Civilinė byla Nr. e2-984-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmesti kreditoriaus D. K. 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. prašymai dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės KASDAIRAS bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus D. K. reiškiamų kreditorinių reikalavimų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) KASDAIRAS pagrįstumo. Savo finansinį reikalavimą kreditorius sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kuria teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB KASDAIRAS ir atsakovų D. K., D. K. bei K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pagal ieškovės BUAB KASDAIRAS ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, ir su jo teise atgauti bankrutavusiai bendrovei suteiktą kreditą. Kreditorius taip pat prašė teismo atnaujinti terminus nurodytiems kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino kreditoriaus D. K. 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB KASDAIRAS bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
2.1. Prašymai pateikti praleidus terminą kreditorių reikalavimams reikšti (45 dienos po 2017 m. liepos 27 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo). D. K. nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios kreditoriui laiku pareikšti kreditorinius reikalavimus, todėl netenkino prašymo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
2.2. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 matyti, kad teismas pripažino negaliojančiomis 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės Mitsubishi L400 pirkimo – pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės Mitsubishi Space Gear pirkimo – pardavimo sutartį ir 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6655 bei taikė vienašalę restituciją, t. y. priteisė solidariai iš D. K. ir K. K. BUAB KASDAIRAS 8 500 Eur. Transporto priemones Mitsubishi L400, Mitsubishi Space Gear, Lexus RX400H paliko D. K. nuosavybe.
2.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančia 2017 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8071 bei taikė vienašalę restituciją, t. y. priteisė solidariai iš D. K. ir K. K. BUAB KASDAIRAS 10 518,20 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas taikė ne dvišalę, bet vienašalę restituciją ir remonto pagerinimus paliko D. K. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad D. K. 2019 m. spalio 10 d. prašyme nepagrįstai reikalauja įtraukti jį į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą su 19 018,20 Eur dydžio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalimi.
2.4. Dėl 4 414,28 Eur kreditorinio reikalavimo, kreditorius nenurodo tokio prašymo argumentų bei šio prašymo nepagrindžia, taip pat nenurodo priežasčių, kodėl praleido terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
2.5. Dėl 10 623,19 Eur kreditorinio reikalavimo pagal 2016 m. balandžio 18 d. patalpų nuomos sutartį, kreditorius byloje yra pateikęs 2016 m. balandžio 18 d. buto perdavimo-grąžinimo aktą, kurį pasirašė D. K. ir UAB „Daikaras“ vadovas K. K.. Minėtame akte nurodyta skola už nuomą – 10 623,10 Eur, patalpų pagerinimo suma – 10 518,20 Eur ir likutis šalims atlikus užskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Apeliacinis teismas taikė vienašalę restituciją ir patalpų pagerinimo sumą – 10 518,20 Eur priteisė iš D. K. BUAB KASDAIRAS, tačiau patalpų pagerinimas liko D. K. (nuomotojui). Esant šioms aplinkybėms, patalpų pagerinimo kainą priteisti pareiškėjui, kuriam šie pagerinimai atiteko, nėra pagrindo.
2.6. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 27 d. atsakovas D. K. ieškovui BUAB KASDAIRAS bankiniais pavedimais pervedė ir per įmonės kasą įnešė iš viso 63 773,69 Eur mokėjimo paskirtyse nurodydamas „avansas už prekes“, „avansinis mokėjimas“, „už prekes ir paslaugas“. 2019 m. liepos 5 d. nutartyje pažymėta, kad nurodytas mokėjimų laikotarpis sutampa su BUAB KASDAIRAS (jos darbuotojų) vykdytais statybos darbais atsakovo D. K. sklypuose. Nors mokėjimų pavedimų paskirtys nėra detalizuotos, tačiau jos iš esmės atitinka atsakovų nurodytas aplinkybes, kad buvo mokama už statybines medžiagas (prekes) ir statybos darbus (paslaugas). Todėl D. K. pareiškime nurodyta suma – 63 773,69 Eur yra sumokėta už BUAB KASDAIRAS parduotas prekes ir atliktus darbus. D. K. neįrodė, kad darbai neatlikti arba prekės neperduotos, todėl kreditorinis reikalavimas dėl 63 227,51 Eur yra nepagrįstas.
2.7. Dėl 3 546,18 Eur grynųjų pinigų sumokėjimo kreditorius nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tad jo realumo negalima patikrinti ir patvirtinti.
2.8. Kreditorius taip pat nurodė, kad pagal 2016 m. balandžio 18 d. mainų sutartį su D. K. iškeitė jiems priklausantį butą (duomenys neskelbtini) į BUAB KASDAIRAS priklausantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad D. K. kreditorinis reikalavimas, sutampant abiejų mainomų objektų kainai (46 000 Eur), yra nepagrįstas.
2.9. Kreditorinis reikalavimas dėl nuomos mokesčio – 750 Eur pagal 2017 m. birželio 2 d. patalpų ir konteinerių nuomos sutartį negali būti pripažintas, kadangi kreditorius nepateikė išrašytos sąskaitos faktūros ar kito įrodymo, patvirtinančio susidariusią skolą.
2.10. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad D. K. priteista iš BUAB KASDAIRAS administravimui skirtų lėšų 554,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 789,10 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteistos ne iš bankrutuojančios įmonės lėšų, o iš jos administravimui skirtų lėšų. Todėl pareiškėjas negali būti įrašytas į įmonės kreditorių sąrašą dėl bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti vykdomos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies nuostatas, o ne kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 kovo 20 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti kreditoriaus prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikti bei pavirtinti 25 007,48 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB KASDAIRAS bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apelianto teigimu, mokėdamas už transporto priemones, jis mokėjimo nurodymuose nurodydavo „avansas už prekes“, „avansinis mokėjimas“, „už prekes ir paslaugas“, kadangi automobiliai yra prekės, todėl mano, kad pakartotinai už juos mokėti neprivalo.
3.2. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad teismas susipažino tik su 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau nesusipažino su kreditoriaus 2019 m. liepos 31 d. prašymu ir paaiškinimais, kurie yra detalizuoti lentelėse.
3.3. Skundžiama nutartis priimta vadovaujantis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, cituojant 26 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau –JANĮ), kuris pakeitė ĮBĮ. Nagrinėjamai situacijai yra aktualios JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatos.
3.4. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. priimtos nutarties nelaikė svarbia priežastimi kreditorinio reikalavimo pateikimo pagrindui atsirasti, nes netirdamas pateiktų įrodymų neturėjo galimybės suprasti, kad būtent po 2019 m. liepos 5 d. atsirado pagrindas teikti kreditorinį reikalavimą, nes Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pakeitė debeto ir kredito pasiskirstymą tarp D. K. ir BUAB KASDAIRAS, nes tai kas buvo suteikta įmonei kaip kreditas laikė netinkamu atsiskaitymu už tai ką D. K. gavo iš įmonės kaip atsiskaitymą už suteiktą kreditą (permoką).
3.5. Apeliantas sutiko su pirmosios instancijos nutarties dalimi ir argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų (šios nutarties 2.9 punktas).
3.6. Apelianto teigimu, terminas, kreditoriniam reikalavimui pateikti, praleistas dėl svarbios priežasties.
4. BUAB KASDAIRAS, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, pateikė atsiliepimą į apelianto D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuriame prašė apeliacinį procesą pagal D. K. atskirąjį skundą nutraukti arba D. K. atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Kadangi apelianto pateiktas skundas neatitinka šio įstatymo reikalavimo, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
4.2. Kaip matyti iš D. K. prašymo įtraukti jį į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą, jo prašymo pagrindas – Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019. Nurodyta nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 rezoliucinę dalį ir pripažino negaliojančiomis 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės Mitsubishi L400 pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės Mitsubishi Space Gear pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6655 bei taikė vienašalę restituciją, t. y. priteisė solidariai iš apelianto D. K. ir kito asmens BUAB KASDAIRAS naudai 8 500 Eur. D. K. nepagrįstai prašo įtraukti jį į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą 8 500 eurų dydžio sumai (200 Eur + 300 Eur + 8 000 Eur), nes, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas taikė ne dvišalę, bet vienašalę restituciją ir transporto priemones Mitsubishi L400, Mitsubishi Space Gear, Lexus RX400H paliko D. K. nuosavybėje.
4.3. Dėl analogiškų argumentų yra nepagrįstas ir D. K. reikalavimas įtraukti jį į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą su 10 518,20 Eur dydžio reikalavimu.
4.4. Kaip matyti iš D. K. procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, jis nenurodė jokių argumentų, remiantis kuriais, teismas būtų turėjęs jį įtraukti į BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašą su 4 414,28 eurų dydžio kreditorinio reikalavimo suma, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą netenkinti D. K. prašymo nurodytoje apimtyje.
4.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 taikė vienašalę restituciją ir patalpų pagerinimo sumą, t. y. 10 518,20 Eur iš D. K. priteisė BUAB KASDAIRAS, tačiau patalpų pagerinimas liko D. K. (nuomotojui). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo patalpų pagerinimo kainą priteisti D. K., kuriam šie pagerinimai atiteko.
4.6. D. K. BUAB KASDAIRAS bankiniais pavedimais pervedė ir per įmonės kasą įnešė iš viso 63 773,69 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „avansas už prekes“, „avansinis mokėjimas“, „už prekes ir paslaugas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje pažymėta, kad nurodytas mokėjimų laikotarpis sutampa su BUAB KASDAIRAS (jos darbuotojų) vykdytais statybos darbais atsakovo D. K. sklypuose. Nors mokėjimų pavedimų paskirtys nėra detalizuotos, tačiau jos iš esmės atitinka atsakovų nurodytas aplinkybes, kad buvo mokama už statybines medžiagas (prekes) ir statybos darbus (paslaugas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad D. K. pareiškime nurodyta 63 773,69 Eur dydžio suma yra sumokėta už BUAB KASDAIRAS parduotas prekes ir atliktus darbus ir neįtraukė jo į kreditorių sąrašą su nurodyto dydžio kreditoriniu reikalavimu.
4.7. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino D. K. prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą su kitomis, jo prašomomis sumomis bei netenkino jo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikti. Kreditorius nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis tą terminą praleido.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria yra atsisakyta patvirtinti kreditorinius reikalavimus BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
6. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl to, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis negaliojančiomis ĮBĮ nuostatomis, cituojant ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kuris pakeitė ĮBĮ. Nagrinėjamai situacijai yra aktualios JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatos. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
8. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).
9. Nagrinėjamu atveju BUAB KASDAIRAS bankroto procesas pradėtas 2017 metais. Taigi tiek atsakovės bankroto procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl D. K. reikalavimo tvirtinimo klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.
Dėl prašymo nutraukti apeliacinį procesą
10. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Kadangi apelianto pateiktas skundas neatitinka šio įstatymo reikalavimo, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
11. CPK 306 straipsnio 3 dalis (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d.) numatė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
12. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, CPK 306 straipsnio 3 dalis 2020 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. XIII-2778 nuo 2020 m. sausio 30 d. neteko galios. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti bankroto administratorės prašymo nutraukti apeliacinį procesą pripažinus, kad atskirasis skundas paduotas nesilaikant CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Dėl termino pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinimo pagrindų
13. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą prašymams dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymai pateikti praleidus terminą kreditorių reikalavimams pareikšti (45 dienos po 2017 m. liepos 27 d.). Kreditorius D. K. nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjui laiku pareikšti kreditorinius reikalavimus, todėl sprendė, kad kreditoriaus prašymo tenkinimui nėra pagrindo.
14. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, svarbia termino praleidimo priežastimi laikė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 įsiteisėjimo momentą – 2019 m. liepos 5 d.
15. Teisėjų kolegija spręsdama dėl atskirojo skundo argumentų susijusių su kreditorinio reikalavimo dalimi susijusia su įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, šio kreditorinio reikalavimo dalies pagrįstumo nepervertina, o tik pasisako dėl šio kreditorinio reikalavimo pareiškimo laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorius nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB KASDAIRAS. Apeliantas nurodo, kad jo kreditorinio reikalavimo pagrindas yra Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kuri buvo priimta 2019 m. liepos 5 d. Tačiau apelianto nurodoma nutartis niekaip negali būti įrodymu, patvirtinančiu jo kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai bendrovei. Joje nebuvo sprendžiama dėl sumų, priteistinų iš BUAB KASDAIRAS apeliantui. Priešingai, pagal nutarties rezoliucinę dalį akivaizdu, kad apeliantas yra bankrutavusios bendrovės skolininkas, iš kurio solidariai su kitais bendraskoliais yra priteistos sumos BUAB KASDAIRAS naudai.
16. Apelianto argumentai dėl termino praleidimo priežasties vertinami kritiškai. Susipažinus su 2019 m. liepos 31 d. pareiškimo turiniu, jame nurodytais bei pridedamais įrodymais, nėra pagrindo spręsti, kad kreditorius veikė operatyviai, o terminą pareiškimui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl termino atnaujinimo ir nenustatė aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjui laiku pareikšti kreditorinius reikalavimus.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. 2020 m. birželio 2 d. apeliantas D. K. pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. birželio 2 d. nutartis.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo procesinis dokumentas nėra rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai nėra dokumentas ar raštas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, reikšmingas bylai. Antra, teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Trečia, apeliantas nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų pridėjimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pateiktas teismo nutartis atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
21. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi BUAB KASDAIRAS iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotas“. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas BUAB KASDAIRAS kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas konkretus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
24. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti D. K. kreditorinį reikalavimą BUAB KASDAIRAS bankroto byloje, nurodė, kad jie nėra pagrįsti įrodymais.
25. 2019 m. liepos 31 d. kreditorius D. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą (patikslinęs savo prašymą 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d.), prašydamas patvirtinti trečios eilės 25 221,58 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Apeliantas sutiko su pirmosios instancijos nutarties dalimi ir argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų (šios nutarties 2.9 punktas). Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 25 007,48 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas susideda iš: 3 613,11 Eur pavedimo iš 4 500 Eur dalies atlikto 2017 m. kovo 15 d.; 7 000 Eur pavedimo atlikto 2017 m. kovo 21 d.; 900 Eur pavedimo atlikto 2017 m. kovo 28 d.; 10 623,19 Eur skolos už patalpų nuomą pagal 2016 m. balandžio 18 d. sutartį; 1 462,5 Eur skolos už GPM pagal 2016 m. balandžio 18 d. patalpų nuomos sutartį; 546,18 Eur sumokėtus grynais 2017 m. liepos 27 d.; 750 Eur skolos pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį Nr. 20170602/001A24A19; 112,50 Eur skolos už GPM pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį.
26. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties argumentais, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti negali.
27. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas, kad jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
28. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties argumentais, nagrinėjamam klausimui aktualia teismų praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė tinkamas išvadas apie pareikšto kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą arba įrodymų tyrimo taisykles. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir turėtų būti naikintina.
30. Byloje nustatytos šios bylai aktualios faktinės aplinkybės: laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 27 d. atsakovas D. K. ieškovei UAB KASDAIRAS bankiniais pavedimais pervedė ir per įmonės kasą įnešė iš viso 63 773,69 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas „avansas už prekes“, „avansinis mokėjimas“, „už prekes ir paslaugas“, t. y. 2016 m. balandžio 22 d. – 500 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 3 000 Eur, 2016 m. gegužės 24 d. – 3 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 20 d. – 3 000 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. – 12 000 Eur, 2017 m. sausio 23 d. – 8 227,51 Eur, 2017 m. sausio 27 d. – 5 000 Eur, 2017 m. vasario 1 d. – 12 000 Eur, 2017 m. vasario 27 d – 1 000 Eur, 2017 m. kovo 2 d. – 3 100 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 4 500 Eur, 2017 m. kovo 21 d. – 7 000 Eur, 2017 m. kovo 29 d. – 900 Eur, 2017 m. liepos 27 d. – 546,18 Eur.
31. Apeliantas reikšdamas kreditorinį reikalavimą nurodo, kad į jo reikalaujamą sumą įeina 3 613,11 Eur pavedimas iš 4 500 Eur dalies atliktas 2017 m. kovo 15 d.; 7 000 Eur pavedimas atliktas 2017 m. kovo 21 d.; 900 Eur pavedimas atliktas 2017 m. kovo 28 d.
32. Šioje dalyje yra svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodomoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog nurodytas mokėjimų laikotarpis sutampa su bendrovės (jos darbuotojų) vykdytais statybos darbais atsakovo D. K. sklypuose. Nors mokėjimų pavedimų paskirtys nėra detalizuotas, tačiau jos iš esmės atitinka aplinkybes, kad buvo mokama už statybines medžiagas (prekes) ir statybos darbus (paslaugas). Nagrinėjamu atveju, ieškovės bankroto administratorė, savo žinioje turėdama BUAB KASDAIRAS dokumentus, nurodytų aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad avansiniais mokėjimais atsakovas D. K. su ieškove atsiskaitė visai už kitas prekes ar paslaugas nei tos, kurios buvo nurodytos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.
33. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad 63 773,69 Eur suma (į kurią įeina šios nutarties 33 punkte įvardijami mokėjimai) buvo atsakovo D. K. suteikta paskola, kurią BUAB KASDAIRAS turėjo prievolę grąžinti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrindė savo reikalavimo šioje dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą pripažinti jo atliktus pavedimus bendrovei kaip įsiskolinimus apeliantui, kurie turėtų būti jam gražinti.
34. Taip pat apeliantas teigia, kad į jo reikalaujamą sumą įeina 10 623,19 Eur skolos už patalpų nuomą pagal 2016 m. balandžio 18 d. sutartį bei 1 462,5 Eur skolos už gyventojų pajamų mokestį pagal 2016 m. balandžio 18 d. patalpų nuomos sutartį.
35. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nustatyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. D. K. (nuomotojas) ir BUAB KASDAIRAS (nuomininkė) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkė BUAB KASDAIRAS įsipareigojo mokėti nuomotojui 750 Eur per mėnesį nuomos mokestį už gyvenamųjų patalpų nuomą ir atsiskaityti už komunalines paslaugas. Sutarties terminas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Šalys susitarė, kad patalpos yra nuomojamos įmonei su teise savo sąskaita rekonstruoti ar remontuoti vidaus apdailą.
36. Įrodinėdamas savo reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje kreditorius pateikė 2016 m. balandžio 18 d. buto perdavimo-grąžinimo aktą, kurį pasirašė pats kreditorius D. K. ir BUAB KASDAIRAS vadovas K. K.. Šiame akte nurodyta 10 623,10 Eur skola už nuomą, 10 518,20 Eur patalpų pagerinimo suma ir likutis, šalims atlikus užskaitymą. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir bankroto administratorė, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 taikė vienašalę restituciją ir patalpų pagerinimo sumą, t. y. 10 518,20 Eur iš D. K. priteisė BUAB KASDAIRAS, tačiau patalpų pagerinimas liko D. K. (nuomotojui). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo patalpų pagerinimo kainą priteisti D. K., kuriam šie pagerinimai atiteko. Dar daugiau, nurodytos nutarties pagrindu konstatuotina, kad taikius vienašalę restituciją, BUAB KASDAIRAS neliko skolingas kreditoriui D. K. nei už patalpų nuomą, nei už gyventojų pajamų mokestį.
37. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje dalyje.
38. Taip pat apeliantas teigia, kad į jo reikalaujamą sumą įeina 546,18 Eur grynaisiais pinigais sumokėti bankrutavusiai bendrovei 2017 m. liepos 27 d.
39. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas grynaisiais pinigai sumokėjo bankrutavusiai bendrovei kokias nors sumas. Antra, apeliantas, teikdamas patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (2019 m. lapkričio 8 d.) nepateikė detalizacijos iš ko jis susideda. Iš jo prašymo turinio galima spręsti, kad, apelianto teigimu, jis bankrutavusiai bendrovei grynaisiais pinigais sumokėjo 3 546,18 Eur. Tačiau atskirajame skunde formuluodamas reikalavimus apeliantas nurodė, kad į jo reikalaujamą sumą įeina 546,18 Eur. Apelianto reikalaujama suma atskirajame skunde taip pat nėra detalizuojama. Aplinkybės apie reikalavimo sumažėjimą niekaip nepaaiškinamos, nepagrindžiamos.
40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 312 straipsnyje yra numatytas draudimas apeliaciniame skunde (nagrinėjamu atveju atskirajame skunde) kelti naujus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020). Be to, atskirojo skundo reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat ir šioje dalyje yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, nenurodant jokių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
41. Galiausiai apeliantas teigia, kad į jo kreditorinio reikalavimo sumą įeina 750 Eur skolos pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį 20170602/001A24A19 ir 112,50 Eur skolos už gyventojų pajamų mokestį pagal 2017 m. birželio 2 d. nuomos sutartį.
42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis kreditorinis reikalavimas negali būti pripažintas, kadangi kreditorius nepateikė išrašytos sąskaitos faktūros ar kito įrodymo, patvirtinančio susidariusią skolą. Apelianto teigimu, šis teismo faktas negali būti laikytinas teisingu, nes su 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktu prašymo patikslinimu yra pateikta ataskaita. Šios ataskaitos lentelės 33 eilutėje nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 20170602/001A24A19 (kuri administratoriaus buvo nutraukta kartu su visomis sutartimis atskiru pranešimu) ir baigė galioti 2017 m. rugsėjo 2 d. Sutarties kopija yra pateikta į bylą. Jokių sąskaitų apeliantas, kaip fizinis asmuo neišrašinėjo, tačiau skola atsirado pagal sutartį, o ne pagal sąskaitą ir tai, jo manymu, yra pakankamas įrodymas.
43. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. birželio 2 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 20170602/001A24A19, kurios pagrindu savininkas D. K. bankrutavusiai bendrovei išnuomojo patalpas ir konteinerius adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apelianto į bylą pateikta sutartis nesudaro pagrindo spręsti, kad jam yra susidariusi skola nurodytos nuomos sutarties pagrindu. Apelianto pateikta ataskaita / lentelė / suvestinė, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu jo reikalavimų pagrįstumą BUAB KASDAIRAS. Šiose lentelėse suvedami duomenys yra subjektyvi apelianto nuomonė apie bendrovės galimą skolą jam, kuri nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma. Bankroto administratorė, nutraukdama aukščiau nurodytą nuomos sutartį, susidariusios bendrovės skolos už nuomą nenustatė. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis nuomos laikotarpiu apmokėjo už išvežamas šiukšles iš konteinerių, kuriuos nuomojosi ir kuriais naudojosi bendrovė. Jokių detalių paaiškinimų iš ko susidarė kreditoriaus prašoma suma jis nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui.
44. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir šioje dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. BUAB KASDAIRAS, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, pateikė prašymą priteisti iš D. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
46. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB KASDAIRAS patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 300 Eur priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. BUAB KASDAIRAS patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteistinos iš apelianto bankrutavusios bendrovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės KASDAIRAS (juridinio asmens kodas 124085483) naudai.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė