Civilinė byla Nr. e2A-2056-936/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26848-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.2.4.8.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sveikata Jums“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sveikata Jums“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje G. K., išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sveikata Jums“ 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, kad ji kreipėsi į UAB „Sveikata Jums“ dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo – dėl nėštumo nutraukimo. 2020 m. kovo 2 d. teikiant paciento sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovė nurodė, kad informacija apie jos sveikatos būklę ir jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gali būti teikiama išimtinai tik ieškovei. Nepaisant to, 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė buvo informuota, kad jos buvęs sutuoktinis G. K. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patalpino ieškovės ligos istorijos, užvestos atsakovės gydymo įstaigoje, fotokopijas. Šios fotokopijos buvo prieinamos visiems G. K. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros draugams nenustatytą laiką. Taip pat G. K. iki dabar skelbia šiuos duomenis kitiems asmenimis tiesiogiai. Taigi, be ieškovės žinios ir sutikimo buvo suteikta informacija apie ieškovei pas atsakovę suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (nėštumo nutraukimą), išduodant G. K. medicininių dokumentų kopijas, uždedant prierašą „kopija tikra“, jam paprašius žodžiu. G. K. dėl gautos informacijos iki šiol žemina ieškovę prieš vaikus, trečiuosius asmenims, terorizuoja pačią ieškovę. Apie ieškovei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atsakovės įstaigoje sužinojo jos draugai, kolegos, šeimos nariai, ieškovė iki šiol išgyvena kontraversišką aplinkinių vertinimą ir tai turėjo didelę įtaką jos asmeniniam gyvenimui. Ieškovė iki šiol jaučiasi nepatogiai bendraudama su pažįstamais, artimaisiais, nes nėra tikra, kiek jos pažįstamų žmonių matė šią informaciją, negali elgtis įprastai ir jaučia nuolatinį nerimą. Dėl patirto šoko ir emocinio išgyvenimo ieškovei sutriko ramybė, miegas, padidėjo jautrumas, dirglumas. Būtent dėl atsakovės aplaidumo ir įstatyme nustatytų privalomų pareigų nevykdymo, tvarkant asmens duomenis, buvo sudarytos sąlygos atsirasti žalingiems padariniams ieškovės atžvilgiu, kurie nebūtų atsiradę, jei atsakovė būtų tinkamai tvarkiusi asmens duomenis. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuria prašė atlyginti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kilusią dėl atsakovės veiksmų. Nepaisant nepavykusių derybų, 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė sutiko su 1 500 Eur suma, kurią pervedė ieškovei. Nors ieškovė iš atsakovės jau gavo 1 500 Eur sumą, tačiau kategoriškai nesutinka, kad tokia suma yra adekvati, proporcinga ir teisinga ieškovės patirtiems išgyvenimams kompensuoti, todėl prašo iš atsakovės priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Atsakovė UAB „Sveikata Jums“ procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) prašė ieškovės L. K. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neneigia, kad įvyko ieškovės duomenų atskleidimas ir siekdama geranoriškai atlyginti patirtą žalą sumokėjo ieškovei 1 500 Eur sumą, kuri, atsakovės nuomone, padengia ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus. Ieškovė papildomai reikalauja iš atsakovės 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo teigdama, jog jos patirta neturtinė žala yra lygi 7 000 Eur, grįsdama tai iš esmės tik Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018 fiziniam asmeniui priteistos neturtinės žalos suma. Tačiau ši byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai ir ja negalima remtis vertinant neturtinės žalos dydį. Todėl atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis yra vertinamas pagal kriterijų visetą, todėl turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, dėl įvykio kreipėsi į policiją, atlygino neturtinę žalą ieškovei ir atliko visus galimus veiksmus žalos atsiradimui užkirsti, o ieškinyje nurodytus informacijos skleidimo veiksmus atlieka ieškovės buvęs sutuoktinis. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovės darbuotojas informaciją atskleidė ne pašaliniam asmeniui ar neribotam asmenų ratui, o vienam fiziniam asmeniui – ieškovės tuometiniam sutuoktiniui, kuris savo iniciatyva informaciją patalpino uždarame socialinio tinklo profilyje. Paminėjo, kad atsakovė nepadarė viešo informacijos atskleidimo, neplatino informacijos apie ieškovę, nepadarė automatizuotai kauptos informacijos apie ieškovę atskleidimo ir informaciją atskleidė ne su ieškove nesusijusiam asmeniui, bet ieškovės sutuoktiniui. Atsakovės atliktas informacijos apie ieškovę atskleidimas G. K. ir ieškovės nurodomi neigiamas emocijas sukeliantys G. K. veiksmai yra pernelyg nutolę priežastinio ryšio prasme. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti ir pačios ieškovės veiksmus, t. y. byloje nėra jokios informacijos, jog ieškovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kuriais būtų uždrausta jos buvusiam vyrui disponuoti duomenimis.
3. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iki 2021 m. balandžio mėnesio gyveno kartu su ieškove santuokoje. Apie ieškovės apsilankymą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje UAB „Sveikata Jums“ 2021 m. balandžio 5 d. jį informavo pati ieškovė. Prasidėjus sveikatos problemoms sutuoktinė nurodė, jog reikalingi medicinos išrašai iš gydymo įstaigos, kokie išrašai ir kur juos reikia paimti nurodė pati ieškovė. Apie suteiktų paslaugų pobūdį ieškovei trečiasis asmuo sužinojo tik gavęs medicininių dokumentų išrašą. Susipažinęs su medicininiais dokumentais trečiasis asmuo buvo šokiruotas, kad nuo jo – sutuoktinio, buvo nuslėpta informacija apie buvusį ieškovės nėštumą. Tuo metu tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kurio metu paaiškėjo ieškovės neištikimybė ir tai, jog ieškovė laukėsi ne nuo trečiojo asmens. Trečiasis asmuo supykęs patalpino informaciją savo socialinėje paskyroje internetinėje erdvėje, tačiau informacija buvo patalpina ir matoma apie valandą, ji buvo prieinama tik keliems ieškovės ir trečiojo asmens artimiems draugams. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutuoktinė artimiems draugams nuolatos dėl šeimoje kylančių konfliktų kaltindavo būtent jį, todėl sužinojęs informaciją apie sutuoktinės neištikimybę, jos pasekmes, trečiasis asmuo patalpino tokią informaciją, kurią matyti galėjo tik keli artimi šeimos draugai tam, kad paneigtų sutuoktinės nuolatinius kaltinimus. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 500 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes trečiasis asmuo apie ieškovei suteiktas medicinos paslaugas daugiau niekam neperdavė, neplatino ir nesidalijo, todėl ieškovė negalėjo patirti neturtinės žalos.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Inspekcijai įvertinus gautą informaciją nustatyta, kad UAB „Sveikata Jums“ buvo padariusi viską, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas neįvyktų, tačiau, nepaisant to, darbuotoja netinkamai įvykdė nustatytų duomenų valdytojo reikalavimus ir pateikė sveikatos duomenis, neįsitikinusi pareiškėjos buvusio sutuoktinio teise gauti prašomus ieškovės asmens duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės L. K. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės UAB ,,Sveikata Jums“, 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 035,07 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės (sveikatos priežiūros įstaigos) darbuotoja, nesant ieškovės sutikimo, atskleidė trečiajam asmeniui konfidencialius duomenis apie ieškovės sveikatą (padarė ieškovės ambulatorinės kortelės kopiją, jos tikrumą patvirtino ir atidavė trečiajam asmeniui). Už savo darbuotojos kaltais veiksmais padarytą žalą atsako atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo veiksmų neteisėtumą atskleidžiant ieškovės duomenis iš esmės pripažįsta, yra atlyginusi dalį ieškovės patirtos neturtinės žalos.
5.2. Tarp ieškovės neigiamų psichologinių išgyvenimų ir gydymo įstaigos (atsakovės) neteisėtų veiksmų atskleidžiant konfidencialią informaciją apie ieškovės sveikatą, yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės neteisėti veiksmai lėmė tai, kad apie ieškovės nėštumo nutraukimą sužinojo neapibrėžtas ratas asmenų, nepaisant to, kad atsakovė tiesiogiai konfidencialią informaciją atskleidė tik vienam asmeniui ir popierine forma. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad konfidencialūs ieškovės duomenys nebuvo atskleisti tyčiniais atsakovės veiksmais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos.
5.3. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertino, kad dėl gydymo įstaigos kaltės buvo neapibrėžtam ratui asmenų atskleista informacija apie ieškovės nėštumo nutraukimo procedūrą, kuri visuomenėje turi neigiamą atspalvį, ir apie kurią ieškovė, jos paaiškinimais, nebuvo niekam sakiusi. Ieškovės paaiškinimus, kad tuometinis jos sutuoktinis užgaulioja ieškovę dėl padarytos nėštumo nutraukimo operacijos, nepagarbiai kalba apie ieškovę jos vaikams, grasina toliau platinti sužinotą informaciją, patvirtina prie ieškinio pateikti įrodymai (G. K. el. susirašinėjimas). Akivaizdu, kad tokie G. K. kreipiniai į ieškovę, kaip ,,perpistos abortinės bobos nuomonė nesvarbi“; žinutė, siųsta vaikui ,,važiuok pas savo abortinę mamytę“ ir kt., yra itin neetiški, žeminantys bei įžeidūs, sukeliantys ieškovei neigiamus psichologinius išgyvenimus. Ieškovės nurodytą aplinkybę apie tai, kad G. K. ne tik 2021 m. balandžio 9 d. pasidalijo šia informacija savo „Facebook“ paskyroje, bet ir toliau platina šią informaciją, iš esmės patvirtina prie ieškinio pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ir po 20 dienų (2021 m. balandžio 30 d.) G. K. ieškovei rašo, jog dar daug kas sužinos, kad ieškovė yra pasidariusi abortą.
5.4. Teismas paminėjo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018 nėra suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, o įvertinus toje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą nuspręsta dėl konkretaus pacientei iš sveikatos priežiūros įstaigos priteistinos neturtinės žalos dydžio. Minėtoje byloje priteistos neturtinės žalos dydis gali būti tik vienas iš orientacinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama įvertinus šioje konkrečioje byloje esančias faktines aplinkybes.
5.5. Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, t. y. ieškovės patirtus tęstinio pobūdžio neigiamus psichologinius išgyvenimus, atsakovės netyčinę kaltės formą, aplinkybę, jog atsakovė, sužinojusi apie įvykusį neteisėtą duomenų atskleidimą, gera valia atlygino ieškovei dalį jos patirtos neturtinės žalos, bendradarbiavo su ieškove, įvertinus ekonominę šalies situaciją ir pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovei atlygintinos žalos dydį vertino 5 000 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei yra atlyginusi dalį neturtinės žalos – 1 500 Eur, šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 3 500 Eur, bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (3 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė UAB ,,Sveikata Jums“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Sprendimo išvados, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nėra pagrįstos įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad informacija buvo atskleista neribotam asmenų ratui, kadangi asmenų rato ribos aiškiai apibrėžtos trečiojo asmens socialinio tinklo paskyros draugų ratu. Teismas, spręsdamas dėl neigiamų ieškovės išgyvenimų kaip neturtinės žalos nustatymo kriterijaus, rėmėsi tik ieškovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi šalis, paaiškinimais. Byloje nenustatyta duomenų, kad tokia informacija buvo toliau platinama. Teismas sprendimą priėmė nesant visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių didelius neigiamus ieškovės išgyvenimus (sveikatos, emociniai sutrikimai, neigiamos aplinkinių reakcijos). Teismas nemotyvavo priteisiamos neturtinės žalos dydžio, todėl sprendimas yra nepagrįstas. Sprendimas yra pagrįstas prielaidomis, kad trečiasis asmuo ir toliau tęsė informacijos apie nutrauktą ieškovės nėštumą sklaidą, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
6.2. Teismas nevertino pačios ieškovės veiksmų, kuriais buvo sudarytos sąlygos neturtinės žalos kilimui: pati ieškovė trečiajam asmeniui, su kuriuo santykiai buvo konfliktiški, atskleidė informaciją, kokioje įstaigoje lankėsi ir kiek vizitų buvo bei pati paprašė trečiojo asmens paimti dokumentus iš apeliantės. Toks ieškovės elgesys sudarė sąlygas neturtinės žalos kilimui ir privalėjo būti įvertintas, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau teismas to neįvertino. Be to, ieškovė, atskleisdama informaciją trečiajam asmeniui apie lankymąsi pas apeliantę bei prašydama paimti dokumentus, sudarė sąlygas savo tuometiniam sutuoktiniui sužinoti nėštumo nutraukimo faktą.
6.3. Nei viename iš pateiktų susirašinėjimų nėra jokio neigiamo požiūrio į ieškovę dėl nėštumo nutraukimo, t. y. byloje nėra visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė patyrė neigiamą kitų žmonių reakciją dėl nėštumo nutraukimo. Kita vertus, teismas, konstatuodamas, kad bendrai nėštumo nutraukimas yra vertinamas neigiamai, šios išvados taip pat niekuo nepagrindė. Apeliantės įsitikinimu, nėštumo nutraukimas yra asmens pasirinkimo laisvės realizavimas, kuris atliekamas ir esant medicininiam būtinumui, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad visuotinai nėštumo nutraukimas yra neigiamai vertinamas.
6.4. Teismas nepagrįstai kaip vienu iš neturtinės žalos dydžio kriterijumi vadovavosi Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018, priimta esant iš esmės skirtingoms aplinkybėms – minimoje byloje padarytas asmens duomenų pažeidimas, kai asmens duomenys buvo tvarkomi automatiniu būdu, apie pažeidimą nepranešta, asmuo yra viešas, informacija buvo paskelbta internetiniame portale ir kt., nei nagrinėtoje byloje – ieškovė nėra viešas asmuo, informacijos apie reputacijos žalą nėra, asmens duomenų pažeidimas nekonstatuotas, informacija trumpą laiką buvo paskelbta privačioje, uždaroje socialinio tinklo paskyroje, apeliantė ėmėsi visų veiksmų nutraukti trečiojo asmens veiksmus ir kt.
7. Ieškovė L. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Sveikata Jums“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teigiama, kad atsakovė pripažino savo kaltę, jog padarytas teisės pažeidimas netinkamai tvarkant asmens duomenis ir juos atskleidžiant tračiajam asmeniui, nesant ieškovės sutikimo, kuris tokius duomenis paviešino savo socialinio tinklo paskyroje. Trečiajam asmeniui paskelbus šiuos asmens duomenis ieškovei kilo akivaizdi neturtinė žala. Dėl atsakovės kaltės ir dėl to sąlygotų padarinių – itin jautrios apie ieškovė informacijos išviešinimo prieš trečiuosius asmenis, ieškovė ne tik patyrė didžiulius išgyvenimus: gėda, nerimą, užgauliojimus, smerkimą visų artimųjų, pažįstamų, draugų, kaimynų akyse, yra nuolat užgauliojama G. K.. Ieškovė dėl itin intymios informacijos paviešinimo patyrė ir vis dar patiria didelius emocinio ir psichologinio pobūdžio pergyvenimus, išgyveno kontraversišką aplinkinių vertinimą ir tai turėjo didelę įtaką jos asmeniniam gyvenimui. Atsakovės kaltė pasireiškia itin dideliu ilgalaikiu aplaidumu.
7.2. Pati apeliantė nurodo, kad ieškovės ir trečiojo asmens santykiai buvo konfliktiški, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė turėtų trečiajam asmeniui, su kuriuo kartu nebegyveno jau 5 metus ir su kuriuo santykiai buvo itin konfliktiški, atskleisti itin jautrią informaciją bei paprašyti paimti medicininius dokumentus, kuriuose ši informacija atskleista. Atitinkamai, tai tėra apeliantės niekuo nepagrįsti teiginiai siekiant sumenkinti savo veiksmų svarbą kilusiai žalai.
7.3. Ieškovė neįrašė nei vieno asmens, kuriam galėtų būti teikiama konfidenciali informacija apie ieškovę, tačiau atsakovė šiuos konfidencialus duomenis apie ieškovę suteikė tiesiog trečiajam asmeniui paprašius žodžiu. Nėra aišku, kodėl atsakovė laiko, kad asmens sveikatos duomenis galima atskleisti asmens sutuoktiniui, kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokia informacija sutuoktiniui, be atskiro paties asmens sutikimo, yra teikiama tik pacientui negalint pačiam protingai vertinti savo interesų. Atsakovė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, neužtikrino ieškovės asmens duomenų saugumo, dėl ko sudarė sąlygas trečiajam asmeniui neteisėtai susipažinti, kopijuoti, viešinti ar kitaip panaudoti asmens duomenis ir tokiu būdu padaryti žalą ieškovei.
7.4. Ieškovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018 kaip precedentu, kadangi bylų pagrindas yra tapatus – ieškovėms kilo neturtinė žala dėl sveikatos priežiūros įstaigoje netinkamai tvarkytų asmens sveikatos duomenų. Abiejose bylose sprendžiama dėl šios pareigos nesilaikymo, t, y. asmens duomenų saugumo neužtikrinimo, būtent kuris ir sudarė sąlygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti, viešinti ar kitaip panaudoti asmens duomenis ir tokiu būdu padaryti žalą duomenų subjektui pažeidžiant CK 2.23 straipsnį, t. y. ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Paminėta, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas buvo. Aplinkybė, kad duomenys buvo atskleisti ieškovės sutuoktinio „Facebook“ paskyroje, kuri yra privati ir matoma tik ribotam asmenų kiekiui, neturi reikšmės neturtinės žalos kilimo faktinei aplinkybei, kadangi ieškovės sveikatos duomenis sužinojo tretieji asmenys – šių asmenų kiekis reikšmės neturi. Aplinkybė, kad socialinė padėtis skiriasi bylose, negali turėti reikšmės kilusios neturtinės žalos dydžiu, t. y. asmens vidiniai išgyvenimai paviešinus jam itin jautrią, su sveikatos būkle susijusią informaciją, yra itin stiprūs ir neigiami, nepaisant to, ar tai yra žinomas asmuo, ar ne.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. K. kreipėsi į atsakovę UAB „Sveikata Jums“ dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo – dėl nėštumo nutraukimo. 2020 m. kovo 5 d. pasirašė sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ginekologinių paslaugų teikimo tikslu, kuriame nurodoma, kad ieškovė sutiko su jos duomenų tvarkymu, ji informuota apie jos turimas teises ir kokie duomenys yra tvarkomi. Taip pat ieškovė 2020 m. kovo 5 d. pasirašė ir Paciento valios pareiškimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klinikoje UAB „Sveikata Jums“, kuriame nenurodė jokių asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaiga galėtų suteikti informaciją apie ieškovės sveikatos būklę.
12. Atsakovės darbuoja 2021 m. balandžio 9 d. tuo metu buvusiam ieškovės sutuoktiniui G. K., santuoka nutraukta abiejų bendru sutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5300-1124/2021, paprašius žodžiu buvo padaryta ieškovės ambulatorinės kortelės kopija, patvirtinta ir atiduota trečiajam asmeniui. G. K. gautus duomenis apie ieškovės nėštumo nutraukimą patalpino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
13. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atskleidus jos sveikatos duomenis G. K., nesant ieškovės sutikimo, kad tokia informacija būtų teikiama. Atsakovė 2021 m. gegužės 5 d. atsakydama į pretenziją nurodė, kad apgailestauja dėl netinkamo darbuotojos elgesio ir vidaus taisyklių pažeidimo, paminėjo, kad buvo kreiptasi į policiją, kad tokie duomenys butų pašalinti, tačiau policija nurodė, kad turi kreiptis pats nukentėjęs asmuo. Sutiko sumokėti kompensaciją, tačiau ne tokio dydžio, kokio nori ieškovė. 2021 m. gegužės 18 d. raštu dėl 2021 m. balandžio 23 d. pretenzijos nurodė, kad nepavykus susitarti dėl kompensacijos, atsakovė sutinka sumokėti 1 500 Eur kompensaciją, kuri ieškovei buvo pervesta į jos banko sąskaitą 2021 m. gegužės 19 d.
14. Apeliantė UAB „Sveikata Jums“ 2021 m. balandžio 27 d. pranešė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2021 m. birželio mėnesio rašte dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo nurodė, kad atsižvelgiant į pranešime pateiktą informaciją, nustatyta, kad UAB „Sveikata Jums“, įvykus pranešime nurodytam asmens duomenų saugumo pažeidimui, ėmėsi reikiamų veiksmų.
15. Byloje ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo nėra, tačiau šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl neturtinės žalos dydžio. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir įrodymų vertinimu nustatant neturtinės žalos dydį.
Dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo atskleidus asmens sveikatos duomenis
16. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, kituose teisės aktuose. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44647/98).
17. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23 straipsnio 1 dalis). Privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
18. Tam, kad atsirastų teisė į neturtinės žalos atlyginimą pažeidus teisę į privatų gyvenimą, būtina nustatyti civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai).
19. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl apeliantės padarytų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, t. y. kad atsakovės darbuotoja, nesant ieškovės sutikimo, atskleidė trečiajam asmeniui konfidencialius duomenis apie ieškovės sveikatą, kad neteisėti veiksmai padaryti dėl neatsargumo, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi pati atsakovė atlygino dalį neturtinės žalos, t. y. tokį ryšį pripažino, tačiau nesutinkama su neturtinės žalos dydžiu, jo pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, tinkamo įrodymų vertinimo.
20. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).
21. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.).
22. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad informacija (duomenys iš paciento kortelės apie nėštumo nutraukimą) trečiojo asmens socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje buvo prieinama tik trumpą laiko tarpą ir apibrėžtam ratui asmenų (trečiojo asmens ir ieškovės artimiems draugams). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Pirmiausia paminėtina, kad apeliantė remiasi trečiojo asmens (buvusio ieškovės sutuoktinio) paaiškinimais, su kuriuo, kaip pati apeliantė nurodo, ieškovė turėjo konfliktinius santykius, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens paaiškinimai privalo būti įvertinti kritiškai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigė, kad informacija buvo patalpinta ir matoma apie valandą, prieinama tik keliems ieškovės ir trečiojo asmens artimiems draugams. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks įrašas socialiniame tinkle buvo patalpintas tik valandą ar kad tik apibrėžtam asmenų ratui (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo neįvardino konkrečių asmenų, kuriems paskelbė tokią informaciją, taigi galima spręsti, kad informacija buvo paskelbta nenustatytam kiekiui asmenų. Apeliantė taip pat pateikė duomenis (G. K. socialinio tinklo paskyros fotonuotrauką), kad trečiojo asmens socialinė paskyra yra uždara ir matoma tik jo socialinio tinklo draugams, tačiau toks įrodymas nei patvirtina, nei paneigia, kad tuo metu, kai buvo paskelbti medicininiai duomenys, paskyra buvo uždara, kadangi nėra aišku, kada buvo padaryta tokia fotonuotrauka. Net jei ir būtų uždara socialinio tinklo paskyra, nėra žinomas asmenų ratas, kuriems tokia informacija buvo prieinama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sveikatos duomenys buvo atskleisti neapibrėžtam asmenų ratui. Nors atsakovė atskleidė informaciją tik vienam asmeniui – G. K., tačiau pastarasis internete, socialinio tinklo paskyroje, paskelbė tokią informaciją nenustatytam kiekiui asmenų.
23. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad neįrodyti ieškovės neigiami emociniai išgyvenimai. Paminėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
24. Pažymėtina, kad įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (EŽTT 1995 m. vasario 24 d. sprendimas byloje McMichael prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (EŽTT 1995 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Papamichalopoulus prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 14556/89), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją, pareiškimo Nr. 10465/83), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Lopez Ostra v. Spain, 9 pareiškimo Nr. 16798/90), ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, neturtinės žalos specifiškumą, kuris yra susijęs su asmens vidine subjektine būsena, būtent paties asmens būsena yra pagrindinis kriterijus esant ar nesant neturtinei žalai, o papildomi įrodymai pagrindžia tokios būsenos sudėtingumą. Tai, kad byloje nėra pateikta medicininių dokumentų (gydytojų išrašų) apie pablogėjusią sveikatą, sutrikusią ramybę, miegą, padidėjusį jautrumą, dirglumą, nereiškia, kad ieškovė negalėjo išgyventi tokios būsenos, atsižvelgiant į atskleistos informacijos pobūdį, t. y. itin asmeniški ir jautrūs duomenys apie nėštumo nutraukimą. Be to, apeliantė sumokėjusi dalį neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pripažino, kad tokie išgyvenimai yra galimi ir realūs.
26. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
28. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
29. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
30. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti pažeistos vertybės ir padarytos pažeidimo specifiškumą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, galima daryti išvada, kad buvo pažeistos dvi vertybės – sveikatos duomenų slaptumas, taip pat ir lytinio gyvenimo slaptumas, kadangi atskleisti duomenys apie nėštumo nutraukimą.
31. Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 straipsnio 15 punktą sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę. Sveikatos duomenys ir duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą yra specialiosios kategorijos duomenys (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos duomenys turi būti tvarkomi specialisto, kuriam pagal sąjungos arba valstybės narės teisę arba nacionalinių kompetentingų įstaigų nustatytas taisykles taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, arba duomenys tvarkomi jo atsakomybe, arba kitas asmuo, kuriam pagal sąjungos arba valstybės narės teisę arba nacionalinių kompetentingų įstaigų nustatytas taisykles taip pat taikoma pareiga saugoti paslaptį (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies h punktas ir 3 dalis).
32. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta: paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas (8 straipsnio 1 dalis), visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties (8 straipsnio 3 dalis); kad konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus (8 straipsnio 4 dalis).
33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad asmens sveikatos duomenys, informacija apie nėštumo nutraukimą, yra itin asmeniški ir jautrūs duomenys, o tokios informacijos atskleidimas be paciento sutikimo, laikytinas paciento teisės į pagarbą jo privačiam gyvenimui pažeidimu (EŽTT 1997 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas byloje M.S. prieš Švediją, paraiškos Nr. 74/1996/693/885, 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Magyar Helsinki Bizotts?g prieš Vengriją, paraiškos Nr. 18030/11).
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tiek nacionaliniai teisės aktai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, taip pat ir EŽTT praktika, ypatingą reikšmę suteikia sveikatos duomenų, ypatingai nėštumo nutraukimo paslapties, apsaugai. Tokių vertybių pažeidimas, jų atskleidimas kitiems asmenims be sutikimo, gali sukelti ieškovės nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir dėl tokios aplinkybės neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės ir trečiojo asmens (buvusio sutuoktinio) santykiai buvo konfliktiški ir iki tada, kai trečiasis asmuo gavo ieškovės sveikatos duomenis iš atsakovės. Tai patvirtina tiek trečiojo asmens atsiliepime išdėstytos aplinkybės, tiek ir ieškovės nurodytos aplinkybės. Tačiau jei atsakovės darbuotoja nebūtų perdavusi trečiajam asmeniui tokių duomenų, ieškovė nebūtų patyrusi neigiamų psichologinių išgyvenimų dėl G. K. žeminančių ir įžeidžiančių kreipinių: „perpistos abortinės bobos nuomonė nesvarbi“, be to, iš pateiktų įrodymų – žinučių, kurių trečiasis asmuo neneigė rašęs, žinutes siuntė ne tik pačiai ieškovei, bet žeminančiai ją įvardina ir vaikui „važiuok pas savo abortinę mamytę“. Nors įrodymas patvirtinantis šią žinutę ir nėra informatyvus, t. y. neaišku kas šią žinutę siuntė ir kam siuntė, tačiau pats turinys, ir trečiojo asmens retorika kitose žinutėse, leidžia daryti išvadą, kad tokia žinutė buvo siųsta G. K.. Todėl šalių (ieškovės ir trečiojo asmens) konfliktiškų santykių tęstinumas, t. y. prieš informacijos atskleidimą ir po informacijos atskleidimo, nėra pagrindu mažinti neturtinės žalos dydžio. Atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė ieškovės žeminimą ir įžeidinėjimą.
36. Nors byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo toliau skleidė duomenis, tačiau pateikta žinutė, siųsta 2021 m. balandžio 30 d. „Tu cia gal apie tai kad kazkam pasakiau kad aborta pasidarei oj dar daug kas suzinos“, kurios trečiasis asmuo neginčijo siuntęs, bei pats faktas, kad sveikatos duomenys buvo paviešinti socialiniame tinkle nenustatytam asmenų kiekiui, ieškovės duoti paaiškinimai teismo posėdyje, kad trečiasis asmuo šiuos dokumentus rodydavo kaimynams, konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokie trečiojo asmens ketinimai galėjo būti realizuoti. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo padaryti išvados dėl duomenų atskleidimo tęstinumo.
37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėštumo procedūra turi neigiamą atspalvį visuomenėje, tačiau ši išvada nėra pagrįsta nei bendrai, nei konkrečiai šioje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra paminėjęs, kad negali būti jokių abejonių dėl didelio moralinių ir etinių klausimų jautrumo, kuriuos kelia abortų klausimas (EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje A, B ir C prieš Airija, paraiškos Nr. 25579/05). Taigi, nors byloje nėra duomenų apie nėštumo nutraukimo vertinimą visuomenėje, ar kaip ieškovės nutraukimas buvo įvertintas tokį faktą sužinojusių asmenų, tačiau neabejotinai visuomenėje šis klausimas nėra vertinamas vienareikšmiškai, galintis turėti tiek neutralų, tiek ir neigiamą požiūrį į asmenį, kuris tokią procedūrą atliko.
38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turėjo būti įvertinti pačios ieškovės veiksmai dėl žalos kilimo, t. y. kad ji pati nurodė trečiajam asmeniui paimti medicininius duomenis iš atsakovės. Paminėtina, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
39. Nors apeliantė byloje teigia, kad tarp šalių byloje nekilo ginčo, kad ieškovė pati nurodė savo vyrui, kada lankėsi pas ginekologą, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir pati paprašė, kad trečiasis asmuo paimtų jos dokumentus, tačiau pažymėtina, kad byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pirmiausia paminėtina, kad ieškovė nurodė, jog su trečiuoju asmeniu negyveno jau kurį laiką (penkis metus), 2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino tokias aplinkybes. Trečiasis asmuo atsiliepime teigė, kad su ieškove gyveno iki 2021 m. balandžio mėnesio. Iš tokių argumentų galima spręsti, kad 2021 m. balandžio 9 d., kai trečiasis asmuo gavo ieškovės sveikatos duomenis iš atsakovės, ieškovė ir jos tuometinis sutuoktinis kartu negyveno. Antra, ieškovė nėra pripažinusi, kad prašė trečiojo asmens iš atsakovės paimti dokumentus, priešingai 2021 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad nežino iš kur trečiasis asmuo sužinojo apie ieškovei atliktas procedūras, darė prielaidą, kad tokias aplinkybes sužinojo iš vaikų. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad apie apsilankymą pas atsakovę ieškovė pati informavo, tačiau esant buvusių sutuoktinių konfliktiniams santykiams, o tai patvirtina pačių šalių paaiškinimai ir įrodymai, todėl tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės argumentai turi būti vertinamai kritiškai, tik atsižvelgiant į įrodymų visumą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė prašė trečiojo asmens paimti dokumentus, t. y. kad ieškovės veiksmai sudarė sąlygas neturtinės žalos kilimui.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad net jei ir ieškovė būtų nurodžiusi trečiajam asmeniui, kad lankėsi pas atsakovę dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, tai niekaip nepašalina atsakovės kaltės dėl konfidencialios informacijos atskleidimo trečiajam asmeniui ir nėra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad tokia informacija (dokumentai) trečiajam asmeniui suteikta paprašius žodžiu, neįsitikinus, kad ieškovė yra davusi sutikimą teikti tokius duomenis. Ieškovė 2020 m. kovo 5 d. pasirašė ir Paciento valios pareiškimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klinikoje UAB „Sveikata Jums“, kuriame nenurodė jokių asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaiga galėtų suteikti informaciją apie ieškovės sveikatos būklę. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų atsakovei, kad turi tokį ieškovės sutikimą. Be to, konfidencialūs duomenys sutuoktiniui gali būti suteikti tik jei pacientas pats negali vertinti protingai savo interesų (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės darbuotoja neturėjo teisinio pagrindo trečiajam asmeniui, tuo metu buvusiam sutuoktiniu, išduoti ieškovės medicininius dokumentus, tarp kurių ir duomenys apie nėštumo nutraukimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pati prisidėjo prie neturtinės žalos kilimo.
41. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1867-436/2018 nėra analogiška nagrinėjamai bylai ir teismas ja negalėjo remtis. Dėl nurodyto argumento, viena vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
42. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad minėtoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1867-436/2018) nėra suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, o įvertinus toje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą nuspręsta dėl konkretaus pacientei iš sveikatos priežiūros įstaigos priteistinos neturtinės žalos dydžio. Bei nurodė, kad toje byloje priteistos neturtinės žalos dydis gali būti tik vienas iš orientacinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama įvertinus šioje konkrečioje byloje esančias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, jį nustatė atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos esančias faktines aplinkybes, o ne remdamasis vien tik viena konkrečia teismų praktikos byla.
43. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, šalių argumentus ir nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatė, kad ieškovei padaryta 5 000 Eur neturtinė žala. Atsakovės darbuotojos neteisėti (neatsargūs) veiksmai lėmė itin asmeniškos ir jautrios informacijos atskleidimą. Pažeistos ypatingą svarbą turinčios vertybės – sveikatos duomenų slaptumas, lytinio gyvenimo slaptumas. O tokios konfidencialios informacijos atskleidimas, vertinant situaciją pagal visuotinai priimtas moralės ir etikos normas, galėjo turėti ieškovės nurodytus neigiamus psichologinius išgyvenimus – pažeminimą, nepatogumo jausmą prieš aplinkinius, gėdą, nerimą, dėl ko galėjo sutrikti ieškovės ramybė, miegas, padidėti jautrumas, dirglumas. Tik dėl apeliantės kaltės atsirado tokie neigiami padariniai. Nenustatyta, kad ieškovės veiksmai būtų sudarę prielaidas, be jos raštiško sutikimo, teikti tretiesiems asmenims, net ir tuometiniam sutuoktiniui, konfidencialią informaciją. Paminėtina, kad apeliantė yra juridinis asmuo, teikiantis sveikatos priežiūros paslaugas, jos vykdoma veikla yra susijusi su itin jautria ir asmeniška informacija, todėl jai taikomi aukštesni rūpestingumo ir apdairumo standartai. Apeliantė tvarkydama konfidencialius duomenis privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ekonominę šalies situaciją ir pragyvenimo lygį. Be to, nustatytas neturtinės žalos dydis (5 000 Eur), atsižvelgiant į ekonominę šalies situaciją, juridiniam asmeniui nelaikytinas per dideliu.
44. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad apeliantė atlygino 1 500 Eur neturtinės žalos, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovės 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylos baigties
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisės aktus, todėl tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1 040,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikata Jums“, juridinio asmens kodas 121848429, ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 040,00 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė