Administracinė byla Nr. II-643-162/2008
Teismo procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4; 73 (S)
Bylos kategorija 2.6
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P.K., nukentėjusiajai I.Š., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintarui Kučinskui, specialistui Virginijui Pačebutui, 2008 m. lapkričio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2008-10-8 nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2008 m. spalio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Povilas Kalnius 2008 m. rugsėjo 29 d. 15.00 val. Klaipėdoje, Šilutės plente, ties Kauno gatve, vairuodamas automobilį „KS 3575“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino eismo saugumu, kliudė gretimoje eismo juostoje tiesiai važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą automobilį. Apgadintos trys automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 109 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
2008 m. spalio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu P.K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jam paskirta 150 litų bauda.
Skundu P.K. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog 2008 m. rugsėjo 29 d. Šilutės plente, už šviesoforo persirikiavo į antrąją eismo juostą ir važiavo tiesiai, tačiau ties posūkiu į Kauno gatvę pajuto smūgį į savo mašinos priekį. Pažymi, jog jo mašiną kliudęs automobilis „Mazda“ išlėkė į kairę eismo juostą ir trenkėsi į vilkiką. Nurodo, jog liudininkas A.G., vairavęs automobilį „BMW“ ir važiavęs jo eismo juosta iš paskos, matė, kad „Mazda“ vairuotoja, nepastebėjusi krano ir neįsitikinusi manevro saugumu, staiga suko į kairę, kliudė jo automobilį ir išvažiavo į kitą eismo juostą bei trenkėsi į vilkiką. Mano, jog automobilio „Mazda“ vairuotoja kalta dėl eismo įvykio, nes jo sunkiasvoris automobilis negalėjo daryti staigių manevrų, be to, po susidūrimo jo transporto priemonė stovėjo lygiagrečiai kelio kraštui iš dešinės. Teigia, jog paaiškinime pripažino kaltę, nes policijos pareigūnai jam paaiškino, jog neprisipažinus jis praras teisę vairuoti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.K. prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Nukentėjusioji I.Š. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti. Paaiškino, jog vairuodama automobilį „Mazda 323“, Šilutės plentu važiavo pirmąja eismo juosta. Ties Kauno gatve antrojoje juostoje važiavęs autokranas, vairuojamas P.K., pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir atsitrenkė į automobilio „Mazda 323“ kairės pusės priekines dureles. Nurodė, kad nuo smūgio jos vairuojamas automobilis apsisuko per autokrano priekį ir galu trenkėsi į stovėjusį vilkiką „Scania“.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Gintaras Kučinskas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad automobilių šukių išsidėstymas tarp antrosios ir trečiosios eismo juostų įrodo P.K. kaltę dėl eismo įvykio. Jei automobilis „Mazda 323“ būtų rikiavęsis iš pirmosios eismo juostos į antrąją, šukių koncentracija būtų tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų. Nuo šukių vietos iki krano sustojimo vietos yra maždaug apie 19 metrų. Iš fotonuotraukų matyti, kad pirminis smūgis buvo nuo sunkvežimio priekinio dešinio rato į lengvojo automobilio kairiojo šono priekinį kairįjį sparną ir priekines kairiąsias dureles. Važiuojant sunkvežimiu yra sudėtinga pamatyti šalia važiuojantį automobilį, o ypač, kai jis yra ties automobilio dešine priekine puse, kadangi automobilis atsiranda „mirties taške“, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo nepastebėti automobilio „Mazda 323“.
Teismas konstatuoja
Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 9 straipsnis taip apibrėžia administracinio teisės pažeidimo sąvoką: „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę“. Taigi tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
P.K. (b.l. 58) kaltę dėl kilusio eismo įvykio neigia ir mano, jog administracinėn atsakomybėn turėtų būti patraukta automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi I.Š., kuri, neįsitikusi manevro saugumu, rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą, kurioje važiavo P.K. vairuojamas autokranas.
Liudytojas A.B. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas P.K. už persirikiavimo taisyklių pažeidimą buvo surašytas remiantis eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimais bei ir transporto priemonių šukių lokalizacijos vieta (b.l. 59-60).
Liudytojas A.G. parodė, jog jis važiavo automobiliu „BMW“ antrąja eismo juosta Šilutės plentu. Priekyje važiavo autokranas, vairuojamas P.K. Prieš pėsčiųjų perėja ties Kauno gatve jis sustojo praleisti pėsčiųjų, o autokranas buvo nuvažiavęs apie 10 metrų. Pamatė smūgį, kai P.K. vairuojamam automobiliui iš priekio ties Kauno gatve esančioje sankryžoje „užlindo“ automobilis „Mazda 323“. Mano, kad eismo įvykis kilo todėl, kad automobilio „Mazda 323“ vairuotoja išsigando, nes buvo šulinys, norėjo jį apvažiuoti, taip sutrukdydama vilkiko vairuotojui. Susidūrus transporto priemonėms stiklų nebuvo, šukės pabiro joms pavažiavus. Liudytojas parodė, kad eismo įvykio vietoje nematė liudytojo M.K. bei kitų asmenų (b.l. 60, 61).
Liudytojas M.K. parodė, jog važiavo automobiliu „Audi A8“ Šilutės plentu pirmąja eismo juosta. Tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir susidūrusių automobilių dar važiavo 3-4 transporto priemonės. Matė kaip autokranas „spaudė“ „Mazda 323“ automobilį iš dešinės pusės. Liudytojas pažymėjo, jog eismo įvykio vietoje buvo tik apie pusę minutės. Po eismo įvykio padavė nukentėjusiajai I.Š. savo mobiliojo telefono numerį ir išvažiavo (b.l. 60-61).
Darytina išvada, kad eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymai dėl eismo įvykio kilimo priežasties prieštaringi.
Peržiūrėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą videoįrašą, darytą „Balticum“ televizijos darbuotojų po eismo įvykio, matyti, jog nukentėjusioji I.Š. aiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta.
Nukentėjusioji I.Š. 2008 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodė, kad, vairuodama automobilį „Mazda 323“ nuo Tilžės žiedo Šilutės plentu, važiavo pirmąja eismo juosta. Važiuojant ta pačia eismo juosta Baltijos prospekto link, iš dešinės prasidėjo papildoma eismo juosta. Staiga ties Kauno gatve iš gretimos juostos (iš kairės) į eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusioji, ėmė rikiuotis autokranas, kuris priekiu trenkėsi į jos vairuojamos transporto priemonės šoną. Nuo smūgio jos vairuojamą transporto priemonę apsuko pro autokrano priekį ir jos automobilio galas trenkėsi į sustojusią kitą sunkiasvorę mašiną (b.l. 22).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.K. 2008 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodė, kad, važiuodamas nuo Sendvario žiedo link Baltijos prospekto, už šviesoforo persirikiavo į antrąją eismo juostą, nes prasidėjo trijų eismo juostų kelias. Ties Kauno gatve pajuto smūgį, iš kur atsirado transporto priemonė – nematė. Po smūgio pamatė slystantį automobilį, kuris galu atsitrenkė į trečiojoje eismo juostoje stovėjusį vilkiką (b.l. 25). Tik 2008 m. spalio 7 d. paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, nepastebėjo šalia važiavusio lengvojo automobilio ir kliudė jį dešiniuoju ratu. Lengvąjį automobilį apsuko ir pro krano galinę dalį „užnešė“ ant trečiojoje eismo juostoje stovėjusio vilkiko (b.l. 23). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, antrajame paaiškinime jis savo kaltę pripažino, nes policijos pareigūnas leido suprasti, kad, neigdamas kaltę, praras vairuotojo pažymėjimą. Jam, dirbančiam autokrano mašinistu, tai reikštų darbo praradimą.
Teismo posėdyje specialistas – transporto inžinierius Virginijus Pačebutas paaiškino (b.l. 62-64), kad būtų galima atsakyti į klausimą, kokia yra eismo įvykio kilimo priežastis ir koks buvo susidūrimo mechanizmas, reikia atlikti ekspertinį tyrimą. Specialistas pabrėžė, jog surinkta byloje medžiaga nepakankama eismo įvykio kilimo priežastims nustatyti, nes eismo įvykio dalyvių paaiškinimai skiriasi, o objektyvūs duomenys nepakankami. Iš to, kas fiksuota įvykio vietos apžiūros metu, spręsti, kur įvyko susidūrimas, būtų galima tik pagal aptiktus susidūrimo pėdsakus. Tačiau apie susidūrimo pėdsakus kalbama dviprasmiškai, t.y. kad jie atsiradę ne pirmo sąlyčio tarp autokrano ir lengvojo automobilio metu. Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar pėdsakai (duženos važiuojamojoje dalyje) yra pirminio susidūrimo sąlyčio pėdsakai, reikia atlikti transporto priemonių trasologinį tyrimą. Automobilių ratų pėdsakų eismo įvykio schemoje neužfiksuota, todėl negalima spręsti apie jų judėjimo kryptis bei padėtį po įvykio. Schemoje nurodyta, kad šukės yra išsibarsčiusios apie 10 metrų, o Kelių policijos biuro atstovas nurodė, jog automobilis yra nuvažiavęs 19 metrų. Schemoje nenurodyta, kokiu atstumu duženos yra nuo automobilio, o tai svarbu sprendžiant, ar kranas galėjo suspėti po susidūrimo „išsitiesinti“, jei buvo vykdomas manevras į dešinę. Specialisto teigimu, galimos dvi eismo įvykio kilimo versijos, kurias būtų galima analizuoti atliekant ekspertinį tyrimą. Specialistas pažymėjo, kad pateiktose fotonuotraukose (b.l. 28-39) yra tik fragmentinė informacija, todėl jos nėra pakankamai informatyvios susidūrimo mechanizmui nustatyti.
Tokiu būdu surinkti įrodymai nepakankami išvadai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Mazda 323“, vilkikas „Scania“ ir autokranas „KS 3575“ kilo dėl P.K. veiksmų.
Eismo įvykio schema neatitinka policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 90 punkto reikalavimų. Pagal minėtą teisės aktą eismo įvykio vietos schemoje turi būti fiksuojama: transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį, pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis; kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį; transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos ir kt. Eismo įvykio dalyvių paaiškinimai (b.l. 22, 23, 25) tik iš dalies atitinka Instrukcijos 92 punkto reikalavimus, pagal kurį eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomos transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką. Teismo posėdyje surinktų įrodymų nepakanka iškeltoms versijoms paneigti, todėl darytina išvada, kad faktinė bylos medžiaga nepakankama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Faktinėms aplinkybėms nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus – patikslinti eismo įvykio schemą: eismo įvykio schemoje nurodyti eismo juostų pločius ties ta vieta, kur buvo aptiktos duženos; patikslinti visų (dviejų ar trijų) eismo juostų matmenis (pločius) iki susidūrimo vietos ir susidūrimo vietoje. Iškeltoms eismo įvykio kilimo versijoms pagrįsti (paneigti), esant reikalui, pasinaudoti specialisto pagalba arba paskirti ekspertizę (ATPK 277 straipsnis).
Teismo posėdyje surinkti būtinų faktinių duomenų nėra galimybės, todėl byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindus skundas iš dalies tenkintinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas,
n u t a r ė:
skundą iš dalies patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2008 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo P.K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė