Civilinė byla Nr. e2A-2408-779/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01265-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės 502-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 502-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – M. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 502-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. N. 794,76 Eur už suteiktas paslaugas, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas yra įgyvendinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, patalpos adresu: (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Liudgita“, kurios akcininkas ir direktorius yra atsakovas R. N.. 2022 m. atsakovui buvo išrašyta ne viena sąskaita už Bendrijos suteiktas bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas, kurias atsakovas nuolat vėlavo apmokėti. Tik 2022 m. rugsėjo 1 d. iš atsakovo buvo gautas 2 000 Eur dydžio mokėjimas, iš dalies padengiantis susidariusį įsiskolinimą, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas liko skolingas Bendrijai 794,76 Eur. Dėl nurodytos skolos priteisimo iš UAB „Liudgita“ ieškovė pateikė ieškinį teismui, tačiau teismas nustatė, jog toks reikalavimas minėtai įmonei negali būti teikiamas, kadangi pastaroji neturi civilinio subjektiškumo (išregistruota). VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Liudgita“ 2022 m. balandžio 14 d. buvo likviduota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu, t. y. registro tvarkytojo iniciatyva. Bendrijai nėra žinomos tikslios priežastys, dėl ko VĮ Registrų centras priėmė tokį sprendimą, tačiau jau po išregistravimo UAB „Liudgita“ sumokėjo Bendrijai 2 000 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad minėta įmonė realiai nevykdo veiklos ir negauna pajamų. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė savo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatytų pareigų, pažeidė tiek CK 2.70 straipsnio nuostatas, tiek bendrąsias CK 6.4 straipsnyje nustatytas prievolės šalių pareigas elgtis sąžiningai ir protingai. Bendrija neturi nei pareigų, nei objektyvių galimybių nuolat tikrinti bendrojo naudojimo objekto savininko (juridinio asmens) teisinio statuso, to atsakovas, tiek kaip bendrai naudojamų objektų bendrasavininkas, tiek kaip Bendrijos narys, privalėjo laiku informuoti apie jo valdomo juridinio asmens pabaigą. Be to, Bendrija neturėjo jokio pagrindo manyti, kad UAB „Liudgita“ yra pasibaigusi, kadangi įmonė iš dalies padengė savo įsiskolinimą jau po savo pabaigos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas šiuo atveju yra atsakingas už skolą Bendrijai pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalies nuostatas, kadangi pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
3. Atsakovas R. N. atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ieškiniu gali būti reikalaujama nebent 225 Eur. Atsakovas nurodė, kad UAB „Liudgita“ buvo likviduota ne akcininkų iniciatyva ir apie tai telefonu buvo paminėta Bendrijos pirmininkui. Atsakovo teigimu, apie įmonės likvidavimo inicijavimą jis neturėjo informacijos, nebuvo tinkamai informuotas. Nuo 2022 m. balandžio 14 d. UAB „Liudgita“ neegzistuoja, jos turtas laikomas bešeimininkiu, nebuvo paskirtas joks administratorius (kaip daroma bankroto atveju) ar pan., viskas palikta nežinomybėje. Ieškovės teiginys, kad įmonė buvo likviduota dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvių veiksmų yra subjektyvi ir nepagrįsta. Kadangi įmonė nebeegzistavo nuo 2022 m. balandžio 14 d., tai ir sąskaitų jai išrašyti negalima. Dėl įmonės likvidavimo buvo kreiptasi į teismą. Pasak atsakovo, dar vykstant teismams jis padarė 2 000 Eur pavedimą skolai už patalpas (duomenys neskelbtini), padengti, t. y. geranoriškai bandė išspręsti likusios skolos klausimą. Šiuo metu ruošiami dokumentai teismui dėl UAB „Liudgita“ turto perdavimo akcininkams, tuomet bus galima sudaryti naujas sutartis su Bendrija ir atsiskaityti bendru sutarimu. Atsakovas pabrėžė, kad 794,76 Eur skola apskaičiuota už laikotarpį ir sąskaitos išrašytos, kai įmonė juridiškai nebeegzistavo, likutis galėtų būti 225 Eur, jei būtų skaičiuojama už visą balandžio mėnesį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrija nevykdo įsipareigojimų, dėl ko iš dalies ir atsirasdavo skolos, nes nebuvo galimybės visa apimtimi naudotis patalpomis dėl Bendrijos veikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės 502-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 20,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė valdo, naudoja ir prižiūri daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės objektus. 2018 m. kovo 1 d. ieškovė su UAB „Servico“ sudarė daugiabučio namo, esančio A(duomenys neskelbtini), administravimo, buhalterinės apskaitos ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Servico“ minėto namo bendraturčiams pateikia Bendrijos vardu išrašytas sąskaitas už savininkams suteiktas paslaugas. VĮ Registrų centro duomenimis, patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), registruotos UAB „Liudgita“ vardu. UAB „Servico“ minėtai bendrovei sąskaitas už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas: 2022 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Liudgita“ pervedė Bendrijai 2 000 Eur dalinį apmokėjimą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimais, pagal minėtas sąskaitas likusi neapmokėta suma sudaro 794,76 Eur.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Liudgita“ 2022 m. balandžio 14 d. buvo likviduota registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. UAB „Liudgita“ vadovas buvo atsakovas R. N., kuris kartu su M. K. buvo ir minėtos bendrovės akcininkas. UAB „Liudgita“ registro tvarkytojo iniciatyva likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu.
7. Ieškovė 2023 m. sausio 2 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „Liudgita“ 794,76 Eur skolą, tačiau ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti, nes ieškinys pareikštas likviduotam juridiniam asmeniui, kuris neturi civilinio procesinio subjektiškumo (teisnumo ir veiksnumo) ir negali būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu. 2023 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl 794,76 Eur skolos priteisimo iš atsakovo Raimondo Narušio CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo patalpų savininkas yra ne atsakovas, o šiuo metu jau likviduota UAB „Liudgita“. Pagal CK 2.70 straipsnio 6 dalį juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismo vertinimu, ieškovė nesidomėjo savo skolininke ir praleido CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą pateikti ieškinį tiesiogiai UAB „Liudgita“, todėl susidariusią skolą siekia pasiteisti iš likviduotos bendrovės akcininko.
9. Teismas išaiškino, kad pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį atsakomybė kyla ne bendrovės valdymo organui, o dalyviui, todėl ieškovė, remdamasi nurodytu pagrindu, turėjo įrodyti būtent atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningus veiksmus. Teismo vertinimu, CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai nėra siejami privalomu priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininkų veiksmais, o kitų atsakovo, kaip įmonės akcininko, nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „Liudgita“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo. Ieškovė įrodinėjo netinkamą atsakovo, kaip įmonės vadovo elgesį, tačiau siekdama prisiteisti skolą pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį, ieškovė turėjo įrodyti akcininko, o ne vadovo nesąžiningus veiksmus. Ieškovei nepateikus jokių duomenų apie konkrečiai į ieškovę nukreiptus atsakovo nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, kuriais buvo siekiama bendrovės likvidavimo ar sukelti žalą ieškovei, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės nurodytu veiksmu – finansinių dokumentų registro tvarkytojui nepateikimu – atsakovas padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovei, kad toks neveikimas buvo nukreiptas konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ar siekį likviduoti įmonę registrų tvarkytojo iniciatyva ar išvengti bendrovės prievolių vykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė 502-oji daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas ieškiniu prašomas priteisti sumas; priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantės teigimu, atsakovas byloje nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad puikiai suvokdamas savo, kaip įmonės dalyvio bei vadovo teises ir pareigas, jis būtų tinkamai informavęs ieškovę apie susidariusią teisinę padėtį įmonėje, dėl ko ieškovė turėtų galimybę imtis atitinkamų veiksmų.
10.2. Nors 2022 m. balandžio 14 d. UAB „Liudgita“ buvo likviduota pagal CK 2.70 straipsnio nuostatas, t. y. registro tvarkytojo iniciatyva, tačiau 2022 m. rugsėjo 4 d., praėjus 4 mėnesiams po išregistravimo, UAB „Liudgita“ sumokėjo ieškovei 2 000 Eur iš įmonės sąskaitos. Apeliantės teigimu, kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad ieškovė nesidomėjo savo skolininko finansine būkle, kadangi UAB „Liudgita“ nors ir pavėluotai, bet atlikdavo mokėjimus už aktualias paslaugas. Be to, atsakovas, veikdamas minėtos įmonės vardu, niekada tinkamai neinformavo ieškovės apie minėtos įmonės pabaigą, tuo tarpu ieškovę ir atsakovą nesieja komerciniai ar panašaus pobūdžio teisiniai santykiai, dėl to ieškovė neprivalėjo tikrinti įmonės finansinės būklės ar teisinio statuso, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas, būdamas ieškovės nariu, tokią informaciją nuo ieškovės nuslėpė.
10.3. Pažymėjo, kad atsakovas pats pripažino, kad UAB „Liudgita“ buvo išregistruota registro tvarkytojo iniciatyva būtent dėl to, kad bendrovė registro tvarkytojui nepateikė finansinių atskaitomybės dokumentų, neatnaujino UAB „Liudgita“ duomenų bei nepateikė pakeistų įstatų. Šiuo atveju būtent dėl aukščiau nurodytų atsakovo savo pareigų nevykdymo aktuali ginčui įmonė ir buvo išregistruota, t. y. tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas ir nesąžiningais.
10.4. Ieškovė nesutinka su teismo nuomone, jog šiuo atveju neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo, kaip įmonės akcininko, nesąžiningų veiksmų, kadangi tai neatitinka civilinės bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų. Pažymėjo, jog šiuo atveju civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas buvo tiek įmonės akcininkas, tiek įmonės vadovas, t. y. akcininkas de facto vadovaujantis įmonei. Pats atsakovas nepateikė civilinėje byloje jokių duomenų, kad šaukė/dalyvavo/balsavo akcininkų susirinkimuose ar vykdė kitą akcininkų kompetencijai priskirtiną įmonės kontrolę, kuri būtų leidusi išvengti įmonės likvidavimo ir atitinkamai prievolių prieš ieškovę išvengimo. Priešingai – civilinėje byloje pats atsakovas pripažino, jog vadovavo įmonei ginčui aktualiu metu, t. y. jam buvo žinoma visa susiklosčiusi situacija tiek kaip įmonės vadovui, tiek kaip įmonės akcininkui, todėl jo veiksmai (neveikimas) yra preziumuotini kaip nesąžiningi. Mano, jog reikalauti tokioje situacijoje iš ieškovės įrodinėti fizinio asmens, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmų (neveikimo) nesąžiningumą būtų nepagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei.
10.5. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas akcininkas, t. y. atsakovas, turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas šiuo atveju turės savo dispozicijoje ginčui aktualų butą, tačiau dėl teisinio reguliavimo netobulumo gali tikėtis išvengti prievolių prieš ieškovę ir ateityje, nors pastarasis negali nevykdyti jam teisės aktuose nustatytų pareigų dėl bendros dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros.
10.6. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju esant juridinio asmens likvidavimui registro tvarkytojo iniciatyva, nėra detaliai ir aiškiai sureguliuoti tokių juridinių asmenų atsakomybės prieš trečiuosius asmenis ar atsakomybės už tokiems juridiniams asmenims priklausančio turto administravimą, klausimai, kadangi esant tokiai likvidavimo procedūrai nėra paskiriamas likvidatorius (bankroto administratorius), kuris spręstų kreditorinių reikalavimų pateikimo, turto administravimo, turto pardavimo ir kt. klausimus.
10.7. Esant nekilnojamajam turtui, kuriam priskirtina ir dalis bendro namo gyventojų turto, neturėtų susiklostyti tokia situacija, kai už tokį turtą nėra atsakingų asmenų, kadangi ginčui aktualus butas yra daugiabučiame name, jį naudoja savo poreikiams tretieji asmenys ir butui yra teikiamos bendro turto administravimo paslaugos, teisės aktai nustato privalomų tikslinių įmokų už daugiabučio namo remontą rinkimą ir pan., tačiau esant tokiam teismo sprendimui – nėra atsakingų asmenų už tokių įmokų mokėjimą, kadangi butas formaliai niekam nepriklauso.
10.8. Ieškovės nuomone, tokia situacija neatitinka civilinės teisės teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
11. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas
konstatuoja:
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė valdo, naudoja ir prižiūri daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektus. 2018 m. kovo 1 d. ieškovė su UAB „Servico“ sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, buhalterinės apskaitos ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria UAB „Servico“ minėto namo bendraturčiams pateikia Bendrijos vardu išrašytas sąskaitas už savininkams suteiktas paslaugas. Patalpos adresu (duomenys neskelbtini), registruotos UAB „Liudgita“ vardu. UAB „Servico“ minėtai bendrovei išrašė sąskaitas už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Liudgita“ pervedė Bendrijai 2 000 Eur dalinį apmokėjimą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimais likusi neapmokėta suma sudaro 794,76 Eur.
16. UAB „Liudgita“ 2022 m. balandžio 14 d. buvo likviduota registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. UAB „Liudgita“ vadovas buvo atsakovas R. N., kuris kartu su M. K. buvo UAB „Liudgita“ akcininkas.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kad UAB „Liudgita“ registro tvarkytojo iniciatyva likviduota tuo pagrindu, kad bendrovė registro tvarkytojui nepateikė finansinių atskaitomybės dokumentų, neatnaujino UAB „Liudgita“ duomenų bei nepateikė pakeistų įstatų. Taigi UAB „Liudgita“ likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu.
18. Iš civilinės bylos Nr. e2-4163-1019/2023 nustatyta, jog ieškovė 502-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2023 m. sausio 2 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš UAB „Liudgita“ 794,76 Eur skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nustatęs, jog ieškinys pareikštas likviduotam juridiniam asmeniui, kuris neturi civilinio procesinio subjektiškumo (teisnumo ir veiksnumo) ir negali būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu bei praleidus CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatytą vienerių metų terminą.
19. 2023 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl 794,76 Eur skolos priteisimo iš atsakovo R. N. CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu. Taigi byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žala buvo padaryta atsakovo, kaip UAB „Liudgita“ vadovo ir akcininko, neteisėtais veiksmais. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas įrodymus, neteisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo, kaip įmonės akcininko, nesąžiningų veiksmų, kadangi UAB „Liudgita“ buvo išregistruota registro tvarkytojo iniciatyva būtent dėl to, kad bendrovė registro tvarkytojui nepateikė finansinių atskaitomybės dokumentų, neatnaujino UAB „Liudgita“ duomenų bei nepateikė pakeistų įstatų. Dėl šių atsakovo savo pareigų nevykdymo įmonė buvo išregistruota, t. y. apeliantės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini pažeidžiančiais teisės aktų nuostatas ir nesąžiningais.
20. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir nurodė, kad CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai nėra siejami privalomu priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininkų veiksmais, o kitų atsakovo, kaip įmonės akcininko, nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „Liudgita“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė ir neįrodinėja.
21. Pastebėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
22. Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, pagal kurį pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
23. Iš įstatymo normos formuluotės matyti, jog atsakomybės taikymo galimybę sąlygoja juridinio asmens išregistravimo pagrindas bei tai, ar išregistravimą nulėmė nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai. Nagrinėjamu atveju UAB „Liudgita“ likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu – juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos; juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Šis pagrindas nėra siejamas privalomu priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininko veiksmais, o atsakovo nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „Liudgita“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė. Atsižvelgiant į nurodytą išregistravimo pagrindą, darytina išvada, kad UAB „Liudgita“ išregistravimą lėmė ne juridinio asmens dalyvio R. N. nesąžiningi veiksmai, o laiku nepateikti įmonės dokumentai. Vien tai, jog atsakovas laiku nepateikė Juridinių asmenų registrui privalomų dokumentų ir buvo pagrindas manyti, jog įmonė veiklos nevykdo, neįrodo jo nesąžiningų veiksmų, kurie sukėlė ieškovei žalą.
24. Nepateikus duomenų apie konkrečiai į ieškovę nukreiptus atsakovo, kaip akcininko, nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus ir jų pagrindu sukeltą žalą ieškovei, nėra pagrindo daryti išvadų, jog ieškovės nurodytu neveikimu, atsakovas padarė tiesioginę žalą ieškovei, kad toks veiksmas nukreiptas konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ar atsakovo veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsakovo neveikimo įmonė buvo likviduota, o ieškovė patyrė žalą, negalėdama atgauti skolos, savaime neteikia pagrindo įmonės akcininko veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
25. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas, net ir pradėjus UAB „Liudgita“ likvidavimo procedūras, stengėsi bendrovės prievoles ieškovei įvykdyti, pati ieškovė patvirtino, jog 2022 m. rugsėjo 4 d. UAB „Liudgita“ sumokėjo ieškovei 2 000 Eur iš įmonės sąskaitos. Taigi, šie atsakovo veiksmai patvirtina, jog jis stengėsi įvykdyti bendrovės prievoles ir paneigia ieškovės teiginius apie atsakovo tyčinius veiksmus, dėl kurių bendrovė buvo likviduota, siekiant išvengti prievolės kreditoriams.
26. Nors apeliantės vertinimu, reikalauti iš ieškovės įrodinėti fizinio asmens, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmų (neveikimo) nesąžiningumą būtų nepagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens akcininko, nesąžiningų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Nenustačius atsakovo nesąžiningų veiksmų, žala, vadovaujantis CK 2.70 straipsnio 9 dalimi, negali būti priteista. Ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens skolos po juridinio asmens pabaigos netampa buvusio juridinio asmens dalyvio skolomis, atsakovui neperėjo pasibaigusio juridinio asmens skolos.
27. Be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė teisiškai svarbių aplinkybių dėl savo bandymų įgyvendinti teisę į teisminę savo pažeistų teisių gynybą, t. y. dėl savalaikio skolos išieškojimo iš UAB „Liudgita“. Nors ieškovė kreipėsi pirmiausia į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš UAB „Liudgita“, tačiau ieškinį atsisakyta priimti, praleidus CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatytą vienerių metų terminą bei nustačius, jog ieškinys pareikštas likviduotam juridiniam asmeniui, tačiau byloje nėra pateikta jokių svarių argumentų dėl tokio ieškovės delsimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nebuvo informuota apie pradėtą UAB „Liudgita“ likvidavimo procesą ir ji negalėjo ir neturėjo apie tai žinoti, todėl ji negalėjo įgyvendinti teisės pareikšti ieškinį teisme dėl skolininkės prievolių įvykdymo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, laikomas nepagrįstu.
28. Pastebėtina, kad CK 2.70 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva procedūra. Šio straipsnio tikslas – išregistruoti faktiškai veiklos nevykdančius juridinius asmenis. Juridiniam asmeniui, kuriam inicijuojamas likvidavimas pagal CK 2.70 straipsnį, kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą (CK 2.70 straipsnio 6 dalis). Kai juridinis asmuo įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą, juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 20 d.) (toliau – Nuostatai) 194 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas, negavęs Nuostatų 192 ir (ar) 193 punktuose nurodytų teismo pranešimų arba jeigu teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį Registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas“ ir išregistruoja juridinio asmens valdymo organus ir jų narius. Nuostatų 200 punkte nustatyta, kad kai juridinis asmuo likviduojamas Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka, Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo juridinio asmens teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo likviduojamą juridinį asmenį išregistruoja.
29. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro informacija apie numatomą inicijuoti bendrovės likvidavimą buvo įregistruota 2021 m. balandžio 7 d. Visa informacija viešai skelbiama VĮ „Registrų centras“ leidžiamuose elektroniniuose informaciniuose leidiniuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1056 patvirtinto Juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašo 7.12 punktu. Taigi, kaip nustatyta ir civilinėje byloje, ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovė turėjo teisę reikšti atsakovui reikalavimą, baigėsi 2022 m. balandžio 7 d. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 2 d., todėl laikytina, kad beveik 9 mėnesius įstatymų nustatyta tvarka paviešintos informacijos apie savo skolininkės teisinį statusą nepasitikrinimas rodo pačios ieškovės neatidumą ir nerūpestingumą.
30. Juridinių asmenų registre jau 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo įregistruota žyma apie numatomą inicijuoti UAB „Liudgita“ likvidavimą, 2021 m. balandžio 7 d. įregistruotas teisinis statusas „Inicijuojamas likvidavimas“ ir tik 2022 m. balandžio 14 d. UAB „Liudgita“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė nesidomėjo savo skolininke ir dėl savo aplaidumo praleido CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą pateikti ieškinį tiesiogiai UAB „Liudgita“, todėl susidariusią skolą siekia prisiteisti iš likviduotos bendrovės akcininko, savo reikalavimą atsakovui grįsdama CK 2.70 straipsnio 9 dalimi. Tačiau nustačius, jog ieškovė neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens akcininko, nesąžiningų veiksmų, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
31. Nors apeliantė nurodo, kad neturėtų susiklostyti tokia situacija, kai už nekilnojamąjį turtą nėra atsakingų asmenų, kadangi ginčui aktualus butas yra daugiabučiame name, jam yra teikiamos bendro turto administravimo paslaugos, su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta – ieškovė pati nebuvo pakankamai atidi ir laiku nesikreipė dėl skolos priteisimo iš UAB „Liudgita“, tuo tarpu ją likvidavus, skola tapo beviltiška ir gali būti atskaitoma iš pajamų pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu skolininkas yra likviduotas.
Dėl bylos baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįsto ir teisėto sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nekeičiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės 502-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė