendimo atitikimą Žemės įstatymo bei CK nuostatoms, t. y. nustatant, ar Sprendimui gali būti taikomos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies bei ją detalizuojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios servituto nustatymą, o ne jos konfigūracijos keitimą. Nei Žemės įstatymo 23 straipsnio, nei Taisyklių normos nereglamentuoja jau nustatyto žemės servituto konfigūracijos pakeitimo, todėl esamo servituto konfigūracijos pakeitimas vertintinas kaip Žemės sklypo kadastro duomenų keitimas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – Detaliojo plano koregavimą, ir jo tvirtinimas bei registravimas viešame registre atliekamas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro bei jį detalizuojančių Nuostatų normų pagrindu. Pačių sprendinių dėl kelio servituto Žemės sklype konfigūracijos keitimo teisinis vertinimas jau yra atliktas, teisės aktais nustatyta tvarka atliekant teritorijos planavimo procedūras ir patvirtinant šiuos sprendinius Įsakymu dėl Detaliojo plano koregavimo tvirtinimo. Iki priimant Įsakymą dėl Detaliojo plano koregavimo tvirtinimo, jo sprendinius suderino tiek pareiškėjas, tiek NŽT. Nei pareiškėjas, nei NŽT Detaliojo plano koregavimo sprendinių derinimo metu nereiškė apeliantui jokių pretenzijų, susijusių su sprendiniais, teisės aktais nustatyta tvarka neteikė pastabų ar pasiūlymų. Be to, Sprendimu yra įgyvendinami įsakymu dėl Detaliojo plano koregavimo tvirtinimo patvirtinti Detaliojo plano koregavimo sprendiniai, inter alia sprendiniai dėl servitutų Žemės sklype, kurie nėra ginčijami ir jų ginčijimui yra praleisti įstatymu nustatyti terminai. Pareiškėjas Detaliojo plano koregavimo sprendiniais nėra paliekamas be įvažiavimo į jo valdomą žemės sklypą, o yra pakeičiama tik įvažiavimo konfigūracija (įvažiavimo kelias sutrumpėjo; kelias eina ne per Žemės sklypo vidurį, o pagal sklypų ribą), kas užtikrina galimybę racionaliai išnaudoti Žemės sklypo teritoriją pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Todėl laikytina, kad Sprendimu patvirtinta kelio servituto konfigūracija visais esminiais atžvilgiais atitinka CK normomis nustatyto servituto instituto tikslus ir teisinį reguliavimą.

25.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas faktiškai naudojasi dabartiniu servitutu ir jokių pretenzijų dėl to nereiškia. Buvusios patekimo prie pareiškėjo pastatų (patalpų) sąlygos nepablogėjo, todėl skundžiamu Sprendimu pakeista servituto konfigūracija atitinka visus pareiškėjo vykdomos veiklos poreikius. 2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas ir UAB „Timana“ sudarė sutartį, kuria susitarė visais esminiais klausimais, susijusiais su ketinamais atlikti Detaliojo plano sprendinių koregavimais Žemės sklype, taip pat ir dėl Žemės sklype (tarnaujantis daiktas) esančio kelio servituto, skirto privažiuoti prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo, konfigūracijos keitimo. Pareiškėjo veiksmai, susiję su sutarties vykdymu ir faktiniu servituto naudojimusi, nereiškiant jokių pretenzijų, prieštarauja ir paneigia administracinėje byloje pareiškėjo nurodomiems argumentams. Todėl teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatant servitutą be teritorijų planavimo dokumento buvo panaikinta galimybė suinteresuotai visuomenei, įskaitant ir pareiškėją, kaip Žemės sklypo valdytoją, pareikšti nuomonę ir pastabas.

26.       Apelianto teigimu, ginčo teritorijoje yra užbaigtos statybos, todėl būtų nelogiška, neprotinga ir neekonomiška naikinti Sprendimą ir keisti servituto vietą. Be to, panaikinus Sprendimą neproporcingai pažeidžiamos apelianto teisės ir teisėtai, kadangi Detaliojo plano koregavimo pagrindu buvo parengtas statybos Žemės sklype projektas, kurio įgyvendinimui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sudarytos ir vykdomos statybos rangos sutartys bei investuota daugiau kaip 10 mln. Eur.

27.       Pareiškėjas UAB „Skerne“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28.       Pareiškėjas pažymi, jog pagal sudarytą sutartį servitutas gali būti pakeistas, jei: a) UAB „Timana“ sumoka 30 000 Eur depozitą; b) per 6 mėn. įregistruoja naują servitutą Nekilnojamojo turto registre. Nors UAB „Timana“ depozito nesumokėjo ir susitarimas neįsigaliojo, tačiau net jei ir būtų laikomas galiojančiu, 6 mėn. terminas baigėsi 2017 m. kovo 14 d. Pastatas, kurio vietoje turi būti nustatomas naujasis servitutas, nugriautas ir išregistruotas tik 2019 m. spalio 25 d. UAB „Timana“ žinodama, jog su pareiškėju sudaryta sutartis yra pasibaigusi, kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naujo servituto nustatymo ir senojo panaikinimo bei dėl kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo, kurioje buvo pavaizduotas naujas servitutinis kelias toje vietoje, kurioje buvo tai pačiai UAB „Timana“ nuosavybės teise priklausantis pastatas.

29.       Pareiškėjas nurodo, kad, kaip pripažino ir atsakovas, Sprendimas dėl 442 kv. m servituto panaikinimo, naujo servituto nustatymo, kadastro duomenų patvirtinimo yra neteisėtas, nes: 1) Sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas dėl servituto nustatymo ir pasibaigimo bei pažeidžiant viešojo administravimo subjektui suteiktas teises; 2) 442 kv. m pareiškėjo naudai nustatytas servitutas panaikintas nesant nė vieno egzistuojančio CK įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo, kurių sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai, taip pažeidžiant ir panaikinant pareiškėjo, kurio valdomo ir naudojamo žemės sklypo naudai nustatytas servitutas, teisės aktuose įtvirtintas teises naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikintas (o ne modifikuojamas, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde) taip pat tik administraciniu aktu ir tik esant CK numatytiems pagrindams, o ne patvirtinus detaliojo plano koregavimą. Šiuo ginčo atveju servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, t. y. Sprendimu, nes Žemės sklypas jau buvo suformuotas ir išnuomotas dar 2006 m. priėmus įsakymą dėl servitutų nustatymo. Šiuo atveju servitutas galėjo būti nustatomas tik sudarant notarinį sandorį.

30.       Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31.       Atsakovas nurodo, kad Sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog anksčiau galioję servitutai yra naikinami ir patvirtinamas (nustatomas) naujas servitutas, todėl apelianto teiginiai, kad Sprendimu servitutas nebuvo panaikintas, laikytini nepagrįstais. Be to, aplinkybė, kad įmonė planuoja kreiptis dėl žalos atlyginimo iš valstybės, nėra ir negali būti argumentas, įrodantis, kad Sprendimas yra teisėtas / neteisėtas.

32.       Atsakovo vertinimu, teismas patvirtino aplinkybes, kurias nurodė NŽT (potencialiai padarytas klaidas) bei priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

33.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

34.       Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir panaikinti Sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo ir šią bylos dalį nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, panaikino ir perdavė šią bylos dalį teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Skerne“ reikalavimą panaikinti Sprendimą, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu, nustatęs, kad priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pažeistos esminės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų jo priėmimui aktualių objektyvių aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą tenkino.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Timana“ apeliaciniame skunde teigia, jog Sprendimu servitutas nebuvo panaikintas, juo iš esmės nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs servitutas, o tik keičiama jau anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7119-018 nustatyto kelio servituto konfigūracija.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, jog servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti pagrindai, kada servitutas baigiasi. Servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, servitutas gali pasibaigti tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams.

38.       Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais, servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnyje, o administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 str. 9 d.).

39.       Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir jau nustatyto servituto panaikinimo atvejus. Todėl, norint pakeisti servituto vietą ar plotą, būtina nustatyti naują servitutą CK nustatytais pagrindais, ir atskirai kreiptis į NŽT dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.

40.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7119-01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio A(duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, A. S. audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei Smalsčio privačiai įmonei „Rosma“ buvo nustatyti jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypo servitutai, kurių plotas 442 kv. m ir 43 kv. m. UAB ,,Timana“ 2017 m. kovo 3 d. kreipėsi į NŽT, prašydama patikslinti administracinius aktus, kuriuose nustatyti servitutai Žemės sklype, t. y. patikslinti servitutų plotus, jį sumažinant iki bendro 314 kv. m. NŽT, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7119-01 nustatytus servitutus ir nustatyti Žemės sklypui 314 kv. m ploto kelio servitutą. Atsižvelgus į kad, Sprendimu nustatytų servitutų plotas ir vieta nesutampa su esamų servitutų plotu ir vieta, bei į tai, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodyta, jog anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7119-01 nustatyti servitutai yra panaikinami, akivaizdu, kad minėtų servitutų negalima laikyti tapačiais, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentus, jog Sprendimu iš esmės nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs servitutas, o tik keičiama jau anksčiau nustatyto kelio servituto konfigūracija.

41.       Pažymėtina, kad NŽT turi teisę nustatyti servitutą tik laikydamasi nustatytos žemės servituto nustatymo tvarkos. Nagrinėjamu atveju NŽT, ginčijamu Sprendimu nustatydama naują servitutą, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2.3-7119-01 nustatytus servitutus nesilaikydama Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Taisyklėse nustatytos servitutų nustatymo tvarkos, nors nėra duomenų, kad jie (servitutai) baigėsi vienu iš CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų.

42.       Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.124 straipsnio 3 dalį nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Žemės sklypas priklauso septyniems savininkams, tačiau į NŽT kreipėsi tik vienas iš savininkų (UAB „Timana“), taigi neišsiaiškinus kitų savininkų valios, buvo pažeista CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostata.

43.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CK 4.124 straipsnio 3 dalies, 4.130 straipsnio 1 dalies, 4.135 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 9 dalies nuostatas, todėl negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Su tuo sutiko ir atsakovas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė panaikinti ginčijamą Sprendimą.

44.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45.       Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Timana“ naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Timana“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Milda Vainienė

        Dalia Višinskienė