Baudž. byla Nr. 1-294-517/2013m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00691-2013-0)
Bylos kategorija Nr. 5.4
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.5.4
(S)
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Ukmergė, 2013m. spalio 31d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. birželio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK2461 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-105 MGL 13.125,- Lt.(trylikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų ir 00 ct.) dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams, neturintis teistumo; 2) 2001m. liepos 23d. Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m l/a, LR BK 471 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2002m. gegužės 22d. Vilniaus m. apygardos teismo pagal LR BK 2461 str. 2d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str. 4d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-1m. ir 2 mėn. l/a su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams, 2002m. rugsėjo 06d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi pakeistas 2002m. gegužės 22d. Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendis, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas LR BK 471 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu buvo atidėtas trejų metų laikotarpiui; 4) 2002m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 2461 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 4 mėn. l/a su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones penkeriems metams, 2003m. gegužės 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 3 str. 2d. ir LR 2002m. spalio 29d. įstatymo Nr. IX-1162 14-15 str.str., atleistas nuo bausmės, 2003m. gegužės 27d. paleistas iš areštinės; 5) 2012m. balandžio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-areštu 30(trisdešimčiai) parų, LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskutinis teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d.,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis D. L. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2013m. rugpjūčio 26d., apie 0900 val., dienos metu, kaltinamasis D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į pil. T. K. priklausančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), esančią lauko virtuvę, kur buvo ir šeimininkės dukra-pil. M. J., abi moteris išplūdo necenzūriniais žodžiais, po ko, paėmęs kastuvą, ėjo artyn prie nukentėjusiųjų T. K. ir M. J., sakydamas žodžius
„ man vis tiek sėdėti, aš jus kurvas užmušiu “, ir kastuvu užsimojo suduoti T. K. ir M. J., tačiau nesudavė, kadangi iš jo kastuvą atėmė ten buvęs kaimynas-pil. A. Š., ir tokiu būdu jis(kaltinamasis D. L.) savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms T. K. ir M. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas jas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaip matyti iš kaltinamojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. rugpjūčio 26d., apie 0900 val., jis, būdamas išgėręs, atėjo pas kaimynę T. K. į lauko virtuvę, kur buvo sodybos šeimininkė T., jo sugyventinė M. J. ir kaimynas A. Š.. Jis prašė, kad M. grįžtų į namus, bet, išgirdęs neigiamą atsakymą, supyko. Tada jis paėmė prie durų stovėjusį kastuvą, su kuriuo užsimojo prieš T. K. ir M. J., kurias grasino nužudyti. Kastuvą iš jo atėmė kaimynas A. Š.. Jis moterų užmušti nenorėjo, o norėjo jas tik pagąsdinti. (b.l. 30, 33).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. L. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiųjų T. K. ir M. J. bei liudytojų A. M. ir J. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 9-10, 15-16, 19-20), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 12) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 13), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 22) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. rugpjūčio 26d. pas ją namuose gyveno dukra M. Jai su M. būnant lauko virtuvėje, atėjo kaimynas A. Š.. Po kelių minučių atėjo dukros sugyventinis D., kuris buvo girtas. Dukra M., pamačiusi sugyventinį, pradėjo visa drebėti. Ji atsistojo lauko virtuvės tarpduryje, o dukra M. buvo jai už nugaros. Dukros sugyventinis D. L. prašė leisti pasikalbėti su M., tačiau dukra jam pasakė, kad pas jį(D. L.) negrįš. Tada D. L. jas abi pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir, sakydamas žodžius „ aš jus visus užkaposiu, abi kurvas užmušiu “, paėmė šalia durų buvusį kastuvą, su kuriuo užsimojo prieš ją, norėdamas su kastuvu suduoti. Tuo metu įsikišo A. Š., kuris suėmė už kastuvo ir D. L. nesudavė. Jeigu ne kaimynas, dukros sugyventinis tikrai būtų jai pataikęs į galvą ir ją arba užmušęs arba sužalojęs. D. L. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kai dukros sugyventinis užsimojo su kastuvu, ji realiai suprato, kad šis jai grasina ne tik žodžiais užmušti, bet ir iš tikrųjų tai gali padaryti. Po to būtų tekę ir jos dukrai M., nes D. L. sakė, kad sukapos abi(b.l. 9-10).
Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. rugpjūčio 26d., apie 0830 val., ji buvo pas savo motiną T. K.. Ji buvo išėjusi iš namų, kadangi jos sugyventinis D. L. norėjo ją sumušti. Jai būnant kartu su motina lauko virtuvėje, atėjo kaimynas A. Š.. Už kelių minučių atėjo ir jos sugyventinis D., kuris buvo girtas, kas matėsi iš jo elgsenos ir kalbos. Ji išsigando, nes pagalvojo, kad vėl ateina jos sumušti. Tada jos motina atsistojo tarpduryje ir sugyventiniui neleido įeiti į vidų, o ji liko savo motinai už nugaros. D. L. prašė jos motinos, kad ši leistų su ja(M. J.) pasikalbėti, bet ji, būdama motinai už nugaros, pasakė, kad neketina grįžti į namus, nes gana prieš ją kilnoti rankas. Po jos žodžių sugyventinis pradėjo jas abi su motina kolioti necenzūriniais žodžiais, o po to, sakydamas žodžius „ aš jus visus užkaposiu, abi kurvas užmušiu “, paėmė šalia durų buvusį kastuvą ir juo užsimojo prieš jos motiną, su kuriuo norėjo suduoti. Smogti neleido kaimynas A. Š., kuris suėmė už kastuvo. Jeigu ne kaimynas Antanas, sugyventinis tikrai būtų sudavęs jos motiai į galvą ir ją sužalojęs, o po būtų ir ją pačią (M. J.) sumušęs. D. L. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kai sugyventinis užsimojo su kastuvu, ji realiai suprato, kad šis jai grasina ne tik žodžiais užmušti, bet ir iš tikrųjų tai gali padaryti(b.l. 15-16).
Kaip matyti iš liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. rugpjūčio 26d., apie 0915 val., jis atėjo pas kaimynę T. K., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), nes norėjo paprašyti jos anūko, kad šis padėtų kasti duobę. Lauko virtuvėje, kuri randasi ūkiniame pastate, buvo T. K. ir jos dukra M. Tuo laiku į kiemą atėjo neblaivus M. sugyventinis D. L., kuris, atsiklaupęs ant kelių tarp durų, pradėjo prašyti, kad M. grįžtų į namus, sakydamas, kad jis jai viską atleidžia, tačiau M. atsakė, kad gana prieš ją su peiliais ir dalgiais šokinėti. Išgirdęs neigiamą atsakymą, kad M. negrįš, D. L. stvėrė šalia durų stovintį kastuvą ir, sakydamas žodžiais „ aš jus kurvas abidvi užmušiu “, norėjo trenkti M. ir T. K. su tuo kastuvu. Ji spėjo kastuvą pastverti ir iš D. L. atimti(b.l. 20).
Kaip matyti iš liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. rugpjūčio 26d., apie 0900 val., jam paskambino motina M. J., kuri paprašė greičiau ateiti pas močiutę T. K., nes atėjęs patėvis D. kelia triukšmą. Kai jis atėjo į kiemą, neblaivus motinos sugyventinis D. sėdėjo ant suoliuko po medžiu. Išgirdęs, kad yra kviečiama policija, D. L. norėjo pulti muštis, tačiau jis su kaimynu A. Š. pargriovė D. L. ant žemės. Kai D. L. apsiramino, jie jį paleido, po ko šis parėjo į namus(b.l. 19).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo. įvykio vieta yra lauko virtuvė sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, prie pravirų lauko virtuvės durų, po kaire puse nuo įėjimo, prie sienos rastas stovintis nusikaltimo padarymo įrankis-kastuvas(b.l. 7-8). Šis kastuvas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai T. K.(b.l. 12-14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą artimoje aplinkoje, t.y. grasinimo nužudyti nukentėjusiąsias T. K. ir M. L. sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkybes(b.l. 3-4).
Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito) matyti, kad, patikrinus 2013m. rugpjūčio 26d., 0920 val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo D. L. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas(b.l. 22, 26).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013m. rugpjūčio 26d., apie 0900 val., dienos metu, pil. T. K. sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), prie lauko virtuvės įvyko konfliktas, kurio metu buvęs neblaivus kaltinamasis D. L. užsipuolė sodybos šeimininkę T. K. ir jos dukrą, o jo sugyventinę M. J.. Konflikto metu kaltinamasis D. L. į rankas buvo paėmęs kastuvą, su kuriuo nukentėjusiosioms grasino fiziniu susidorojimu. Kadangi nukentėjusiosios M. J. žodžiais, jos sugyventinis-kaltinamasis D. L., turėdamas rankose daiktus, su kuriais galima sužaloti žmogų, jau anksčiau ne vieną kartą yra jai grasinęs fiziniu susidorojimu ir mėginęs pavartoti fizinį smurtą, todėl, atsižvelgiant į buvusią kaltinamojo fiziologinę būseną, t.y. girtumą, ir tai, kad grasinama buvo, panaudojant kastuvą, laikytina, kad abi nukentėjusiosios, žinodamos išgėrusio kaltinamojo D. L. agresyvumą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis D. L. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo D. L. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamasis D. L. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jos dydžiu(b.l. 49).
Sankcijoje už kaltinamajam D. L. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo D. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina įtia, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkis kartus ir, turėdamas paskutinį neišnykusį teistumą už nusikaltimą žmogaus sveikatai, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei nusikaltimą. Visa tai rodo kaltinamojo D. L. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Visgi, kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo D. L. smurtavimo artimoje aplinkoje atvejis, o kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo D. L., kaip jau nebe pirmą kartą teisiamo ir toliau linkusio nusikalsti asmens, asmenybę, kuris šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir yra registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, tačiau trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.). Paskirtin arešto bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 641 str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. L. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
n u s p r e n d ė:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteisti areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms, arešto bausmę atliekant areštinėje.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam D. L. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.
LR BK 641 str. pagrindu kaltinamajam D. L. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo D. L. sulaikymo dienos, jį suimant.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. rugpjūčio 26d., 0920 val., iki 2013m. rugpjūčio 28d., 0840 val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis D. L. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą-kastuvą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai T. K..
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas R. Adamonis